Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

nuteistajam E. U. ir jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui, nuteistojo V. U. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. U. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

V. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir V. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteista G. U., tačiau jos atžvilgiu apeliacinio skundo nepateikta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. V. U. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su G. U., organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų siuntimą bei platinimą ir pasikėsino šias medžiagas įgyti šiomis aplinkybėmis: nuo 2022 m. sausio mėnesio nenustatytos dienos iki 2022 m. vasario 9 dienos atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai įgyti narkotinės medžiagos – fentanilio – neturėdamas tikslo ją platinti, veikdamas kartu su G. U., telefoninių pokalbių metu nurodydamas G. U. narkotines medžiagas – receptinį vaistą du „fentanyl 100 μg/h“ pleistrus, kurio sudėtyje yra labai didelis kiekis 0,0386 g narkotinės medžiagos gryno fentanilio paslėpti voke, parašant išgalvotą tekstą ir laišku išsiųsti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), adresuoti nuteistajam Ž. E., kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. G. U. 2022 m. sausio 23 d., turėdama gydytojo receptą, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,4847 g receptinį vaistą du „fentanyl 100 μg/h“ pleistrus, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 0,0386 g narkotinės medžiagos gryno fentanilio, ir, vykdydama V. U. nurodymus, šią narkotinę medžiagą paslėpė – sudėjo į tuščius vokus, kartu su sąsiuvinio lapais, piešiniu kaip laišką, supakavo į voką, minėtą laišką atgabeno iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) paštą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2022 m. vasario 9 d. 11.57 val., šią narkotinę medžiagą neteisėtai išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus V. U. nurodyto nuteistojo Ž. E. vardu, tačiau V. U. narkotinės medžiagos neįgijo, nes 2022 m. vasario 10 d., apie 13.51 val., laiško patikrinimo metu minėtą medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas.

2. E. U. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su G. U., organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų siuntimą ir platinimą bei pasikėsino šias medžiagas įgyti šiomis aplinkybėmis: nuo 2022 m. gegužės mėnesio nenustatytos dienos iki 2022 m. birželio 7 dienos, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą neteisėtai įgyti narkotinės medžiagos – fentanilio, neturėdamas tikslo ją platinti, veikdamas kartu su G. U., telefoninių pokalbių metu nurodydamas G. U. narkotines medžiagas – receptinį vaistą 2,2568 g tris (0,7533 g, 0,7541 g, 0,7494 g) „fentanyl 100 μg/h“ pleistrus, kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos 0,0518 g gryno fentanilio, įgyti nuperkant vaistinėje, paslėpti voke, parašant išgalvotą tekstą, pakuojant naudoti vienkartines pirštines ir laišku išsiųsti registruotu paštu į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, adresu (duomenys neskelbtini), adresuoti nuteistajam R. T. (R. T.), kuris atvyko iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. G. U., vykdydama jo nurodymus, 2022 m. gegužės 30 d. pagal gydytojo receptą įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ narkotines medžiagas tris (0,7533 g, 0,7541 g, 0,7494 g) „fentanyl 100 μg/h“ pleistrus, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos 0,0518 g gryno fentanilio, ir šią narkotinę medžiagą paslėpė – sudėjo į tuščius vokus kartu su atvirute, užrašė išgalvotą laišką, supakavo į voką, minėtą laišką atgabeno iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) paštą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2022 m. birželio 7 d. 09.24 val., šią narkotinę medžiagą neteisėtai išsiuntė laišku į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, adresu (duomenys neskelbtini), E. U. nurodyto nuteistojo R. T. vardu, tačiau E. U. šios medžiagos neįgijo, nes paslėptas narkotines medžiagas 2022 m. birželio 8 d. apie 10.15 val., laiško patikrinimo metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pakeisti ir veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nuosprendis turi būti pakeistas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. U. veikos darymo metu žinojo siunčiamos medžiagos kiekį, siejama su jau po siuntos sulaikymo įvykusiu jo ir G. U. telefoniniu pokalbiu, iš kurio, pasak teismo, matyti, jog E. U. ir G. U. suvokė, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir už tai gresia griežta atsakomybė. Teismas padarė išvadą, kad jei E. U. nebūtų žinojęs siunčiamos medžiagos ir jos kiekio, nebūtų galėjęs taip tiksliai nurodyti sankcijoje numatytos bausmės dydžio, kadangi pats sulaikytų pleistrų nebuvo matęs, o ekspertizė dar nebuvo atlikta. Tokia teismo argumentacija rodo, kad E. U. aplinkybes apie narkotinės medžiagos rūšį, jos kiekį ir minimalią sankcijos ribą už disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, žinojo ne tik telefoninio pokalbio metu (2022 m. birželio 9 d.), tačiau ir veikos padarymo metu.

4.2. Minėto telefoninio pokalbio su G. U. turinys, nors ir leidžia daryti išvadą, kad E. U. suvokė, jog pareigūnų perimtuose trijuose pleistruose yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, tačiau nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad apie tai jis suvokė ir veikos padarymo metu, ką būtina nustatyti asmenį pripažįstant kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Jokie bylos duomenys ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai nepaneigia aplinkybės, jog apie tai, kad trijuose „fentanyl 100 μg/h“ pleistruose, dėl kurių disponavimo organizavimo jis pripažintas kaltu, yra toks narkotinės medžiagos kiekis, kuris galėtų būti laikomas labai dideliu, E. U. sužinojo tik po veikos padarymo, kai pareigūnai jau buvo sulaikę siuntą.

4.3. Nuteistasis neginčija, kad turėdamas tikslą įsigyti narkotines medžiagas, kartu jis buvo ir veikos organizatorius, davęs nurodymus bendrininkei G. U. dėl pleistrų su narkotine medžiaga įgijimo, jų slėpimo siuntoje, išsiuntimo nurodytu adresu kito asmens vardu, tačiau bylos aplinkybės rodo, kad E. U. turėjo realų pagrindą manyti, jog yra siunčiamas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – buvo disponuojama tik trimis „fentanyl 100 μg/h“ pleistrais, turinčiais nuskausminantį poveikį, o šiuos pleistrus G. U. teisėtu būdu įgijo vaistinėje pagal jai išrašytą receptą, mokėdama tik po kelis eurus už pleistrą. Šie pleistrai yra mažų išmatavimų, jų bendras svoris vos daugiau nei 2 g, o narkotinės medžiagos juose – bendrai tik 0,0518 g, t. y. fiziškai nusikaltimo dalykas yra labai menko dydžio ir narkotinės medžiagos kiekis netgi neženkliai viršija 0,02 g ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar yra galimybių šiuos pleistrus perdaryti į narkotinės medžiagos vartojimui skirtas dozes, kokį kiekį vartojimui skirtų dozių būtų galima iš jų paruošti ir kas apie tai buvo žinoma nuteistajam veikos padarymo metu.

5. Nuteistasis V. U. prašo pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį: jo įvykdytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad narkotines medžiagas jis norėjo įsigyti asmeniniam naudojimui, o ne siekdamas jas platinti. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad V. U. siekė platinti narkotines medžiagas. Nuteistasis pripažįsta, kad vartoja narkotikus, yra baustas už jų vartojimą.

6. Teismo posėdyje E. U. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus, nuteistojo V. U. gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų E. U. ir V. U. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama paduotų apeliacinių skundų ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalys), įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, byloje atlikusi įrodymų tyrimą – išklausiusi nuteistojo E. U. papildomus paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė išsamiai ir objektyviai, bei vadovaudamasis šiais įrodymais, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų E. U. ir V. U. kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Jiems paskirtos bausmės nėra pernelyg griežtos. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios galėtų iš esmės paneigti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dėl ko jų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo E. U. apeliacinio skundo

8. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis E. U. tvirtina, kad jis nežinojo, jog trijuose „fentanyl 100 μg/h“ pleistruose yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – fentanilio. Jo teigimu, byloje taip pat nesurinkta įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad apie pleistruose buvusį narkotinių medžiagų kiekį jis sužinojo tik po veikos padarymo, t. y. jau po to, kai pareigūnai sulaikė siuntą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius apelianto teiginius paneigia byloje esančių duomenų visuma.

9. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio straipsnio dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji laikoma baigta nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Tai reiškia, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246-689/2019, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-155-1073/2020). Siekiant inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyviai nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-207-699/2017, Nr. 2K-155-1073/2020). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, jog asmuo suprato, kad jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti. Tokiu atveju būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtintų arba paneigtų, jog asmuo bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis. Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018).

10. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad E. U. žinojo, jog siunčiamuose pleistruose yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, rėmėsi nuteistojo ir jo sutuoktinės G. U. telefoniniais pokalbiais (t. 2, b. l. 29–42), o būtent 2022 m. birželio 9 d. pokalbiu (t. 2, b. l. 39–42). Apygardos teismas sprendė, kad nors minėtas pokalbis ir vyko po siuntos sulaikymo, tačiau jei E. U. nebūtų žinojęs siunčiamos medžiagos ir jos kiekio – nebūtų galėjęs taip tiksliai nurodyti sankcijoje numatytos bausmės dydžio, kadangi jis pats sulaikytų pleistrų nematė, o ekspertizė dar nebuvo atlikta.

11. Vertinant minėtų telefoninių pokalbių turinį yra akivaizdu, kad abu sutuoktiniai jau nusikalstamos veikos darymo metu suvokė apie pleistruose esančios narkotinės medžiagos – fentanilio pavojingumą. Telefoniniai pokalbiai tarp G. U. ir E. U. dėl narkotinių medžiagų perdavimo užfiksuoti dar 2022 m. gegužės 27 d. 2022 m. birželio 2 d. pokalbio Nr. 466 metu E. U. prašo sutuoktinės G. U. narkotines medžiagas išsiųsti į (duomenys neskelbtini), tam pačiam asmeniui, pavadinimus nuo pleistrų nuvalyti su acetonu (t. 2, b. l. 30). 2022 m. birželio 3 d. vykusio pokalbio Nr. 536 metu E. U. sutuoktinei nurodo, kad „man dar tų nesąmonių reik“, o G. U. jam atsako, kad neduos jai, gal pavyks liepos mėnesį, bet ne dabar, nes dar pradės ją tirt. Šio pokalbio metu G. U. taip pat nurodo „nu „biškį“ galvok, tu pats žinai kas yra per medžiaga“ (t. 2, b. l. 32). 2022 m. birželio 4 d. vykusio pokalbio Nr. 670 metu E. U. sutuoktinės prašo padaryti viską taip, kaip jis buvo prašęs, nes jis nenori jos „pakišt“ (t. 2, b. l. 34). Iš 2022 m. birželio 9 d. pokalbio Nr. 955 turinio matyti, kad E. U. nerimauja, su sutuoktine kalba apie gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydį (t. 2, b. l. 39–42).

12. Taip pat svarbu įvertinti ir paties E. U. poziciją. Pirmosios instancijos teisme jis ne tik, kad neneigė, jog žinojo aplinkybę, kad minėtuose pleistruose yra narkotinės medžiagos, tačiau iš jo parodymų matyti, kad nuteistasis žinojo ir kokiu būdu ši medžiaga yra naudojama, t. y. jis nurodė matęs, kaip kiti nuteistieji tuos pleistrus „atsiverda“ ir leidžiasi į veną (t. 6, b. l. 4). Nors E. U. teigė kitų nuteistųjų neklausinėjęs apie tai nieko konkretaus, tačiau teismo vertinimu, tiek pirmiau aptartų jo parodymų, tiek ir analizuojamų telefoninių pokalbių su sutuoktine turinys atskleidžia, kad nuteistasis tiksliai žinojo, kokia tai narkotinė medžiaga ir kaip ji naudojama, kadangi nurodė, jog būtent šią medžiagą nuteistieji leidžiasi į venas. Asmens suvokimą apie didesnį pleistruose buvusios narkotinės medžiagos pavojingumą, teismo vertinimu, atskleidžia ir vieno iš pirmiau aptartų pokalbių turinys, kurio metu G. U. nuteistajam nurodė, kad taip paprastai pleistrų ji negali gauti, o ir pats E. U., sakydamas, kad „tai jau naujas mėnesis“, akivaizdžiai suprato, jog šių pleistrų jo sutuoktinė gali gauti tik tam tikrą skaičių per mėnesį, kas akivaizdžiai atskleidžia aplinkybę, jog minėti pleistrai nėra skirti kasdieniniam, dažnam ir įprastiniam naudojimui, yra stipraus poveikio ir juos įsigyti galima tik su gydytojo išrašytu receptu. Nors skunde E. U. ir nurodo, kad G. U. minėtus pleistrus teisėtai įsigijo vaistinėje, tačiau pirmiau aptartas pokalbių turinys atskleidžia, kad šiuos pleistrus jai nebuvo taip lengva įsigyti: nuteistoji sutuoktiniui nurodė, kad daugiau šių pleistrų jai neduos, o ji ir pati nenori „save užsigaudyti“.

13. Aptariamų pokalbių turinys bei kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nuteistieji (sutuoktiniai G. U. ir E. U.) stengėsi laikytis konspiracijos – laišką G. U. adresavo kitam nuteistajam, kuris apie šį laišką nieko nežinojo, ant laiško buvo nurodyti kito asmens, tariamai siuntusio šį laišką, asmeniniai duomenys, pats E. U. domėjosi, ar jo sutuoktinė pašte neturėjo rodyti paso, G. U. pašte atsiskaitinėjo grynaisiais, o ne banko kortele (iš 2022 m. birželio 9 d. telefoninio pokalbio turinio matyti, jog moteris džiaugėsi atsiskaičiusi grynaisiais). Taip pat svarbios ir siuntos supakavimo aplinkybės, kadangi nuteistasis sutuoktinei nurodė narkotines medžiagas į vokus sudėti mūvint pirštines, G. U. ir pati stengėsi niekur nepalikti savo pirštų antspaudų.

15. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į E. U. parodymų nenuoseklumą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. U. nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kokiu būdu jis sužinojo, koks narkotinės medžiagos kiekis buvo siunčiamuose pleistruose. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis lakoniškai užsimena, kad apie tai, jog minėtuose pleistruose yra didelis kiekis narkotinės medžiagos – fentanilio, jis sužinojo tik po to, kai siuntą sulaikė policijos pareigūnai. Duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, E. U. jau konkrečiai nurodė, kad aplinkybę apie pleistruose buvusį narkotinės medžiagos kiekį jis sužinojo iš R. T., kai pastarasis grįžo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo ir pasakė E. U., jog tikriausiai bus pripažinta, kad buvo siųstas didelis kiekis narkotinių medžiagų, dėl ko 2022 m. birželio 9 d. telefoninio pokalbio metu jis (nuteistasis) G. U. ir pasakė, jog laisvės atėmimo bausmė prasideda nuo 10 metų (t. 6, b. l. 151). Baigiamųjų kalbų metu E. U. nurodė, kad minėtas telefoninis pokalbis vyko jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, kai jis žinojo, pagal kokį BK straipsnį jam pareikšti įtarimai (t. 6, b. l. 153). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuolat kitusi nuteistojo E. U. pozicija bei parodymų prieštaringumas rodo, kad jo parodymai yra nepatikimi ir nenuoširdūs, be to, jie paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

16. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriuje dirbusi D. I. parodė, kad R. T. akivaizdoje buvo išpakuotas laiškas su atvirute, laišku ir tuščiais vokais su įklijuota plėvele. R. T. paaiškino, kad nežino kas tai yra ir kas šį laišką siuntė. Liudytojos teigimu, plėvelė buvo permatoma. Laiškas buvo perduotas pareigūnams (t. 6, b. l. 22). Liudytojas R. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad laišką pareigūnai atplėšė prie jo, tačiau jis nematė nei kas buvo tame voke, nei kitų uždraustų daiktų, jam nurodė, jog laiško siuntėjas buvo nurodytas K. Č. (t. 6, b. l. 24). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtą laišką pareigūnai sulaikė 2022 m. birželio 8 d. Tą pačią dieną R. T. adresuotas vokas buvo parodytas liudytojui, taip pat buvo atlikta jo apklausa. Pokalbis, kurio metu E. U. sutuoktinei tiksliai nurodė gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydį, užfiksuotas 2022 m. birželio 9 d., t. y. kitą dieną po laiško sulaikymo. Pirmiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad R. T. 2022 m. birželio 8 d. nebuvo nurodyta, jog jam adresuotame laiške buvo rastos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pareigūnams nebuvo žinoma nei medžiagų rūšis, nei jų kiekis, kadangi specialisto išvada dėl šių medžiagų ir jų grynojo kiekio buvo parengta tik 2022 m. liepos 22 d. (t. 1, b. l. 176–177), o pranešimas apie įtarimą dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos padarymo E. U. buvo įteiktas tik 2022 m. spalio 7 d. (t. 4, b. l. 73–74). Taigi, 2022 m. birželio 9 d. nei R. T., nei pareigūnams nebuvo žinoma koks kiekis narkotinės medžiagos rastas G. U. siųstame laiške. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme E. U. nurodė dvi skirtingas versijas apie tai, kokiu būdu jis sužinojo, jog siuntoje buvo labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, t. y., kad apie tai jam pranešė į pataisos įstaigą grįžęs R. T. ir, kad 2022 m. birželio 9 d. pokalbio metu jis (E. U.) jau žinojo dėl kokios nusikalstamos veikos padarymo jis yra įtariamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. U. pozicija laikytina jo gynybine versija, kurią paneigia pirmiau aptarti įrodymai.

17. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. U. suvokė, jog sutuoktinės prašo atsiųsti jam labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pleistrų kainos (kainuoja kelis eurus), taip pat dėl mažo jų svorio bei išmatavimų. Visi pirmiau aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad nuteistasis apie šią narkotinę medžiagą žinojo jau prieš prašydamas ją atsiųsti į pataisos įstaigą, žinojo kokiu būdu nuteistieji medžiagą vartoja, suprato, kad pleistrus su šia medžiaga nėra taip paprasta įsigyti, kad už dažną siekį įsigyti minėtų pleistrų gali kilti įtarimų dėl jų naudojimo ne pagal paskirtį, kas galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Visos pirmiau aptartos aplinkybės atskleidžia akivaizdų asmens suvokimą apie narkotinių medžiagų, buvusių pleistruose, kiekį ir, kad šis suvokimas buvo susiformavęs jau nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po to, kai siunta buvo sulaikyta pareigūnų, dėl ko BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika E. U. buvo inkriminuota pagrįstai.

18. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju E. U. yra paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė ir yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

19. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015).

20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. U. padarė tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų (BK 260 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 11 straipsnio 6 dalį šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jį numatyta išimtinai su laisvės atėmimu susijusi bausmė (nuo dešimties iki penkiolikos metų). Šis nusikaltimas yra baigtas, o E. U. padarė jį veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis siekė įgyti 0,0518 g narkotinės medžiagos – fentanilio, kuri yra įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, II sąrašą. Šis kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, atitinka rekomendacijose nurodytą labai didelį aptariamos narkotinės medžiagos kiekį, t. y. daugiau nei 0,02 g.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį E. U., be kita ko, atsižvelgė į jo asmenybę. E. U. praeityje ne kartą teistas (t. 4, b. l. 33–46) už vagystes, plėšimus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo (t. 4, b. l. 29–32), dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų negydytas (t. 4, b. l. 8, 11–12). Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (šiuo metu bausmė atlikta). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. U. atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 284 straipsnyje, padarymo (nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 11 d.). Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, atskleidžia jo polinkį nusikalsti bei nepakankamą norą taisytis. Byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad E. U. siųstų ir pareigūnų surastų narkotinių medžiagų kiekis neženkliai viršija 0,02 g ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tai, jog šios medžiagos į apyvartą nepateko ir, kad padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas nėra išskirtinis, dėl ko skyrė jam straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam E. U. bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos ir tinkamai įvertintos bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamo veikos pavojingumą ir laipsnį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. U. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirtina mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pateikė nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (t. 6, b. l. 145–149). Teisėjų kolegija įvertino nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jo ginamasis kartu su sutuoktine G. U. augina keturis mažamečius vaikus, taip pat ir tai, kad jo sutuoktinė laukiasi penkto vaiko, šiuo metu E. U. nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vis tik kartu vertintinos ir pirmiau paminėtos, E. U. ir jo padarytą nusikaltimą charakterizuojančios aplinkybės. Jų visuma neleidžia nuteistojo veikos pavojingumą vertinti kaip daug mažesnį ar pripažinti, jog nuteistojo asmenybė išskirtinai teigiama, o paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Dėl nuteistojo V. U. apeliacinio skundo

23. Apeliaciniame skunde V. U. nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis siekė platinti narkotines medžiaga, todėl jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.

24. Įvertinus tiek kaltinamojo akto, tiek skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad V. U. narkotinių medžiagų platinimas inkriminuotas nebuvo. Šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad V. U. yra narkotines medžiagas vartojantis asmuo, o byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad šios medžiagos galėjo būti kažkokiu būdu išplatintos kitiems asmenims.

25. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. U. prašymu G. U. nupirko du „fentanyl 100 μg/h“ pleistrus, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 0,0386 g narkotinės medžiagos fentanilio, ir juos atsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus Ž. E. adresuotame laiške. Kaip jau nurodyta pirmiau, ši medžiaga yra įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, II sąrašą, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ šis kiekis atitinka rekomendacijose nurodytą labai didelį aptariamos narkotinės medžiagos kiekį, t. y. daugiau nei 0,02 g.

27. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad V. U. pasikėsino įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio, neturėdamas tikslo šią narkotinę medžiagą išplatinti kitiems asmenims.

28. Tiek BK 259 straipsnio 2 dalies, tiek BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyti iš esmės alternatyvūs veiksmai, užtraukiantys asmeniui baudžiamąją atsakomybę – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas. Nors BK 259 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai atsakomybę užtraukia ir asmeniui, neturinčiam tikslo narkotines ar psichotropines medžiagas platinti kitiems asmenims, o BK 260 straipsnio 3 dalyje papildomai numatytas narkotinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas, vis tik, svarbu pažymėti, jog nusikaltimo padarymo tikslas asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį reikšmės neturi. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir tuo atveju, kai jis labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu disponuoja neturėdamas tikslo jų platinti. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę V. U. veiksmų kvalifikacijai turi narkotinės medžiagos – fentanilio kiekis, kuris, kaip jau aptarta pirmiau, pagrįstai pripažintas labai dideliu.

29. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde ir nekeliamas klausimas dėl nuteistojo suvokimo apie tai, koks kiekis fentanilio buvo į pataisos įstaigą atsiųstuose pleistruose, tačiau bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme, V. U. gynėjas nurodė, jog BK 260 straipsnio 3 dalis jo ginamajam inkriminuota nepagrįstai, kadangi byloje nebuvo įrodinėjamas V. U. psichinis santykis su medžiagos kiekiu. Vis tik, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia nuteistojo gynėjo pozicija. Kaip jau aptarta pirmiau, nebūtina įrodyti, kad asmuo tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją, pakanka nustatyti, kad asmuo žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje. Nagrinėjamu atveju pats nuteistasis nurodė, kad jis vartoja narkotikus, šiuos pleistrus prašė atsiųsti tam, kad pats galėtų suvartoti juose esančią narkotinę medžiagą, todėl akivaizdu, kad V. U. suvokė kokia tai medžiaga, koks galimas jos poveikis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. U. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirti jam švelnesnę šio straipsnio sankcijos ribose numatytą bausmę. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam V. U. yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas minimalią 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę nuteistajam V. U., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Dėl proceso išlaidų

30. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Finansų skyrius 2024 m. kovo 19 d. pateikė pažymą Nr. APD-2024-03026, kurioje nurodė, jog valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų nuteistajam V. U. suma sudaro 162,50 Eur (t. 6, b. l. 140–144).

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

32. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi nuteistajam V. U. buvo paskirtas VGTPT parinktas gynėjas ir nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka (t. 6, b. l. 137). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų, tame tarpe ir V. U., apeliacinius skundus. Šiuo sprendimu V. U. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nuteistasis teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo. Nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką laisvės atėmimo įstaigoje, skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams nuteistajam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai apsunkina galimybę sumokėti prašyme nurodytą pinigų sumą, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. U. ir nuteistojo V. U. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo nuteistajam V. U. išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.