- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2-25055-285/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20540-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- L. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos, kylančios iš paskolos sutarties, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. B. 1 887,03 Lt skolos, kurią sudaro 750,00 Lt negrąžinta paskolos suma ir 1 137,03 Lt palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3-5 b. l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2011-07-21 tarp ieškovės ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 89103201, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 750,00 Lt sumą 20 dienų terminui, o 2011-08-10 atsakovas grąžins 750,00 Lt skolos. Atsakovas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino ieškovui paskolos.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2014-11-08 (8 b. l.). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: informacijos apie asmenį (ieškinio priedas „grt išrašas.pdf“), palūkanų skaičiavimo paaiškinimo (ieškinio priedas „palūkanų skaičiavimo paaiškinimas.pdf“), 2011-07-21 vartojimo kredito sutarties Nr. 89103201 specialiųjų (ieškinio priedas „paskolos sutarties specialiosios sąlygos.pdf“) ir bendrųjų sąlygų (ieškinio priedas „paskolos sutartis.pdf“), 2011-07-21 mokėjimo nurodymo (ieškinio priedas „mokėjimo nurodymas dėl paskolos suteikimo atsakovui.pdf“), vertinimą, ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 str. 2 d.).
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys sudarytas sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsakovui yra perdavusi paskolos sutarties dalyką – pinigus, tačiau atsakovas jų nėra grąžinęs, todėl 750,00 Lt negrąžintos paskolos priteistina iš atsakovo ieškovei.
Šalių 2011-07-21 sudarytos sutarties 3.1 p. yra nurodyta, kad paskolos gavėjas grąžina kredito sumą bei sumoka palūkanas. Vadovaudamasis sutarties 7.1 punktu, ieškovas atsakovui paskaičiavo 249,91 proc. dydžio palūkanas, kurių suma sudaro 1 137,03 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37 str., 6.261 str., 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.). CK 6.73 str., 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą (sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2011-08-10), negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 249,91 proc. metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 1 137,03 Lt palūkanų suma viršija negrąžinto kredito sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 750,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (1 137,03 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (750,00 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (1 137,03 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 380,00 Lt (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo.
Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių - ieškinį patenkinti iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisti 1 130,00 Lt skolą (750,00 Lt paskolos ir 380,00 Lt palūkanų), 5 procentų metines palūkanas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 54,00 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 2,00 Lt (2 b. l.), todėl valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis, numatančiomis, kad teismai iki euro įvedimo dienos (2015 m. sausio 1 d.) sprendimuose nurodydami paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydžius, privalo juos nurodyti litais ir eurais, taikant perskaičiavimo kursą (1 Eur = 3,4528 Lt) bei apvalinimo taisyklę, nurodytina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 750,00 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 217,22 Eur) skolos, 380,00 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 110,06 Eur) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 130,00 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 327,27 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 15,64 Eur) žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, buveinė Kauno m., Jonavos g. 254A, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, naudai 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 217,22 Eur) skolos, 380,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 110,06 Eur) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 130,00 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 327,27 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus 00 ct) (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 15,64 Eur) žyminio mokesčio.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.