Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-438-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
2A-438-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė
Atsakovas
O. P.
Ieškovas
S. K.
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-438-264-2012
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas
Procesinio sprendimo kategorija: 29.4; 30.5; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei O. P., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos, Kalvarijos savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. K., dėl pažeistų teisių gynimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė.

Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t. b. l. 1-3), kuriuo prašė: įpareigoti atsakovę O. P. per tris dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti vartus, pastatytus ant bendro naudojimo kelio (duomenys neskelbtini), einančio per O. P., nuosavybės teise priklausantį 10,64 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Neklnojamojo turto registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) O. P. vardu, ir netrukdyti ieškovei naudotis šiuo bendro naudojimo keliu; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,4861 ha žemės sklypas. Šiame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys paveldėti pastatai. Nuvažiuoti į žemės sklypą ir išvažiuoti iš jo galima tik bendro naudojimo keliu, kuris eina per kaimynei atsakovei O. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Bendro naudojimo ginčo kelias eina per atsakovei nuosavybės teise priklausantį namų valdos kiemą, tačiau šio kelio plotas į jai nuosavybės teise priklausantį žemės plotą neįskaičiuotas ir yra valstybinė žemė. Kito kelio į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nėra, tačiau O. P. ant bendro naudojimo kelio prieš savo sodybą pastatė vartus, taip užtverdama bendro naudojimo kelią, atimdama galimybę juo naudotis, tuo pažeisdama ieškovės S. K. teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsakovė O. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype faktiškai esantis keliukas priklauso atsakovei. Keliukas, kurį ieškovė įvardino, kaip esantį bendro naudojimo ir priklausantį valstybei, dokumentuose netgi nėra pažymėtas, tai yra oficialiai neegzistuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino

Visiškai; įpareigojo atsakovę O. P. per tris dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti vartus, pastatytus ant bendro naudojimo kelio (duomenys neskelbtini), einančio per atsakovei O. P., nuosavybės teise priklausantį 10,64 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini) O. P. vardu, ir įpareigoti netrukdyti naudotis šiuo bendro naudojimo keliu, ieškovei S. K.; priteisė iš atsakovės O. P. 1500 Lt už pasinaudojimą kvalifikuota advokato padėjėjo pagalba ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teisme ieškovei S. K., 131 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 39,20 Lt išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims, valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovei S. K. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 0,4861 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys paveldėti pastatai. Ieškovei nuvažiuoti į savo žemės sklypą ir išvažiuoti iš jo galima tik bendro naudojimo keliu, kuris eina per kaimynės atsakovės O. P. nuosavybės teise priklausantį 10,64 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo kelias skiria atsakovei O. P. nuosavybės teise priklausantį 10,64 ha žemės sklypą į tris dalis ir eina per jai nuosavybės teise priklausantį namų valdos kiemą, tačiau šio kelio plotas į jai nuosavybės teise priklausantį žemės plotą neįskaičiuotas ir yra valstybinė žemė. Šias aplinkybes įrodo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus prie 2010-09-22 rašto Nr. SDZ-504 pridėti dokumentai: Kontūrų plotų skaičiavimas, Marijampolės rajono (duomenys neskelbtini) O. P. privačiam naudojimui pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą suteiktos žemės eksplikacijos kopija, Ištrauka iš Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijos Senosios Radiškės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto Marijampolės apskrities viršininko 2000-03-07 įsakymu Nr. 127 ŽM; Ištrauka iš žemės kadastro žemėlapio duomenų bazės M l:10000 VĮ Registrų centro Marijampolės filialo pažymėjimo 2003-05-27 kopija. Kito kelio į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nėra, atsakovė O. P. 2010-09-22 ant bendro naudojimo kelio prieš savo sodybą pastatė vartus, taip užtverdama bendro naudojimo kelią, atimdama galimybę ieškovei juo naudotis, tuo pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad atsakovės O. P. atstovės prašymu 2011-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo kreiptasi į Kauno apygardos administracinį teismą, su prašymu, ištirti ar 2009-01-29 Kalvarijos savivaldybės sprendimu Nr. T-39-7 „Dėl Kalvarijos savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Kalvarijos savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalis, kurioje kaip vietinės reikšmės vidaus kelias Sa-365v, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 9 punktą; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą; Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą; Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kauno apygardos administracinis teismas 2011-06-16 nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, kad Kalvarijos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 59 dalis žemėtvarkos schemą apibrėžia kaip specialųjį teritorijų planavimo dokumentą, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai. Patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančios Žemėtvarkos schemos tekstinės ir grafinės dalies, jos sprendinius sudaro siūlomi tvirtinti vietinės reikšmės viešieji keliai. Kiti sprendiniai šioje schemoje nenurodyti. Schemoje sprendžiami tik su vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo optimizavimu susiję klausimai. Taigi, Žemėtvarkos schema yra specialusis tik vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo optimizavimui skirtas dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių vietinės reikšmės vidaus kelių atžvilgiu. Kadangi šiuo atveju kelias Nr. Sa-365v yra pažymėtas kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, jis nepatenka į Žemėtvarkos schemos sprendinius. Kad ginčo kelias yra bendro naudojimo kelias teismo posėdyje patvirtino trečiųjų asmenų atstovai Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, Kalvarijo savivaldybės administracijos atstovai, A. K., bei teismo posėdyje apklausta liudytoja D. B., kuri taip pat parodė, kad ginčo kelias visada buvo ir juo visada naudojosi ieškovė, sukalti kuolai šalia kelio trukdo ieškovei ir kitiems naudotis bendro naudojimo keliu. Teismas sprendė, kad dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos faktinės bylos aplinkybės rodo, jog ieškovė S. K. pagrįstai reikalauja apginti jos pažeistas teises, todėl ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Atsakovė O. P. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 2-9) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantė pateikė prašymą CPK 314 str. nustatyta tvarka prijungti naujus įrodymus (3 t. b. l. 39-40). Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas apsiribojo tik su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą O. P. atkūrimu susijusių dokumentų išvardijimu, tačiau neanalizavo ir nevertino jų turinio, todėl padarė neteisingas išvadas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per O. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą - jos namų valdą - einantis 4 metrų pločio kelias nėra valstybei priklausanti žemė, ši žemės sklypo dalis taip pat priklauso atsakovei. 1993-12-22 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.10-1052-32405 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,64 ha žemės sklypą tuometiniame (duomenys neskelbtini), jame buvo pažymėtas vienintelis 10 metrų pločio kelias, t.y. vietinės reikšmės vidaus kelio Radiškė-Punskas dalis, kuris nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo byloje ir buvo pavaizduotas, kaip į 10,64 ha ploto žemės sklypą įsiterpusi žemėvalda (žemėnauda). Todėl ginčo kelias negali būti vertinamas, kaip dar viena į O. P. grąžintą žemės sklypą buvusi įsiterpusi žemėnauda, nes jis nebuvo pažymėtas abrise bei fiksuotas žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte, todėl civilinėje byloje esančių dokumentų - 2010-10-25 ir 2011-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raštų Nr.3B-(7.5)-K-1024-1024/2-1381 ir Nr. lSD-(7.5)-547 teiginiai, o taip pat šio trečiojo asmens paaiškinimai, jog apie šio kelio pažymėjimą atkuriant nuosavybės teises O. P. į minėtą žemės sklypą reikėtų spręsti iš naudmenų plotų skaičiavimo lentelės, vertintinas kritiškai. 1992-11-19 kontūrų plotų skaičiavimo lentelėje nurodytas 0,01 ha negali būti tapatinamas su 4 metrų pločio keliu, nes tokiu atveju šio kelio visas ilgis turėtų būti tik 25 metrai, kai faktiškai pagal mastelį šio keliuko ilgis nuo jo pradžios ties O. P. sodyba iki jos sklypo ribos yra ne trumpesnis nei 70 metrų. Be to, 1992-11-19 kontūrų plotų skaičiavimo lentelėje nurodytus įvairių žemės naudmenų dydžius lygindami su to paties sklypo žemės naudmenų sąrašu, pateiktu VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2003-05-27 pažymėjime apie atsakovei priklausantį žemės sklypą, matoma, jog pastarajame dokumente dydžiu 0,01 ha yra pažymėtas vandenų plotas. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2003-05-27 pažymėjimas ne tik, kad nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovės žemės sklype yra užfiksuotas 4 metrų pločio vietinės reikšmės kelias, o priešingai - šio dokumento 2.1 punkte, kuriame išvardintos visos minėto žemės sklypo žemėnaudos, 6-9 punktuose, kuriuose nurodytos kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, žymos, specialios naudojimo sąlygos, nėra jokių žymų, nurodančių į ginčo kelio šiame žemės sklype buvimą. Kalvarijos savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas tik 2000-02-21 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-127, taigi, jokių kitų žemėtvarkos projektų, planų ar kitos dokumentacijos, išskyrus jau minėtąją, esančią nuosavybės teisių O. P. į žemės sklypą atkūrimo byloje, iš kurios būtų galima spręsti apie šiame žemės sklype buvusių kelių reikšmę ir statusą, nėra. Atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą atsakovei, turėjo būti nurodyta, kurios perduodamo daikto dalys, kaip įsiterpusi žemėnauda, liks valstybės nuosavybėje. Žemės sklypuose esančių kelių fiksavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas ir kitu būdu, t.y. „neišimant" kelio iš žemės sklypo, kaip įsiterpusios žemėnaudos, o administraciniu aktu nustatant kelio servitutą. Kadangi nei vienu, nei kitu paminėtu būdu šis 4 metrų per atsakovės sodybą einantis kelias nebuvo užfiksuotas bei įteisintas, tai žiūrint ir šiuo aspektu, jis neįgijo ir negalėjo įgyti vietinės reikšmės kelio statuso. Todėl bet kurie vėliau be žemės sklypo savininkės žinios su jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu atlikti veiksmai (pvz. atsakovės dalies žemės sklypo fiksavimas Kalvarijos savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ar Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009-01-29 d. sprendimu Nr.T-39-7 patvirtintoje Schemoje, kaip vietinės reikšmės kelio), negali būti vertinami, kaip teisėti ir pagrįsti veiksmai, nes bet kuriuo atveju prieštarautų Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms. Dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T-39-7 patvirtintos Schemos teisinio vertinimo (ginčo kelias, patvirtinus Schemą, neįgijo vietinės reikšmės kelio statuso) 2011-06-16 nutartyje pasisakė ir Kauno apygardos administracinis teismas.

Apeliantė mano, kad teismas be pagrindo kritiškai vertino 2010-08-10 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 39. Išnagrinėjusi šią bylą komisija nustatė, jog O. P. žemės sklypo nuosavybės dokumentuose kelio servituto nėra, kelias įrengtas savavališkai ir neįteisintas, ir konstatavusi, jog Z. M. R. nepadarė ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo, bylą nutraukė. Vertindamas šį įrodymą pirmos instancijos teismas nurodė, jog Administracinė komisija netyrė keliuko buvimo ar nebuvimo bei kada jis įrengtas. Apeliantės manymu, padarydamas šią išvadą teismas be pagrindo ir neturėdamas tam įgaliojimų kvestionavo įsiteisėjusį nutarimą administracinėje byloje, nors nėra ir negali būti instancinis teismas šios administracinės bylos atžvilgiu. Be to, teismo išvada, jog administracinėje byloje nebuvo svarstomas ar vertinamas šio kelio statuso klausimas, yra taip pat nepagrįsta, nes teismas šią išvadą padarė neturėdamas visos administracinės bylos medžiagos, be to, ši Administracinė komisija, būdama Marijampolės savivaldybės padaliniu, kaip tik ir turi visą informaciją apie savivaldybės teritorijoje esančius vietinės reikšmės kelius, nes paprastai už juos savivaldos institucija ir būna atsakinga - valdo ir disponuoja patikėjimo teise, sudarinėja ir tvirtina šių kelių schemas ir kt. Ginčo kelias negali būti laikomas vietinės reikšmės keliu ir dėl jo savybių, nes jis yra 2,5 karto siauresnis, nei numatyta LR Kelių įstatyme, neturi ir negali turėti jokios kelio apsaugos zonos dėl aplinkybių, buvusių ir iki nuosavybės teisių O. P. į šį žemės sklypą atkūrimo dienos, t.y. prie pat šio kelio stovi seni statiniai - pastatai, auga sodo vaismedžiai. Apie šio kelio neatitikimą vietinės reikšmės keliui keliamiems reikalavimams yra pažymėta ir civilinės bylos dokumente - VĮ „Valstybės žemės fondas" (buvęs VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas") 2011-08-12 d. rašte Nr. T5/11-862. Be to, byloje surinkti įrodymai leidžia tvirtinti, jog ieškovės teisės bet kuriuo atveju nėra pažeidžiamos. Iš ieškinio priedų- fotonuotraukų, kuriuose yra užfiksuoti vartai (vienoje sodybos pusėje) bei įkalti kuolai (kitoje sodybos pusėje), matyti, jog šie vartai nėra rakinami, juose nėra įrengtos spynos, sklendės, t.y. jie lengvai ir paprastai atidaromi be jokių specialių priemonių, be to, ir vartai, ir kuolai yra įrengti ties faktiškai esančio keliuko išorinėmis ribomis (jo nesusiaurinant), todėl jei ir būtų pagrindas teigti, jog minėtu keliu turi teisę naudotis tretieji asmenys, tai juo faktiškai naudotis - praeiti, pravažiuoti su lengvaisiais automobiliais, kitomis transporto priemonėmis, išskyrus didžiagabarites, ir taip yra įmanoma. Būtent taip šias aplinkybes apibūdino bylos nagrinėjimo metu ir pati ieškovė, kuri nurodė, jog pro šiuos vartus sunku pravažiuoti tik su didžiagabaritėmis transporto priemonėmis. Ieškovė, prašydama teismo ginti jos, gretimo žemės sklypo savininkės teises, gali reikalauti, o teismas - nuspręsti ginti tik tas teises, kurių įgyvendinimas nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų, kitaip tariant, teismas turi atsisakyti tenkinti neteisėtus ir nepagrįstus tokio pobūdžio reikalavimus. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog važiuojant didžiagabaritėmis transporto priemonėmis keliu per atsakovės sodybą, šios transporto priemonės ne kartą yra užkliuvusios už vaismedžių šakų ir jas aplaužiusios, vargiai su šia technika galima pravažiuoti ir pro ten esančius pastatus. Aplinkybė, jog didžiagabaritė transporto priemonė negali laisvai pravažiuoti pro ties kelio riba įrengtus vartus reiškia ir tai, jog ji neišsitenka kelio važiuojamoje dalyje, vadinasi, transporto priemonė, kurios gabaritai didesni (platesni) už kelio važiuojamąją dalį apskritai negali ir neturi teisės važiuoti tokiu keliu. Šią išvadą grindžia ir LR Kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatos, jog naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Šios teisės normos vykdymas ir reiškia tai, jog kelio savininkas, įvertinęs, ar didžiagabaritė transporto priemonė, važiuodama atitinkamu keliu nepadarys žalos jam ar kelio infrastruktūrai, netrukdys kitiems eismo dalyviams ir pan., turi teisę išduoti leidimą naudotis keliu tam tikroms didžiagabaritėms transporto priemonėms arba atsisakyti išduoti tokį leidimą. O. P. užsakius UAB „Barsta“ atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei atlikus faktinį žemės sklypo apmatavimą paaiškėjo, jog jo plotas natūroje yra tik 10,27 ha, t.y. mažesnis, nei nurodytas nekilnojamojo turto registre (10,64 ha). Ši aplinkybė taip pat paneigia ieškovės bei trečiųjų asmenų teiginius, jog O. P. atkuriant nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, ginčo keliuko plotas buvo „išimtas“ iš viso žemės sklypo ploto. Šis kelias negali būti vertinamas, kaip valstybei priklausanti žemės sklypo dalis, nes ir su jo plotu visi žemės sklypo plotas yra mažesnis nei 10,64 ha.

Atsiliepimas

Ieškovė S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 21-24) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės žemės sklypo fiksavimas Kalvarijos savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane ar Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009-01-29 d. sprendimu Nr.T-39-7 patvirtintoje schemoje, kaip vietinės reikšmės kelias, nėra žemės dalies paėmimas visuomenės poreikiams, nes 2003 m. lapkričio mėn. parengtame žemės sklypo Nr.28 plane, kurį O. P. suderino patvirtindama savo parašu, sutartiniais ženklais nurodyta, kad minėtą žemės sklypą kerta 4 m. pločio bendro naudojimo kelias. Jokių sprendimų atsakovė neskundė. Atsakovei atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo atsižvelgta ir fiksuota faktiškai egzistuojantis kelias, nes kito kelio susisiekti su ieškovės sodyba ir jos nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu nebuvo ir nėra. 10 metrų pločio keliu Radiškė-Punskas, kurį apeliantė pastoviai nurodo apeliaciniame skunde, pro ieškovės namų valdą neina - nuo jo iki ieškovės namų valdos yra apie 300 m atstumas. Teismas pagrįstai nesivadovavo Administracinės komisijos prie Marijampolės tarybos išvadomis, o pats visapusiškai ištyrė visas aplinkybes. Šioje civilinėje byloje ir apeliantės nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo skirtingi asmenys, todėl negalima Administracinės komisijos išvadas skaityti prejudiciniais faktais. Apeliantė klaidina teismą savaip interpretuodama Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas, sutapatina sąvokas „kelias“ ir „kelio juosta“. Apeliantė kelio juostą prilygindama keliui padarė neteisingą išvadą jog ginčo kelias negali būti laikomas vietinės reikšmės keliu. Apeliantė neteisingai naudoja žodį didžiagabaritinės, nurodydama, jog ieškovė per atsakovės kiemą važiuoja didžiagabaritinėmis transporto priemonėmis. Ieškovės turimoms transporto priemonėmis važiuoti keliais specialių leidimų nereikia, todėl jų negalima įvardinti didžiagabaritinėmis. Ieškovė nesutinka, kad būtų prijungti nauji dokumentai prie bylos apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovė nuo ieškinio pateikimo teisme dienos turėjo galimybę atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus ir pateikti įrodymus apie žemės sklypo tikslų plotą. Apie tai byloje buvo kalbama ir atsakovei buvo siūloma atlikti šio žemės sklypo geodezinius matavimus. Aplinkybė, kad atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus rastas mažesnis sklypo plotas lyginant su preliminariais matavimais, nekeičia tos aplinkybės, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias yra įsiterpęs į O. P. žemės sklypą ir, kad ieškovė į savo sklypą gali patekti tik bendro naudojimo keliu, einančiu per O. P. nuosavybės teise priklausantį namų valdos kiemą. Atsakovei trūkstamas žemės plotas (jei toks iš tiesų būtų) turėtų būti suteikiamas laisvos valstybinės žemės plote, vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo normomis ir tai visiškai nenusiję su teisiniu ginču šioje byloje.

Tretysis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 18-24) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendro naudojimo kelias visada buvo per atsakovei nuosavybės teise priklausantį namų valdos kiemą - atsakovė neginčijo ir neskundė nė vieno administracinio akto, susijusio su nuosavybės teisių grąžinimu. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje taip pat pažymėtas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris yra įsiterpęs į O. P. žemės sklypą Nr. 28 ir minėtam žemės sklypui nepriklauso. Šių duomenų atsakovė neginčijo. Negalima daryti išvados, kad atsakovė nežinojo, ar nesuprato, jog perjos namų valdą ir jai grąžinamą žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, nes pati nuolat gyveno sodyboje, naudojosi tuo keliu ir gerai žinojo dar iki žemės reformos pradžios, kad tuo keliu naudojosi ar naudojasi visi asmenys, norintys patekti į sodybas ir žemės sklypus, kurie buvo ir yra už jos sodybos.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Marijampolės apskrities viršininko 2000-03-07 įsakymu Nr. 127-ŽM „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ patvirtintame Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra patvirtintas 4 m kelias, kuris ribojasi su apeliantei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo kelias skiria apeliantei nuosavybės teise priklausantį 10,64 ha žemės sklypą į tris dalis ir eina per jai nuosavybės teise priklausantį namų valdos kiemą. 4 m pločio kelias kertantis apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą jai nepriklauso t. y. minėtas bendro naudojimo kelias yra valstybinėje žemėje, kuriuo gretimų žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir S. K. patenka į jiems priklausančius žemės sklypus. Apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje, žemės naudmenų plotų eksplikacijoje (parengtos 1992-11-19) ir žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nenurodyta, kad vieną iš minėto žemės sklypo naudmenų sudarytų kelias. Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje, grafoje įsiterpusių kontūrų plotas nurodyta, kad 0,01 ha žemės yra įsiterpę į apeliantės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Apeliantei atkuriant nuosavybės teises į žemę buvo vadovautasi tuo metu galiojusia Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 423. Pagal apeliantės prašymą 2003 m. buvo parengtas jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo planas, kuriame sutartiniais ženklais nurodytas 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Minėtas žemės sklypo planas apeliantės yra suderintas. 2008 m. buvo atlikti ir ieškovės S. K. žemės sklypo, kuris ribojasi su apeliantės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu kadastriniai matavimai ir buvo parengtas šio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuriame apeliantė kaip gretimo žemės sklypo savininkė savo parašu patvirtino, jog sutinka su atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais. Šio žemės sklypo plane sutartiniais ženklais nurodyta, kad į šį žemės sklypą patenkama 4 m pločio bendro naudojimo keliu per apeliantės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje taip pat pažymėtas 4 m. pločio bendro naudojimo kelias, kuris yra įsiterpęs į apeliantės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir minėtam žemės sklypui nepriklauso. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3d. 8p. Kalvarijos savivaldybės taryba 2009-01-29 sprendimu Nr. T-39-7 patvirtino VĮ „Valstybinio žemėtvarkos instituto“, parengtą Kalvarijos savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą kurioje yra pažymėtas kelias Nr. Sa-365v kaip vietinės reikšmės vidaus kelias. Minėtas kelias eina per apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Naujai pateikti įrodymai neturi įrodomosios galios šioje nagrinėjamoje byloje, nes žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, kas šiuo atveju ir nustatyta. Todėl žemės sklypo ploto skirtumas nereiškia, kad 4 m pločio kelias kertantis O. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nėra valstybei priklausanti žemė, t. y. ši žemės sklypo dalis taip pat priklauso O. P.. Kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Barsta" vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 21 punktu nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą ir nepateikė situacijos brėžinio bei nenurodė teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto ir faktiškai naudojamo šio žemės sklypo ribų. Todėl Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius nėra nustatęs žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių ir surašęs išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo, kaip tai numato minėtų Nuostatų 21 punktas. Tik tada kai Skyrius nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai kad nėra nustatytos žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastys, vadovautis kaip įrodymais pateiktais dokumentais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovė apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija sprendžia, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka, o šalių (arba jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis Vilniaus miesto valdyba v. R. K. byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis J. S. v. M. B. byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo ir prie jo esančio žemės sklypo savininkė, prie namo vienintelis kelias yra tas, kurį savavališkai užtvėrė atsakovė. Šiais veiksmais atsakovė pasunkino ieškovės patekimą į jos namų valdą. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovės pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovę nugriauti vartus, pastatytus ant bendro naudojimo kelio, taip atlaisvinti kelią, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Byloje nustatyta, kad kito kelio į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nėra. Atsakovė, teigdama, kad kelio nėra, turėjo šį teiginį įrodyti CPK 177 straipsnyje ir 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Byloje pagal surinktus įrodymus konstatuotas faktas, kad ginčo kelias Nr. Sa-365v yra pažymėtas 2000-03-07 įsakymu Nr. 127 patvirtintame Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip vietinės reikšmės vidaus kelias. Nors jis nepatenka į Žemėtvarkos schemos sprendinius, šiuo keliu pakankamai ilgą laiką buvo naudotasi ir jo užtvėrimas pažeidė nusistovėjusią tvarką.

Konstatuodamas faktą apie ginčo kelio teisėtą egzistavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ne tik nurodytu administraciniu aktu, bet ir 2009-01-29 Kalvarijos savivaldybės sprendimu Nr. T-39-7 „Dėl Kalvarijos savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta Kalvarijos savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos dalis, kurioje ginčo kelias yra kaip vietinės reikšmės vidaus kelias Sa-365v (1 t.b.l.123). 2010-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus patikrinimo akte nurodyta, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias per O. P. valdomą žemės sklypą užtvertas metaliniais vartais, tai trukdo juo naudotis, šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM raštai, jų atstovų paaiškinimai, liudytoja.

Apeliantės argumentai, jog jai 1993 m. atstatant nuosavybės teises natūra į 10, 64 ha žemės sklypą, ginčo kelias nepažymėtas, servitutas nenustatytas nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms dėl bendro naudojimo kelio egzistavimo. Nors iš byloje esančių nuosavybės teisių į žemę duomenų, VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovės žemės sklype Nr. 28 ginčo kelias ir nepažymėtas, servituto nėra, tačiau 2003 m. parengtame žemės sklypo Nr. 28 plane pažymėtas 4 m pločio kelias, apeliantės sutikimu, taip pat pažymėtas UAB „Topografas“ 2008 m. atlikto ieškovės S. K. žemės sklypo Nr.25-3 plane, administraciniai aktai yra galiojantys.

Atmestini apeliantės argumentai dėl 2010-08-10 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 39 netinkamo vertinimo. 2010-08-10 Administracinės komisijos prie Marijampolės savivaldybės tarybos nutarimas priimtas ieškovei nedalyvaujant, kitomis aplinkybėmis, todėl prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje neturi, todėl šalis nuo įrodinėjimo pareigos nėra atleista (CPK 182 str.).

Apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai dėl naujai formuojamo kelio ir ieškovės žemės sklypo ribų pakeitimo dėl bendro naudojimo kelio formavimo, apeliantės prašymu 2012-03-05 UAB“ „Barsta“ atlikti jos žemės sklypo matavimai (3 t. b. l. 41-43, 52-58) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nereiškia teisėto pagrindo užtverti privažiuojamąjį kelią. Apeliantės žemės sklypo ribų ploto neatitikimo, patikslinimo teritorijų planavimo dokumente klausimai nėra ginčo dalyku šioje byloje, todėl neaptariami ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės turėtos išlaidos už advokato teiktą pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateiktas paskaičiavimas bei kvitas apie ieškovės turėtas 600 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t. b. 26-27). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalų dydį, iš apeliantės( atsakovės) ieškovei priteistinos 600 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-17 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš O. P. (a .k. (duomenys neskelbtini) priteisti 600 Lt bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme S. K. (a .k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėVirginija Gudynienė