- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- ATP-299-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00071-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Saulius Vanagas Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-299-719/2013
2013 m. liepos 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. skundžiamu 2013-05-20 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)124¹ str. 7 d. ir nubaustas 30 Lt dydžio bauda už tai, kad 2012-09-28 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, policijos pareigūnams pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, nevykdė policijos pareigūnų R. S. ir A. B. reikalavimų nusistatyti girtumo laipsnį. Šiuo skundžiamu apylinkės teismo nutarimu taip pat administracinio teisės pažeidimo byla A. Š. atžvilgiu dalyje pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, o administracinio teisės pažeidimo medžiaga dalyje pagal ATPK 187 str. 2 d. perduota prokurorui ir administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta. skundžiamu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimu taip pat iš kaltinimo pašalinta, kad A. Š. nevykdė policijos pareigūnų R. S. ir A. B. reikalavimų pateikti asmens dokumentus, nes nė viename galiojančiame įstatyme neįtvirtinta pareiga nešiotis su savimi asmens dokumentą.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame A. Š. atžvilgiu buvo nurodyta, jog A. Š. 2012-09-28, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, rankomis ir kojomis laikėsi už automobilio durelių. 19.45 val. A. Š. pristačius į Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) PK, šis atsisakė eiti į laikinojo sulaikymo kamerą, atsigulė ant žemės, dėl ko policijos pareigūnams reikėjo jį nunešti; policijos pareigūnus R. S., A. B. ir R. P. vadino įžeidžiamais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, taip įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, tačiau kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo šioje dalyje A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, o bylos medžiaga perduota prokurorui. A. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo nurodyta, jog A. Š. 2012-09-28, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo tokiu būdu padarydamas ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, tačiau A. Š. atžvilgiu, kaip minėta pirmiau, administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo 2013-05-20 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos dalyje dėl ATPK 187 str. 2 d. perdavimo prokurorui panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jam nepadarius administracinio teisės pažeidimo. Apeliantas nurodo, jog tik antrą kartą surašytame protokole, po to kai byla buvo grąžinta policijos pareigūnams tyrimui papildyti, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti kaltinimai pagal ATPK 187 str. 2 d., be to nukentėjusieji bylos nagrinėjimo metu jokios žalos atlyginti nereikalavo. Mano, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes net ir pasakyti nemandagūs žodžiai negali duoti pagrindą išvadai dėl įžeidimu padarytos žalos daryti, ar juo labiau dėl tokių veiksmų atlikti ikiteisminį tyrimą. Pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nevertino ir nepasisakė dėl išsakytų argumentų, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tyčios įžeisti policijos pareigūnus, juo labiau kad tokius veiksmus nulėmė pačių pareigūnų neteisėti veiksmai. Apeliantas tvirtina, jog nagrinėjamu atveju, nesant jo veiksmuose tyčios administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187 str. 2 d. turėjo būti nutraukta.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo bei A. Š. pripažinti kaltu, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą jam paskiriant atitinkamą administracinę nuobaudą. Nurodo, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių A. Š. kaltė padarius šį pažeidimą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ir R. S. paaiškinimus atmetė, nevertindamas, jog abu matė atbuline eiga į pievą įvažiuojantį A. Š. automobilį. Pabrėžia, jog teismas taip pat nepagrįstai, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovavosi R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos be jokio pagrindo prijungė prie nagrinėjamos bylos ir kurie negali būti įrodymu nagrinėjamoje byloje. Apeliantas taip pat pastebi ir tai, jog Kupiškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai, atmesdamas jo parodymus, pastebėjo, jog jam yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, kurių viena numatyta BK 300 str. 1 d., kadangi baudžiamoji byla nėra išnagrinėta ir joks sprendimas dar nėra priimtas. Apeliantas nurodo ir tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų E. D. ir P. K. paaiškinimais, kadangi pastarosios liudytojos nestebėjo automobilio visą laiką, bei nepagrįstai nesivadovavo A. K., S. G., P. M. parodymais, kurie neginčijamai įrodo A. Š. kaltę padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Pastebima ir tai, jog pats A. Š. duodamas paaiškinimus buvo nenuoseklus, o jo pateikta informacija yra prieštaringa, juo labiau kad liudytojo R. M. parodymai taip pat nėra vieningi bei nesutampa su A. Š. parodymais.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą prašo A. Š. skundo netenkinti. Nurodo, jog skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.
Nukentėjusysis A. B. atsiliepimu į pateiktą A. Š. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime šioje dalyje tinkamai įvertino A. Š. veiksmus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pastebi, jog byloje yra pakankamai duomenų, iš kuri matyti, jog apeliantas įvykio metu suprato savo veiksmus ir sąmoningai taip elgėsi norėdamas įžeisti savo pareigas einančius policijos pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų A. Š. ginčija tik Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimo dalį dėl administracinės teisenos nutraukimo ir bylos medžiagos pagal ATPK 187 str. 2 d. perdavimo prokurorui, o A. B. tik pastarojo nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagal ATPK 126 str. 4 d., nesant A. Š. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko apeliantų skundus nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl šių klausimų ir skundžiamo nutarimo dalies dėl A. Š. pripažinimo kaltu pagal 124¹ str. 7 d. bei nuobaudos už tai paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėja.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, Kupiškio rajono apylinkės teismas išsamiai bei detaliai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu bei jų pagrindu priimtu sprendimu.
Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų visuma neduoda pagrindo išvadai dėl A. Š. kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d. daryti, o taip pat yra pakankama spręsti, jog administracinė teisena yra nutraukta bei o bylos medžiaga pagal ATPK 187 str. 2 d. perduota prokurorui pagrįstai.
Apylinkės teismas išsamiai bei detaliai išnagrinėjo bylos duomenis, juos tarpusavyje sugretino bei, motyvuodamas kodėl yra vadovaujamasi vienais ar kitais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą administracinę bylą nutraukti nesant A. Š. veiksmuose ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutrimo, teismas rėmėsi paties A. Š. tyrimo ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog jis niekur nebuvo išvažiavęs; liudytojos E. D. paaiškinimais, jog įvykio dieną pievoje automobilis stovėjo ir iki atvykstant policijos pareigūnams niekur išvažiavęs nebuvo; liudytojos P. K. apklausos metu pateiktais duomenimis, jog įvykio dieną pievoje stovėjęs automobilis iš tos vietos išvažiavęs nebuvo. Pastebėtina dar ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į galimą policijos pareigūnų A. B. bei R. S. suinteresuotumą bylos baigtimi bei įvertindamas tai, jog byloje nėra duomenų, neginčijamai įrodančių A. Š. kaltę padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
A. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į administracinio teisės pažeidimo bylą įtraukė ikiteisminio tyrimo medžiagą bei nepagrįstai rėmėsi R. S., apklausto kaip įtariamojo, parodymais, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad ATPK 256 str. 1 d. numatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pastarojo straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, Kupiškio rajono apylinkės teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nenustatęs A. Š. veiksmuose ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties, juo labiau kad bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta išimtinė teisė vertinti byloje esančius duomenis, juos pripažinti įrodymais bei įvertinti įrodymų pakankamumą.
Taip pat atmetami ir A. B. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nutarime atkreipė dėmesį į jam pareikštus įtarimus. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į galimą nusikalstamos veikos padarymą bei pareikštus įtarimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pagrįstai atkreipė dėmesį į šią informaciją bei ją įvertino. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas ne konstatavo nusikalstamos veikos įvykdymo faktą, o tik įvertino objektyvius duomenis apie pareikštus įtarimus.
Apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat pabrėžė, jog A. Š. negalėjo ilgą laiką plūsti policijos pareigūnų, nevykdyti jų nurodymų, nors jis ir buvo įsitikinęs savo teisumu, nes nevairavo automobilio būdamas neblaivus, bei nurodė, jog A. Š. pirmiausia turėjo paklusti policijos pareigūnų nurodymams ir nevartoti necenzūrinių žodžių, o vėliau, paaiškėjus neteisėtiems policijos pareigūnų veiksmams, reikalauti atlyginti padarytą žalą. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, juo labiau kad kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusieji ir liudytojai nuosekliai viso tyrimo metu teigė, kad A. Š. plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei nevykdė teisėtų jų reikalavimų – A. B. ir R. S. nuosekliai tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdyje paaiškino, kad A. Š. juos pradėjo plūsti iš karto atvykus – apie 18.40 val. ir necenzūriniais žodžiais plūdo bei įžeidinėjo ilgą laiką – kol bandė patikrinti dokumentus, laukė pastiprinimo, vežant į policijos komisariatą, policijos komisariate, ligoninėje nustatinėjant neblaivumą, sulaikymo kameroje; nukentėjusysis R. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog A. Š., pristatytas į budėtojų dalį, visus ten buvusius asmenis plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo bei susidoroti; liudytoja G. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog nuvykus į įvykio vietą bei bandant A. Š. įlaipinti į automobilį pastarasis policijos pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų bei priešinosi; liudytojas S. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu A. Š. ne tik priešinosi policijos pareigūnams, tačiau įžūliai bei įžeidžiančiai elgėsi tiek įvykio vietoje, tiek ligoninėje, tiek policijos komisariate. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, patvirtinantys, jog A. Š. ilgai plūdo policijos pareigūnus, o nusiramino tik apie 4-5 valandą ryto, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog A. Š. veiksmai dėl šių veiksmų intensyvumo ir trukmės laikytini pavojingesniais, nei administracinis teisės pažeidimas.
A. Š. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareigūnų atžvilgiu atliktuose neteisėtuose veiksmuose nėra tyčios nagrinėjamu atveju nepaneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimų, kurie patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga dalyje dėl ATPK 187 str. 2 d. pažeidimo perduota prokurorui nutraukiant administracinio teisės pažeidimo teiseną teisėtai bei pagrįstai.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams bei jų nekartoja.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. bei A. B. apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.