- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- eI-2759-426/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01354-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
dalyvaujant pareiškėjai E. G., jos atstovams advokatams Daliai Foigt-Norvaišienei ir Giedriui Abromavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. G. teismo prašo panaikinti vidaus reikalų ministro (toliau – Ministras) 2018 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 1TE-85 „Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo“, kuriuo Ministras panaikino jos turėtą trečią kvalifikacinę klasę (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja skunde, paaiškinimuose nurodo, kad nuo 2015 m. ėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Departamentas) Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigas. Nuo 2016 m. lapkričio 22 d. paskirta Departamento direktore.
Pažymi, kad Ministru 2016 m. gruodžio mėnesį buvo paskirtas E. M., o migracijos sritį koordinuojančiu viceministru – G. S. (toliau – Viceministras). Pareiškėja su tarnybine veikla susijusius klausimus aptardavo su Viceministru, o šis svarbiausius klausimus aptardavo su Ministru.
Pareiškėja pažymi, kad nuo 2016 m. sistemingai kreipėsi į atsakovę dėl didėjančio Departamento darbuotojų darbo krūvio bei etatų trūkumo. Nurodo, jog 2017 m. balandžio 6 d. Viceministrui paaiškino dėl minimalaus naujų darbuotojų etatų poreikio didinimo Departamente (12 papildomų etatų), 2017 m. gegužės 9 d. pateikė Ministrui tarnybinį prašymą leisti steigti 12 naujų darbuotojų etatų Departamente, 2017 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Viceministrą su prašymu leisti konkursus į Migracijos departamento laisvas darbo vietas skelbti be Ministerijos kanclerio A. S. leidimo. Pareiškėja 2017 m. birželio 19 d. Ministrui pateikė tarnybinį prašymą leisti padidinti Migracijos departamento darbuotojų etatų skaičių 2 pareigybėmis. Prašymai, pareiškėjos tvirtinimu, nebuvo patenkinti. Be to, šiuos klausimus kėlė ir svarstant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) pakeitimus bei tarpžinybiniuose pasitarimuose.
Pažymi, kad 2017 m. liepos mėn. pradėjo vėluoti Departamento priimami sprendimai dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėja apie tai informavo Viceministrą, jis 2017 m. gegužės–birželio mėn. pradėjo diskusijas dėl migracijos funkcijų perskirstymo. Pareiškėja siūlė dalį Departamento atliekamų funkcijų perduoti policijos migracijos tarnyboms. Pasiūlymams iš esmės buvo pritarta, bet atsakovė iki šiol neinicijavo Įstatymo pakeitimų. Be to, pareiškėja kreipėsi dėl tarnybinės pagalbos į Ministerijos Teisės departamentą, 2017 m. birželio 31 d. pakartotinai kreipėsi į Ministeriją, informuodama, kad Lietuvoje sparčiai auga imigracijos apimtys, todėl Departamento darbuotojai vėluoja priimti sprendimus. Teikė pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą įsteigti bent 2 naujus darbuotojų etatus iš Departamento finansų bei komandiruoti atsakovės darbuotojus į Departamentą. Buvo komandiruotas 1 darbuotojas vienam mėnesiui. 2017 m. spalio 18 d. dviem mėnesiams komandiruoti 10 policijos pareigūnų. Pratęsti pagalbą atsisakyta.
Akcentuoja, kad Ministerijoje 2017 m. liepos mėn. pradėta svarstyti migracijos institucijų pertvarka ir Ministras 2017 m. spalio 2 d. informavo pareiškėją, jog nuspręsta panaikinti Departamentą. Pareiškėja atsistatydinti atsisakė. Ministras 2017 m. gruodžio 27 d. pasirašė įsakymą, kuriuo Departamente įsteigė 12 naujų darbuotojų etatų.
Pažymi, kad Ministro prašymu pareiškėja 2018 m. sausio 9 d. išsiuntė informaciją apie svarbiausius Departamento atliktus darbus ir pasiekimus 2017 metais, tačiau skundžiamoje vertinimo išvadoje į juos neatsižvelgta.
Pareiškėja 2017 m. sausio mėn. pateikė Ministrui užpildytą tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje nurodė siūlymus, kokias jai nustatyti užduotis. Pareiškėja taip pat ir žodžiu informavo Ministrą, jog laukia atsakymo, norėtų aptarti šias užduotis, tačiau nesulaukė, todėl laiko, jog 2017 m. užduotys jai nenustatytos.
Pareiškėja 2018 metais paprašė, kad Ministerija pateiktų jos tarnybinės veiklos 2017 metais vertinimo išvadą. Atsiųsta išvada, pasak pareiškėjos, – tai projektas, kurį ji elektroniniu laišku siuntė Ministrui. Pastaroji neregistruota, pareiškėjos nepasirašyta.
Pažymi, kad Ministras 2018 m. vasario 21 d. priėmė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kuria pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir siūlė panaikinti jos turėtą trečią kvalifikacinę klasę (toliau – Išvada). Valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų) tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 20 d. surašė posėdžio protokolą, kuriuo pritarė Ministro Išvadai vertinti pareiškėjos veiklą nepatenkinamai (toliau – Komisijos protokolas).
Pasak pareiškėjos, Įsakymas, Išvada ir Komisijos protokolas yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, nemotyvuoti, priimti nesilaikant esminių procedūrinių taisyklių bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytų principų, todėl neteisėti. Teigia, kad Ministras, vertindamas jos tarnybinę veiklą 2017 metais, buvo šališkas, kadangi siekė įgyvendinti migracijos institucijų reformą ir Departamentą panaikinti.
Akcentuoja, kad Ministras, atlikdamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, neatsižvelgė į objektyvius faktus ir formaliai beveik visus jos pasiektų rezultatų rodiklius įvertino vienu balu keturių balų sistemoje ir priėmė bendrą vertinimą „nepatenkinamai“. Pareiškėja, atsižvelgusi į vykdytą veiklą 2017 metais, įskaitant, bet neapsiribojant, nuveiktus darbus, priimtus organizacinius sprendimus, bendradarbiavimą su migracijos ir kitomis institucijomis, teiktus pasiūlymus, panaudotas galimybes efektyvinti Departamento veiklą, teigia, kad ji nepagrįstai buvo įvertinta pačiu žemiausiu balu, todėl tarnybinis vertinimas laikytinas neteisėtu.
Pažymi, kad Išvada grindžiama iš to paties objektyvaus reiškinio kilusiais rodikliais, t. y. dėl didėjančio imigracijos į Lietuvą masto bei dėl to augančios Departamentui tenkančių darbų apimties praleistais prašymų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo terminais. Ministras, atlikdamas tarnybinės veiklos vertinimą, neatsižvelgė į tai, jog didėjančio priimamų į Lietuvą asmenų kiekio valdymas yra visuotina ir seniai žinoma problema, kuri, be reikiamo Ministerijos bendradarbiavimo su Departamentu, sukėlė aiškius neigiamus padarinius imigracijos institucijų veikloje ir lėmė tai, kuo Išvadoje kaltinama pareiškėja.
Pareiškėjos įsitikinimu, Ministras nepagrįstai neįvertino, kad ji pagal savo kompetenciją bei Ministerijos Departamentui skirtus išteklius nuo pat kadencijos pradžios aktyviai ėmėsi įvairių priemonių problemai šalinti ar jos sukeltoms pasekmėms mažinti. Akcentuoja, kad Departamentas neturi įstatymų iniciatyvos teisės Seime, nėra savarankiškas asignavimų valdytojas, todėl svarbiausių strateginių planų dėl darbuotojų etatų skaičiaus negali įgyvendinti atsakovei nebendradarbiaujant. Teigia, kad atsakovė ignoravo didėjančius migracijos srautus ir pareiškėjos kreipimąsi dėl Migracijos departamento darbuotojų krūvio.
Pareiškėja tvirtina, kad tinkamai atliko savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigą operatyviai reaguoti į atsiradusią problemą ir konsultuotis su Ministru, Viceministru, tačiau, atsakovei pakartotinai atsisakius bendradarbiauti su Departamentu, objektyviai neturėjo galimybės sumažinti darbuotojų krūvį. Be to, Ministras taip pat neatsižvelgė į jos 2018 m. sausio 9 d. pateiktą informaciją apie svarbiausius Departamento atliktus darbus ir pasiekimus 2017 metais, Ministras neįvertino faktiškai susiklosčiusios situacijos, buvo šališkas. Teigia, kad atsakovė delsė priimti Departamento veiklai palankius sprendimus, kadangi turėjo ketinimų galimai panaikinti šį departamentą ir suinteresuotumą, kad pareiškėja, kaip Departamento vadovė, būtų atleista iš einamų pareigų.
Kadangi dėl nežinomų priežasčių Ministras siūlė pareiškėjai atsistatydinti, o ji šio siūlymo atsisakė, tai vertina kaip Ministro išankstinį nusistatymą prieš ją.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad iš karto po priimto sprendimo dėl migracijos institucijų reformos 2017 m. spalio 20 d. Ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius paruošė išvadą dėl Departamento veiksmų įvertinimo. Trys Komisijos nariai buvo (yra) pavaldūs Ministrui. Galimybė išreikšti nuomonę dėl jų nušalinimo pareiškėjai nebuvo suteikta.
Teigia, kad Išvadoje vertinama jos tarnybinė veikla 2017 metais, tačiau tais metais užduotys jai nebuvo suformuluotos. Išvadoje remiamasi pareiškėjos siūlytais, tačiau su Ministru nesuderintais ir jo nepatvirtintais vertinimo rodikliais, kurie aiškinami išplėstai. Kadangi užduotys nebuvo derinamos, vadinasi, jos nebuvo apibrėžtos ir neatitiko tikslumo bei aiškumo reikalavimų, nustatytų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – Taisyklių), 10 punkte.
Buvo vertinami rezultatai vykdant užduotį „pateikti siūlymus dėl migracijos procesų valdymo reglamentavimo gerinimo“. Pareiškėja, teikdama siūlymus dėl uždavinių bei jų vertinimo rodiklių 2017 metams, nurodė, jog jos siūlyta galima minėta užduotis galėtų būti vertinama pagal rodiklį „paruošti siūlymai su konkrečiomis Įstatymo pakeitimo nuostatomis“. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja tik iš dalies įvykdė užduotį pateikti pasiūlymus dėl migracijos procesų valdymo reglamentavimo gerinimo, šį teiginį grindžiant tuo, kad buvo teikiami tik pavieniai pasiūlymai, nepagrįsti išsamia analize. Atkreipia dėmesį, kad konkreti reikalavimo teikti pasiūlymus apimtis, forma, tvarka pareiškėjai nebuvo nustatyti ir ji negalėjo bei neturėjo numatyti, kiek, kaip išsamiai turi būti teikiami minėto įstatymo pakeitimo projektai.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad tinkamai atliko pareigas, teikė teisės aktų projektus, kurie buvo priimti, bei siūlymus Ministerijai dėl teisėkūros iniciatyvos. Tvirtina, jog intuityviai sprendė problemas.
Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja neįvykdė užduoties pagal 2017 metų lapkričio mėnesį priimtus sprendimus iš Graikijos į Lietuvą perkelti 649 prieglobsčio prašytojus. Konstatuota, kad buvo perkelti 355 prieglobsčio prašytojai. Pasak pareiškėjos, vertinimas, kad ši užduotis visiškai neįvykdyta, yra nepagrįstas. 2017 metų pabaigoje buvo perkelti visi prieglobsčio prašytojai, kurie tenkino Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Migracijos departamentas tinkamai ir laiku atliko savo pareigas.
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai buvo iškelta užduotis pateikti siūlymus dėl geresnės nelegalios migracijos prevencijos, migracijos kontrolės ir geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo šiais klausimais. Išvadoje nurodoma, neva, pareiškėja visiškai neįvykdė šios užduoties, tačiau nebuvo atsižvelgta į faktą, jog 2017 metais buvo pasirašyta duomenų teikimo sutartis su Lietuvos valstybės įmone Registrų centru.
Akcentuoja, kad Išvadoje tiesioginis pareiškėjos vadovas komentare išdėstė statistinius duomenis apie 2017 metų Departamento nagrinėtas bylas, gautus prašymus, jų nagrinėjimo terminus. Pareiškėjos vertinimu, pavieniai skaičiai negali būti laikomi objektyviu ir nuodugniu pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimu. Atsižvelgus į apibendrintus 2014–2017 metų Departamentui pateiktų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu ir priimtų sprendimų dėl tokių prašymų duomenis, matyti kasmet dvigubėjantys Departamento darbo krūviai.
Akcentuoja, kad, atliekant vertinimą, neatsižvelgta, jog 2017 metais Departamentas, turėdamas tokius pačius resursus kaip 2016 m., priėmė nuo 28 proc. iki 123 proc. daugiau sprendimų negu 2016 metais. Taip pat neatsižvelgta, kad 2017 m. toks pats skaičius darbuotojų turėjo atlikti daugiau funkcijų negu 2016 metais. 2017 metais, neskyrus papildomų resursų, pradėjo veikti VIP langelis. Įsigaliojus 2017 metų Įstatymo pakeitimams, pradėta papildomai vykdyti leidimų gyventi įforminimo procedūra bei pradėta tikrinti priimančiąsias bendroves. Pasak pareiškėjos, tai gerokai sulėtino Departamento darbą.
Šalies argumentai
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos nepatenkinamas įvertinimas grindžiamas tuo, kad, neva, nepakankamai išnaudojami žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai. Skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 27 d. pasirašytas įsakymas įsteigti 12 naujų pareigybių, įsigaliojęs 2018 m. sausio 1 d. Teigia, kad dėl kompleksinės priėmimo procedūros naujų darbuotojų įdarbinimas 2018 m. sausio mėnesį buvo realiai neįgyvendinamas.
Atliekant vertinimą, pasak pareiškėjos, neatsižvelgta į tai, kad Departamentas per 2017 m. aptarnavo virš 30 000 asmenų, o skundų gauta tik 16.
Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja nepakankamai išnaudoja informacinių technologijų galimybes, mažai dėmesio skiria procedūrų supaprastinimo klausimams. Tvirtina, kad šis teiginys neturi jokio pagrindo, kadangi Departamentas neturi kompetencijos savarankiškai skirstyti asignavimus. Ši kompetencija priklauso atsakovei. Departamentas neturi savo informacinių technologijų skyriaus ir jį aptarnauja Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), dėl to Departamento plėtra įdiegiant informacines technologijas priklauso nuo atsakovės skiriamo finansavimo bei Informatikos ir ryšių departamento galimybių tenkinti Departamento veiklos poreikius.
Pareiškėja tikina, kad 2017 m. keletą kartų kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą dėl jungčių tarp duomenų bazių sukūrimo, tačiau ne visi prašymai buvo patenkinti. Taip pat 2017 m. atsakovei buvo siūlyta pereiti prie elektroninių sprendimų priėmimo. Šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas. Su Policijos departamentu prie VRM (toliau – Policijos departamentas) derėtasi dėl jo priimtų sprendimų panaudojimo Departamento veikloje.
Nurodo, kad Departamentas 2017 metais sukūrė elektroninius asmenų aptarnavimo žurnalus; Migracijos departamento teikimai Ministrui Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais perkelti į elektroninę erdvę, kartu su juos lydinčiais Ministro įsakymų dėl pilietybės projektais; Migracijos departamentas pradėjo tarnybinius prašymus Ministerijai siųsti elektroniniu būdu; įgyvendinus Migracijos departamento ir Lietuvos darbo biržos duomenų teikimo sutartį, informacija apie užsieniečiams išduotus ar panaikintus leidimus dirbti pradėta teikti elektroniniu būdu; pasirašius Migracijos departamento ir Registrų centro duomenų teikimo sutartį, informacija apie juridinių asmenų dalyvius ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinius gaunama elektroniniu būdu. Be to, Migracijos departamentui buvo suteikta teisė naudoti VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento saugomus asmenų veido atvaizdus.
2017 m. rugpjūčio 21 d. pasirašyta projekto Nr. 10.1.3-ESFA-V-918-01-0003 „Efektyvus migracijos procesų valdymas“ (MIGRIS projekto) finansavimo sutartis. Projektui skirta 2 805 774,92 eurų, finansavimo šaltinis – 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.3-ESFA-V-918 priemonė „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui“. Numatoma projekto įgyvendinimo pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 21 d.
Be to, Centrinei projektų valdymo agentūrai 2017 m. spalio 19 d. pateikta projekto „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“ (eMIGRIS projekto) paraiška, numatoma finansavimo sutarties pasirašymo data – 2018 m. sausio 15 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog atlikti darbai, dėl kurių 2017 m. gruodžio 21 d. susisiekimo ministras priėmė įsakymą Nr. 3-657 „Dėl finansavimo skyrimo projektui Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-0012 „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“ (eMigris projektas). Skirtas finansavimas – 959 999,80 eurų.
Praplėsta Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinė sistema (EPIS) – sudarytos galimybės elektroniniu būdu pateikti tarpininkavimo raštus dėl nacionalinės vizos išdavimo. Praplėtus EPIS funkcionalumą, įdiegta elektroninė Pilietybės dokumentų registravimo ir tvarkymo duomenų bazė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. pagal jos ir Departamento kompetenciją buvo įgyvendinti inovatyvūs pakeitimai, dalį funkcijų perkeliant į elektroninę erdvę bei supaprastinant darbą. Nesutinka su Išvada, neva, nepakankamai išnaudojamos informacinių technologijų galimybes.
Skunde nesutinka su Išvados vertinimu, neva, pareiškėjai nepakanka geopolitikos ir užsienio politikos išmanymo bei gebėjimo bendradarbiauti, priimti politiškai jautrius sprendimus. Šie teiginiai grindžiami tuo, kad 2017 metais buvo atliktas Ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus tyrimas dėl Departamento veiksmų vertinimo.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Išvadoje minimas tyrimas buvo atliekamas dėl 2016 metų įvykių, kai ne dėl jos kaltės informacija apie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos neįslaptintą Konstitucinio Teismo pirmininko D. Ž. raštą buvo paviešinta daliai į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktų Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų. Atkreipia dėmesį, kad vertinimo Išvada, į kurią įtraukti ne 2017 m., o 2016 m. atlikti veiksmai, priimta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir pripažintina neteisėta.
Pažymi, kad informacija apie Užsienio reikalų ministerijos neįslaptinto D. Ž. rašto esmę buvo paviešinta 2016 m. liepos mėnesį, o pareiškėja Departamento direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik 2016 m. lapkričio 22 d. Atliekant Tarnybinės veiklos vertinimą, turėjo būti atsižvelgta tik į jos, kaip Departamento direktorės, funkcijas.
Pareiškėja pažymi, kad 2017 m. gruodžio 7 d. bei pakartotinai 2017 m. gruodžio 19 d. informavo Ministrą apie suplanuotas atostogas sausio mėnesį, nurodydama jai tinkamą laiką susitikimams dėl metinio tarnybinės veiklos vertinimo, tačiau atsakymo nesulaukė. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Ministras Išvadą pateikė 2018 m. vasario 21 d., t. y. pažeidęs teisės aktuose nustatytą terminą. Komisijos protokolas priimtas tik 2018 m. kovo 19 d., taip pat nesilaikant nustatytų terminų.
2017 metais vykusio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjos tarnybinė 2016 metų veikla nebuvo vertinama, kadangi jai nebuvo nustatyti veiklos tikslai ir užduotys.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį patenkinti.
Pareiškėja akcentavo, kad Ministras buvo šališkas, jai siūlė atsistatydinti, priėmė sprendimą panaikinti Departamentą. Akcentuoja, kad užduotys jai nebuvo suformuluotos, todėl ir 2017 m. veiklos vertinti negalėjo. Taip pat nurodė, kad buvo perkelta tiek prieglobsčio prašytojų, kiek buvo įmanoma. Nuolat informavo Ministrą ir Viceministrą elektroniniais laiškais apie darbuotojų trūkumą. Ministras žadėjo problemas spręsti.
Pareiškėjos atstovas advokatas G. Abromavičius akcentavo, kad Komisija buvo šališka. Užduotys nebuvo suformuluotos 2017 m., rodikliai neatitiko Taisyklių 11 punkto reikalavimų. Rizika dėl trūkstamų etatų nebuvo aptarta. Per 2017 m. nebuvo priimtas nė vienas darbuotojas. Darbuotojų priėmimo procedūrą Ministeriją užtęsė. Atsakovė nenurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasi pareiškėjos veiklą įvertino 1 balu. Ministras nevertino pareiškėjos 2018 m. sausio 10 d. veiklos analizės. Pažymi, kad 2 užduotį įgyvendino, kadangi buvo perkelti tie prieglobsčio prašytojai, kurie atitiko reikalavimus. Turėjo vertinti realų Departamento darbą, o ne skaičius. Pažymi, kad dėl trečios užduoties nurodė, jog 2018 m. sausio 10 d. paaiškinime pagrindė, kaip ją įgyvendino. Nevertintas didelis ir papildomų funkcijų padidėjimas. Teigia, kad vertinimas yra nepagrįstas. Komisija pasitikėjo Ministro vertinimu, nesigilino nei į pareiškėjos kompetenciją, nei į atliktus uždavinius. Kadangi rizikos nebuvo nustatytos, tada turi būti vertinama pagal pareigybės aprašymą. Procedūra šališka, todėl ir Išvada yra nepagrįsta.
Pareiškėjos atstovė advokatė D. Foigt-Norvaišienė palaikė skundė išdėstytas aplinkybes ir pažymėjo, kad vertinimas yra neobjektyvus, Ministras buvo šališkas. Viešai pareiškėjai siūlė atsistatydinti. Teigia, kad Įsakymas yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėja pati rengė užduotis 2017 metams, siuntė atsakovei elektroniniu paštu. Nekeičiant turinio, jos buvo patvirtintos 2017 m. kovo 1 d. Būdama įstaigos vadovė, ji turėjo pareigą domėtis nustatytomis užduotimis, susidaryti metų planą, darbų ir įstaigos strategijos prioritetus. Atsakovė mano, kad vadovui keliami reikalavimai vadovauti įstaigai, pasiekti keliamus tikslus, suponuoja išvadą, kad pareiškėja privalėjo pati raštu kreiptis į Ministrą ir pasitikslinti jai nustatytas užduotis.
Skunde nurodyti motyvai, kad pareiškėja žodžiu klausinėjo Ministrą apie nustatytas užduotis, neįrodo faktinių aplinkybių, kad ėmėsi visų veiksmų susipažinti su jai iškeltais 2017 m. tikslais ir nustatytomis užduotimis. Byloje nėra duomenų, kokias užduotis per 12 mėnesių ji apskritai vykdė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad, vertinant tarnybinę veiklą, vertinami keli kriterijai: I. pasiekti ir planuojami rezultatai; II. pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas; III. gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas, IV. kvalifikacijos vertinimas.
Pareiškėjos veikla buvo įvertinta neigiamai, nes į įstaigos vadovo pareigas įeina šios įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų parengimas; prieglobsčio prašytojų perkėlimas; nelegalios migracijos prevencijos, migracijos kontrolės ir geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo klausimai. Pasak atsakovės, šios užduotys, jeigu ir nebūtų nustatytos kaip metinės veiklos užduotys, buvo pagrindinės įstaigos funkcijos, nustatytos Departamento nuostatuose.
Išvados I skyriuje nurodyti motyvai, kodėl pasiekti įstaigos ir pačios vadovės rezultatai netenkino Ministro.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos vertinimui ypatingą reikšmę turėjo Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus neįslaptinta išvada dėl Departamento veiksmų. Šia išvada grindžiamas įvertinimas, kad Departamento direktorei nepakanka geopolitikos ir užsienio politikos išmanymo bei gebėjimo bendradarbiauti priimant politiškai jautrius sprendimus. Rezonansiniai prieglobsčio bylų ir politiškai jautrių sprendimų paviešinimo atvejai smarkiai pablogino visos Lietuvos migracijos sistemos reputaciją.
Nors pareiškėja nurodo motyvus, dėl kurių jos vertinimo išvada laikytina neteisėta, tačiau nenurodo, kokius uždavinius per 2017 metus ji pasiekė, kokie pasiekti teigiami pačios įstaigos tikslai, dėl kokių tyrimų ir veiksmų Migracijos departamentas buvo pagirtas (įvertintas) užsienio (Lietuvos Respublikos) žiniasklaidoje ar tarptautinių lyderių pasisakymuose.
Pareiškėja darbo organizavimo trūkumus grindžia personalo trūkumu, tačiau nenurodo, kokių organizacinių priemonių ji, kaip vadovė, ėmėsi siekdama užtikrinti įstaigos funkcijų vykdymą. Pasak atsakovės, pareiškėja visus darbo trūkumus grindė tik darbuotojų trūkumu, nors akivaizdu, kad darbuotojams trūko vidinės kontrolės, darbų atskaitomybės, terminų kontrolės.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad Ministerija siekė padidinti žmogiškuosius išteklius, finansavimą, darbo užmokesčiui buvo skirta 142 tūkst. eurų. Tačiau vien tik etatų padidinimas ir papildomų valstybės biudžeto asignavimų skyrimas negali būti padidėjusios migracijos ir su tuo susijusių sprendimų pagreitinimo problemos sprendimas. Tendencijos šalies politikoje keičiasi, visi procesai (ne tik migracijos) greitėja, jų apimtis didėja, nuo to, kiek interesantų kreipiasi į valstybės įstaigą, nėra didinamas personalo skaičius ir skiriami biudžeto asignavimai. Valstybėje apskritai siekiama biudžetinio sektoriaus darbuotojų optimizavimo, valstybės tarnautojų mažinimo, funkcijų konsolidavimo, todėl grįsti darbo organizavimo trūkumus nepakankamu darbuotojų skaičiumi, atsakovės nuomone, nėra faktinių prielaidų.
Ministras vertino kelias alternatyvas ir pagal suteiktą kompetenciją priėmė sprendimą dėl migracijos įstaigų pertvarkos, kuri nelaikytina Ministro šališkumu ir nusistatymu konkrečiai prieš pareiškėją.
Atsiliepimas
Atsiliepime pabrėžia, kad Ministerija neatsakinga už komisijos sudėtį. Pastarąją sudarė Valstybės tarnybos departamento, kuris yra Vyriausybės įstaiga, direktorius, nepavaldus ministrui. Pažymi, kad skundo motyvai grįsti prielaidomis.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėja atostogavo nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. vasario 9 d., todėl visi terminai buvo nukelti, siekiant suteikti laiko tinkamai susipažinti su vertinimo išvada.
Atsiliepime akcentuoja, kad objektyviai neįmanoma pateikti pareiškėjos neveikimo įrodymų. Šiuo atveju, atsakovės manymu, pati pareiškėja turėtų įrodyti, kad veikė tinkamai.
Atsakovė pripažino, kad Išvada buvo patvirtinta vadovaujantis Taisyklėse nustatytomis procedūromis bei reikalavimais ir vertinimo išvados pagrindu pareiškėjos turėta 3-ioji kvalifikacinė klasė panaikinta teisėtai, įvertinus faktines aplinkybes, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl laikytina pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atstovė I. Gasperė akcentavo, kad pareiškėja žinojo apie jai suformuluotas užduotis, kurios buvo siųstos elektroniniu paštu. Užduotis vykdė netinkamai. Akcentuoja, kad kvalifikacija nepakankama, pareiškėjai trūko žinių geopolitikos srityje. Be to, nesuvaldė viešųjų ryšių komunikacijos krizės. Vienintelis pareiškėjos sprendimas – didinti žmogiškuosius išteklius. Direktorei trūko sisteminio požiūrio, netinkami darbo organizavimo įgūdžiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl Ministro Įsakymo, kuriuo pareiškėjai panaikinta 3-ia kvalifikacinė klasė, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. ėjo Departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pareigas, nuo 2015 m. liepos 22 d. – laikinai direktoriaus pareigas, o nuo 2016 m. lapkričio 22 d. paskirta direktore.
Departamento nuostatai, patvirtinti Ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1V-79 redakcija), nustato, kad Departamentas yra įstaiga prie Ministerijos. Departamentas įgyvendina valstybės politiką migracijos srityje ir aptarnauja šios politikos formavimą ir įgyvendinimą (1 punktas). Pagal Nuostatų 11 punktą, pagrindinis Departamento veiklos tikslas yra pagal kompetenciją užtikrinti vizų, imigracijos, prieglobsčio, Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų vykdymą, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų užsieniečiams išdavimą ir laisvo asmenų judėjimo principo įgyvendinimą. Departamento funkcijos, siekiant nustatyto veiklos tikslo, įtvirtinti Nuostatų 12 punkte, o Departamento teisės – 13 punkte. Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad Departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui. Departamento direktoriaus veiklos organizavimas detalizuotas Nuostatų 19 punkte.
Pareiškėjos pareigybės aprašyme (patvirtinta Ministro 2016 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 1V-572) nurodyta Departamento direktoriaus pareigybės paskirtis: pareigybė reikalinga vadovauti Departamentui, organizuoti Departamento darbą įgyvendinant Departamentui priskirtus veiklos tikslus ir pavestas funkcijas (4 punktas); 7 punkte nustatytos šios funkcijos: 7.1. vadovauja Departamentui, organizuoja jo darbą, sprendžia Departamento kompetencijai priskirtus klausimus, siekiant užtikrinti Departamento kompetencijai priskirtų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą; 7.2. atstovauja Departamentui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniuose, įstaigose prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, užsienio valstybių institucijose bei įstaigose, tarptautinėse organizacijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis Lietuvoje bei užsienyje; 7.3. pagal kompetenciją užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą; 7.4. pagal kompetenciją priima įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami, prireikus kartu su kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų vadovais priima bendrus įsakymus; 7.5. priima sprendimus Departamento kompetencijos klausimais; 7.6. pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pasirašo sutartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis; 7.7. pasirašo Departamento ieškinius, prašymus (skundus), atskiruosius, apeliacinius ir kasacinius skundus ir kitus procesinius dokumentus; 7.8. pagal kompetenciją pasirašo ir vizuoja Departamente parengtus ar derinamus raštus, teisės aktų projektus, Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais ir kitus dokumentus; 7.9. teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Departamento valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, juos skatina, skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas, pašalpas, suteikia kasmetines ir tikslines atostogas; 7.10. teikia nuomonę Policijos departamentui dėl kandidatų į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos skyrių viršininkų (vedėjų) pareigas; 7.11. tvirtina Departamento darbo reglamentą, vidaus tvarkos taisykles, administracijos padalinių nuostatus; 7.12. tvirtina Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus, Migracijos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus; 7.13. sudaro Departamento valstybės tarnautojų vertinimo komisiją ir kitas komisijas bei darbo grupes, kurių reikia teisės aktams įgyvendinti ar Departamento efektyviai veiklai užtikrinti; 7.14. tvirtina Departamento Finansų kontrolės taisykles ir Apskaitos politiką, veiklos planus (komandiruočių, mokymo ir kt.), kitus planavimo, kontrolės ir finansinius dokumentus; 7.15. kontroliuoja Departamento metinio veiklos plano įgyvendinimą; 7.16. suderinus su Policijos departamentu tvirtina migracijos tarnybų valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kursų planus; 7.17. teikia siūlymus vidaus reikalų ministrui dėl valstybės vykdomos migracijos politikos tobulinimo ir sisteminių migracijos politikos įgyvendinimo problemų sprendimo; 7.18. pasirašo sutartis su Turto valdymo ir ūkio departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl buhalterinės apskaitos centralizuoto tvarkymo; 7.19. vykdo kitas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas funkcijas, taip pat vidaus reikalų ministro pavedimus tam, kad būtų pasiekti Departamento veiklos tikslai.
Pareiškėjos, kaip įstaigos vadovės, tarnybinė veikla 2017 m. įvertinta nepatenkinamai, todėl kelia ginčą dėl jos tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad ginčui aktuali pareiškėjos tarnybinė veikla 2017 m., tačiau šiam ginčui teisinės reikšmės neturi įvykiai ir procesai, vykę Departamente 2016 m. Taigi, jų teismas šioje byloje nenagrinės.
Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) ir 2002 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 909 patvirtintos Taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Vertinimo kriterijai).
VTĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis.
Tarnybinės veiklos vertinimą atlieka tiesioginis tarnautojo vadovas, kuris veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai (VTĮ 22 straipsnio 5, 6 dalys). Jei tiesioginis vadovas įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai (tai aktualu nagrinėjamam ginčui), tolesnį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą atlieka vertinimo komisija. Vertinimo komisijai tiesioginis vadovas teikia tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų (VTĮ 22 straipsnio 11 dalis).
Jei vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, ji valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo panaikinti valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o jos neturinčiam tarnautojui – tobulinti jo kvalifikaciją; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 18 dalis). Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo (VTĮ 22 straipsnio 26 dalis)
Taisyklės detalizuoja, kad vertinamas tarnautojas pirmiausia pateikia karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, vėliau vyksta tiesioginio vadovo ir tarnautojo pokalbis, kurio metu tiesioginis vadovas aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš VTĮ nurodytų siūlymų (Taisyklių 8¹, 9, 10 punktai). Šių taisyklių 18 punktas detalizuoja, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą; vertinimo komisijos išvados surašymą. Pagal Taisyklių 19 punktą vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Taisyklių 20–21, 25 punktai nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Vertinimo komisijai įvertinus tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma Taisyklių 6 priede patvirtintos formos vertinimo komisijos išvada. Pagal Taisyklių 54 punktą, į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu yra būtina pažymėti, kad Taisyklėse (2 ir 3 prieduose) yra pateiktos atitinkamų valstybės tarnautojo veiklos vertinimo išvadų formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, todėl negalima laikyti išvadų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose išvadose nėra konkrečiai išvardytos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, kt.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas – Ministras – surašė Išvadą, kurioje 1 balu įvertino 2017 m. pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 1 balu – gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir 2 balais – pareiškėjos kvalifikaciją, pateikė bendrą vertinimą „nepatenkinamai“ ir pasiūlė pareiškėjai panaikinti įstaigos vadovo turimą 3-ią kvalifikacinę klasę.
Ministras Išvadą surašė 2018 m. vasario 21 d. Pagal Taisyklių 12 punktą, išvada turėjo būti surašyta iki kitų metų sausio 20 d. Pareiškėjai Ministras nuo 2018 m. sausio 8 d. iki vasario 9 d. suteikė kasmetines atostogas. Duomenų, kad pareiškėjos vertinimo terminai buvo nukelti, atsakovė nepateikė. Taigi, terminas buvo pažeistas.
Pareiškėja nesutinka su vertinimu ir teigia, kad veikla 2017 m. negalėjo būti vertinama, nes jai nebuvo suformuluotos užduotys, Ministras buvo šališkas, jos veikla įvertinta neobjektyviai.
Dėl užduočių suformulavimo
Pagal VTĮ 22 straipsnio 3 dalį, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis.
Byloje nustatyta, kad pati pareiškėja rengė užduotis 2017 metams, jas elektroniniu paštu siuntė Ministerijai ir jos buvo užregistruotos 2017 m. kovo 1 d.
Pažymėtina, kad pareiškėjos 2016 m. veikla buvo įvertinta „gerai“. Duomenų, kad pareiškėja su Ministru būtų aptarusi 2017 m. užduotis, nėra. Taip pat pareiškėja, pateikusi 2017 m. veiklos vertinimo išvadą, nebuvo pakviesta į pokalbį su Ministru, su juo neaptarė veiklos rezultatų.
Pagal Taisyklių 9 punktą, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (9.1–9.4 papunkčiai).
Taigi, pokalbis su tiesioginiu vadovu yra privaloma ir sudedamoji tarnautojo tarnybinės kasmetinės veiklos vertinimo dalis ir būtent pokalbio metu ne tik aptariama veikla, bet ir suformuluojamos einamųjų metų užduotys. Teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad buvo pažeista vertinimo procedūra, pokalbio su Ministru nebuvo, jie neaptarė 2017 m. tarnybinės veiklos bei Ministras nesuformulavo pareiškėjai užduočių.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Ministras nepaneigė pareiškėjos argumentų, jog ji pati Ministrui nusiuntė išvadą su užduotimis, o Ministras jos nekvietė į pokalbį. Pripažintina, kad jis pagal Taisyklių nuostatas neįgyvendino vertinimo procedūros.
Atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pati pareiškėja turi domėtis jai suformuluotomis užduotimis ar atitinkamai savo darbinėje veikloje vadovautis Ministerijos nuostatais, negali pagrįsti atsakovės argumentų, jog pareiškėjos tarnybinė veikla buvo atlikta nepažeidus procedūrinių reikalavimų ir pagal Taisyklėse nustatytą tvarką.
Minėta, kad, pagal VTĮ 22 straipsnio 3 dalį ir Taisyklių 8–10 punktų nuostatas, būtent tiesioginis vadovas – Ministras – turėjo pareiškėjai suformuluoti 2017 m. užduotis. Byloje duomenų, kad Ministras pareiškėjai būtų suformulavęs 2017 m. užduotis, nėra. Taigi, ir pareiškėjos skundo argumentai, kad užduotys bei veiklos vertinimo rodikliai neatitiko Taisyklių 10 punkte nustatytų reikalavimų, yra pagrįsti. Iš visumos duomenų matyti, kad būtent pareiškėja pati parengė užduotis ir jas siuntė tiesioginiam vadovui, kaip pati teigė, derinti kaip projektą. Taigi, konstatuotina, jog atsakovė netinkamai įgyvendino pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą. Pabrėžtina, kad 2016 m. veiklos vertinimo metu ir turėjo būti suformuluotos užduotys 2017 m., todėl šis aspektas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui, vertinant pareiškėjos 2017 m. tarnybinę veiklą.
Teismo nuomone, pareiškėjai 2017 m. nesuformuluotos užduotys, todėl ir Ministro vertinimas, kad tos užduotys 2017 m. buvo įgyvendintos netinkamai, negali būti laikomas pagrįstu. Būtent nuo tinkamo suformuluotų užduočių bei jų vertinimo rodiklių aiškumo, taip pat ir rizikų nustatymo ir priklauso tarnybinės veiklos rezultatų įvertinimas.
Dėl pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo
Nagrinėjamu atveju tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje, kuriai pritarė Komisija, pareiškėjos pasiekti rezultatai vykdant užduotis įvertinti 1 balu, o tai reiškia, kad, tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėja – įstaigos vadovė – neįvykdė užduočių pagal sutartus įvertinimo rodiklius.
Nustatyta, kad tiesioginis vadovas tinkamai pareiškėjai nesuformulavo 2017 m. užduočių, tačiau, teismo nuomone, turi būti analizuojama, ar Ministro pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas 1 balu, kuriam pritarė Komisija, yra objektyvus ir pagrįstas.
Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka.
Pareiškėjai pirma užduotis buvo suformuluota taip: pateikti pasiūlymus dėl migracijos procesų valdymo reglamentavimo gerinimo. Šios užduoties vykdymo rezultatų vertinimo rodikliai: paruošti siūlymai su konkrečiomis Įstatymo pakeitimo nuostatomis. 1 užduoties vykdymo rezultatas: iš dalies įvykdyta. Išvadoje nurodoma, kad valstybės tarnautoja 2017 metais nepateikė nuodugnių, išsamia analize pagrįstų siūlymų dėl Įstatymo nuostatų pakeitimo, siekiant sisteminio migracijos procesų valdymo reglamentavimo gerinimo. Tačiau Departamentas, atsakydamas į iš Vidaus reikalų ministerijos gautus pavedimus, teikė pavienius siūlymus dėl kai kurių Įstatymo nuostatų pakeitimo (pvz., 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 10K- 20109 pateikti siūlymai dėl minėto įstatymo 133 str. nuostatų pakeitimo, 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 10K-23690 pateikti siūlymai dėl minėto įstatymo 128, 130, 139 str. nuostatų pakeitimo, 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. 10K-40873 pateikti siūlymai dėl minėto įstatymo 11, 26, 33, 35 ir kai kurių kitų straipsnių nuostatų pakeitimo, 2017 m. rugsėjo 21 d. el. paštu pateikti siūlymai dėl minėto įstatymo 2, 10, 17, 19 ir kai kurių kitų straipsnių nuostatų pakeitimo).
Pareiškėjai antra užduotis suformuluota taip: pagal perkėlimo programą iki 2017 m. spalio mėn. perkelti visus (priklausančius pagal kvotą) prieglobsčio prašytojus iš Graikijos Respublikos. 2 užduoties vykdymo rezultatų vertinimo rodikliai: 2017 m. lapkričio mėnesį priimti sprendimai perkelti į Lietuvą iš Graikijos visus 649 prieglobsčio prašytojus. Šios užduoties vykdymo rezultatas: neįvykdyta (iš dalies dėl objektyvių priežasčių). Iki 2017 m. pabaigos priimti sprendimai perkelti į Lietuvą iš Graikijos 355 prieglobsčio prašytojus.
Pareiškėjai trečia užduotis suformuluota taip: pateikti siūlymus dėl geresnės nelegalios migracijos prevencijos, migracijos kontrolės ir geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo šiais klausimais. 3 užduoties vykdymo rezultatų vertinimo rodikliai: paruošti siūlymai (parengta schema) dėl geresnio institucijų bendradarbiavimo vykdant nelegalios migracijos prevenciją ir migracijos kontrolę. Šios užduoties vykdymo rezultatas: neįvykdyta. Valstybės tarnautoja 2017 metais nepateikė konkrečių siūlymų (schemos) dėl geresnio institucijų bendradarbiavimo vykdant nelegalios migracijos prevenciją ir migracijos kontrolę. 2017 m. rugsėjo mėn. Departamentas pateikė siūlymus dėl migracijos politiką įgyvendinančių institucijų pertvarkos, kuriuose analizuojamos šių institucijų kompetencijos perskirstymo alternatyvos, tačiau tai nėra specializuoti siūlymai dėl geresnio institucijų bendradarbiavimo vykdant būtent nelegalios migracijos prevenciją ir migracijos kontrolę.
Pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinti 1 balu. Pateiktas toks vertinimo pagrindimas: valstybės tarnautoja 2017 metais nepakankamai efektyviai organizavo Departamento veiklą: 1) 2017 m. sausio 1 d. Departamentas nagrinėjo 153 bylas pagal prieglobsčio prašymus. Per 2017 metus gavo 599 naujus prašymus dėl prieglobsčio, o priėmė sprendimus pagal 496 prašymus dėl prieglobsčio. Taigi, neišnagrinėtų bylų skaičius per 2017 m. padidėjo 103 bylomis. Nagrinėdamas prašymus dėl prieglobsčio bendra (ne skubos) tvarka Migracijos departamentas priėmė 357 sprendimus, iš jų 37 sprendimai (10,3 proc.) priimti praleidus nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą; 2) per 2017 metus Migracijos departamentas priėmė 5 694 sprendimus dėl nacionalinių vizų išdavimo, iš jų 50 proc. sprendimų priimta praleidus nustatytą sprendimo priėmimo terminą; 3) per 2017 metus Departamentas priėmė 13 981 sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (pakeitimo), iš jų 50 proc. sprendimų priimta praleidus nustatytą sprendimo priėmimo terminą; 4) per 2017 metus Migracijos departamentas išnagrinėjo 2 397 prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, iš jų 939 prašymai (39,1 proc.) išnagrinėti praleidus nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą. Taip pat Migracijos departamentas išnagrinėjo 721 atvejį dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, iš jų 40 atvejų (5,5 proc.) išnagrinėta praleidus nustatytą terminą. Migracijos departamentas išnagrinėjo 256 prašymus išduoti teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, iš jų 36 sprendimai (14 proc.) priimti praleidus nustatytą terminą. Nurodoma, kad dėl Departamento vėlavimo išnagrinėti dokumentus ir priimti sprendimus kyla interesantų nepasitenkinimas Departamento veikla. Prastai organizuojamas interesantų aptarnavimas. Per 2017 metus Vidaus reikalų ministerijoje gauta 16 skundų dėl Migracijos departamento veiklos, iš jų 11 – dėl sprendimų priėmimo terminų pažeidimo, 4 – dėl Migracijos departamento tarnautojų veiksmų, 1 – dėl klientų aptarnavimo tvarkos. Valstybės tarnautojai trūksta iniciatyvos siekiant racionalizuoti Departamento veiklos būdus (nepakankamai išnaudojamos informacinių technologijų galimybės, mažai dėmesio skiriama procedūrų supaprastinimo klausimams). Taip pat nepakankamai išnaudojami žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiai, pvz., Departamente 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 3 laisvos pareigybės, į kurias valstybės tarnautojai nebuvo priimti. Taip pat Seime svarstant 2018 m. biudžeto projektą, po 1-ojo 2018 m. biudžeto projekto svarstymo Seime (2017 m. lapkričio 23 d.) buvo įtrauktas papildomas lėšų poreikis 12 naujų pareigybių Departamente įsteigimui – 142 tūkst. eurų (iš jų 109 tūkst. eurų darbo užmokesčiui). Žinant apie papildomų lėšų planuojamą skyrimą naujoms pareigybėms įsteigti, nebuvo imtasi priemonių pagreitinti darbuotojų priėmimą. Priėmus 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo buvo skirtos papildomos lėšos, iki šiol yra neužimta 14 pareigybių. Taip pat Departamento direktorei nepakanka geopolitikos ir užsienio politikos išmanymo bei gebėjimo bendradarbiauti, priimant politiškai jautrius sprendimus. Jos atžvilgiu 2017 metais buvo atliktas tyrimas (2017 m. spalio 20 d. išvada Nr. 56-89RN-2RN), kurio metu nustatyti Departamento veiklos organizavimo trūkumai. Nurodoma ir tai, kad rezonansiniai prieglobsčio bylų ir politiškai jautrių sprendimų paviešinimo atvejai smarkiai pablogino visos Lietuvos migracinės sistemos reputaciją.
Teismo nuomone, Išvadoje nurodytos netinkamai atliktos užduotys negali būti išimtinai siejamos tik su netinkamu pareiškėjos, kaip direktorės, pareigų įgyvendinimu pagal pareigybės aprašyme jai nustatytas funkcijas. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad Departamente išaugo darbo krūvis. Nurodyti faktiniai duomenys yra neginčijami.
Apklaustas kaip liudytojas ministras parodė, kad pareiškėja negebėjo užtikrinti tinkamo Departamento darbo, jai trūko kompetencijos, lyderystės, negebėjo komunikuoti, laiku spręsti problemų. Pareiškėja informavo apie darbo krūvio padidėjimą ir kreipėsi į Viceministrą, Ministrą dėl didėjančių darbo srautų, prašė įvairiais būdais (leisti be Ministerijos kanclerio pritarimo) skelbti konkursą, įsteigti naujus etatus. Atsakovė iš esmės pripažįsta, kad pareiškėja tik dėl darbuotojų skaičiaus didinimo kreipėsi ir vertino kaip netinkamą susidariusių problemų sprendimą. Teismo nuomone, didėjant nagrinėtinų prašymų skaičiui, akivaizdu, kad pirmoji ir efektyviausia priemonė – priimti daugiau tarnautojų, kurie galėtų nagrinėti kuo greičiau ir daugiau skundų. Viena pareiškėja negalėjo padidinti darbuotojų skaičiaus ir priimti naujus darbuotojus. Šiuo atveju naujų etatų steigimas, darbuotojų priėmimas yra procedūriniai veiksmai. Be to, gaunant daugiau skundų ir neišnagrinėtų prašymų, jų likutis didėjo. Taigi, aiškinimas, kad pareiškėja, kaip Departamento direktorė, buvo pasyvi ir nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą Departamento darbą, neatitinka tikrovės. Visgi, bylos duomenys rodo, kad pareiškėja su Ministru tiesiogiai per mažai komunikavo, nebendradarbiavo, tačiau su Viceministru, kuris kuravo Departamentą, ji bendradarbiavo ir teikė įvairias iniciatyvas, ieškojo sprendimų būdų. Šias aplinkybes teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Viceministras pripažino. Teismas akcentuoja, kad Ministro diskrecija yra vertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą ir būtent atsakovei kyla pareiga pagrįsti vertinimo metu padarytas išvadas. Konstatuotina, jog atsakovė savo išvadų dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo 1 balu „nepatenkinamai“ nepagrindė. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai, kad vertinimas buvo neobjektyvus, pripažintini pagrįstais. Atsakovė teismui nepateikė naujų įrodymų, o vien liudytojų Ministro ir Viceministro parodymai nepatvirtina 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina ir tai, kad ne tik Ministras neorganizavo pokalbio su pareiškėja, bet ir neaišku, kaip įvertino jos pačios tarnybiniame pranešime apie Departamento pasiekimus 2017 m. pateiktą veiklos vertinimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad 2016 m. pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, o 2017 m. – nepatenkinamai. Taigi, toks vertinimas yra neproporcingas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pareigybės aprašyme (7 punktas) nustatytos funkcijos yra plačios, be vadovavimo, ji vykdo ir kitas funkcijas, tačiau dėl jų netinkamo atlikimo atsakovė iš esmės nepasisakė.
Teismas negali sutikti su Ministro pateiktu pareiškėjos užduočių įvertinimu. Vertinant 1 balu užduoties rodiklius: paruošti siūlymus su konkrečiomis Įstatymo pakeitimo nuostatomis, negali būti vertinama, kad įvykdė šios užduoties dalį, kadangi pačioje išvadoje įvardyta, kokius siūlymus dėl minėto Įstatymo pareiškėja teikė. Taigi, nesant atsakovės detalaus pagrindimo, kodėl minėta užduotis įvertinta 1 balu, įvykdyta jos dalis, negali būti laikoma pagrįsta. Vertinimo rodiklių neaiškumas ir rizikų nenustatymas neleidžia identifikuoti ir tokios užduoties tinkamo įvykdymo. Konstatuotina, kad siūlymai buvo pateikti, o kiek ir kokių Įstatymo pakeitimų pareiškėja turėjo pateikti, neaišku. Teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo pagrįsti išvadoje nurodytus vertinimo rodiklius.
Išvadoje dėl 2 užduoties nurodoma, kad pareiškėja jos neįvykdė (iš dalies dėl objektyvių priežasčių). Iki 2017 m. pabaigos priimti sprendimai į Lietuvą iš Graikijos perkelti 355 prieglobsčio prašytojus. Rodikliuose buvo nurodyta 2017 m. lapkričio mėnesį priimti sprendimai perkelti 649 prieglobsčio prašytojus. Pažymėtina, kad užduotis nustatė pagal perkėlimo programą 2017 m. spalio mėn. perkelti visus (priklausančius pagal kvotą) prieglobsčio prašytojus iš Graikijos Respublikos. Pareiškėja teigia, kad buvo perkelti visi prieglobsčio prašytojai, kurie atitiko reikalavimus. Nurodo, kad atliko atrankos procedūrą, nes ne visi buvo priimami. Taigi, atsakovė nurodė tik faktinius skaičius, pripažino, kad iš dalies užduoties neįvykdymas priklausė nuo objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė tik nuo pareiškėjos, tačiau detaliai nepagrindė, kokie pareiškėjos netinkamai atlikti veiksmai, priimti sprendimai lėmė tokių užduočių neatlikimą. Pažymėtina, kad pavėlavimas priimti sprendimus dėl padidėjusių srautų negali savaime pagrįsti netinkamo vadovo pareigų atlikimo. Akcentuotina, kad pabėgėlių perkėlimas susideda iš trijų atskirų etapų ir jų įgyvendinimas užtrunka. Be to, vien tik Departamento (ar jo direktorės) atlikti veiksmai negali pakeisti šiuo klausimu suformuotos valstybės politikos, politikos įgyvendinimo ir procesų. Duomenų, kad dėl netinkamo pareigų atlikimo nebūtų pasiektas minėtas rodiklis, byloje nėra. Taigi, ši išvados dalis yra nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-297 „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ pasiūlė Vyriausybei parengti ir iki 2017 m. gruodžio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos ir Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos ir gimstamumo skatinimo programos projektus. Pažymėtina, kad efektyvus migracijos srautų valdymas išlieka prioritetu Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikoje. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos neteisėtai migracijai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, yra nestabilumas, ginkluoti konfliktai, geopolitinė ir ekonominė situacija migrantų kilmės šalyse ir regionuose, todėl pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas ES bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis stiprinti, tam naudojant įvairius politinius ir ekonominius svertus. Neteisėtos migracijos, paprastai veikiančios Lietuvą, kaip tranzito valstybę, priežastys daugiausia yra ekonominės, Lietuvą pasirenkant tranzito šalimi. Neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė išlieka vienu iš pagrindinių migracijos valdymo elementų nacionaliniu lygiu (Ministrui pavestų valdymo sričių 2019–2021 m. strateginis veiklos panas).
Taigi, teismo nuomone, migracijos procesų kaita lemia bendru valstybės lygiu priimamų sprendimų svarbą ir Departamentui (sudarius tinkamas sąlygas, finansavimas ir darbuotojai) pareigą juos įgyvendinti. Šiuo atveju pareiškėja, kaip Departamento direktorė, negalėjo turėti įtakos migracijos procesų įgyvendinimui, t. y. perkelti pagal 2017 m. lapkričio sprendimus priimti 649 prieglobsčio prašytojus. Pati atsakovė vertino, kad dalis užduoties neįvykdyta dėl objektyvių veiksnių, tačiau, kaip minėta, nėra individualizuota, dėl kokių pareiškėjos netinkamų veiksmų ar sprendimų ši užduotis neįgyvendinta. Vien tai, kad vėlavo priimti sprendimus, negali būti grindžiama, jog būtent dėl šios priežasties nebuvo priimti visi (649) prieglobsčio prašytojai. Pagal pareigybės aprašymą, pareiškėja nepriima geopolitinius procesus lemiančių sprendimų. Geopolitika lemia valstybės politikos prioritetus, atsižvelgiant į valstybės geografinę padėtį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja turi galimybę kelti savo kvalifikaciją ir dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose, siekdama pagilinti žinias geopolitikos procesuose. Toks siūlymas tobulinti kvalifikaciją būtų adekvatus. Ministro argumentai, kad pareiškėja nesupranta geopolitinių procesų, nepatvirtina, jog tai būtų turėję esminę reikšmę antrai užduočiai įgyvendinti. Minėta, kad 2016 m. įvykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akcentuotina, kad Ministras, kaip tiesioginis vadovas, tuo metu, kai, jo manymu, pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, turėjo teisę taikyti tarnybinės atsakomybės institutą. Taigi, ne visi migracijos procesai, o tik 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimas yra aktualus šiam ginčui.
Išvadoje nurodyta, kad neįvykdyta 3 užduotis, t. y. pareiškėja turėjo paruošti siūlymą dėl geresnės nelegalios migracijos prevencijos, migracijos kontrolės ir geresnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, esant nustatytiems neaiškiems vertinimo rodikliams, t. y. paruošti siūlymus. Vykdymo rezultatas: nepateikė konkrečių siūlymų, tačiau daro išvadą, kad 2017 m. rugsėjo mėn. pateikė siūlymus dėl migracijos politiką įgyvendinančių institucijų pertvarkos, kuri, atsakovės vertinimu, nėra siūlymas dėl geresnio institucijų bendradarbiavimo vykdant nelegalios migracijos prevenciją ir migracijos kontrolę. Teismas konstatuoja, kad vertinimo rodiklis neaiškus, todėl, esant pateiktam siūlymui, ši užduotis nepagrįstai įvertinta kaip neįvykdyta. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų Ministro įvertinimą. Galimai tokia užduotis įvykdyta ne iki galo, tačiau individualaus vertinimo nepateikta, todėl teismas negali pripažinti tokio vertinimo pagrįstu.
Akcentuotina, kad 2017 m. spalio 20 d. išvada, kurioje, kaip teigia atsakovė, buvo nustatyti Departamento veiklos organizavimo trūkumai, savaime nepatvirtina tų užduočių, kurias pati pareiškėja nusistatė 2017 m., netinkamo atlikimo. Minėta, kad Ministras teisės aktuose nustatyta tvarka turi teisę priimti tokius sprendimus, nustatęs aiškius tarnybinės veiklos pažeidimus ar trūkumus. Čia vertinama 2017 m. pareiškėjos, kad Departamento direktorės, tarnybinė veikla.
Pažymėtina, kad pačios atsakovės netinkamas užduočių nustatymas (nenustatymas), aiškių užduoties vertinimo rodiklių nenustatymas sudarė pagrindą pareiškėjos 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimą pripažinti neteisėtu.
Pareiškėja taip pat abejoja Komisijos vertinimu, teigia, kad jis buvo šališkas ir Komisija tik pritarė Ministro pozicijai.
Pagal Taisyklių 18 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 18.1. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 18.2. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; 18.3. sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); 18.4. vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.).
Teismas turi nustatyti, ar Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011). Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas jos 2017 m. tarnybinę veiklą ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė panaikinti įstaigos vadovo turimą kvalifikacinę klasę.
Pareiškėja teigia, kad Ministras buvo neobjektyvus, o Komisija neatliko jokio vertinimo, tik pritarė Ministro išvadai.
Teismas, siekdamas nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko Taisyklėse jai pavestas funkcijas, jos narius teisme apklausė kaip liudytojus.
Komisijos pirmininkas A. S. paaiškino, kad sprendimą dėl pareiškėjos vertinimo priėmė vienbalsiai. Pažymėjo, kad nebuvo įvykdyta nė viena užduotis arba įvykdyta tik iš dalies. Vertinimo procedūrą atliko pagal teisės aktus.
Komisijos narys G. K. parodė, kad pareiškėją vertino pagal teisės aktų reikalavimus. Išvada buvo atsiųsta elektroniniu paštu susipažinti. Pritarė Ministro siūlymui pareiškėjos veiklą įvertinti nepatenkinamai.
Komisijos narė J. G. teismo posėdyje nurodė, kad prieš vertinimą gavo pareiškėjos vertinimo išvadą ir pritarė Ministro siūlymui. Susidarė įspūdis, kad ne viskas gerai yra su pareiškėjos darbine veikla, darbo organizavimu bei kvalifikacija. Trūko iniciatyvos iš jos pačios. Nebuvo išankstinio pasitarimo, išklausyta ir pareiškėja.
Komisijos narė I. P. teismo posėdyje parodė, kad Komisija susipažino su tiesioginio vadovo vertinimu, gilinosi į suformuluotas užduotis. Šališkumo nebuvo. Buvo aišku dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo.
Komisijos narys liudytojas O. Š. patvirtino, kad pritarė Išvadai. Komisija susipažino su dokumentais. Neįtikino pareiškėjos paaiškinimai dėl užduočių įvykdymo.
Teismas taip pat įvertino ir Komisijos posėdžio garso įrašą ir nenustatė, kad Komisijos nariai būtų šališki pareiškėjos atžvilgiu.
Komisija iš esmės pritarė Ministro vertinimui, tačiau užduoties išsamiai išanalizuoti ir įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurią surašė Ministras, pagrįstumo patikrinimo funkcijos neatliko. Vien tai, kad jos nariai tvirtino gavę Išvadą ir su ja susipažinę, neįrodo, kad objektyviai įvertino Išvados turinį, juolab kad net uždaviniai pareiškėjai nebuvo suformuluoti. Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad Komisija formaliai pritarė Ministro vertinimui. Taigi, Komisijos vertinimas ir išvada surašyta pažeidžiant Taisyklėse nustatytą tvarką. Komisijos vertinimas iš esmės grindžiamas pritarimu Ministro vertinimui, neatlikus išsamaus ir objektyvaus veiklos pareiškėjos įvertinimo.
Pareiškėja abejoja Ministro objektyvumu, tvirtina, jog jis viešai kritikavo, siūlė atsistatydinti, tačiau ji atsisakė tai padaryti.
Ministras teismo posėdyje teigė, kad jokio išankstinio nusistatymo dėl pareiškėjos, kaip Departamento vadovės, neturėjo. Vertino jos 2017 m. tarnybinę veiklą nepatenkinamai. Akcentavo, kad pareiškėja neturi vadovui reikalingų lyderio savybių, nesusitvarkė su iššūkiais, delsė į laisvas pareigas priimti valstybės tarnautojus, negebėjo suvaldyti procesų. Akcentavo, kad pagalbos prašė dėl tarnautojų, o jokios kitos iniciatyvos nepareiškė. Pažymėjo, kad geopolitinių procesų neišmano ir situacijos nesuvokia.
Teismas daro išvadą, kad Ministro parodymai nepatvirtina, kad jis pareiškėjos atžvilgiu buvo objektyvus. Iš viešai prieinamos žiniasklaidos priemonėse skelbtos informacijos matyti, kad Ministras pripažino, jog pareiškėjos darbu nebuvo patenkintas, abejojo jos kompetencija ir pripažino, jog siūlė atsistatydinti, tačiau ši atsisakė. Pati pareiškėja, taip pat būdama pavaldi Ministrui, turi rasti tinkamus ir priimtinus bendravimo būdus, siekdama tinkamai bendradarbiauti su juo bei, atsižvelgdama į jai išsakytas pastabas, siekti racionalaus, konstruktyvaus, optimalaus ir bendro migracijos politikos įgyvendinimo. Taigi, migracijos procesai reikalauja skubių ir racionalių sprendimų priėmimo, o Departamentas yra Ministerijos įstaiga ir šiuo aspektu būtinas intensyvus bendradarbiavimas. Šie pareiškėjos argumentai yra pagrįsti. Visgi, esminę reikšmę turi pareiškėjos veiklos vertinimas pagal jos pareigybės aprašymą ir suformuluotas užduotis (minėta, kad tokios užduotys buvo nebuvo tinkamai suformuluotos), o Ministro išdėstyta pozicija vertintina kaip visuma pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinime.
Teismas, nesant suformuluotų aiškių ir konkrečių užduočių, jų vykdymo vertinimo rezultatų, prieina prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjos pasiekti rezultatai vykdant užduotis nepagrįstai įvertinti 1 balu, reiškiančiu, kad ji neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo kriterijus. Pareiškėja 2017 m. iš esmės vykdė visas užduotis, tačiau jų objektyvus įvertinimas negalimas dėl netinkamo vertinimo rodiklių nustatymo, be to, užduočių neįgyvendinimą (prieglobsčio prašytojų perkėlimą) lėmė ir objektyvios priežastys, pvz., netikslus užduočių formulavimas, trūkstama informacija, nesant aiškių ir patikimų užduočių vertinimo rodiklių. Konstatuotina, kad tiesioginiam vadovui ir Komisijai nebuvo pagrindo pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis vertinti 1 balu.
Dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo
Išvadoje pagal Kriterijus Ministras lyderystę įvertino 1 balu (neatitinka vertinimo metodikoje nurodytų lyderio savybių, negeba užtikrinti sklandaus (be trikdžių įstaigos darbo); žmogiškųjų išteklių valdymą – 1 (neatitinka vertinimo metodikoje nurodytų žmogiškųjų išteklių valdymo kriterijų. Įstaigoje darbas organizuojamas netinkamai, negebama vykdyti įstatyme nustatytų dokumentų išdavimo terminų, tik 2 proc. darbuotojų vertina įstaigos darbo krūvį kaip normalų (VRM atlikta anoniminė darbuotojų apklausa, 2017 m.), neužtikrinamas trūkstamų darbuotojų įdarbinimas laiku, nors tam numatytas finansavimas); finansų valdymą – 2 (neefektyviai naudojami finansiniai ištekliai (netinkamai naudojamos departamentui skiriamos lėšos) ir neatitinka kitų vertinimo metodikoje nurodytų finansų valdymo kriterijų. Laikomi laisvi įsteigti etatai, nepriimami papildomi žmonės, nors nuolat nurodoma, kad jų trūksta); analizę ir pagrindimą – 1 (netinkamai ir ne laiku identifikuojamos įstaigos veiklos problemos, jų sprendimo būdai ir neatitinka kitų vertinimo metodikoje nurodytų analizės ir pagrindimo kriterijų); komunikaciją ir viešuosius ryšius – 1 (netinkamas įstaigos reprezentavimas viešojoje erdvėje ir neatitinka kitų vertinimo metodikoje nurodytų komunikacijos ir viešųjų ryšių kriterijų. Negebama operatyviai teikti informacijos visuomenei, neužtikrinamas sklandus informacinių krizių valdymas (žurnalistų nusiskundimai Ministro patarėjui, įstaigoje nėra viešųjų ryšių specialisto, nors vienas iš Departamento uždavinių – informacijos teikimas tiek visuomenei, tiek interesantams); strateginį mąstymą įvertino 1 (atsižvelgiant į pasiektus rezultatus į ir susidariusią situaciją dėl Departamentui priskirtų funkcijų vykdymo matyti, kad nesupranta platesnio politinio konteksto ir institucinių ribų bei neatitinka kitų vertinimo metodikoje nurodytų strateginio mąstymo kriterijų. VRM atliktas patikrinimas (2017 m.) rodo, kad Departamente susiformavusi ydinga praktika, dėl darbo krūvių nevykdomos tam tikros procedūros, trečiosioms šalims atskleidžiama jautri informacija).
Vertinimo taisyklės nustato, kad vertinimo metu vyksta tiesioginio vadovo ir tarnautojo pokalbis, kurio metu aptariama valstybės tarnautojo anketa, jo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis, suformuluojama einamųjų metų užduotis, tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas. Po šio pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą.
Įvertinus bylos medžiagą, taip pat pareiškėjos asmens byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pokalbio su tiesioginiu vadovu – Ministru – nebuvo. Taigi, nei pavestos užduotys, nei gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikacija, einamųjų metų užduotys nebuvo aptariami. Byloje nėra duomenų apie kitus iki išvados surašymo vykusius pareiškėjos ir tiesioginio vadovo pokalbius dėl 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo.
Nors Ministras Išvadoje pateikė pareiškėjos gebėjimų atlikti užduotis vertinimą, tačiau pokalbio nebuvo ir, neaptarus jos gebėjimų, kvalifikacijos bei nesuformulavus einamųjų metų užduočių, toks vertinimas pripažintinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis Taisyklių 9.1, 9.2, 9.3 ir 9.4 punktus.
Pagal Taisyklių 19 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Toks Komisijos vertinimas pripažintinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis Taisyklių 22 punkte nustatytą pareigą aptarti ir įvertinti pateiktus duomenis bei patikrinti, ar tiesioginio vadovo pateikta išvada yra pagrįsta.
Vertindamas byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas netinkamai, t. y. tiesioginis vadovas nesuformulavo užduočių, pažeidė procedūrinius terminus, nenustatė aiškių vertinimo rodiklių, nebuvo pokalbio, kurio metu turėjo būti aptarta tarnybinė veikla, pareiškėjos gebėjimai ir kvalifikacija, Ministro surašyta Išvada nėra grindžiama objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Vertinimo komisijoje nebuvo išsamiai vertinamas tiesioginio vadovo išvados pagrįstumas ir pareiškėjos pateikti paaiškinimai, todėl Komisijos išvada, kurioje pateiktas siūlymas panaikinti turimą kvalifikacinę klasę, taip pat pripažintina nepagrįsta. Taigi, ir Įsakymas, kuriuo įgyvendintas Komisijos siūlymas, atitinkamai nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 1TE-85 „Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.