- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- A15.-2490-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02126-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
sekretoriaujant Sabinai Bakaitytei, Laurai Mikelskytei, Ilonai Okunevičienei, Aušrai Tumbrotaitei, Boženai Voišvilienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, išsituokęs, auginantis du nepilnamečius vaikus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį (galiojo iki 2020-01-01), 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. V. 2019 m. balandžio 29 d., apie 16.20 val., Vilniuje, Pilaitės pr., Įsruties g., vairuodamas automobilį „Ford tranzit“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Po to A. V. iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tokiais savo veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) (toliau – ir KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojo iki 2020-01-01) ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. A. V. kaltės nepripažino. Nurodė, kad kontakto su kitu automobiliu nejuto. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis važiavo, tačiau jokio susidūrimo garso negirdėjo, jokio automobilių kontakto nepastebėjo. Taip pat nebuvo jokio nukentėjusiojo signalo. Ant jo (A. V.) automobilio jokių pažeidimų nebuvo. Tą dieną jis važiavo į Pilaitę, į vieną įmonę gesintuvų priduoti ir nuvažiavo sėkmingai. Mašinai nebuvo padaryta jokių pažeidimų, o už kelių dienų ar savaičių, tiksliai nepamena kada, gavo kvietimą į policiją. Tyrėjas pareiškė, kad yra gautas skundas su jo automobilio nuotrauka, padaryta iš užpakalio. Skunde nurodyta, kad jo mašina kliudė antroje eismo juostoje stovėjusią prie šviesoforo mašiną ir brūkštelėjo jos šoną. Tada tyrėjas paprašė leisti patikrinti jo automobilį, o jo automobilis tuo metu buvo servise dėl kitų įvykių. Tyrėjas tuo metu negalėjo nuvažiuoti, nuvažiavo vėliau, patikrino, išmatavo. Tiesą sakant ką jis ten išmatavęs pamatė, nežino, nes jis pats bet bent jau vizualiai nematė jokių pažeidimų. Nurodė, kad vienas iš nukentėjusiojo argumentų buvo toks, kad jo (A. V.) vairuoto automobilio veidrodėlis iš dešinės pusės buvo užlenktas. Atkreipė dėmesį, kad tas veidrodėlis būna dažnai užlenktas dėl mašinų parkavimo vietų trūkimo prie darbo. Jie abu su žmona veidrodėlius užlenkia, todėl mano, kad šis argumentas nėra pagrįstas. Ir dabar užlenktas veidrodėlis, nes važiuoja į darbą. Paaiškino, kad jis iš pradžių važiavo kelio eismo juosta, tad nukentėjusiojo automobilis matyt stovėjo priekyje. Tada jis išvažiavo į trečią eismo juostą pasukti į kairę. Taip pat A. V. nesutiko su patirtos žalos dydžiu, nurodytu gruodžio 10 d. sąmatoje, t. y. 780,20 Eur. Jo manymu, sąmatoje yra nurodyti darbai, kurie nieko bendro neturi su nagrinėjamu įvykiu. Vertindamas dažymo darbus nurodė, kad nelabai suprantamas galinio užrašo nuėmimas ir uždėjimas, stop žibinto nuėmimas uždėjimas (jis dedamas mašinos užpakalyje, bet ne ant šono), užpakalinio valstybinio numerio nuėmimas uždėjimas, galinės vaizdo kameros nuėmimas ir uždėjimas. Mano, kad gegužės mėnesį vaizdo kameros nebuvo, o gruodžio mėnesį jau atsirado. Dar ir užrašas „Berlingo“ taip pat nieko bendro neturi su šiuo įvykiu. Pašalinus su įvykiu nesusijusius darbus, suma gaunasi 668,54 Eur, net paliekant pakeistą veidrodėlį, o neskaičiuojant pakeisto veidrodėlio - suma bus apie 430 Eur. Dėl eismo įvykio atsiprašo, bet norisi, kad žala būtų reali.
Motyvuojamoji dalis
3. Nors A. V. nepripažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau jo kaltę patvirtina šie byloje esantys įrodymai:
3.1. Nukentėjusiojo M. Š. parodymai teisme, kad nepamena kada buvo įvykis, gali būti balandžio 29 dieną. Buvo Pilaitės sankryžoje, Įsruties g., Pilaites prospekte. Sustojo degant raudonam šviesoforo signalui ir išgirdo, kaip pravažiuojanti mašina „Ford“ tranzitas kliudė jo automobilį. Kliudė vienu veidrodėliu iš vienos pusės. Buvo sulankstytas jo (nukentėjusiojo) automobilio veidrodėlis, o „Ford“ tranzitas nuvažiavo toliau. Liko dėme ant galinių durelių ir vairuotojo pusės veidrodėlio. Ant veidrodėlio liko dažai. Matė kaip kliudė jo automobilį, nes trenkė į vairuotojo pusėje esantį veidrodėlį iš veidrodėlio. Kitų automobilių pro jį pravažiuojančių nebuvo. Buvo garsas, todėl mano, kad A. V. galėjo pajusti smūgį. Buvo, kaip bakstelėjimas, kurio negali apibūdinti. Nepamena ar smūgis į veidrodėlį buvo stiprus, veidrodėlis liko vietoj. Kito automobilio veidrodėlis užlenktoje pozicijoje buvo. A. V. nesustojo, o toliau pravažiavo, automobilis prasilenkė. Paskui iškvietė policiją ir pats pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes susidarė spūstis. Sustojo šalia buvusioje aikštelėje. Negali pasakyti kokiu greičiu pravažiavo A. V.. Iki jis sustojo buvo apie 20 metrų. Jo mašina stovėjo, laukė žalios šviesoforo spalvos, A. V. – judėjo. Jis (nukentėjusysis) buvo truputį toliau nuo šviesoforo, o eismo juostoje, iš kurios sukama į kairę, automobilių nebuvo, todėl jis (A. V.) nuvažiavo daryti posūkio į kairę. Pirmas smūgis buvo iš užpakalio, antras į veidrodėlį. Jis tiesiog įvažiavo. Jis įvažiavo iš kairės pusės posūkį darė į kairę. Jam ne buferį kliudė o dureles. Buferis nėra bagažinė. A. V. lenkiant, tarpas tarp mašinų buvo kokie 5-7 centimetrai, taip buvo ir kliudant veidrodėliu veidrodėlį. Jo (nukentėjusiojo) veidrodėlis nebuvo sudaužytas, buvo tik nubrėžimas. Teismui garsinant atliktus darbus, nurodė, kad plastmasės dažymas — gali būti ir veidrodėlio plastmasės. Nežino ar veidrodėlio plastmasė buvo nudažyta, ar visas veidrodėlis pakeistas. Jo mašinoje užpakalinio vaizdo kamera stovi gale, galimai ant durelių. Neturi jokių likusių detalių. Jis mašiną atidavė į saloną ir jam grąžino naują mašiną. Nežino kurioje vietoje pritvirtintas jo valstybinis numeris. Nežino kodėl jie keitė užrašą „Berlingo“, jis viso nesupranta tos sąmatos. Reiktų kreiptis pas tuos, kas darė tuos darbus. Pagal jo draudimą, viską keičia naujai.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. M. Š. (M. Š.) 2019-04-29 paaiškinime nurodyti duomenys, kad Įsruties gatvėje sustojo prie sankryžos trečioje eismo juostoje. Stovėdamas išgirdo bakstelėjimą mašinos užpakalyje, kadangi pravažiuojantis automobilis „Ford Tranzit“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) manevruodamas į 4 eismo juostą, užkliudė jo mašiną, palikdamas juodą dėmę (b. l. 5).
3.3. Liudytojo, policijos pareigūno J. P. (J. P.) parodymai teisme, kad dėl eismo įvykio gavo pranešimą, susitiko su nukentėjusiuoju, kuris laukė šalia eismo įvykio vietos, paėmė paaiškinimą, subrėžė įvykio schemą. Įvedė eismo įvykį į sistemą ir perdavė tyrėjams. Eismo įvykio vietoje apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį. Nelabai pamena apgadinimų, taip pat negali pasakyti, ar buvo apgadintas veidrodėlis. Pamena, kad buvo eismo įvykis, kad kitas vairuotojas užkabino kitą automobilį, nepastebėjo ir išvažiavo. Buvo didelis srautas, todėl nukentėjusiojo mašina buvo patraukta iš šoną. Jie surenka tik pirminę medžiagą, liudininkus suranda, jei tokie yra. Šiuo atveju jų nebuvo, buvo vaizdo kameros, tačiau ta vieta nefilmuojama.
3.4. Liudytojo, policijos pareigūno T. (T.) D. parodymai teisme, kad Pilaitėje, Įsruties gatvėje buvo kliudytas automobilis ir vienas iš įvykio vietos išvažiavo. Patruliai atvykę į įvykio vietą rado apgadintą automobilį, užfiksavo eismo įvykį. A. V. buvo iškviestas į apklausą, su juo buvo sutarta, kad tam tikrą dieną, nustatytu laikų atvažiuotų automobilių sugretinimui, siekiant pasižiūrėti ar atitinka apgadinimų aukščiai, tačiau žmogus atvyko be automobilio, o nukentėjęs asmuo atvyko su automobiliu. Nufotografavo nukentėjusio automobilį ir susitarė dar kitą dieną susitikti, tačiau po to paaiškėjo, kad A. V. atidavė automobilį remontuoti kažkur Trakų rajone ir davė telefono numerį autoserviso vadovo, tačiau jam neprisiskambino. Skambino daug kartų, bendravo su A. V., jis nuolat sakydavo, kad dar nesuremontuotas automobilis. Po to, po kažkiek laiko, atvarė tą automobilį, jis apžiūrėjo. Apgadinimų ant automobilio nebuvo, tačiau buvo nuotrauka, kurią padarė pats nukentėjęs asmuo ir pridėjo prie bylos, kur yra užlenktas veidrodėlis. Jis nufotografavo visur, kur maždaug galėjo būti kontaktas – buferį ir du užpakalinius vaizdo veidrodėlius, apgadinimų aukščiai atitiko apgadinimo aukščius apgadinimų, padarytų nekentėjusiojo automobiliui ir A. V. automobilio veidrodėlio. Nurodė, kad nukentėjusiojo automobilio užpakalio apgadinimai matėsi akivaizdžiai, o ar buvo apgadintas veidrodėlis — nepamena. Kaip supranta ir kaip aiškino nukentėjęs, kad kampu buvo smūgis. Nukentėjusysis antroje juostoje stovėjo, o A. V. taip pat važiavo antra eismo juosta ir tada pradėjo rikiuotis į trečią. Kartais būna, kad ne per visą šoną būna įbrėžimai, nes veidrodėlis nukentėjusio išsikišęs. Pagal sąmatą įvykį nagrinėja teismas, o ne policija, todėl ir buvo surašytas protokolas į teismą.
3.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto T. D. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, registracijos Nr. PP-555, kuriame nurodoma, kad automobilio „Ford Tranzit“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas A. V. sutartu laiku savo automobilio apžiūrai nepateikė, tačiau iš automobilio „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilio „Ford Tranzit“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) užlenktas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 8, 17).
3.6. Nukentėjusiojo pateikta fotonuotrauka, iš kurios matyti posūkiui į kairę gretimoje eismo juostoje, priešais nukentėjusiojo automobilį užfiksuotas A. V. vairuotas automobilis „Ford Transit“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Iš fotonuotraukos matyti, kad dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra užlenktas (b. l. 8).
3.7. Eismo įvykio vietos 2019-04-29 schema ir fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilio „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai: kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, bagažinės dangtis. Apgadinimų aukštis „E:11“ (b. l. 3-4, 9).
3.8. Fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad automobilio „Ford Transit“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) užpakalinio veidrodėlio aukštis nuo „E:11“ iki „E:13“ (b. l. 14).
3.9. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-10 pateiktos sąmatos matyti, kad remonto darbai vertinami 780,23 Eur (b. l. 15-16).
4. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojo iki 2020-01-01) numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
5. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
6. KET 126 punkte nustatyta, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.
7. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. V. sukėlė administracinio nusižengimo protokole nurodytą eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilio bagažinės dangtį ir kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Ši išvada darytina įvertinus byloje nukentėjusiojo ir liudytojo, policijos pareigūno T. D. parodymus. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pajuto pirmą kontaktą į automobilio bagažinę, o antrą kontaktą, kai veidrodėliu A. V. vairuojamas automobilis kliudė jo automobilio veidrodėlį — matė. Taip pat nurodė, kad jo daryta nuotrauka patvirtina, kad priekyje, be A. V. užfiksuoto automobilio, kitų automobilių nebuvo. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad lenkiant buvo 5-7 cm atstumas. Liudytojas T. D. parodė, kad A. V. užlenktas veidrodėlis atsikišęs, todėl lenkiant kitą automobilį mažu atstumu tarp automobilių, galėjo būti padaryti ir tik užfiksuoti nukentėjusiojo automobilio apgadinimai, o ne nubrauktas visas šonas, nes lenkiant kampu kliudytas bagažinės dangtis, o veidrodėliai abiejų automobilių atsikišę.
8. Taip pat aplinkybę, kad A. V. vairuotas automobilis kliudė nukentėjusiojo, patvirtina užfiksuotas nukentėjusiojo apgadinimų bei A. V. automobilio galinio vaizdo veidrodėlio aukštis (žr. 3.7. ir 3.8. punktai), iš ko matyti, kad A. V. vairuojamu automobiliu, lenkdamas nukentėjusiojo stovintį automobilį, galėjo padaryti nustatytus nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, nes apgadinimų ir A. V. vairuoto automobilio galinio vaizdo veidrodėlio aukščiai sutapo. Taip pat nukentėjusiojo pateikta fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad A. V. vairuotas automobilis yra persirikiavęs posūkiui į kairę, už jo kitų automobilių nėra.
9. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad A. V. sukėlė eismo įvykį, nes lenkdamas kitą automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono (KET 126 punktas), kartu pažeisdamas ir bendrą vairuotojų pareigą, numatytą KET 9 punkte, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Dėl to buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis ir padaryta nukentėjusiajam turtinė žala. Visa, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojo iki 2020-01-01).
10. A. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šį straipsnį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur.
11. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
13. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. V. negalėjo nepamatyti ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu, taigi iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia. Šią išvadą daro įvertinęs eismo įvykio aplinkybes (lenkiama buvo paliekant itin mažą tarpą (5-7 cm) iš šono), padarytus apgadinimus (kliudytas svetimas automobilis dviejose vietose, abu kartus A. V. vairuojamo automobilio dešiniu, automobilio priekyje esančiu galinio vaizdo veidrodėliu), nukentėjusiojo parodymus, kad girdėjosi smūgio garsas. Teismo vidinį įsitikinimą, kad A. V. negalėjo nematyti ir nejusti kontakto su kitu automobiliu, sustiprina ir A. V. veiksmai po eismo įvykio. Iš liudytojo T. D. parodymų matyti, kad A. V. ilgą laiką nebendradarbiavo su policija ir vis rasdavo priežasčių nepateikti automobilio apžiūrai. Į pirmą sutartą automobilių apžiūrą, automobilio neatvežė; taip pat neatvežė automobilio ir į antrą sutartą apžiūrą, nurodydamas, kad automobilis perduotas remontui. A. V. teigė davęs policijos pareigūnui remonto dirbtuvių telefono numerį, tačiau pareigūnas parodė, kad tuo numeriu buvo skambinta ne kartą, bet telefonu niekas neatsiliepdavo. Taigi, tiek nukentėjusiojo automobilio apgadinimai, jo bei policijos pareigūno T. D. parodymai rodo, kad A. V. matė arba juto kontaktą su kitu automobiliu, tačiau nesustojo ir iš eismo įvykio pasišalino tyčia.
14. Kita vertus, teismas nesutinka su administracinio nusižengimo kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes iš atliktų remonto darbų sąmatos (remonto darbai įvertinti 780,23 Eur) matyti, kad buvo skaičiuojamas tiek veidrodėlio pakeitimas nauju, tiek jo remontas. Taip pat neaišku, kodėl reikėjo keisti automobilio ženklą „Berlingo“ nauju, nes jis nebuvo apgadintas. Atėmus sumą už šiuos darbus bei detales (49,50 Eur už ženklą „Berlingo“, 8 Eur už paruošiamuosius darbus dažyti plastmasę, 15,50 Eur už dažus plastmasei, taip pat dalį paruošiamųjų darbų bei darbų dažant kainos), apgadinto svetimo turto vertė neviršytų 750 Eur, t. y. neviršytų penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Esant šioms aplinkybėms teismas perkvalifikuoja A. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje į šio straipsnio 1 dalį.
15. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog A. V. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
16. Teismas, skirdamas nuobaudas, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į A. V. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
16.1. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojo iki 2020-01-01), nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
16.2. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (7 dalis).
16.3. A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16.4. Teismas, individualizuodamas A. V. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti grubūs KET pažeidimai) ir padarymo aplinkybes, jų kiekį (2 administraciniai nusižengimai), kaltininko tyčią, į tai, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis vidutinio amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, dirba. Taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka (paskutinį kartą baustas 2019 m. lapkričio 9 d. administraciniu nurodymu už tai, kad vairavo automobilį, kurio techninė apžiūra negalioja).
16.5. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. V. paskyrus už ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojo iki 2020-01-01) ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus baudas, didesnes nei sankcijose numatytas minimalias. Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
16.6. Kaip minėta, ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Taigi, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos A. V. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės. Tačiau, teismas įvertinęs A. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teisės pažeidimus, sprendžia, jog nagrinėjami administraciniai nusižengimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir A. V. negalima priskirti prie piktybinių pažeidėjų. Todėl teismas, remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisingumo bei proporcingumo principais, konstatuoja, jog ANK 22 straipsnio paskirtis bus pasiekta A. V. netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnius, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje (galiojo iki 2020-01-01), 426 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (galiojo iki 2020-01-01) paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirti 700 eurų (septynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. V. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
A. V. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20120380108.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.