Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. V. R. paskirti įpareigojimai:

tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. D. padarytą turtinę žalą.

Iš V. R. priteista nukentėjusiajam A. D. 1000 (vienas tūkstantis) litų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), spirdamas į dešinį šoną nukentėjusiajai L. S., smogdamas ne mažiau 10 kartų kumščiais į nugarą, po to vėl spirdamas į šoną ir smogdamas ne mažiau kaip10 kartų kumščiais į nugarą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, pridėdamas peilį prie kairės rankos riešo bei grasindamas nukentėjusiajai L. S. ją nužudyti bei nupjauti rankas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio iki 2012 metų gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, persekiodamas nukentėjusiąją L. S. (duomenys neskelbtini) mieste bei atsiųsdamas ne mažiau trijų grasinančio pobūdžio SMS žinučių, susijusių su jos bei jos draugų fizinių susidorojimu, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į L. S. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, prekybos centro „S. m.“, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto patalpose, prie eskalatoriaus, plūsdamas necenzūriniais žodžiais bei liepdamas nukentėjusiajai L. S. važiuoti su juo, pridėdamas prie kartu su nukentėjusiąja L. S. buvusio nukentėjusiojo G. Z. sėdmenų peilį bei grasindamas subadyti, jei pastarasis jam nepaskambins bei nepraneš apie L. S. išvykimą iš PC „S. m.“, vėliau atsiųsdamas iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į L. S. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio SMS žinutę, duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad minėti grasinimai gali būti įvykdyti, tokiu būdu terorizavo nukentėjusiąją L. S., grasindamas padaryti jai ir nukentėjusiajam G. Z. pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusiąją L. S..

Be to, V. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 18 d. 23:00 val. iki 2013m. balandžio 19 d. 1:50 val. nenustatytu įrankiu sugadino svetimą turtą – subadė automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) namo kieme, priklausančio A. D., visas keturias padangas, kurių vienos vertė 250 litų, iš viso už 1000 litų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. D. 1000 litų materialinę žalą.

Prokurorė atkreipia dėmesį, jog BPK 109 straipsnio komentare išaiškinta, kad į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala (sugadintas ar sunaikintas turtas – BK 187 straipsnis); materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį 1300 Lt sumai, kurią sudaro 1000 Lt už subadytas automobilio padangas ir 300 Lt papildomos išlaidos už automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą į automobilių servisą, padangų keitimas, taip pat išlaidos patirtos dėl telefoninių skambučių.

Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nustatyta, kad V. R. 2013 m. balandžio 18 d. 23:00 val. iki 2013 m. blandžio 19 d. 01:50 val. nenustatytu įrankiu sugadino svetimą turtą – subadė automobilio „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. D., padangas, t. y. savo veiksmais padarė 1000 Lt tiesioginę turtinę žalą nukentėjusiajam A. D., ir tai buvo įrašyta į kaltinimą. Kartu prokurorė pažymi, kad nukentėjusysis A. D. taip pat patyrė išlaidų, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes: už automobilio transportavimo paslaugą, padangų keitimą, telefoninius pokalbius pastarasis sumokėjo 300 Lt, todėl jis pareiškė dar 300 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kadangi 300 Lt turtinė žala atsirado ne dėl tiesioginių V. R. nusikalstamų veiksmų, o kaip V. R. nusikalstamų veiksmų pasekmė – dėl sugadintų padangų automobilį reikėjo nuvežti į autoservisą ir permontuoti padangas, ši 300 Lt suma neprivalėjo būti įrašyta į V. R. pareikštą kaltinimą. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad A. D. dėl patirtos žalos pareiškė 1300 Lt civilinį ieškinį ir jį palaikė baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. D. civilinį ieškinį turėjo tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo V. R. priteisti pastarajam 1300 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2014).

Turtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus asmens turtinius interesus. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėjo, jog materialinę žalą taip pat sudaro ir išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. D. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam 1000 Lt už subadytas automobilio padangas bei 300 Lt už automobilio transportavimą į automobilių servisą, padangų pakeitimo paslaugas bei su tuo susijusius telefoninius skambučius (1 t. 67 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. D. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė pastarajam 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad kaltinime nurodyta, jog sugadinto turto vertė yra 1000 Lt, teisiamojo posėdžio metu nei prokuroras, nei nukentėjusysis nepateikė prašymo pakeisti kaltinimą, o teismas negali išeiti iš kaltinimo ribų ar kitaip pasunkinti kaltinamojo teisinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai, dėl to nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog V. R. subadė keturias A. D. priklausančio automobilio padangas, logiška, kad nukentėjusiajam reikėjo šias padangas pakeisti tinkamomis naudojimui ir tam buvo būtina kontaktuoti (paprastai tai atliekama skambinant telefonu) su automobilių transportavimu bei jų remontu užsiimančiomis įmonėmis, nevažiuojantį automobilį transportuoti į autoservisą ir ten sumontuoti padangas. Įvertinus minėtų paslaugų rinkos kainas, nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai. Kartu kolegija pažymi, kad sprendimas padidinti nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydį nuo 1000 Lt iki 1300 Lt V. R. veiksmų kvalifikacijos nekeičia, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog dėl to, kad 300 Lt išlaidas nukentėjusysis patyrė ne dėl tiesioginių V. R. nusikalstamų veiksmų, šios išlaidos yra V. R. nusikalstamų veiksmų pasekmė – dėl sugadintų padangų automobilį reikėjo nuvežti į autoservisą ir permontuoti padangas, minėta 300 Lt suma neprivalėjo būti įrašyta į V. R. pareikštą kaltinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Padidinti iš nuteistojo V. R. nukentėjusiajam A. D. priteistos turtinės žalos atlyginimą iki 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.