Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2023-987/2017 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei I. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) atnaujinti terminą ieškovei paduoti ieškinį dėl Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 5 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 3678, dalies ir 2015 m. birželio 15 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 6842, dalies panaikinimo;

2) pripažinti, kad R. V. 1992 m. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

3) panaikinti Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 5 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 3678, dalį, kuria patvirtinta, kad pergyvenusiam sutuoktinę R. V., H. V. (H. V.) priklauso 1/2 dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje, bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

4) panaikinti Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2015 m. birželio 15 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 6842, dalį, kuria atsakovė I. R. paveldėjo 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

5) nustatyti, kad ieškovė J. V. po R. V. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurią ginčijama Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 5 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 3678, dalimi buvo patvirtinta H. V. nuosavybės teisė;

6) įpareigoti Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarą išduoti ieškovei J. V. paveldėjimo teisęs liudijimą į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurią ginčijama Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 5 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 3678, dalimi buvo patvirtinta H. V. nuosavybės teisė.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina R. V.; visą jos turtą, įskaitant ir 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paveldėjo ieškovė kartu su tėvu H. V. lygiomis dalimis. Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 5 d. išduotame nuosavybės teisės liudijime, notarinio registro Nr. 3678, nustatyta, kad po R. V. mirties H. V. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis bendro turto, įgyto jiems kartu gyvenant santuokoje. Notaro biuro tą pačią dieną išduotame kitame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Nr. 3681 H. V. atsisakė paveldėjimo teisės į 1/4 turto kaip pergyvenęs sutuoktinis. Atsakovė I. R. yra 2003 m. mirusio ieškovės brolio B. V. (B. V.) dukra. Atsakovė po ieškovės tėvų (atsakovės senelių) mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atnaujino atsakovei terminą palikimui priimti po senelio H. V. mirties ir neatnaujino termino palikimui priimti po senelės R. V. mirties. Taip ieškovė tapo 3/4 buto savininkė, o atsakovė – 1/4 buto savininkė. 2016 m. vasarą atsakovės iniciatyva buvo siekta nesėkmingai atsidalinti paveldėtą turtą; ieškovė konsultavosi su teisininku, kuris nustatė, kad Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro 2012 m. balandžio 5 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 3678, yra neteisingas. Buto nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas viešame registre buvo 1992 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto valdytojo potvarkis Nr. 1880V. Šis butas buvo suteiktas ieškovės motinai kaip kompensacija už griaunamą asmeninės nuosavybės teise valdomą namą, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės ar valstybės reikalams. Taigi ieškovės motinai butas buvo padovanotas – perleistas neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties ieškovė paveldėjo visą butą, o atsakovė jo ¼ dalį paveldėjo nepagrįstai, tuo pažeisdama ieškovės turtines teises. Ieškovė apie notaro klaidingai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą sužinojo tik 2016 m. vasarą, kuomet pradėjo derybas su atsakove; pažymėjo, kad savo paveldėjimo pagal įstatymą galutinį liudijimą gavo tik 2016 m. balandžio 18 d., ji pasitikėjo notaru, yra paštininkė, dėl žinių stokos neišmano įstatymų; prašė laikyti terminą palikimui ginčyti nepraleistą, o jei praleistas, atnaujinti.Atsakovė I. R. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad dėl griaunamo nuosavybės teise turėto gyvenamojo namo, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybė 1992 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto valdytojo potvarkiu mainais suteikė R. V. šeimai 3 kambarių butą. Jei butas būtų buvęs suteiktas tik R. V., ji būtų gavusi tik 1 kambario butą. Kadangi nėra pagrindo panaikinti atsakovės senelio H. V. 2012 m. balandžio 5 d. nuosavybės teisės liudijimo, nėra teisinio pagrindo naikinti ir kitų paveldėjimo teisės liudijimų.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad H. V. notaro biurui 2010 m. rugpjūčio 5 d. pateiktame pareiškime teigė kartu su mirusia sutuoktine būdamas santuokoje užgyveno turto, kurio pusė priklauso jam. Dėl šios priežasties notarė jam 2012 m. balandžio 5 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 buto bei ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 buto, H. V. atsisakius teisės į paveldėtą 1/4 buto. Nei ieškovė, nei jos tėvas H. V. neginčijo nuosavybės teisės bei paveldėjimo teisės liudijimo, apie kuriuos sužinojo 2012 m. balandžio 5 d. Pažymėjo, kad R. V. ir H. V. susituokė (duomenys neskelbtini) jiems būnant santuokoje 1992 m. rugsėjo 17 d. miesto (rajono) valdytojo potvarkiu Nr. 1880V R. V. neatlygintinai pripažinta nuosavybės teisė į nuomojamą butą vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsniu, kas reiškia, jog šis butas, įregistruotas viešame registre iki 2000 m. R. V. vardu, yra abiejų sutuoktinių bendra nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.Ieškovės poziciją, kad ji apie Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės 2015 m. birželio 15 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą sužinojo tik 2016 m. vasarą, kai pradėjo atsakovės iniciatyva vesti derybas dėl paveldėto turto pasidalinimo, teismas atmetė, įvertinęs tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovė dalyvavo kituose teisminiuose ginčuose dėl to paties paveldėjimo. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2-27126-872) I. V. (dabartinė pavardė – R.) buvo atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po senelio H. V. mirties, bei neatnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po senelės R. V. mirties; šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir J. V., kuri prieštaravo dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2S-595-590/2015) pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Iš šių faktinių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovė J. V. kaip ir bet kuris kitas analogiškoje situacijoje atsidūręs asmuo (taikant bonus pater familias elgesio standartą) turėjo suvokti, jog I. R. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (tai yra ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 24 d.) kreipsis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į paveldėtą mirusio senelio turtą. Be to, viešame registre įrašas apie tai, kad I. R. tapo iš senelio paveldėto turto savininke būtent 2015 m. birželio 15 d. pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, buvo įregistruotas 2015 m. birželio 18 d. Vien ta aplinkybė, kad pati ieškovė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jai priklausančią dalį po tėvo H. V. mirties kreipėsi į notarą tik 2016 m. balandžio 18 d., teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad apie atsakovės priimtą palikimą po senelio mirties ieškovė turėjo visas objektyvias galimybes sužinoti bei žinojo anksčiau, kuomet buvo atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas 2015 m. birželio mėnesį. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2016 m. rugsėjo 29 d., praleido 3 mėnesiais 1 metų ieškinio senaties terminą nuginčyti atsakovės priimtą palikimą (jo dalį) pagal Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės 2015 m. birželio 15 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnis).Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė paveldėjimo teisės liudijimą ginčija įrodinėdama, jog iš tikrųjų ieškovės tėvui (atsakovės seneliui) nepriklausė 1/2 dalis buto, o visas butas priklausė tik ieškovės motinai (atsakovės senelei). Teismas iš kitoje civilinėje byloje buvusių faktinių aplinkybių nustatė, kad ieškovė kitoje byloje turėjo priešingą poziciją ir apeliacinėje instancijoje raštu išdėstė, kad nuo 1981 m. kartu su tėvais gyveno jiems priklausančiame bute (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-595-590/2015). Taigi, pati ieškovė prieš dvejus metus prasidėjusioje ir daugiau nei dvejus metus vykusioje civilinėje byloje, kurioje turėjo visas procesines galimybes pareikšti priešingą savarankišką reikalavimą ir ginčyti ieškovės tėvui (atsakovės seneliui) išduotą nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, turėjo priešingą poziciją nei šioje byloje ir įrodinėjo, kad butas priklausė abiem tėvams. Teismas pažymėjo, kad ieškovė minėtoje byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato V. B.; bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie viešame registre įregistruotą ieškovės motinos (atsakovės senelės) vardu butą (iki jos mirties) būtent 1992 m. rugsėjo 17 d. Miesto (rajono) valdytojo potvarkio Nr. 1880V pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės tėvui nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 dalį buto išduotas dar 2012 m., tačiau nei ieškovė, nei jos tėvas nuo pat 2012 m. šios aplinkybės neginčijo, o pati ieškovė duodama žodinius paaiškinimus pripažino, kad šios aplinkybės nebūtų ginčijusi, jei būtų pavykę su atsakove pasidalinti paveldėtą turtą. Teismas, įvertinęs tokį ieškovės procesinį elgesį bei atsižvelgęs į vieną iš esminių teisinių santykių stabilumo principų, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės 2015 m. birželio 15 išduotam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui (jo daliai) nuginčyti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).Netenkinęs pagrindinio ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė siekė įgyti nuosavybės teisę į (kitos įpėdinės paveldėtą) 1/4 dalį buto, nuginčijant paveldėjimo teisės liudijimą, teismas atmetė ir kitus išvestinius reikalavimus dėl nuosavybės teisės liudijimo nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovės motinai (atsakovės senelei), kaip nesukelsiančius savarankiškų materialinių padarinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad byloje įrodinėjo, jog apie pažeistą teisę sužinojo tik 2016 metų liepos mėnesį ir pareikšti ieškinį gali per vienerius metus nuo to laiko, tačiau žinodama, kad, neprašant atnaujinti termino, ieškinio reikalavimai gali būti atmetami, pareiškė šį perteklinį reikalavimą, kuris galimai buvo nereikalingas. Teismo išvada, kuria teismas atmetė ieškovės poziciją, jog apie atsakovei 2015 m. birželio 15 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė sužinojo tik 2016 metų vasarą, yra nepagrįsta. Teismo nurodyta civilinė byla, kurioje dalyvavo ieškovė, buvo nagrinėjama ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, ir joje buvo gilinamasi į kitas aplinkybes. Tam, kad asmuo suprastų trumpai galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir nustatytų notaro klaidą, jis turi turėti specialių žinių, todėl ieškovė negalėjo ir neprivalėjo to žinoti, ir teismo motyvuose nurodyti elgesio standartai, viešojo registro reikalavimai ir pan. jai negali būti taikomi. Ieškovė negali būti atsakinga už byloje dalyvavusio atstovo – profesionalaus teisininko – neįžvalgą, kad butas registruotas motinos vardu, kaip to taip pat nepastebėjo ir bylą nagrinėjęs teismas. Ieškovės nuomone, byloje nėra nustatytos subjektyvios termino pateikti ieškinį praleidimo aplinkybės, be to, galutinę buto nuosavybę ieškovė įgijo tik 2016 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, o ieškinį pateikė 2016 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė nenori griauti paveldėtojų teisinių santykių stabilumo. Teismas turėjo būti teisingas, įžvelgęs, kad notaras padarė klaidą ir pažeidė ieškovės teises, suprasti, kad ieškovė įrodinėja, jog apie savo pažeistas teises sužinojo tik iš savo atstovo 2016 metų vasarą, ir, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoti, kad ieškovė nepraleido CK 5.8 straipsnyje numatyto termino, bei tenkinti ieškinį, nes byloje tam buvo visi reikalingi įrodymai.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno teisinio argumento, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad apeliantė pareiškė ieškinį praleidusi CK 5.8 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Apeliantė su tuo nesutinka ir tvirtina, kad teismas turėjo būti teisingas, suprasti, kad apeliantė įrodinėja, jog apie savo pažeistas teises sužinojo tik iš savo atstovo 2016 metų vasarą, ir, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoti, kad ieškovė nepraleido minėto ieškinio senaties termino.CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi įstatyme yra nustatyti du specialūs, alternatyvūs ieškinio senaties termino pradžios momentai reiškiant ieškinį dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo – toks ieškinys gali būti pareikštas per vienerius metu nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jai buvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi, atsakovei atnaujintą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelio mirties. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantė turėjo žinoti, jog palikimą atsakovė priims (kreipsis į notarą) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 26 d., ir būtent ši data, pagal įstatymą, laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Apeliantės reikalavimas ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2016 metų vasaros šiuo atveju neatitinka CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, nes tiek ginčo palikimas buvo atsiradęs anksčiau, tiek apeliantė jau anksčiau (kaip minėta, 2015 m. birželio 26 d.) turėjo sužinoti apie tai, kad atsakovė priėmė šį palikimą.Nors apeliaciniame skunde apeliantė laikosi (kaip nustatyta pirmiau – nepagrįstos) pozicijos, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino, ir nurodo, kad reikalavimas atnaujinti ieškinio senaties terminą buvo perteklinis, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodomi argumentai nepagrindžia ir svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindas jį atnaujinti. Pirmiausia aplinkybė, ar (kad) notaras padarė teisinę klaidą išduodamas ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus, nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota, nes yra susijusi su apeliantės pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumu, kuris, ieškinį atmetus dėl praleisto ieškinio senaties termino, nebuvo vertinamas. Antra, tai, kad tik 2016 metų vasarą apeliantė sužinojo kito teisininko poziciją, jog išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai galimai yra neteisėti, neįrodo, kad ieškinio senaties termino metu apeliantė neturėjo objektyvių galimybių gauti tokią konsultaciją ir laiku kreiptis į teismą. Šiame (t. y. praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo) kontekste pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino apeliantės žodinius paaiškinimus dėl kreipimosi į teismą motyvų.Aplinkybė, kad pati ieškovė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po tėvo H. V. mirties kreipėsi į notarą tik 2016 m. balandžio 18 d. (tą dieną apeliantei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas), kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neteisingai aiškina paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisinę reikšmę – priešingai nei teigia apeliantė, ginčo butą (jo dalį) apeliantė nuosavybės teise įgijo priėmusi palikimą, o ne gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, nes pastarasis tik patvirtina palikimo priėmimo ir nuosavybės teisės atsiradimo faktą, tačiau nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas, įvertinęs galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant teismui pateikto turinio atsiliepimą į apeliacinį skundą, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisia atsakovei iš ieškovės 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Prašymo priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas netenkina, nes jis pateiktas netinkamoje proceso stadijoje – su šiuo prašymu atsakovė turėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovei atidėtas 556,50 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteisiama iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės J. V. 556,50 Eur žyminio mokesčio.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.