Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-433-259/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
2S-433-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00723-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Ūkio banko lizingas“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-433-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00723-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3;122.4;140.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-865-384/2014 pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – UAB „Ūkio banko lizingas“, bankrutavusi AB SNORAS, „Swedbank“, AB, AB DNB bankas, Kauno Arkivyskupijos kredito unija, UAB „4finance“, UAB „VIA SMS LT“, UAB „MCB Finance“, UAB „ARN group“, UAB „Katalogas“, UAB „Nordecum“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „Jurbarko vandenys“, AB „Kauno energija“, UAB „Jurbarko komunalininkas“, AB LESTO, UAB „Skolų valdymo centras“, UAB „Gelvora“, UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „ITM Inkasso“, J. G., G. M., V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. G. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Nurodė, kad kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu dirbo Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje mokytoja ir vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 482,42 Eur (1665,70 Lt), taip pat dirbo Skirsnemunės J. B. pagrindinėje mokykloje ir jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, šioje darbovietėje sudarė 136,09 Eur (469,90 Lt), tai yra pareiškėjos gaunamos lėšos per mėnesį sudarė 618,51 Eur (2135,60 Lt). Tačiau darbo sąlygos abiejose darbovietėse blogėjo, be to pareiškėja serga profesine liga, susijusia su balso stygomis, todėl ji nesutiko, jog jos darbo sąlygos blogėtų, todėl ji nuo 2014 m. liepos mėn. buvo atleista iš Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos, o vykstant šios bylos nagrinėjimui teisme, buvo atleista ir iš Skirsnemunės J. B. mokyklos. Šiuo metu pareiškėja nedirba ir jos visą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), 11584,80 Eur (40000 Lt) vertės. Pareiškėja AB DNB banke paėmė paskolą šio buto remontui ir stengėsi mokėti visus mokesčius, tai yra jai vienai reikėjo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, buto šildymą ir karštą vandenį, elektros energiją, leisti sūnų J. G. į studijas, o sūnų V. G. į mokyklą. Tuo metu pareiškėjos darbo užmokestis mažėjo, o išlaidos augo. Tuomet pareiškėja nusprendė imti greituosius kreditus ir jais dengti įsiskolinimus bei finansuoti vaikų mokslą. Pareiškėja davė skelbimus į internetą, norėdama parduoti jai priklausantį butą ir tokiu būdu likviduoti skolas, tačiau pirkėjų neatsirado. Butas liko neparduotas, o nuo 2014 m. liepos mėn. bute atjungtas elektros tiekimas dėl nepadengto įsiskolinimo. Pareiškėjai nepavykus įsiskolinimų padengti greitųjų paskolų pagalba, ji paėmė 5792,40 Eur (20000 Lt) paskolą ir ketino šios paskolos dėka likviduoti įsiskolinimus, tačiau įsiskolinimai buvo per dideli. Pagal pareiškėją visi kreditoriniai reikalavimai kreipimosi į teismą dieną sudarė 34836,91 Eur (120284,89 Lt), skolininkų pareiškėja neturi, o kreipimosi į teismą metu ji turėjo vieną išlaikytinį sūnų V. G., kuris dabartiniu metu yra pilnametis. Pareiškėjos nuomone, ji, imdama paskolas iš kreditorių, elgėsi sąžiningai, skolas ketino grąžinti, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nepajėgė to padaryti, be to, nėra nei vienos aplinkybės, numatytos FABĮ, dėl ko teismas turėtų atsisakyti jai iškelti bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjai J. G..

Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad bendra pareiškėjos paimtų kreditų suma, kuriems nėra suėjęs mokėjimo terminas 34836,91 Eur (120284,89 Lt). Teismas pažymėjo, kad J. G., kreipdamasi į teismą, buvo nurodžiusi tik bendrą paimtų kreditų sumą, o pareiškėją įpareigojus teismui pateikti duomenis apie kreditų sumą, kurių mokėjimo terminai yra suėję, šio įpareigojimo J. G. neįvykdė, motyvuodama tuo, jog tokie duomenų ji neturinti ir tai buvo viena iš aplinkybių, dėl ko teismas operatyviai negalėjo išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo. Teismas, susipažinęs su kreditorių atsiliepimais į J. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei byloje esančia medžiaga, nustatė, kad kreipimosi į teismą dieną skoliniams įsipareigojimams vykdyti mokėjimo terminai yra suėję 11111,32 Eur (38365,18 Lt) sumai, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Be to, iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad J. G. anksčiau neteista už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, žaistų azartinius žaidimus. Taip pat teismas nustatė, kad tuo metu, kai J. G. ėmė paskolas iš įvairių finansinių institucijų, ji dirbo Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje ir jos vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį sudarė 482,42 Eur (1665,70 Lt) bei Skirsnemunės J. B. pagrindinėje mokykloje ir jos vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį sudarė 136,09 Eur (469,90 Lt) (1 t., b. l. 39-40, 41-42). Daugiau jokių pajamų šaltinio pareiškėja neturėjo. J. G. nuosavybės teise priklausantis dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas kreditoriui, kurio vidutinė rinkos vertė pagal registro pažymą yra 19114,92 Eur (66000 Lt) (1 t., b. l. 44-45), transporto priemonių pareiškėja neturi (1 t., b.l. 43). J. G. turi aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo mokytoja, todėl teismas pareiškėjos elgesį, kai ji beatodairiškai ir neatsakingai, nevertindama savo finansinių galimybių, ėmė kreditus iš bankų, kredito unijos, greituosius kreditus suteikiančių bendrovių ir visas šis procesas vyko per neilgą laikotarpį, vertino kaip nesąžiningą kreditorių atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos sudaryti sandoriai nebuvo būtini ir J. G. jų sudarymo metu jau turėjo suvokti, jog jų įvykdyti negalės, jog, sudarydama sandorius vieną po kito, sunkina tiek savo finansinę padėtį, tiek mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo ir tą aplinkybę, kad J. G. dabartiniu metu niekur nedirba, o atleista iš Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos sutinkamai su LR DK 129 straipsnio 1 dalimi nuo 2014-07-14 po to, kai ji nesutiko dirbti toje pačioje mokykloje kito darbo, bei atleista iš Jurbarko rajono Skirsnemunės J. B. pagrindinės mokyklos nuo 2014-08-01 pagal jos pačios prašymą. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji negali dirbti mokytoja dėl sveikatos problemų, tačiau šis jos teiginys nepatvirtintas medicininiais duomenimis, be to J. G. atleidimo iš darboviečių atleidimo pagrindai nėra susiję su jos liga. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas J. G. pažeistų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas sprendė, kad J. G. elgėsi nesąžiningai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme ir dėl šios priežasties bankroto bylą jai kelti atsisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjai J. G. bankroto bylą. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog detalizavus dokumentus (kreditorių atsiliepimus) yra matoma, jog pareiškėjos bendra pradelsta skolų suma kreditoriams sudaro 11111,32 Eur (38365,18 Lt), taip pat teisingai konstatavo, kad pareiškėjos finansinė būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Tačiau teismas neteisingai pažymėjo, jog pareiškėja neįvykdė įpareigojimo detalizuoti pradelstas skolas, kadangi pareiškėja šį reikalavimą įvykdė ir teismas turėjo visas galimybes operatyviai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, tačiau nepaisant to, jis uždelsė beveik tris mėnesius. Toks bylos vilkinimas prieštarauja tiek LR CPK normoms, tiek LR FABĮ 5 str. 7 d., todėl teismui padarius tokius procesinės teisės pažeidimus, skundžiama nutartis yra neteisėta.

2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėja negali būti laikoma sąžininga LR FABĮ prasme. Greitųjų kreditų ėmimas savaime negali būti laikomas nesąžiningumo požymiu. Apeliantė pažymi, jog ji dauguma atvejų ėmė paskolas senesnių kreditų refinansavimui, kas vienareikšmiškai įrodo, jog ji buvo ir yra atsakinga bei sąžininga. Viena paskola buvo imta būsto remontui - siekis gyventi tvarkingai ir padoriai nedaro asmens nesąžiningu, taip pat asmens nedaro nesąžiningu ir buitinių - maisto, drabužių, poreikio tenkinimas, savo atžalų leidimas į mokyklą/studijas bei pagalba jiems. Imdama kreditus, paskolas ji tikėjosi juos grąžinti, planavo tą daryti ir darė, kol leido galimybės. Tačiau pareiškėjai visų finansinių įsipareigojimų įvykdyti nepavyko, refinansavimas privedė ją prie daugiau paskolų. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, jog pareiškėja nepraturtėjo, nešvaistė lėšų - ji tenkino kiekvieno asmens būtinuosius poreikius ir buvo sąžininga, kadangi grąžino visuomet, kai turėdavo lėšų. Neturint atitinkamų įrodymų, teismas negalėjo konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumo. Tam, kad įrodytų refinansavimo faktą, pareiškėja teismui pateikė refinansavimo kvitus, todėl ji laikytina sąžininga LR FABĮ 1 str. prasme. Pareiškėja viena augina du vaikus, turi sveikatos problemų, lėšų stygius ją privedė iki dabartinės finansinės bei moralinės krizės. Nuo 2014 m. liepos mėn. jos namuose buvo atjungta elektra. Tokios aplinkybės, apeliantės nuomone, tik įrodo, kad ji ne tik, kad neturėtų lėšų dengti kreditorinius reikalavimus remiantis pačių kreditorių nustatyta tvarka, bet ir neturi lėšų patenkinti buitinius kasdienius poreikius.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės ligos ir darbo netekties nesąsajumą. Apeliantė nurodo, kad ji negali išdirbti reikiamo darbo krūvio dėl profesinės ligos, susijusios su balso stygomis. Pedagoginio darbo įrankis iš esmės yra asmens verbaliniai veiksmai, dėl ko apeliantė neturi galimybės eiti šių pareigų tokiu dideliu krūviu. Apeliantės stygos yra pažeistos, ji patiria skausmus ir nėra pajėgi daug kalbėti. Apeliantė nurodo, kad ji turi teisę saugoti įstatymų labiausiai saugomą vertybę - sveikatą, nes vėliau, ligos komplikacijų atveju, ji neturės lėšų gydymui, netgi jei jis būtų įmanomas. Apeliantė į bylą pateikė medicininį pažymėjimą, įrodantį ligos buvimo faktą bei pobūdį, kuriame nurodoma, jog dėl ligos yra rekomenduojama keisti darbo pobūdį, tačiau teismas to neįvertino.

4. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nevertino įrodymų visumos, nesilaikė vieningos pozicijos ir taip pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. normas. Teismas atsižvelgė tik į kreditorių pateiktas prielaidas ir visiškai neatsižvelgė bei ignoravo apeliantės pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Apeliantė nurodo, kad iš Jurbarko Naujamiesčio pagrindines mokyklos ji buvo atleista darbdavio iniciatyva, jai 6 mėn. yra mokama kompensacija, kurią sudaro 513,21 Eur/mėn. (1772 Lt/mėn.), kompensacijos paskutinis mokėjimas numatomas 2015-01-14. Iš Skirsnemunės J. B. pagrindinės mokyklos ji yra atleista dėl gydytojų komisijos pažymos - „Rekomenduotina keisti darbo pobūdį“, todėl darbo netekimas yra tiesiogiai susijęs su jos sveikatos būkle. Po 2015-01-14 ji prisiregistruos darbo biržoje. Kadangi ji turi 35 metų darbo stažą, jai, ilgalaikių darbo paieškų atveju, 11 mėn. bus mokama 196,94 Eur (680 Lt) dydžio pašalpa, o nuo 2015 m. sausio mėn. pašalpos bus didinamos - jas pagal naują tvarką mokės Sodra. Taigi, apeliantės nuomone, netgi nesėkmingų darbo paieškų atveju ateityje, ji garantuotai turės lėšų bankroto procesui. O tai, jog lėšų ji turės nedaug, negali būti priežastis nekelti jai bankroto bylos, kadangi LR FABĮ nenumato minimalios sumos, kuri turi būti mokama kreditoriams - tą asmuo daro pagal savo konkretaus laikotarpio galimybes. Keičiantis asmens pajamų dydžiui, yra koreguojamas ir jo kreditorių tenkinimo bei mokumo atkūrimo planas (FABĮ 17 str. 6 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos nagrinėjimas užruko ilgiau nei vieną mėnesį, tačiau tai lėmė objektyvios aplinkybės. Apeliantė kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją apie bendrą paimtų kreditų sumą, nedetalizuodama kokios sumos yra pradelstos, todėl teismas įpareigojo apeliantę pateikti duomenis apie pradelstų įsipareigojimų dydį, tačiau apeliantė per teismo nustatytą terminą šio įsipareigojimo neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas, negavęs šių duomenų iš apeliantės, buvo priverstas įrodymus rinkti savo iniciatyva ir skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantės pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 11111,32 Eur (38365,18 Lt). Taigi, ilgesnis, nei numatyta įstatyme, bankroto bylos nagrinėjimas buvo nulemtas pačios apeliantės neveikimu ir netinkamu savo pareigų vykdymu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė turi daugiau kaip dvidešimt kreditorių, iš kurių nemaža dalis yra greituosius kreditus teikiančios bendrovės. Teismas taip pat nustatė, kad visos paskolos sutartys buvo sudarytos per gana trumpą laikotarpį (2011-2013 m.), o greituosius vartojimo kreditus apeliantė imdavo siekdama padengti turimus įsiskolinimus (šią aplinkybę apeliantė pripažįsta ir pateiktame atskirajame skunde), todėl padarė pagrįstą išvadą, kad sutarčių sudarymo metu apeliantės finansinė padėtis buvo bloga, tačiau ji pati savo veiksmais tik didino savo įsiskolinimus ir mažino galimybę atsiskaityti su turimais kreditoriais. Apeliantė, turėdama didelių skolinių įsipareigojimų kreditoriams, pati atsisakė pagrindinio savo pajamų šaltinio - išėjo iš darbo. Teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantės atleidimo iš darboviečių pagrindai nėra susiję su jos balso stygų liga, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė pati nesutiko dirbti pasikeitusiomis sąlygomis. Taigi, tokie apeliantės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais kreditorių atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys G. M., V. M., J. G. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti J. G. fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad apeliantė su pareiškimu iškelti jai bankrotą pridėjo ir savo skolų dokumentus, nurodė įsiskolinimo dydį. Tačiau teismas šį pareiškimą nagrinėjo labai ilgai, pusę metų, tad skolų dydis pakito ir kreditoriai nepateikė aktualių tai dienai skolų dydžio. Iškėlus bankroto bylą, kreditoriai pateiks savo reikalavimus ir skolos daugiau nebeaugs. Šiuo metu skolos sudaro virš 11584,80 Eur (40000 Lt), kas leidžia taikyti LR FABĮ ir apeliantei iškelti bankroto bylą. Susipažinę su apeliantės teismui teiktais įrodymais, suinteresuoti asmenys sutinka, kad apeliantė dėl profesinės ligos toliau dirbti neturėjo galimybės. Nesutinka su teismo argumentu, kad apeliantė įvardijama kaip nesąžiningai panaudojusi kredito pinigus, nes pareiškėja yra sąžiningas žmogus ir su pinigais elgėsi taip pat sąžiningai. Taip pat nurodo, kad apeliantė gauna išeitinę išmoką, todėl sumokėti bankroto administravimo išlaidas gali. Be to, ji tikisi susirasti savo sveikatą atitinkantį darbą, kad galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bankroto metu ir sumokėti už bylos administravimą.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias skolininko sąžiningumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pareiškėjos nemokumo nėra. Tačiau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos 2011-2013 metais prisiimtų įsipareigojimų dydį ir skaičių bei gaunamas pajamas, padarė išvadą, jog pareiškėjos sudaryti sandoriai nebuvo būtini, jog pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėja nebuvo sąžininga.

Kaip jau buvo minėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, tačiau įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą. Visų pirma, nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme suprantamas ne kaip pareiškėjos sąžiningumas apskritai, bet FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytų atvejų prasme. FABĮ išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu: jeigu jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir šiame straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjos nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Tačiau FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai J. G. 2010-03-24 suteikta 3041,01 eurų paskola AB DNB (1 t., b. l. 71-76), 2011-04-15 suteikta 3100 Lt vartojimo paskola tuometiniame AB „Snoras“ (1 t., b. l. 52-61), 2012-03-09 AB DNB 48000 Lt paskola (1 t., b. l. 77-85), 2012-05-03 „Swedbank“, AB 3000 Lt kredito limitas (1 t., b. l. 70), 2012-08-10 Ūkio banko lizinge 10000 Lt vartojimo kreditas (1 t., b. l. 62-69), 2012-12-16 SMS Credit.lt 1550 Lt paskola, kuri vėliau padidinta dar 400 Lt (1 t., b. l. 97-112), 2013-05-19 UAB „Bobutės paskola“ 3000 Lt paskola (2 t., b. l. 61), 2013-07-16 UAB „Katalogas“ 1000 Lt paskola (2 t., b. l. 11-34), 2013-09-27 UAB „VIA SMS Lt“ 1500 Lt paskola (1 t., b.l. 137-152), 2013-10-10 Kauno arkivyskupijos kredito unija 19300 Lt paskola (1 t., b. l. 86-96), 2013-10-19 UAB „ARN group“ 500 Lt paskola (2 t., b. l. 8-10), 2013-11-14 Vivus.lt 3000 Lt paskola (1 t., b. l. 115-135), 2013-11-20 UAB „MCB Finance“ 4940,01 Lt paskola (2 t., b.l. 1-6), 2013-12-15 UAB „Nordecum“ 1000 Lt paskola (2 t., b. l. 35-44). Tuo metu, kai pareiškėja ėmė paskolas iš įvairių finansinių institucijų, ji dirbo Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje ir jos vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį sudarė 482,42 Eur (1665,70 Lt) bei Skirsnemunės J. B. pagrindinėje mokykloje ir jos vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį sudarė 136,09 Eur (469,90 Lt), taigi, pareiškėjos gaunamos lėšos per mėnesį sudarė 618,51 Eur (2135,60 Lt) (1 t., b. l. 39-40, 41-42). J. G. nuosavybės teise priklausantis dviejų kambarių butas, esantis S. Daukanto 25-6, Jurbarko m., įkeistas kreditoriui, vidutinė buto rinkos vertė pagal registro pažymą yra 19114,92 Eur (66000 Lt) (1 t., b. l. 44-45), transporto priemonių pareiškėja neturi (1 t., b. l. 43). Tiek pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek atskirajame skunde pareiškėja pati pripažino, jog greituosius vartojimo kreditus imdavo siekdama padengti dalį anksčiau prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina pareiškėjos pateiktas byloje Kauno arkivyskupijos kredito unijoje esančios sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013-10-10 iki 2014-06-30 (t. 3, b. l. 21-25). Tačiau iš šio sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog į sąskaitą gautos lėšos (minėtai kredito unijai išmokėjus paskolą) buvo išimamos ir grynaisiais pinigais (pvz. 2013-10-10 – 868,86 Eur (3000 Lt), 2013-10-10 vėl 289,62 Eur (1000 Lt)), buvo apmokama pavedimu bendrovei „Igluna“ už suteiktas paslaugas (2013-10-10 – 289,62 Eur (1000 Lt)), taip pat piniginės lėšos buvo pervedamos sūnui J. G. (2013-10-14 – 1110,69 Eur (3835,00 Lt), 2013-10-22 – 151,47 Eur (523,00 Lt)). Nors kaip teigia apeliantė, pastarajam lėšas pervesdavo jo mokslo/studijų finansavimui, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti apeliantė įrodymų nepateikė, įvertinant jau vien tai, kad šios išlaidos per mėnesį nėra nežymios (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant pareiškėjos elgesį, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog pareiškėjos nemokumas yra sąlygotas beatodairiško ir neatsakingo naudojimosi greitųjų kreditų bendrovių teikiamomis paslaugomis, neįvertinant savo finansinių galimybių. Pavyzdžiui, vien 2013 m. gegužės mėn. - gruodžio mėn. laikotarpiu buvo paimta kreditų už 34240 Lt (9916,59 Eur) sumą, t. y. vidutiniškai mėnesiui du kartus viršijant pareiškėjos tuo metu per mėnesį gaunamas pajamas. Byloje neginčijamai nustatyta, tą pripažino ir pati apeliantė, kad pareiškėja vartojimo kreditus ėmė jau nebegalėdama padengti ankstesnių finansinių įsipareigojimų. Nors pareiškėja teigia, kad naujus kreditus ėmė tam, kad grąžinti anksčiau paimtus, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad tik dalis paimtų piniginių lėšų buvo skiriama ankstesnių įsipareigojimų dengimui – kita dalis pareiškėjos poreikių tenkinimui, buto remontui. Pareiškėja prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių ji realiai negalės vykdyti ir tai žinodama, pati sau sukėlė nemokumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėją buvus nesąžininga. CK 1.5 straipsnis įtvirtina pareigą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pažymėtina, jog pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo mokytoja, todėl elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydama skolinimosi sandorius vieną po kito, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat svarbi aplinkybė, kam buvo sudaromi sandoriai, pagal kuriuos pareiškėja yra neatsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja sudarinėjo nebūtinus sandorius, ji turėjo galimybes nebeimti naujų kreditų, o dėl esamų kreditų pratęsimo, jų grąžinimo galimybių ateityje tartis su kreditoriais. Todėl vertinant pareiškėjos elgesį per paskutinius tris metus kartu su sudarytais sandoriais, jos elgesys nėra pripažintinas sąžiningu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja per sąlyginai trumpą laikotarpį paimdama didelį kiekį paskolų (vartojimų kreditų), nesiejo savo išlaidų su gaunamomis pajamomis, neįvertino prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti, o tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius, kuriems nepakanka pajamų – ėmė paskolas ir kreditus iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Tačiau, kaip jau buvo minėta, fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Asmuo, kuris neturėdamas pakankamai lėšų, tačiau norėdamas gyventi ne pagal turimas pajamas, ima eilę vartojimo kreditų ir ar paskolų ir naudoja savo poreikiams ar užgaidoms tenkinti, o vėliau nusprendžia nusimesti finansinę naštą – negali būti laikomas sąžiningu asmeniu ir jam nėra suteikiama teisė bankrutuoti, t.y. išvengti nesąžiningais veiksmais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo.

Be to, pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pareiškėja nuo 2014-07-14 buvo atleista iš Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos, o nuo 2014-08-01 nutraukta darbo sutartis ir su Jurbarko rajono Skirsnemunės J. B. pagrindine mokykla (t. 2, b. l. 74, 125, t. 3, b. l. 57). Priešingai nei nurodo pati apeliantė, jos atleidimo iš darbo pagrindai nebuvo susiję vien tik su apeliantės sveikatos būkle, nes iš Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos apeliantė buvo atleista LR DK 129 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. pareiškėjai nesutikus dirbti toje pačioje mokykloje kito pasiūlyto darbo. Taigi, apeliantė, turėdama finansinių įsipareigojimų, nesiekė išsaugoti ir savo vienintelio pajamų šaltinio. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.). Apeliantė tik atskirajame skunde nurodo, kad ji nuo 2015-01-14 numato prisiregistruoti darbo biržoje ir jos pačios paskaičiavimais bus mokama 196,94 Eur (680 Lt) dydžio pašalpa. Pažymėtina, kad pareiškėja šiems teiginiams ir aplinkybėms, kurioms grindžia savo argumentus, patvirtinti įrodymų nepateikė, kitų pagrįstų šaltinių papildomoms pinigų sumoms gauti taip pat nenurodė (CPK 12 str. 178 str.). Todėl pagal byloje esančius duomenis darytina išvadą, kad be kas mėnesį jai mokamos bedarbio pašalpos apeliantė neketina ir neplanuoja gauti kitų pajamų ir padengti bent dalį skolų turimiems kreditoriams. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia apeliantės pozicija byloje nustatytų aplinkybių apie apeliantės darbinę veiklą kontekste negali būti vertinama kaip sąžininga kreditorių atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog asmeniui, kuris negauna jokių pajamų, kas reiškia, jog neplanuoja atsiskaityti su kreditoriais, bankroto byla negali būti keliama.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjos nemokumo ir nesąžiningumo padarė įvertinęs būtinas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant tuos klausimus, ir daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas