Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-299-288/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
1-299-288/2018
Teisminio proceso Nr.
101-1-23696-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
P. M.
Ieškovas
S. L.
Civilinis atsakovas
„If P&C Insurance AS“
Advokatai
Audronė Žemeckė, Romualdas Lincevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-299-288/2018Teisminio proceso Nr.1 01-1-23696-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.6.4.6; 1.2.25.4.1;1.1.6.6;2.1.15.3.3.2;2.1.14 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam P. M., jo gynėjui advokatui Romualdui Lincevičiui,nukentėjusiajai-civilinei ieškovei S. L., jos atstovei advokatei Audronei Žemeckei,

nedalyvaujant civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ atstovui

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, neįgalus, darbingumo lygis 40 procentų, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. 2017-03-08, 12.11 val., Savanorių pr., Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu Nr.111 (prekybos centras IKI), vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas atbulas, link išvažiavimo į Žemaičių g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 30 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas atbulas, visais atvejais turėjo duoti kelią pėsčiajam, artėdamas prie horizontaliu ženklinimu pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nepraleido iš kairės pusės perėjoje įėjusios pėsčiosios S. L., ją parbloškė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo atbuline eiga, apsidairė, nieko nematė. Nematė nukentėjusios nei per veidrodėlį, nei per langą. Pripažįsta sužalojęs nukentėjusią, pripažįsta sukėlęs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, padėjo jai atsikelti, nuvedė į savo automobilį, laukė, kol atvažiavo greitoji. Iš kelių policijos važiavo tiesiai pas nukentėjusiąją į klinikas. Keturis kartus lankė ją ligoninėje. Po to nukentėjusiosios dukra pareiškė nenorinti, kad būtų lankoma. Siūlė susitarti geruoju be teismų , siūlė 1000 eurų. Susipažino su nukentėjusios civiliniu ieškiniu, mano, kad dantų plokštelė įvertinta per daug. Kai nukentėjusi gulėjo sužalota ant žemės, sakė jai, kad jos dantukai krenta, kad ji pasitaisytų plokštelę. Sutinka atlyginti turtinę žalą. Sutiktų atlyginti ir 300-400 eurų neturtinę žalą. Pats yra po širdies operacijos. Visų specialistų duotos išvados ir medicininės pažymos rodo, kad nukentėjusiai uoslės netekimo po įvykio nebuvo. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Nukentėjusi S. L. parodė, kad buvo sužalota einant pėsčiųjų perėja. Avarijos metu patyrė sunkią galvos traumą, iš burnos iškrito protezai, po avarijos dingo uoslė, taip pat pablogėjo klausa. Jai šeimos gydytojas aiškino, kad čia yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Reiškia 7000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio kamavo dideli skausmai. Penkias dienas nevalgė ir negėrė. Keturiolika dienų nevaikščiojo, ją reikėjo slaugyti, pakilo kraujo spaudimas, sutriko širdies ritmas, buvo lašinamos lašelinės. Po dviejų savaičių ją sodino, mokino vaikščioti su vaikštyne, su kitų asmenų priežiūra. Kaltinamasis neatsiprašė jos dėl šio įvykio, jokios pagalbos nesiūlė, sakė, kad už viską sumokės draudimas. Avarijos dieną atvykęs pasiūlė 40 eurų vaistams. Du kartus buvo atėjęs į ligoninę lankyti. Ją vargino galvos sukimasis ir skausmas, pykinimas. Buvo Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Įvairių procedūrų pagalba atstatė jos judėjimo funkciją, pradėjo galėti atsikelti, nusiprausti, pavalgyti. Galvos svaigimas sumažėjo. Pablogėjo regėjimas, klausa, dingo uoslė, pablogėjo atmintis. Po sunkios galvos traumos jos gyvenimo kokybė pablogėjo. Gydytojų teigimu galvą jai skaudės visą likusį gyvenimą, gali prasidėti epilepsijos priepuoliai, psichinės ligos. Uoslė neatsistatys niekada, dėl to yra galimybė apsinuodyti blogu maistu, pavojingais dūmais ar garais. Dėl tos priežasties, atsižvelgiant į jai padarytą žalą sveikatai, prašo patenkinti jos civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Liudytojas V. U. parodė, jog yra gydytojas otorinolaringologas. Lietuvoje objektyviai ištirti ar žmogus yra praradęs uoslę, neįmanoma. Mediciniškai patikrinti tokių priemonių nėra. Moksliniai eksperimentai pasaulyje yra daromi, bet jie yra eksperimentinio lygmens, praktikoje nenaudojami. Atsakymas visais atvejais yra subjektyvus. Jo manymu, po šešių mėnesių konstatuoti ryšį tarp traumos ir uoslės praradimo, negalima. Priežasčių paveikti uoslę yra daug – nuo senatvės, gripo, operacijos.

Specialistė I. R. parodė, jog yra konsultavusi nukentėjusią S. L. du kartus. Pirmą kartą balandžio mėnesį, pacientė skundėsi galvos svaigimu, prastėjančia klausa ir dingusia uosle. Visi šie simptomai atsirado po avarijos. Rekomendavo nukentėjusiai konsultaciją pas neurologus bei išsitirti. Klausai ištirti yra tik subjektyvus metodas. Gali būti ir senatviniai pakitimai. Dėl uoslės lygiai taip pat yra subjektyvu. Lietuvoje objektyvių tyrimų dėl uoslės ištyrimo nėra. Remiasi tik pacientų skundais, anamneze ir apklausos metu surinktais duomenimis.

Specialistas R. V. parodė, kad nebūtų subjektyvu vertinant pažeidimus, remiasi objektyviais tyrimo metodais – kompiuterine tomografija, kuri peršviečia visą galvą tam tikrais skerspjūviais ir vertina pažeidimus smegenyse pagal atitinkamus vaizdus. Nukentėjusiai S. L. nustatytas 3 mm storio kraujo išsiliejimas dešiniame smegenų pusrutulyje ir nedideli kontūziniai židiniai pakraujavimo dešiniame smegenų pusrutulyje daugiausiai virš smilkininės skilties, kairėje smegenų dalies skiltyje abipus smilkininės skilties. Kaukolės kaulų lūžių nematyti, daryti operacijos nereikėjo, ji buvo gydoma vaistais. Tiriant neurologiškai, židininio neurologinio simptomo nebuvo. Po trijų dienų buvo atlikta kontrolinė kompiuterinė tomografija, buvo patikrinta ar neprogresuoja pažeidimai, naujų pakitimų nerasta. Stacionare gydėsi 12 parų, po to buvo reabilitacija. Nusiskundimų klausa ar uosle neužfiksuota.

Specialistė R. G. parodė, kad nukentėjusiai S. L. buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir vaizdus peržiūrėjo trys profesoriai. Buvo matyti pakitimai kur buvo išsiliejęs kraujas, tačiau organinių pakitimų, kurie galėjo įtakoti uoslės netekimą potrauminiuose visuose vaizduose, nėra.

Pateiktas CD diskas su atliktu tyrimu ( 2 t., b. l. 6).

Specialistė Z. M. parodė, jog išklausiusi specialistų duotas išvadas, patvirtina savo duotą išvadą dėl nukentėjusiai S. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamojo P. M. kaltę be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusios S. L. parodymų, liudytojo V. U., specialistų I. R., R. V., R. G., Z. M. parodymų, įrodo ir kita byloje sutrinkta rašytinė medžiaga:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota S. L. įvyko 2017-01-24 (1 t., b. l. 7-8), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė, dalyvausi eismo įvykyje (1 t., b. l. 9), eismo įvykio schema (1 t., b. l. 10), nuotraukos, iš kurių matyti eismo įvykio dalyviai (1 t., b. l. 11-12), daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13), policijos patrulio tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 14), med. dokumentų išrašai (1 t., b. l. 19, 20), P. M. paaiškinimas (1 t., b. l. 22), alkotesterio parodymai (1 t., b. l. 23), 2017-04-27 specialisto išvada Nr. G1144/2017(02), kurioje nurodyta, kad S. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 42-43), CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai patvirtina eismo įvykio medžiaga, specialisto išvada, kuria nukentėjusiai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusios S. L. bei jos atstovės advokatės A. Žemeckės pateikta versija, kad nukentėjusiai avarijos metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusioji po avarijos visiškai prarado uoslę, paneigta teisiamajame posėdyje apklaustų specialistų I. R., R. V. R. G. duotomis išvadomis, kurie nurodo, kad nėra objektyvių įrodymų uoslės praradimui konstatuoti.

P. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio (laidavimas) taikymas.

Sprendžiant kaltinamojo P. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas R. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. R. M. nurodė, kad P. M. yra jos vyras, jis yra geras žmogus, labai išgyvena dėl įvykio. Šeimoje sugyvena darniai, jų santykiai geri mano, kad jos įtaka vyrui labai didelė, su juo tariasi visais gyvenimiškais klausimais, vyras atsižvelgia į jos nuomonę, įsigilina į sakomą kritiką, svarbiausius klausimus sprendžia abipusiu sutarimu.

Prokuroras, nukentėjusioji bei nukentėjusiosios atstovė neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymui P. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visoms šio straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms.

Sprendžiant klausimą dėl P. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 88), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Įvertinus kaltinamojo P. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, sutinka atlyginti dalį žalos), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje P. M. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog R. M., P. M. žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, su vyru bendrauja visais gyvenimo klausimais, ji yra jam autoritetas ir gali daryti jam teigiamą įtaką, ji juo pasitiki ir mano, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui P. M. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant R. M. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą R. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Civilinis ieškinys.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ filialas Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 1691,19 eurų dydžio draudimo išmoką už nukentėjusios S. L. gydymą, priimtas sprendimas S. L. išmokėti 1000 eurų draudimo išmoką už jos patirtą neturtinę žalą ir 53,13 eurų draudimo įmoką atlyginančią jos patirtas gydymo išlaidas. Už dantų protezavimą neatlygina, kadangi dantų pažeidimas nėra konstatuotas pirminiuose dokumentuose po traumos, todėl nepakanka patvirtinti dantų sužalojimą, galimai įvykusį įvykio metu (1 t., b. l. 114).

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė S. L. pateikė 7700 eurų civilinį ieškinį (2 t., b. l. 83-107). Byloje pateikta pažyma, kad sugadintas dantų protezas bei naujai numatytas dantų protezavimas kainuos 640 eurų (1 t., b. l. 94, 95), 7000 eurų neturtinės žalos už sunkiai sutrikdytą jos sveikatą – pastovius galvos skausmus, sutrikusią judesių koordinaciją, uoslės – skonio praradimą, pablogėjusią klausą, jos sveikatos sutrikdymo padariniai yra tęstiniai, ilgalaikiai bei turėtas 500 eurų išlaidas už advokatės paslaugas ( 2 t., b. l. 7).

Kaltinamasis su ieškiniu dėl turtinės žalos (dantų protezavimo), sutinka iš dalies. Dėl neturtinės žalos – nesutinka, mano, kad ją turi atlyginti draudimo įmonė.

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusios pateiktas 700 eurų civilinis ieškinys už numatytą dantų protezavimą tenkintinas iš dalies ir priteistinas iš kaltinamojo. Kaltinamasis iš esmės neneigė, kad dantų protezas galėjo būti sugadintas, nes įvykio metu matė iš nukentėjusios burnos krentantį dantų protezą. Neprieštarauja dėl pateiktos dantų protezo preliminarios sąmatos, bet prašo atsižvelgti į protingą priteistiną pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš esmės ieškinio dėl dantų protezo neginčija, į pateiktą preliminarią apatinio žandikaulio gydymo planą ir sąmatą (t. 1 b. l. 94-95,106-107), nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl dantų protezavimo mažintinas iki 300 eurų, nurodytą sumą priteisiant iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, kad jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. M., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, šoką, sutriko regėjimas, klausa, dingo uoslė, prasidėjo dešinio šono, galvos skausmai, koordinacijos sutrikimai, tenka nuolat vartoti medikamentus skausmo malšinimui.

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo S. L. turi būti tenkintinas iš dalies, nustatant jo dydį 2500 eurų, priteisiant ją iš civilinio atsakovo draudimo įmonės „If P&C Insurance AS“ filialo.

Proceso išlaidos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios- civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiajai S. L. advokato reikėjo savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš kaltinamojo P. M. nukentėjusiajai S. L. priteistinos 500 eurų bylinėjimosi išlaidos už advokatės Audronės Žemeckės civilinio ieškinio parengimą (1 t., b. l. 83-89) ir atstovavimą byloje, pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.

Daiktiniai įrodymai – CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 70, 2 t., b. l. 6), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant R. M. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. M. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo draudimo įmonės „If P&C Insurance AS“ filialo 2500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. M. 300 eurų (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Iš P. M. priteisti nukentėjusiai S. L. 500 eurų (penkis šimtus eurų) advokatės paslaugoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus, CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė