Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1002-595/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-05
Bylos Nr.: eI3-1002-595/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02822-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas: M. Z., T.Z., B. B., I. Z., P.Z., I. M., M.M., M. N.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Administracinė byla Nr. eI3-1002-595/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02822-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos 41; 55.1.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. Z., T.Z., B. B., I. Z., P.Z., I. M., M.M., M. N. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. Z., T.Z., B. B., I. Z., P.Z., I. M., M.M., M. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. AG-584/03-2021 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, įpareigoti Lietuvos vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išspręsti 2021 m. rugpjūčio 23 d. skundo dėl 2021 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus rašto Nr. A51-64632/21(2.14.2.12E-ŽEM) priėmimo klausimą iš naujo.

Paaiškina, kad 2021 m. balandžio 30 d. jie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir NŽT) prašydami (toliau – ir Prašymas) patikslinti Vilniaus miesto savivaldybei perduotą informaciją ir įtraukti į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą nurodytus žemės sklypus. 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. 49SD-6094-(14.49.136 E.) (toliau – ir Raštas) NŽT informavo, kad į 1,1810 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotame pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu ,,Dėl Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ sprendinius, pateko buvusio savininko 0,3000 ha ploto turėtos žemės dalis, kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sprendimu grąžinta natūra buvusio savininko įpėdinei, likusi sklypo 0,88100 dalis - neužimta valstybinė žemė. Informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 2 dalimi ir tenkinant trečiųjų asmenų prašymą, Vilniaus miesto skyrius 2019 m. vasario 25 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-401-(14.492.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pripažinimo pasibaigusia“. Taip pat NŽT nurodė, jog persiuntė nagrinėti Prašymą Vilniaus miesto savivaldybei. 2021 m. liepos 22 d. el. paštu buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir Savivaldybė) raštas Nr. A51-64632/21(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas), kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypai numatomi naudoti Vilniaus miesto visuomenės socialiniams poreikiams tenkinti, todėl nepritaria žemės sklypų įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą. Pareiškėjai su šiuo Savivaldybės Sprendimu nesutiko, teikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) dėl Savivaldybės priimto Sprendimo. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. AG-584/03-2021 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kuriame nurodė, jog pagal Atkūrimo įstatymą prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius nagrinėja NŽT. Taip pat nurodė, jog pareiškėjų skundas yra nenagrinėtinas Komisijos, nes Tvarkos 122 punkte nustatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Todėl Komisija sprendė, kad jai nepriskirta spręsti jokių ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Nurodo, kad Komisija atsisakė priimti ir išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl Savivaldybės priimto Sprendimo vadovaujantis Tvarkos 122 punkto bei Reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir naujo žemės sklypo suteikimo neatlygintinai pagal Reformos įstatymą ir Tvarką (98, 101 punktai), pagal kompetenciją priima NŽT, taip pat NŽT tvirtina eilę žemės sklypų, kurie turi būti suteikti neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises į žemę, todėl pareiškėjai su Prašymu pirmiausia ir pasikreipė į NŽT. Kaip matyti iš gauto Rašto, NŽT trūko informacijos ir ji vadovaujantis Tvarkos 106 punktu bei Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 20 punktais, kuriuose yra savivaldybėms priskiriamos teritorijų planavimo, bendrojo ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo funkcijos, persiuntė pareiškėjų Prašymą Savivaldybei, prašydama pateikti informaciją ir nurodyti, ar pritaria nurodyto žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą. Taigi, ne Savivaldybė yra įpareigota spręsti, ar žemės sklypai gali būti įtraukti į grąžintinų sklypų Vilniaus mieste sąrašą ir į šiuos žemės sklypus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, bet NŽT. Savivaldybė gali tik pateikti savo nuomonę, prašomus dokumentus, organizuoti sklypų formavimo – pertvarkymo procesus.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su Komisijos padarytomis išvadomis, kad skundas turėjo būti teikiamas vadovaujantis Tvarkos 122 punkto ar Reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, nes pareiškėjai neskundė NŽT priimtų sprendimų, o NŽT nėra įgaliota spręsti Savivaldybės priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo, be to, pareiškėjai iki šiol nėra gavę NŽT galutinio sprendimo dėl Prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti. NŽT skundus nagrinėja vadovaudamasi išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), VAĮ bei Reformos įstatymo nuostatomis. Taisyklėse aiškiai pasakyta, jog išankstinis ginčų nagrinėjimas numatytas tik dėl NŽT teritorinių skyrių tam tikrų priimtų sprendimų ir veiksmų, vadinasi NŽT nėra įgaliota nagrinėti Savivaldybės priimtų sprendimų. Kaip buvo minėta, pareiškėjai neskundė NŽT Rašto (kuris yra tarpinis sprendimas), kuriuo buvo persiųstas pareiškėjų Prašymas Tvarkos 106 punkto nuostatomis Savivaldybei, pareiškėjai skundė visai kitos, t. y. nesusijusios, institucijos priimtą sprendimą. Šiuo atveju skundžiamą Sprendimą priėmė ne Savivaldybės administracijos direktorius dėl piliečių prašymo atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais (Tvarkos 101 punktas), o Savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja dėl informacijos suteikimo pagal NŽT Raštą. Todėl Savivaldybės Sprendimo apskundimui nėra aktualūs nei Tvarkos 122, nei 123 punktai.

Nurodo, kad vadovaujantis aukščiau pateikiamų įstatymų nuostatomis, administracinių teismų išaiškinimu, akivaizdu, jog pareiškėjų skundas gali būti nagrinėjamas Komisijoje ir jo nagrinėjimui nėra taikomos Reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos numatančios išankstinę skundų nagrinėjimo tvarką NŽT.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti.

Paaaiškina, kad kaip matyti iš Rašto, NŽT trūko informacijos ir ji, vadovaujantis Tvarkos 106 punktu bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 ir 20 punktais, persiuntė pareiškėjų Prašymą prašydama Savivaldybės pateikti informaciją, ar žemės sklypai pagal vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius susiję su Vilniaus miesto visuomenės poreikių, miesto reikmių tenkinimu ir nurodyti, ar Savivaldybė pritaria nurodyto žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą .

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad skunde pateiktus argumentus laiko deklaratyviais, nemotyvuotais bei neįrodančiais skundžiamo Sprendimo neteisėtumo. Sprendimas nėra atsakovės veiksmas, sukeliantis pasekmes pareiškėjams, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti Komisijos priimtą skundžiamą sprendimą. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, jog šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymi, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Teigia, jog Sprendimas neturi ir negali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ar pareigoms, nes tai buvo atsakymas į 2021 m. birželio 9 d. gautą NŽT prašymą pateikti informaciją ir nurodyti, ar pritariama nurodyto žemės sklypo įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą.

Pažymi, kad vadovaujantis Tvarkos 38 punktu pagal kompetenciją piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai. Atsakovės atsakymas traktuotinas tik kaip prašomos informacijos bei pozicijos pateikimas NŽT pagal jos pateiktą prašymą. Atsakovė jokių sprendimų nepriėmė. Buvo tiesiog pateikta prašoma informacija bei pozicija. Tai atsispindi ir iš rašto turinio.

Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei Tvarkos nustatytą kompetenciją nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje savivaldybių administracijos dalyvauja tik tiek, kiek tai susiję su žemės sklypų projektavimu, žemės sklypų kadastrinių matavimų parengimu ir suprojektuotų žemės sklypų dokumentų perdavimu NŽT spręsti nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypų suteikimo neatlygintinai klausimus. Pareiškėjai net nenurodo, kaip konkrečiai jų teises pažeidžia rašto priėmimas bei nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė, priimdama raštą, pažeidė pareiškėjų interesus. Taip pat nekonkretizuojama, kokias pasekmes sukels rašto panaikinimas. Tiek rašto, tiek skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimo procedūra nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams ir pastarieji neturi jokios subjektinės teisės ginčyti jų. Be to, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjai privalo įrodyti bei savo argumentus pagrįsti objektyviais duomenimis, kad būtent jų interesai yra pažeisti ir šių interesų pažeidimas pasireiškė rašto ir skundžiamo sprendimo priėmimu. Atsakovė pareiškėjams nesuformulavo jokių privalomų elgesio taisyklių.

Priešingai nei teigiama skunde, Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis. Komisijai nėra priskirta spręsti jokių ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. teisės aktai nustato specialią tokių ginčų ir šiame procese atliktų sprendimų, veiksmų ir neveikimo apskundimo tvarką. Komisijai nesuteikta teisė vertinti nuosavybės atkūrimo procese pareiškėjų atžvilgiu atliktų veiksmų ar priimtų sprendimų.

Apibendrintai atsakovė nurodo, kad esminės aplinkybės šioje byloje yra dvi. Pirma, pareiškėjai skundžia informacinio pobūdžio dokumentą, kuriame buvo pateikta nuomonė nurodytais klausimais. Antra, pareiškėjai siekdami apginti neva pažeistas savo teises kreipėsi į netinkamą subjektą dėl atsakovės rašto. Išanalizavus Komisijos 2020 m. kovo 17 d. priimtą sprendimą, matyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskirtinai detaliai, išsamiai, visapusiškai ištyrė visas pateiktam skundui reikšmingas aplinkybes. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, o į situaciją žvelgta iš esmės, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai. Todėl prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos administraciniu? ginčų? komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą? palikti nepakeista?.

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad visų pirma, jie skundą teikė būtent tam subjektui, kurį pati Savivaldybė skundžiamame Sprendime nurodė kaip kompetentingą - Komisijai. Antra, pareiškėjai mėgino pasinaudoti ir Komisijos atsisakyme nurodyta apskundimo tvarka ir apskundė Sprendimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. NŽT išnagrinėjusi skundą 2021 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 49SD-9527-(14.49.136 E.) nurodė, kad kompetencijai nėra priskirta teisė ir (ar) pareiga kontroliuoti savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtų darbų – teritorijų planavimo dokumentų parengimo darbų, jų atlikimo terminų. Todėl nesutinka su Savivaldybes atsiliepime dėstomais motyvais, jog Komisija objektyviai ir visapusiškai ištyrė visas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Trečia, Savivaldybės skundžiamas Sprendimas vienareikšmiškai turi labai didelę įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nes Savivaldybei nurodžius, jog yra numatyta prašomus Žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, akivaizdu, jog dėl to pareiškėjų prašymas, teiktas NŽT negalės būti tenkinamas ir tokiu būdu bus užkertamas kelias pareiškėjams įgyvendinti turimas teises pagal Atkūrimo įstatymą.

2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjai dar pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjai pastebėjo, jog žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra statomi pastatai, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenimis žemės sklype 2021 m. spalio 15 d. buvo pastatyti 4 prekybos paskirties pastatai ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. vienas inžinerinis statinys – ekspozicijų aikštelė (nebaigtas statyti), viso 5 skirtini pastatai. Visi pastatai priklauso vienam fiziniam asmeniui – T. L.. Pastebi, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 881/1181 dalis priklauso Lietuvos Respublikai, o 300/1181 dalis priklauso J. B.. Kai tuo tarpu, T. L., kuriai priklauso pastatyti 2021 m. pastatai, nepriklauso jokia dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog pareiškėjai dėl šio žemės sklypo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių 2021 m. balandžio 30 d. raštu, kai nebuvo statomi jokie pastatai. NŽT 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. 49SD-6094-(14.49.136 E.) nurodė, kad dalis šio sklypo buvo grąžinta buvusiam savininkui, o likusi dalis yra neužimta valstybinė žemė. Tuo tarpu Savivaldybė Sprendime nurodė, jog neva žemės sklypas numatomas naudoti Vilniaus miesto visuomenės socialiniams poreikiams tenkinti. Atkreipia dėmesį į tai, jog neišnagrinėjus jų teikto skundo, Savivaldybė ir toliau galės netrukdomai įgyvendinti galimai įstatymams prieštaringus planus, t. y. teikti galimai neteisingą informaciją apie neva esamą visuomenės poreikį ir juo prisidengti. Tam, jog nebūtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, galimai tose vietovėse, kuriose yra numatyti trečiųjų asmenų interesai dėl žemės sklypų panaudojimo – statybų (pelno gavimo), bet jokiu būdu ne visos visuomenės poreikio tenkinimo. Todėl mano, jog tai dar kartą tik paneigia Savivaldybės anksčiau išsakytą poziciją dėl visuomenės poreikių buvimo/ tenkinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi po kol kas yra tenkinami tik privačių fizinių asmenų poreikiai, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjų teises atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. AG-584/03-2021), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 22 d. Sprendimo (rašto) panaikinimo. Pareiškėjai prašo grąžinti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2021 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių prašydami patikslinti Vilniaus miesto savivaldybei perduotą informaciją ir įtraukti į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą šiuos žemės sklypus: (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, plotas - 1,1810 ha) ir (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, plotas - 1,0450 ha) (toliau – ir Žemės sklypai).

NŽT 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. 49SD-6094-(14.49.136 E.) informavo pareiškėjus, kad į 1,1810 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), suformuotame pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimo ,,Dėl Vilniaus miesto pietinio greitkelio bei gretimų teritorijų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ sprendinius, pateko buvusio savininko 0,3000 ha ploto turėtos žemės dalis, kuri NŽT sprendimu grąžinta natūra buvusio savininko įpėdinei; likusi sklypo 0,88100 dalis - neužimta valstybinė žemė. NŽT informavo pareiškėjus, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 2 dalimi ir tenkinant trečiųjų asmenų prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m vasario 25 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-401-(14.492.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pripažinimo pasibaigusia“. Taip pat NŽT nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, pareiškėjų prašymas persiųstas nagrinėti Savivaldybei.

2021 m. liepos 22 d. el. paštu pareiškėjai gavo Savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus raštą Nr. A51-64632/21(2.14.2.12E-ŽEM) (Sprendimą), kuriame nurodyta, kad Žemės sklypai numatomi naudoti Vilniaus miesto visuomenės socialiniams poreikiams tenkinti, todėl nepritarta Žemės sklypų įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą.

Pareiškėjai dėl Savivaldybės Spendimo pagrįstumo ir teisėtumo 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi su skundu į Komisiją.

Komisija 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. AG-584/03-2021 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kuriame nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius nagrinėja NŽT. Komisija taip pat nurodė, jog pareiškėjų skundas yra nenagrinėtinas Komisijos, nes Tvarkos 122 punkte nustatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, kur nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai (2 dalis), kurių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Komisija sprendė, kad jai nepriskirta spręsti jokių ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Pareiškėjai nesutikdami su Komisijos Sprendimu su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Tvarka.

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisija ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Komisijos pirmininko (pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT. Pagal Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tvarkos 122 punkte įtvirtinta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Byloje nustatyta, kad Komisija remdamasi anksčiau nurodytomis teisės normomis, padarė išvadą, jog Komisijai nėra priskirta spręsti jokių ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. įstatymai nustato specialią tokių ginčų ir šiame procese atliktų sprendimų, veiksmų ar neveikimo apskundimo tvarką, todėl ji neturi teisės vertinti nuosavybės atkūrimo procese pareiškėjų atžvilgiu atliktų veiksmų ar priimtų sprendimų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai iš esmės siekia atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypus. Teismas susipažinęs su Komisijai skųsto Savivaldybės Sprendimo (rašto) turiniu konstatuoja, jog raštas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, taip pat jis priimtas iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl ex lege rašto apskundimui turi būti taikoma administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Šiame teisės akte nustatyta, jog sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis gali būti skundžiami teismui (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis) arba NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jei sprendimą priėmė NŽT teritorinis padalinys (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija negali priimti skundų, kai teisės aktuose yra reglamentuota kitokia skundų nagrinėjimo tvarka, kitu atveju Komisija viršytų savo kompetencijos ribas, todėl nebūtų užtikrintas teisėtas ginčo išsprendimas. Todėl teismo vertinimu Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Todėl negali būti nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015), skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamo Savivaldybės rašto turinį, matyti, kad raštas buvo adresuotas NŽT, atsakant į NŽT 2021 m. birželio 9 d. raštą, o ne pareiškėjams. Pareiškėjų atstovams tik pateikta rašto kopija žiniai. Raštu pateikiamas atsakymas kitam viešojo administravimo subjektui ir pateikiama informacija bei Savivaldybės pozicija, kad Žemės sklypai reikalingi Vilniaus miesto savivaldybės funkcijoms užtikrinti, todėl nepritariama Žemės sklypų įrašymui į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas raštas nesukelia teisinių pasekmių, t. y. savaime neturi jokios įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų turiniui, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu. Nors Komisija Sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė, tačiau teismo vertinimu, net jei ir Komisija būtų priėmusi pareiškėjų skundą, tokiu atveju administracinis ginčas turėtų būti nutrauktas, kadangi bylos nagrinėjimas dėl informacinio pobūdžio rašto nėra galimas.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. AG-584/03-2021) iš esmės yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Komisija pagrįstai Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir grąžinti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų M. Z., T.Z., B. B., I. Z., P.Z., I. M., M.M., M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė