Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2465-91/2013 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (tretieji asmenys: E. G. ir R. P., išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2013-09-25 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4697-802/2008, ieškovo pajamos vidutiniškai sudarė apie 10 000 Lt. Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad ieškovo pajamos, įskaitant darbo užmokestį bei dienpinigius, šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sudaro 2 866,80 Lt. Tai reiškia, kad ieškovo pajamos yra sumažėjusios 3,48 karto. Ši aplinkybė, priešingai nei sprendė teismas, per se sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai 2 866,80 Lt dydžio mėnesines ieškovo pajamas, į kurias įeina ieškovo darbo užmokestis ir dienpinigiai, traktavo kaip darbo užmokestį. Dienpinigiai ieškovui mokami tik tuo atveju, kai jis siunčiamas į užsienio komandiruotę, ir jie yra skirti pragyvenimui užsienio šalyje. Todėl realiomis faktinėmis ieškovo pajamomis yra laikytinas darbo užmokestis. Nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, išmokėtas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. laikotarpį sudarė 907,33 Lt. Vykdydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4697-802/2008 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-01-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-216-11/2001, ieškovas dukrų D. G. ir D. G., G. P. ir E. P. išlaikymui kas mėnesį turi mokėti ne mažiau kaip po 1 060 Lt. Tai akivaizdžiai viršija ieškovo gaunamas pajamas. Ieškovas dar privalo išlaikyti jauniausiąją dukrą K. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Dukros K. P. gimimas taip pat liudija ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, lyginant su situacija, buvusia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimo priėmimo metu. Nes tai reiškia, kad asmenų, kuriuos ieškovas privalo išlaikyti, skaičius padidėjo, tuo pačiu padidėjo ieškovo išlaidos išlaikymui. Iš ieškovo vaikų išlaikymui yra priteista daugiau negu objektyviai leidžia ieškovo šiuo metu esanti turtinė padėtis. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, ir tai sudaro pagrindą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4697-802/2008 priteistą išlaikymo dydį. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, ir priėmė neteisėtą sprendimą.

CK 3.198 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002-02-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002 pažymėjo: „Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Išlaikymo tikslas – užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Išlaikymo dydis visiems vaikams turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo“.

Ieškovui išmokėtas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. laikotarpį sudaro 907,33 Lt. Ieškovas iš viso turi išlaikyti penkis vaikus. Todėl ieškovo turtinė padėtis kiekvienam vaikui objektyviai leidžia teikti ne didesnį kaip 181,47 Lt išlaikymą per mėnesį (907,33/5=181,47). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra didesnis nei kitoms dukroms. Ši aplinkybė turi diskriminuojantį pobūdį, neatitinka CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų ir yra nesuderinama su išlaikomų vaikų lygybės principu.

2008-11-20 sprendimu priteisiant išlaikymą, ieškovui gerai buvo žinoma, jog jis privalo teikti materialinį išlaikymą ir kitiems jau anksčiau gimusiems vaikams, tačiau ieškovas, realiai įvertinęs savo finansinę padėtį, sutiko mokėti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai. Todėl negalima vertinti, kad dėl šių aplinkybių po sprendimo priėmimo jo materialinė padėtis iš esmės pasikeitė.

Negalima formaliai taikyti įstatymą vertinant ar ieškovo pajamos sumažėjo ar nesumažėjo, motyvuojant tuo, kad atsakovė pasakė bylos nagrinėjimo metu, kad ieškovo pajamos 2008 m. buvo 10 000 Lt. Atsakovė tokią sumą paminėjo, nes ieškovas girdavosi, kad tiek uždirba, tačiau realiai atsakovė tokių pajamų nematė ir byloje įrodymų apie tokių pajamų gavimą 2008 m. nėra. Pagal gaunamas pajamas ieškovas nepilnametėms dukroms materialinį išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį teikti gali, ir atsižvelgiant į vaikų interesus, materialinis išlaikymas nemažintinas. Po 2008-11-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo atsakovės šeima taip pat yra padidėjusi. Atsakovė taip pat turi išlaikyti ne tik dukras G. ir E., bet ir nepilnametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuo metu yra motinystės atostogose ir neturi galimybės dirbti, todėl prisidėti didesniąja dalimi prie dukrų išlaikymo nei tėvas, neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms sumažinimo. Ieškovas prašė priteisto nepilnametėms dukroms išlaikymo dydį po 400 Lt kiekvienai per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki po 180 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Taigi ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) gimė dukra K., ieškovas moka išlaikymą dar dviem nepilnametėm dukrom, priteistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-01-05 sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neturi pagrindo remtis nepilnametėms D. ir D. G. teikiamo išlaikymo prievole kaip pagrindu sumažinti kitoms dviem dukroms G. ir E. P. priteistą išlaikymą, nes šalių santuoka nutraukta ir G. ir E. P. išlaikymo dydis šalių susitarimu patvirtintas vėliau, t. y. 2008-11-20, negu priteistas išlaikymas nepilnametėms D. ir D. G.. Šios aplinkybės rodo, kad prievolė ieškovui išlaikyti D. ir D. G. egzistavo jau santuokos nutraukimo ir išlaikymo kitoms dviem nepilnametėms priteisimo metu, o ne atsirado po to, kai buvo priteistas joms išlaikymas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Apeliantas nurodo, kad jam (duomenys neskelbtini) gimė dukra K., todėl padidėjo ieškovo išlaikytinių skaičius ir tai yra pagrindas mažinti priteistą išlaikymą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo nurodytą aplinkybę, bet ir į tai, jog po 2008-11-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo atsakovės šeima taip pat yra padidėjusi –atsakovė taip pat turi išlaikyti ne tik dukras G. ir E., bet ir nepilnametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuo metu yra motinystės atostogose ir neturi galimybės dirbti, todėl prisidėti didesniąja dalimi prie dukrų išlaikymo nei tėvas neturi galimybės. Be to, įvertintina ir tai, jog ieškovas dukrą K. augina kartu su jos mama R. P..

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 str.), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str.). Šalių santuoka buvo nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių; šios sutarties 2.1.5 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnametėms dukterims G. ir E. P. nuo 2008-10-01 iki dukterų pilnametystės teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienai dukteriai. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi ieškovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina ieškovo turtinės padėties – gaunamų pajamų esminio pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Kaip matyti iš Sodros duomenų (t. 2, b. l. 17–22), ieškovas yra individualios įmonės R. P. miško ruošos įmonė savininkas, gavo pajamas ir dirbo G. N. įmonėje (2008-06-09–2008-11-05); UAB „LOGOTRANS“ (2008-11-06–2009-04-01); UAB „Stiprybė“ (2009-04-20–2011-01-07); UAB „Stiprybė & CO“ (2011-01-04–2011-02-11); UAB „Pralita“ (2011-02-11–2013-12-04). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimo priėmimo metu ieškovas dirbo G. N. įmonėje, po to UAB „LOGOTRANS“, jo vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, sudarė apie 1 302 Lt (G. N. įmonėje) ir 1 201 Lt (UAB „LOGOTRANS) (t. 2, b. l. 17–19). Ieškovui 2013-05-29 kreipusis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, jis dirbo UAB „Pralita“, jo mėnesio darbo užmokestis sudarė apie 1 301 Lt (t. 1, b. l. 70). Be to, byloje pateikta avansinė apyskaita (t. 1, b. l. 107–111) apie ieškovo gaunamas išmokas ir jų panaudojimą komandiruotėse, kuomet ieškovas dirbo UAB „Pralita“ vairuotojo pareigose, patvirtina, jog ieškovui buvo išmokami dienpinigiai – 1 940 Lt (2012 m. rugsėjo mėn.); 2 375 Lt (2012 m. spalio mėn.); 1 195 Lt (2012 m. lapkričio mėn.); 925 Lt (2012 m. gruodžio mėn.); 1 325 Lt (2013 m. sausio mėn.); 995 Lt (2013 m. vasario mėn.); 2 547 Lt (2013 m. kovo mėn.); 1 440 Lt (2013 m. balandžio mėn.); 2 332,50 Lt (2013 m. gegužės mėn.); 2 317,50 Lt (2013 m. birželio mėn.); 1 672,50 Lt (2013 m. liepos mėn.), kas vidutiniškai per nurodytą laikotarpį per mėnesį sudaro 1 733 Lt. Nors dienpinigiai ir nepriskiriami prie darbo užmokesčio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dienpinigiai yra mokami nepriklausomai nuo to, kokios realios išlaidos (kurios kompensuojamos papildomai kaip komandiruotpinigiai) yra patiriamos komandiruotės metu, ieškovo gaunamus dienpinigius laiko jo papildomomis pajamomis, atspindinčiomis jo realiai gaunamas pajamas, kurias jis gali naudoti savo nuožiūra, nebūtinai visus išleidžiant kelionės metu.

Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Be to, pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie nepilnamečių poreikių sumažėjimą, nes šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, ja nesirėmė, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo remtis atsakovės paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad ieškovo pajamos 2008 m. buvo 10 000 Lt. Atsakovė atsiliepime paaiškino tokią sumą paminėjusi, nes ieškovas girdavosi, kad tiek uždirba, tačiau realiai atsakovė tokių pajamų teigė nemačiusi. Tačiau svarbiausia, kolegijos nuomone, yra tai, jog nei nagrinėjamoje byloje, nei byloje Nr. 2-4697-802/2008 įrodymų apie tokių pajamų gavimą 2008 m. nėra, o yra tik duomenys apie gautas 10 571,49 Lt pajamas per tris mėnesius, o atsakovė, teismo posėdyje nurodžiusi būtent 10 000 Lt pajamų dydį, nurodė ir tai, jog ji pati buvo paėmusi iš vyro darbovietės pažymą apie pajamas.

Apelianto nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra didesnis nei kitoms dukroms, todėl ši aplinkybė turi diskriminuojantį pobūdį, neatitinka CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų ir yra nesuderinama su išlaikomų vaikų lygybės principu; ieškovas iš viso turi išlaikyti penkis vaikus, todėl ieškovo turtinė padėtis kiekvienam vaikui objektyviai leidžia teikti ne didesnį kaip 181,47 Lt išlaikymą per mėnesį (907,33/5=181,47).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001-01-05 sprendimu iš ieškovo yra priteistas išlaikymas dukroms D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 1/3 dalį visų rūšių uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kiekvienai dukrai per mėnesį iki jų pilnametystės. Kaip matyti iš pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 94-95), vaikų išlaikymui iš ieškovo vidutiniškai per mėnesį išskaičiuojama apie 472 Lt. Bylos duomenys nepatvirtina, kad trečiasis asmuo E. G., turinti tokią teisę, būtų kreipusis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis turi diskriminuojantį pobūdį, atmestina kaip neįrodyta.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo ieškinio sumažinti priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms dydį, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.