Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-703-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
e1-703-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48595-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-703-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48595-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta 2019 m. lapkričio 12 d.,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. P. 2020 m. gruodžio 13 d., apie 12.33 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji M. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d., apie 10 val., susipykusi su vyru nusprendė išvykti iš namų automobiliu „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso P. V.. Iš namų išvyko būdama blaivi, nevartojusi alkoholio. Atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, pasistatė automobilį ir nuėjusi į prekybos centrą ,,Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko 0,5 l alkoholinio gėrimo ,,Trejos devynerios“ ir viena automobilyje išgėrė maždaug pusę gėrimo, t. y. apie 0.25 l. Tuomet nusprendė važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tik pajudėjus sustabdė policijos pareigūnai, patikrinę blaivumą jos iškvėptame ore nustatė 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracijos. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (priedo b. l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. gruodžio 13 d., 12.30 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas mato, kaip prie „Maxima“ parduotuvės automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja vartoja alkoholį, gali pradėti važiuoti. Užfiksuotas vietos adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 7).

Liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. gruodžio 13 d., dirbant pagal iš anksto numatytą darbo grafiką ir patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. G. tarnybiniu automobiliu ,,Škoda“, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, stovi automobilis ,,Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdi moteris ir vartoja alkoholinius gėrimus, galimai važiuos. Privažiavus minėtu adresu iš automobilių aikštelės išvažinėjo automobilis ,,Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), todėl įjungus tarnybiniame automobilyje įrengtus švyturėlius ir garsinį signalą, buvo sustabdytas. Kolega E. G. nuėjo prie minėto automobilio vairuotojo pusės, o jis (J. P.) liko automobilyje. E. G. į tarnybinį automobilį grįžo maždaug po minutės ir pasakė, kad automobilio vairuotoja neturi vairuotojo pažymėjimo ir pasiėmė iš tarnybinio automobilio turimą alkoholio matuoklį. Patikrinęs minėto automobilio vairuotojos blaivumą, E. G. grįžo prie tarnybinio automobilio ir pasakė, kad vairuotojai buvo nustatytas vidutinis – 1,93 promilių girtumas. Pirmas pūtimas buvo 12.44 val. Iš kolegos E. G. sužinojo, kad minėtą automobilį vairavo M. P.. Antru pūtimu minėto automobilio vairuotojai buvo nustatytas vidutinis – 1,91 promilių girtumas. M. P. prisipažino, kad vartoja alkoholinius gėrimus jau antrą dieną dėl šeiminių problemų. M. P. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam tyrimui (priedo b. l. 34-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. G. 2020 m. gruodžio 13 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m gruodžio 13 d., apie 12.33 val., patruliuojant Vilniuje kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliu J. P., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aikštelėje, stovi automobilis „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdi moteris ir vartoja alkoholinius gėrimus, galimai važiuos. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo, kaip iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), išvažiuoja automobilis „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairuoja moteris. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, jog jį vairuoja M. P.. Bendraujant su vairuotoja, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotoja paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas iš jos yra atimtas prieš keturis metus ir prieš 30 min. vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu, pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, o antru pūtimu – 1,91 promilių girtumas (priedo b. l. 8-9).

Liudytojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2020 m. gruodžio 13 d., apie 8 val., susipyko su M. P., vėliau, apie 8.30 val. išvyko į darbą. Kiek vėliau, tikslaus laiko nepamena, paskambino M. P. ir pranešė, kad ją sulaikė policijos pareigūnai, kadangi ji vairavo automobilį „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi. Šis automobilis priklauso jam, pretenzijų, kad ji juo naudojosi be leidimo, neturi (priedo b. l. 39-41).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1378332, iš kurių matyti, kad M. P. 2020 m. gruodžio 13 d., 12.44 val. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2020 m. gruodžio 13 d., 13.04 val. – 1,91 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nurodyta, jog M. P. buvo nustatytas iš burnos sklindančio alkoholio kvapas (priedo b. l. 10-12).

2020 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėti 4 vaizdo įrašai iš „Body cam“, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai sustabdo automobilį „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairuoja moteris, neturinti teisės vairuoti. Taip pat jog pirmo tikrinimo metu jai nustatytas 1,93 promilių, o antro – 1,91 promilių girtumas (priedo b. l. 30-32).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio mėnesio duomenimis automobilio „Audi A4“ (pasirinkti 2006 metai) kaina su PVM yra 3 600 Eur (priedo b. l. 18).

Valstybės įmonės (toliau –VĮ) „Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog transporto priemonės „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir valdytojas yra P. V. (priedo b. l. 19).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina M. P. pareikštą kaltinimą, t. y. jog ji 2020 m. gruodžio 13 d., apie 12.33 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: pareigūno J. P. ir liudytojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareigūno E. G. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais, kitų objektų apžiūros protokolu bei pateiktu vaizdo įrašu iš „Body cam“. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad M. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,91 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė sutinkanti su tuo bei sutinkanti su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui (priedo b. l. 68-70).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina, jog šį nusikaltimą padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą, asmenybę bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes.

M. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Ji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbanti pagal individualią veiklą, anksčiau 1 kartą teista už nesunkius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ar įstatymų tvarka nepanaikintas, tačiau už vairavimą neblaiviai teisiama pirmą kartą (priedo b. l. 44-45), per paskutinius 5 metus 3 kartus bausta administracine tvarka, tarp jų du kartus už automobilio vairavimą neturint tam teisės (teisė vairuoti atimta), baudos sumokėtos (priedo b. l. 46-49). Taip pat 2015 m. buvo bausta administracine tvarka dėl to, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, dėl ko jai 3 metams buvo atimta teisė vairuoti (priedo b. l. 42-43). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. P. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei įstatymo nustatytas už nesunkius nusikaltimus minimumas. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei M. P. asmenybei, todėl jai skirtina 75 MGL dydžio bauda.

Teismas, įvertinęs M. P. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prašo leisti tai ją sumokėti per 2 metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 2 metus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 61-62) – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 63-64) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. gruodžio 13 d., 12.42 val., iki 2020 m. gruodžio 14 d., 12.42 val. (viena diena) (priedo l. 50, 66). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti M. P. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio konfiskavimas ar jo vertės išieškojimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę M. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi kai jai nustatytas 1,91 promilės girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaip minėta, 2015 m. ji jau buvo bausta už analogišką pažeidimą, dėl ko jai buvo 3 metams atimta teisė vairuoti. Taigi šį nusikaltimą ji padarė pakarotinai bei neturėdama teisės vairuoti, kas rodo, kad M. P. tinkamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas artimas šios poveikio priemonės vidurkiui – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 14 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Taigi nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigusi nuo alkoholio vairavo M. P. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu M. P. vairuotas automobilis „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajai, o P. V.. Tai nustatyta tiek iš pačios kaltinamosios paaiškinimo, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos, tiek iš P. V. parodymų. Duomenų, kad P. V. žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 3 600 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota dienos metu, šalia parduotuvės „Maxima“, kur įprastai būna nemažai kitų asmenų), nustatytą neblaivumą (sunkus – 1,91 promilės), konfiskuotino turto vertę (3 600 Eur), į paskirtą bausmę ir jos dydį (75 MGL bauda, sumažinus trečdaliu 50 MGL/2 500 Eur bauda), į kaltininkės amžių ((duomenys neskelbtini) metų), jos baustumus už administracinius nusižengimus (1 kartą bausta už vairavimą esant neblaiviai ir 2 kartus bausta už automobilio vairavimą neturint tam teisės), mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, todėl iš M. P. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 600 Eur.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. gruodžio 17 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 13 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. gruodžio 17 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje yra 15 Eur (priedo b. l. 23-29). Šios išlaidos, atsižvelgiant į jų taikymo trukmę, yra pagrįstos ir proporcingos, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. gruodžio 13 d. transporto priemonė „Audi A4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai nuvežta į aikštelę (priedo l. 20), o 2020 m. gruodžio 17 d. rašte nurodyta, jog automobilį leista atsiimti savininkui (priedo b. l. 21), todėl teismas šiuo klausimui papildomai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. gruodžio 13 d., 12.42 val., iki 2020 m. gruodžio 14 d., 12.42 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 48 MGL (2 400 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. P. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 14 d.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš M. P. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 15 Eur (penkiolikos eurų) patirtas išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548 (AB SEB bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

Išaiškinti M. P., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę ji turi savanoriškai įvykdyti per 24 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-703-1133/2021).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė