Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-07-04 · Byla Nr. Ik-2136-281/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2136-281/2011Sprendimas · 2011-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. S-XX-494-11Nutartis · 2011-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. TA-525-69-11Nutartis · 2011-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. P-143-187-13Nutartis · 2013-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-04
Bylos Nr.
Ik-2136-281/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00391-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Veslava Ruskan
Trečiasis asmuo
D. P.
Pareiškėjas
UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“
Atsakovas
Žurnalistų
Adm. byla Nr. I-2136-281/2011
Proceso Nr. 3-61-3-00391-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 36 ., 74. (S)
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-07-04Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Viktorijai Laučiškytei ir Ąžuolui Čekanavičiui, atsakovės atstovei Ramintai Šulskutei, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Laivas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – ir Bendrovė) teismui pateiktame skunde ir patikslintame skunde (b. l. 1–4, 31–34) prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2011-01-11 sprendimą Nr. SPR-5 „Dėl televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbtos informacijos“. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog Inspektorius 2011-01-11 priėmė sprendimą Nr. SPR-5 „Dėl televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė įspėti Bendrovę dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 str. 2 ir 3 d., 19 str. 2 d. ir 41 str. 2 d. 8 p. pažeidimų, padarytų televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28), įpareigoti viešosios informacijos skleidėją Įstatymo nustatyta tvarka paneigti arba sudaryti pačiam pareiškėjui galimybę atsakyti ar paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją: 1) „<...> uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė“; 2) „Mat ponas Kauno kombinatorius D. P. įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. pareikalavo 500 litų dydžio išeitinės kompensacijos“; 3) „Televizorius rodys sukčius “ bei „<...> didysis kombinatorius P.“.

Inspektorius nusprendė, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo nuostatas tokiais teiginiais:

1) „<...> užsidirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ (toliau – ir Teiginys Nr. 1);

2) „Mat ponas Kauno kombinatorius D. P. įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. pareikalavo 500 litų dydžio išeitinės kompensacijos“ (toliau – ir Teiginys Nr. 2);

3) „<...> didysis kombinatorius P.“ (toliau – ir Teiginys Nr. 3);

4) „Televizorius rodys sukčius“ (toliau – ir Teiginys Nr. 4).

Įstatymo 49 str. 1 d. nustato, jog Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Todėl Inspektorius privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu bei jame įtvirtintais viešojo administravimo principais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Skundžiamas Inspektoriaus Sprendimas yra priimtas nesiremiant objektyviais faktais, o surinktų įrodymų visuma nėra pakankama šiam sprendimui pagrįsti.

Inspektoriaus Sprendime konstatuojama: pažymėtina, jog „<...> televizijos laidoje minima suma nėra tolygi Lietuvos Respublikos Prezidento dviejų dydžių atlyginimui, todėl laikytina jog pareiškėjo atlyginimo palyginimas su Prezidentės atlyginimu pasirinktas tik dėt sensacingumo, tačiau neatitinka realiai egzistuojančių faktų“.

Sprendime nėra pateikta daugiau argumentų, kuriais remdamasis inspektorius nusprendė, jog Teiginys Nr. 1 neatitinka tikrovės. Remiantis Įstatymo 50 str. 2 d. 3 p., Inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti. Todėl Inspektorius turėjo galimybę nesunkiai patikrinti Teiginio Nr. 1 atitikimą tikrovei, paprašydamas kompetentingų institucijų pateikti duomenis apie D. P. uždirbtas sumas. Informacija apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės uždarbį yra vieša. Taip pat buvo viešai paskelbta, jog Dalia Grybauskaitė ženkliai susimažino sau atlyginimą. Televizijos laidos rengėjams informaciją apie D. P. uždirbamas sumas, įskaitant tai pagrindžiančius dokumentus, suteikė patikimas informacijos šaltinis, tačiau, nebūdama valstybės institucija, Bendrovė neturi galimybės gauti ir pateikti teismui oficialaus patvirtinto dokumento, pagrindžiančio D. P. pajamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Inspektoriaus sprendimus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog skundo nagrinėjimo baigtimi suinteresuoto trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, kaip vieninteliai tyrimo metu atsakovo surinkti įrodymai, nulėmę skundo netenkinimą, negali būti laikomi pakankamais, suponuojantys atsakovo sprendimo pagrįstumą (2008-09-17 nutartis adm. b. Nr. A556 -1594/2008).

Inspektorius Sprendime konstatuota, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Teiginys Nr. 4 yra ne apie D. P., nes viešosios informacijos rengėjas nenurodė, kokiems konkretiems asmenims buvo skirtas minėtas teiginys, taip pat iš televizijos laidos reportažų turinio ir informacijos pateikimo matyti, jog minėtas teiginys televizijos laidoje yra siejamas ir su pareiškėjo asmeniu – pareiškėjo atžvilgiu televizijos laidos reportaže ne kartą yra naudojamas žodžio „sukčius“ sinonimas „kombinatorius“, t. y. asmuo, vikriai tvarkantis kokius nors reikalus, dažnai ne visai sąžiningai; sukčius (V. V., Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2007 m,). Tai, jog atsakyme Inspektoriui nebuvo nurodyti konkretūs asmenys apie kuriuos skelbiama „Televizorius rodys sukčius“, nepatvirtina aplinkybės, jog Teiginys Nr. 4 yra apie D. P.. Inspektorius motyvuoja tuo, jog buvo naudojamas kitas žodis - žodžio „sukčius“ sinonimas „kombinatorius“ (Teiginys Nr. 3) ir pateikia pastarojo žodžio apibrėžimą. Tačiau jau pačiame apibrėžime nurodyta, kad žodis „kombinatorius“ nebūtinai turi būti suprantamas kaip „sukčius“. Pateikiama ir kita žodžio reikšmė – asmuo, vikriai tvarkantis kokius nors reikalus. Iš apibrėžimo matoma, jog toks asmuo net nebūtinai turi būti nesąžiningas. Inspektorius daro prielaidą, jog vartojant žodį kombinatorius“, buvo siekiama paskelbti informaciją, kad pareiškėjas D. P. yra sukčius. Tačiau žodis „kombinatorius“, skirtingai nei „sukčiavimas“, nebūdamas baudžiamosios teisės kategorija, gali būti suprantamas ir kitomis prasmėmis. Žodis „kombinuoti“ gali būti suprantamas ir kaip žodžio „derinti“ sinonimas. Reportaže kaip tik ir buvo keliamas klausimas, kaip D. P. gali ar sugeba suderinti darbą tokioje daugybėje darboviečių. Inspektorius nepateikė jokių argumentų, kuriais nusprendė, jog nagrinėjamu atveju žodis „kombinatorius“ negalėjo būti vartojamas kitomis prasmėmis.

Sprendime nurodyta, kad „<...> viešosios informacijos rengėjo argumentai, jog televizijos laidos rengėjai, negalėdami patikrinti minėtos informacijos, teiginį paskleidė tokiu būdu, jog televizijos laidos žiūrovai būtų informuoti, jog informacija nėra patikrinta, yra nepagrįsti“. Inspektorius pateikia iš konteksto ištrauktą teiginį, nes analizuojant visą kontekstą, akivaizdu, jog televizijos laidoje „KAKADU“ (LNK, 2009-10-2 K) buvo pakankamai aiškiai nurodyta, jog informacijos negalima patikrinti: ,,Ir tai tik ledkalnio viršūnė... Mat ponas Kauno kombinatorius D. P. įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareiga. Neoficialiais duomenimis palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 500 litų dydžio išeitinės kompensacijos“. Ši citata minima pačiame Sprendime (Sprendinio lapas Nr. 4), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių praleistas žodis „neva“, kuris šiuo atveju yra esminis. Šiuo argumentu buvo remtasi ir Bendrovės atsakyme Inspektoriui. Inspektorius neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus argumentus, pateikė ištrauktą iš konteksto sakinį, tokiu būdu iškraipydamas Teiginio Nr. 2 esmę.

Sprendime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 3 d. bei 41 str. 2 d. 1 p. ir argumentuoja tuo, jog Bendrovė „rėmėsi neįvardintais šaltiniais‘. Toks argumentas negali būti laikoms tinkamu, nes žurnalistai turi teisę naudotis anoniminių šaltinių suteikta informacija, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus atvejus, kai informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas (Įstatymo 8 str.). Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000-03-08 rekomendacijoje teigiama, kad žurnalistų informacijos šaltinių gynimas yra pagrindinė žurnalistų darbo ir laisvės, taip pat žiniasklaidos laisvės sąlyga.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspektorius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41–47) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti. Paaiškino, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad televizijos laidoje paskelbtas teiginys „Televizorius rodys sukčius“ yra ne apie trečiąjį suinteresuotą asmenį D. P. Tuo atveju, kai ginčo objektu esančiame teiginyje tiesiogiai neminimas asmuo, apie kurį paskleistos žinios, šis faktas turi būti pakankamai patvirtinamas kitais duomenimis ir iš viso konteksto turi būti aišku, kad žinios paskelbtos būtent apie tą asmenį. Konkrečiu atveju televizijos laida pradėta paskelbus šiuos teiginius: „Sveiki gyvi! Labas vakaras! Šiandien didelė šventė! Televizorius rodys sukčius. Matysite krūtų auginimo operaciją ir pistoletą“. Po šių teiginių paskelbimo pateiktas glaustas televizijos laidos anonsas: „Dabar laidoje: kodėl energetikos oligarchų turtų paieškos pasibaigė grasinimais ginklu; už ką Kauno veikėjui P. iškelta baudžiamoji byla; kodėl Kauno Kleboniškio miške policininkai gaudė policininkus; O. krūtų didinimo operacija prasidėjo“. Iš tokio pobūdžio anonso ir tolesnės televizijos laidos eigos matyti, jog vienas iš asmenų, kuriam priskiriamas teiginys „Televizorius rodys sukčius“, yra D. P. Minėtos išvados pagrįstumą patvirtina televizijos laidoje paskelbta informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo D. P. sukčiavimo ir su tuo susijusios aplinkybės (darboviečių skaičius, darbo užmokesčių dydžiai, darbo laiko trukmė, Antikorupcijos komisijos nustatyti pažeidimai, kompensacijų dydžiai ir kt.) bei šiam asmeniui apibūdinti vartojamas epitetas „kombinatorius“, kuris šnekamąja prasme apibūdinamas kaip asmuo, vikriai tvarkantis kokius nors reikalus, dažnai ne visai sąžiningai, ar sukčius (V. V., „Tarptautinių žodžių žodynas“, leidykla „Žodynas“, Vilnius, 2007).

Šalies argumentai

Pareiškėja yra neteisi teigdama, jog žodis „kombinatorius“ nebūtinai turi būti suprantamas kaip žodis „sukčius“, kadangi tiek minėtoje žodžio „kombinatorius“ reikšmėje, tiek visuomenėje vyraujančioje šio žodžio sampratoje asmens pavadinimas ar jo priskyrimas „kombinatoriui“ yra diskredituojantis ir visuomet siejamas su jo nesąžiningumu, todėl paprastai visuomenėje tokio asmens atliekami veiksmai suvokiami neigiamai ir netoleruotinai. Be to, akcentuotina, kad televizijos laidoje žodžiai „sukčius“ ir „kombinatorius“ vartojami kaip sinonimai pateikiant neigiamo pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybes. Minėtą išvadą patvirtina šie televizijos laidoje paskelbti teiginiai: „Kauno veikėjui gerb. p. D. P., uždirbančiam daugiau nei Grybauskaitė, iškelta baudžiamoji byla. Ką prisidirbo šis ponaitis? Kiek prisikombinavo? Kiek šansų, kad jis sės už grotų?“, „Dėmesio, dėmesio, gerbiami žiūrovai! Jūsų ekranuose kriminalinio trilerio „Didysis kombinatorius P.“ kulminacija! Devyniose darbovietėse dirbusiam ir uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė D. Grybauskaitė Kauno veikėjui iškelta baudžiamoji byla“, „Tačiau ponas Kauno kombinatorius D. P. paduoti į teismą „Kakadu“ nespėjo – jo paties veiklą ėmė tirti Kauno savivaldybės Antikorupcijos komisija ir aptiko baisių įstatymų pažeidimų“, „Prasidėjus tyrimui, ėmė lįsti dar skandalingesni faktai: paaiškėjo, jog ponas kombinatorius D. P., dirbdamas Kauno antrosios klinikinės ligoninės Personalo tarnybos vadovu juriskonsultu, galimai čia įdarbino savo tėtį, žmoną ir broliuką. Žodžiu, kone visą šeimą“. „Prokuratūros atstovės teigimu, jam gresia baudžiamoji atsakomybė: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Didžiojo Kauno veikėjo D. P. kombinacijų pabaiga“. Taip pat pažymėtina, kad žodžio „kombinuoti“ reikšmės yra: 1) jungti, derinti, sugalvoti, daryli kombinacijas; 2) jungti skirtingų, bet technologiškai susijusių pramonės šakų gamybinius procesus į vieną; 3) vikriai įgyvendinti kokius nors planus, paprastai nesąžiningai; spekuliuoti; sukčiauti (V. V., „Tarptautinių žodžių žodynas“, leidykla „Žodynas“, Vilnius, 2007), o žodis „kombinacija“ apibūdinamas kaip: 1) jungimas daiktų arba sąvokų į vieną visumą; kūrimas visumos iš sudedamųjų elementų; 2) visuma, sudaryta iš kokių nors pavienių elementų; 3) manevras; 4) darinys: 5) netikėtas, trumpas taktinis manevras dažniausiai su figūrų aukomis, kurio tikslas pagerinti poziciją, pasiekti persvarą; 6) machinacija; pelno gavimas aplinkiniu neteisėtu būdu; 7) sporto varžybų rūšis (V, V., „Tarptautinių žodžių žodynas“, leidykla „Žodynas“, Vilnius. 2007). Iš pateiktų žodžių reikšmių seka išvada, jog, kitaip nei teigia pareiškėja, žodis „kombinuoti“ gali įgyti reikšmę „derinti“ tik tuomet, kai jis vartojamas tam tikrų mokslo šakų, pvz., matematikos, fizikos, chemijos ir pan., kontekste ir kai kalbama apie tam tikrus daiktus, elementus ar sąvokas. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į televizijos laidos kontekstą, žodis „kombinuoti“ yra siejamas su nesąžiningu trečiojo suinteresuoto asmens elgesiu, spekuliavimu bei sukčiavimu. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00475-09 dėl sukčiavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 d., buvo pradėtas 2009-10-21, kai tuo tarpu televizijos laida buvo transliuota 2009-10-28, o Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje priimtas 2010-04-22.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad televizijos laida buvo paskelbta praėjus tik septynioms dienoms nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, darytina išvada, jog pareiškėja neturėjo ir negalėjo turėti trečiojo suinteresuoto asmens galimai padarytus teisės pažeidimus patvirtinančių įrodymų, juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, todėl pareiškėja nesąžiningai, visiškai nepagrįstai ir peržengdama teisės skleisti informaciją ribas trečiąjį suinteresuotą asmenį apibūdino kaip „sukčių“ ir „kombinatorių“.

Pareiškėjos argumentas apie tai, kad Inspektorė nesurinko teiginio „Devyniose darbovietėse dirbusiam ir uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė D. Grybauskaitė, Kauno veikėjui iškelta baudžiamoji byla“ neatitikimą tikrovei patvirtinančių įrodymų ir todėl Sprendime išdėstyta įrodymų visuma nėra pakankama, laikytinas nepagrįstu. Įstatymo 50 str. 2 d. 3 p. numatyta, jog atlikdamas savo funkcijas Inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti. Konkrečiu atveju Inspektorė vertino faktą apie tai, jog pareiškėjos teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens darbo užmokesčio dydis yra dvigubai didesnis nei Prezidentės darbo užmokestis. Vertindama šį faktą, Inspektorė atsižvelgė į televizijos laidoje paskelbtą vaizdinę informaciją, kurioje teigiama apie trečiojo suinteresuoto asmens darbo užmokesčio dydžius: „1 437 + 1 608 + 8 40 + 3 700 + 8 119 = daugiau už Prezidentę!!!“, „Centro poliklinika: 1 437 Lt 1/4 etato; Greitosios pagalbos stotis 1 608 Lt 1/4 etato; Žiegždrių psichiatrijos ligoninė 840 Lt 1/4 etato; Prienų ligoninė 897 Lt 1/4 etato; Vaistų gamintojų asociacija ??? Lt Farmacijos kompanijų asociacija; Raudonojo kryžiaus ligoninė 3 700 Lt 2/5 etato; Kauno antroji klinikinė ligoninė 8 119 Lt pilnas etatas“. Šios informacijos pagrindu padaryta išvada, jog pareiškėjos teiginiu, trečiojo suinteresuoto asmens darbo užmokesčio dydis lygus 16 601 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo 15 str., numatantį, jog Respublikos Prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams, o tai konkrečiu atveju yra 24750 Lt, nustatyta, kad televizijos laidoje paskelbta Trečiojo suinteresuoto asmens darbo užmokesčio dydžio suma net nesiekia Prezidentės darbo užmokesčio dydžio ir, juo labiau, nėra dvigubai už jį didesnė. Šio fakto patikrinimui nebuvo reikalingas papildomos informacijos ar dokumentų rinkimas naudojantis Įstatymo 50 str. 2 d. 3 p. suteikta teise, kadangi nei tretysis suinteresuotas asmuo, nei Inspektorė nekvestionavo televizijos laidoje paskelbtų atskirų darbo užmokesčių dydžių tikrumo ir, remdamasi teisės aktų nuostatomis, palygino paskelbtą darbo užmokesčių sumą su Prezidentės gaunamu darbo užmokesčio dydžiu. Atlikus šiuos veiksmus buvo nustatyta, kad ginčo objektu esančiame teiginyje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir pareiškėjos panaudotas palyginimas buvo pasirinktas dėl sensacingumo, tikintis padaryti didesnį poveikį ir įtaigą visuomenei.

Įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. žurnalistams yra nustatytos pareigos teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias bei atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Pareigą atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo įgyvendinti prieš tam tikros informacijos skelbimą ir tik įsitikinę jos tikrumu ir teisingumu, turi teisę tokią informaciją paskelbti viešai.

Pareiškėjos argumentai dėl teiginyje „Ir tai tik ledkalnio viršūnė... Mat ponas Kauno kombinatorius D. P. įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 5000 litų dydžio išeitinės kompensacijos“ paskelbtos informacijos įvertinimo yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į VšĮ Prienų ligoninė 2009-10-11 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog minėtame teiginyje paskelbta informacija apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, atsistatydindamas iš Prienų ligoninės juristo pareigų, galimai reikalavo išmokėti išeitinę kompensaciją, neatitinka tikrovės. Pareiškėjos pasirinktas ir naudotas šios informacijos pateikimo būdas, t. y. žodžių „neoficialiais duomenimis“, „neva“ vartojimas, gali sudaryti įspūdį, jog buvo abejojama šios informacijos tikrumu ir patikimumu, tačiau teiginyje „Mat ponas Kauno kombinatorius D. P. įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų“ paskelbta informacija suponuoja visiškai priešingą išvadą, reiškiančią, jog pareiškėja buvo tikra dėl paskelbtos žinios tikrumo ir teisingumo. Teiginiuose „Vėliau, kaip teigia vienas iš jo darbdavių, sumanė atsistatydinti ir iš Kauno raudonojo kryžiaus juristo pareigų - paprašė 22200 litų“, „Galima tik įsivaizduoti ir spėlioti, kiek išeitinių kompensacijų galėjo susirinkti šis veikėjas, išeidinėdamas iš visų savo devynių darboviečių, kuriose, atseit, dirba 23 valandas 15 minučių per parą“ paskelbta informacija dar labiau sustiprino pareiškėjos poziciją dėl ginčo objektu esančio teiginio tikrumo, todėl visuomenei paskelbta žinia įgijo konstatuojamąjį pobūdį ir sudarė neabejotiną tikrumo įspūdį. Tokiu atveju pareiškėja, laikydamasi Įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. numatytos pareigos atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus ir siekdama veikti sąžiningai, privalėjo surinkti visus įmanomus informacijos tikrumą patvirtinančius įrodymus arba neturėdama tokių įrodymų ar abejodama turimų įrodymų patikimumu galėjo apskritai atsisakyti skelbti tokią informaciją. Tačiau, kaip matyti iš televizijos laidoje paskleistos informacijos, pareiškėja neatliko nei vieno iš šių veiksmų, todėl buvo nustatyta, jog pažeidė Įstatymo 3 str. 3 d. bei 41 str. 2 d. 1 p. reikalavimus.

Inspektorė neginčija viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų galimybės skelbti anoniminių šaltinių suteiktą informaciją, tačiau svarbu, jog anoniminiai šaltiniai negali būti tapatinami su gandus skleidžiančiais šaltiniais ir anoniminių šaltinių suteikta informacija taip pat privalo turėti faktinį pagrindą, kurio tikrumas gali būti nustatomas įrodinėjimo priemonėmis. Konkrečiu atveju pareiškėja pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog ginčo objektu esančiame teiginyje paskelbtą informaciją suteikė vienas iš Prienų ligoninės darbuotojų bei paaiškino, kad negalėjo patikrinti šios informacijos. Tokie pareiškėjos paaiškinimai suponuoja išvadą, jog gautą informaciją sudarė gandai, neturintys faktinio pagrindo. Ginčo objektu esantis teiginys kitų teiginių kontekste įgijo konstatuojamąją reikšmę, todėl minėti pareiškėjos veiksmai įvertinti kaip nesąžiningi ir pažeidžiantys pirmiau aptartus Įstatymo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo D. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 87–90) nurodė, kad su skundu nesutinka, o savo poziciją iš esmės apgrindė analogiškais motyvais kaip ir atsakovas.

Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotasis asmuo D. P. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Bendrovės transliuotoje televizinėje laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28), be kita ko, buvo skelbiama informacija, susijusi su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu D. P. (b. l. 86).

D. P. 2010-09-16 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių skundu, kuriame nurodė, kad transliuotos televizinės laidos „Kakadu“ turinys jo atžvilgiu yra įžeidžiančio bei šmeižiamo pobūdžio. Nurodė, kad tiek laidos anonsas („Televizorius rodys sukčius. Dėmesio! Dėmesio, gerbiamieji žiūrovai! Jūsų ekranuose kriminalinio trilerio didysis kombinatorius P. kulminacija“), tiek pačioje laidoje paskleisti teiginiai („Devyniose darbovietėse dirbusiam ir uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kauno veikėjui iškelta baudžiamoji byla.“; „Ir tai tik ledkalnio viršūnė.... Mat ponas Kauno kombinatorius įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsisakyti užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 5000 Lt dydžio išeitinės kompensacijos“) neatitinka tikrovės bei pažemino jį visuomenės akyse (b. l. 48–51).

Inspektorius, išnagrinėjęs D. P. skundą, 2011-01-11 sprendimo Nr. SPR-5 1 p. nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją Bendrovę dėl Įstatymo 3 str. 2 ir 3 d., 19 str. 2 d. ir 41 str. 2 d. 8 p. pažeidimų, padarytų televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) (b. l. 6–11). Minėto sprendimo 2 p. Bendrovė įpareigota paneigti arba sudaryti galimybę pačiam pareiškėjui atsakyti ir paneigti šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie D. P.: „<...> uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė; 2) „Mat ponas Kauno kombinatorius įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsisakyti užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. pareikalavo 500 Lt dydžio išeitinės kompensacijos“; 3) „Televizija rodys sukčius“ bei „<...> didysis kombinatorius P. <...>“.

Dėl Inspektoriaus 2011-01-11 sprendime nustatytų rašymo apsirikimų bei techninio pobūdžio klaidų.

Iš skundžiamo Inspektoriaus 2011-01-11 sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad nagrinėdamas „Kakadu“ laidoje paskelbto teiginio „Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 5000 Lt dydžio išeitinės kompensacijos“ atitikimą Įstatymo reikalavimams, atsakovas konstatavo Įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. pažeidimą. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad Bendrovė, be kita ko, pažeidė Įstatymo 41 str. 2 d. 8 p. reikalavimus.

Be to, „Kakadu“ laidoje paskelbtas teiginys „Neoficialiais duomenimis palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 5000 Lt dydžio išeitinės kompensacijos“. Tačiau sprendimo rezoliucinės dalies 2 p. informacijos skleidėjas įpareigojamas paneigti ar sudaryti pačiam D. P. galimybę atsakyti ar paneigti tokią informaciją – „Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. pareikalavo 500 Lt dydžio išeitinės kompensacijos“.

Taigi, Bendrovė įpareigojama paneigti teiginį, kuris nuo paskelbto laidoje skiriasi tuo, jog netiksliai nurodyta suma (turi būti ne 500 Lt, o 5000 Lt) bei praleistas žodis „neva“.

Nustatyti ir aptarti Inspektoriaus 2011-01-11 sprendimo rezoliucinės dalies netikslumai vertintini kaip rašymo apsirikimai ir techninio pobūdžio netikslumai, neturėsiantys įtakos objektyviam kilusio ginčo išnagrinėjimui, nes iš medžiagos byloje aišku, kad buvo nagrinėjamas ir vertinamas teiginys „Neoficialiais duomenimis palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 5000 Lt dydžio išeitinės kompensacijos“.

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo panaikinti Inspektoriaus 2011-01-11 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Inspektoriaus 2011-01-11 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Ginčo santykiai reglamentuojami Įstatymu, kurio 3 str. 2 d. nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Minėto straipsnio 3 d. sakoma, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Įstatymo 41 str. 2 d. 1p. nurodoma, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Įstatymo 2 str. 33 d. nurodoma, jog nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Minėto straipsnio 69 d. nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus. Tačiau nuomonės autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2000-11-22 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1251/2000).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), kuri yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį (Konvencijos 10 str.) yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Taip pat teismas yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Tačiau teismas pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Handyside v. United Kongdom, 1976; Obsertver & Guardian v. United Kingdom, 1991; De Haes & Gijsels v. Begium, 1997; Lingens v. Austria, 1986 bylose).

Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant menkiausiam netikslumui, reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas (2000-11-29 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1286/2000).

Taigi, kiekvienu atveju, sprendžiant ginčus dėl paskleistos informacijos atitikimo Įstatymo reikalavimams, būtina įvertinti, ar nepažeistas visuomenės intereso gauti informaciją bei asmens teisės į gyvenimo privatumą, teisingų bei garbę ir orumą nežeminančių žinių paskleidimo balansas.

Dėl pareiškėjos laidoje paskleisto teiginio „Televizorius rodys sukčius. Dėmesio! Dėmesio, gerbiamieji žiūrovai! Jūsų ekranuose kriminalinio trilerio didysis kombinatorius P. kulminacija“.

Teismas sutinka su Inspektoriaus išvada, kad, vertinant Bendrovės laidoje „Kakadu“ išsakyto teiginio „Televizorius rodys sukčius. Dėmesio! Dėmesio, gerbiamieji žiūrovai! Jūsų ekranuose kriminalinio trilerio didysis kombinatorius P. kulminacija“ atitikimą Įstatymo nuostatoms, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į šio teiginio paskelbimo būdą, teiginio „kombinatorius P.“ paskelbimo kontekstą bei žodžio „kombinatorius“ reikšmę.

Tarptautiniame žodžių žodyne (V. V., leidykla „Žodynas“, Vilnius 2007) pateikiama žodžio „kombinatorius“ reikšmės: asmuo, vikriai tvarkantis kokius nors reikalus, dažnai ne visai sąžiningai; sukčius.

Taigi, sąvoka „kombinatorius“, apibūdinant konkretų asmenį, neabejotinai sukuriamas subjektyvus ir neigiamas šio asmens įvaizdis, kuris siejamas su šio asmens galbūt nesąžiningai tvarkomais reikalais ar sukčiavimu, todėl toks teiginys, jeigu jis nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, t. y. neteisingas, yra užgaulus, neetiškas, įžeidžiantis.

Laidos anonse televizijos žiūrovai informuojami, kad bus rodomi sukčiai („Televizorius rodys sukčius. Dėmesio! Dėmesio, gerbiamieji žiūrovai!“). Todėl akivaizdu, jog televizijos laidoje vartojamu teiginiu „kombinatorius P.“, atsižvelgus į minėtas žodžio „kombinatorius“ reikšmes, pateikiama žiūrovams informacija negali būti suprantama kitaip, negu taip, jog D. P. elgiasi nesąžiningai, sukčiauja.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog D. P. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningas elgesys ar sukčiavimas.

Atsižvelgus į tai darytina išvada, jog Bendrovė, savo laidoje teigdama, jog „Televizorius rodys sukčius. Dėmesio! Dėmesio, gerbiamieji žiūrovai! Jūsų ekranuose kriminalinio trilerio didysis kombinatorius P. kulminacija“, pažeidė Įstatymo 3 str. 2 ir 3 d. bei 19 str. 2 dalį.

Dėl pareiškėjos laidoje paskleisto teiginio „Devyniose darbovietėse dirbusiam ir uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kauno veikėjui iškelta baudžiamoji byla“.

Skunde Inspektoriui D. P. nurodė, kad laidoje „Kakadu“ paskleista informacija „Devyniose darbovietėse dirbusiam ir uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė <...>“ neatitinka tikrovės.

Minėtoje laidoje paskelbta vaizdinė informacija, kurioje teigiama, kad D. P. gaunamas suminis darbo užmokestis yra lygus 16 601 Lt (b. l. 86).

Byloje esantys įrodymai (b. l. 146–149) bei viešai skelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės gaunamą darbo užmokestį patvirtina, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys.

Atsižvelgus į tai sprendžiama, kad Bendrovė, paskleisdama informaciją, jog „Devyniose darbovietėse dirbusiam ir uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė <...>“, pažeidė Įstatymo 3 str. 3 dalį.

Dėl pareiškėjos laidoje paskleisto teiginio „Ir tai tik ledkalnio viršūnė.... Mat ponas Kauno kombinatorius įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsisakyti užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 5000 Lt dydžio išeitinės kompensacijos“.

D. P. skunde Inspektoriui nurodė, jog Bendrovės laidoje paskelbtas teiginys dėl reikalautos kompensacijos visiškai neatitinka tikrovės, nes jokios kompensacijos iš Prienų ligoninės nereikalavo.

Prienų ligoninės 2009-11-02 rašte patvirtinama, kad D. P. 2009-10-04 buvo atleistas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str.. D. P. išeitinės kompensacijos neprašė ir jokia išeitinė išmoka jam nebuvo išmokėta (b. l. 53).

Teismas sutinka su Inspektoriaus skundžiamame sprendime pateiktu vertinimu, jog Bendrovės laidoje pasirinktas ir naudotas minėtos informacijos pateikimo būdas, t. y. vartojant tokius žodžius ir žodžių junginius, kaip „neoficialiais duomenimis“, „neva“, gali sudaryti įspūdį, jog buvo abejojama šios informacijos tikrumu ir patikimumu.

Tačiau vertinant kontekstą, kuriame buvo išdėstyti minėti teiginiai (laidoje vėliau nurodoma – „Mat ponas Kauno kombinatorius D. P. įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų“, „Vėliau, kaip teigia vienas iš jo (D. P.) darbdavių, sumanė atsistatydinti ir iš Kauno raudonojo kryžiaus juristo pareigų – paprašė 22 200 litų“, „Galima tik įsivaizduoti ir spėlioti, kiek išeitinių kompensacijų galėjo susirinkti šis veikėjas, išeidamas iš visų savo devynių darboviečių, kuriose atseit dirba 23 valandas 15 minučių per parą“), ginčo teiginiai įgyja konstatuojamąjį pobūdį bei sudaro neabejotino tikrumo įspūdį, jog laidos vedėjas neabejoja fakto, kad pareiškėjas atsistatydindamas iš pareigų prašė išeitinės kompensacijos, teisingumu.

Bendrovė nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, kad informacija apie D. P. išeitinės kompensacijos iš Prienų ligoninės reikalavimą nėra grindžiama jokiais objektyviais duomenimis.

Teismui konstatavus, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ginčijamų teiginių teisingumo, o atvirkščiai – liudija, jog ginčijami teiginiai yra klaidinantys, Bendrovės skunde teismui nurodyti motyvai, susiję su pareiškėjos teise neatskleisti informacijos šaltinio (Įstatymo 8 str.), sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšmingi.

Vertinant byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad Bendrovės laidoje „Kakadu“ išsakyti teiginiai, jog D. P., nutraukdamas darbo santykius su Prienų ligonine, iš jos reikalavo išeitinės kompensacijos, neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad minėtos informacijos paskleidimu pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 3 d., 41 str. 2 d. 1 p. reikalavimus.

Įstatymo 50 str. 3 d., be kita ko, nurodoma, kad Inspektorius, nustatęs, kad buvo pažeistos šio įstatymo nuostatos, gali: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (1 p.); reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (2 p.).

Taigi, Inspektorius, nustatęs, jog Bendrovė nagrinėjamu atveju pažeidė Įstatymo įtvirtintus reikalavimus, veikdamas savo kompetencijos ribose, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl padaryto pažeidimo bei įpareigojo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad skundžiamas Inspektoriaus 2011-01-11 sprendimas, kuriuo Bendrovė pripažįstama pažeidusi Įstatymo 3 str. 2 ir 3 d., 19str. 2 d. ir 41 str. 2 d. 1 p. nuostatas, dėl ko ji buvo įspėta ir įpareigota paneigti (sudaryti galimybę D. P. paneigti) paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

Inspektoriaus sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyti ir teismo anksčiau aptarti techninio pobūdžio netikslumai taisytini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1 d. sakoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, netenkintinas ir prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ skundą atmesti.

Ištaisyti žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-01-11 sprendime Nr. SPR-5 nustatytus rašymo apsirikimus ir šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 p. išdėstyti taip:

„1. Įspėti viešosios informacijos skleidėją UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimų, padarytų televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10- 28).

2. Įpareigoti viešosios informacijos skleidėją Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigti arba sudaryti pačiam pareiškėjui galimybę atsakyti ar paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją: 1) „<...> uždirbusiam dvigubai daugiau nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė“; 2) „Mat ponas Kauno kombinatorius D. P. įsigudrino labai sėkmingai ir naudingai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Neoficialiais duomenimis, palikdamas Prienų ligoninės juristo kėdę, ponas P. neva pareikalavo 5000 litų dydžio išeitinės kompensacijos.“; 3) „Televizorius rodys sukčius“ bei „<...> didysis kombinatorius P. <...>“.“

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan