Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui R. G. dėl užslėpto automobilio defekto pašalinimo pardavėjo sąskaita.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 3043,15 EUR automobilio defektams pašalinti, 20 EUR išlaidas už užslėpto defekto nustatymą, 6,08 EUR atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per 10 dienų. Ieškovas nurodė, kad 2017-09-16 ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas nusipirko iš atsakovo transporto priemonę Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po transporto priemonės įsigijimo, t. y. 2017-10-19, paaiškėjo, jog automobilyje nėra kietųjų dalelių filtro (DPF), o programinė įranga, valdanti šį filtrą, buvo modifikuota. Ieškovo teigimu, tiek iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu atsakovas sąmoningai slėpė šį automobilio defektą, minėta aplinkybė būtų turėjusi esminės reikšmės ieškovo apsisprendimui dėl automobilio pirkimo, atsakovas pažeidė ieškovo teises ir interesus. Pažymėjo, kad ieškovas yra investavęs į transporto priemonę, todėl esant galimybei pašalinti užslėptą automobilio defektą, prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaidas minėtam defektui pašalinti. Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus. Pažymėjo, kad atsakovas jokiuose su automobilio įsigijimu susijusiuose dokumentuose nebuvo nurodęs jokių automobilio dujų išmetimo sistemos trūkumų, o tai leido ieškovui pagrįstai tikėti atsakovo žodžiais, jog dujų išmetimo sistema yra tvarkinga, o tai, jog automobilis yra su užslėptu defektu, paaiškėjo tik atlikus specifinius testus autorizuotame servise. Nurodė, kad automobilis buvo apžiūrėtas tik išoriškai, jis nebuvo apžiūrėtas serviso patalpose, o lauke, prie serviso, nes buvo užimti keltuvai. Be to, automobilį apžiūrėjo tik vienas, o ne keli darbuotojai. Tai, kad ieškovas yra turėjęs senesnė Mitsubishi Pajero automobilį, neįrodo, kad ieškovas turi kokių nors specifinių žinių. Automobilio patikra servise nepašalina atsakovo pareigos parduoti automobilį be užslėptų defektų. Atsakovo argumentai dėl kainos pagrindimo prieštaringi. Automobilio patikros metu buvo nustatyti tik gedimai variklio skyriuje, gedimų taisymo vertė preliminariai siekė 200 Eur, taip pat buvo nežymūs kėbulo bei vidaus plastiko pabraižymai. Pradinė automobilio kaina buvo 10850 Eur, todėl minusavus galimo remonto kaštus bei kitų nežymių trūkumų vertę, automobilio kaina yra 10500 Eur, kurią ieškovas ir deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė atsakovas, ieškovui nežinomos priežastys, dėl kurių automobilio kaina sutartyje nurodyta mažesnė. Automobiliui buvo pritaikyta 350 Eur nuolaida, o ne 1550 Eur. Pokalbiai su atsakovu po 2017 m. spalio 9 d. vyko tik dėl kietųjų dalelių filtro nebuvimo, dėl kitų gedimų pretenzijos nebuvo reiškiamos. Ginčo automobilis neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų, modifikavus jo programinę įrangą bei mechaniniu būdu pašalinus kietųjų dalelių filtrą. Kietųjų dalelių filtro atstatymo vertė yra daugiau nei 3000 Eur, apie tokias išlaidas ieškovas, įsigydamas automobilį, negalėjo numanyti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų.. ieškovas sutiktų, kad atsakovas atpirktų automobilį, tačiau tokiu atveju jam turėtų būti kompensuojamos turėtos išlaidos gerinant automobilį. Kietųjų dalelių filtro nebuvimo ir programinės įrangos modifikavimas gali būti nustatytas tik turint specialių žinių ir tik specialia įranga, todėl šie trūkumai priskirtini prie užslėptų defektų kategorijos. Atsakovo atsiliepime nurodyti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas turi žinių, kaip parduodamą automobilį geriau pateikti potencialiam pirkėjui.Teismo posėdyje ieškovas R. R. ir jo atstovas advokatas E. L. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas įsigijo transporto priemonę, neatitinkančią techninių reikalavimų. Jei techninės apžiūros metu paaiškėtų, kad nėra DPF filtro, būtų uždrausta eksploatuoti. Prieš perkant automobilio apžiūra vyko prekybos centro „Senukai“ aikštelėje. Ten buvo apžiūrėtas salonas, išorė, variklis. Variklio dalyje matė tepalų išbėgimą. Atsakovas siūlė vykti apžiūrėti automobilį į oficialų servisą, tačiau ieškovas norėjo, kad apžiūrėta „Ugrimina“ servise. Servise keltuvai buvo užimti, bet buvo atlikta programinė diagnostika. Servise sakė, kad reikėtų pakelti keltuvu ir apžiūrėti, bet ten nebuvo laisvų keltuvų. Perkant 2017-09-16, buvo paaiškinta, kad transporto priemonė atitinka visus reikalavimus. Remiantis CK 6.317 str. 2 d., pardavėjo atsakomybė netaikoma tik įstatyme numatytais pagrindais, kurių šiuo atveju nėra. Daikto trūkumas – DPF filtro pašalinimas – sutartyje neaptartas, nors toks trūkumas turi esminę reikšmę, automobilis neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų. LAT nurodė, kad svarbu atsižvelgti į ikisutartinius santykius, pardavėjo reklamą, kokybinius reikalavimus. Iš skelbimo matyti, kad pardavėjas garantuoja, jog daiktas geras, atitinka gamyklinius ir aptarnavimo reikalavimus. Pardavėjas nuslėpė daikto trūkumus, tai ieškovas įrodė, pats atsakovas taip pat pripažino, nurodydamas, kad daikto pats pirkdamas neapžiūrėjo. Tai neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, kad pats neapdairiai pirko. Kelia abejonių atsakovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad automobilį pirko uošvė. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-341-730/2018 nurodė, kad sprendžiant dėl automobilio atitikties paskirčiai, reikšminga ne tik tai, kad automobilis važiuoja, bet ir tai, ar atitinka techninius reikalavimus. Liudytojai patvirtino, kad siūlių buvimas savaime nepatvirtintų, kad DPF filtro nėra. Programa buvo modifikuota, tai trukdė nustatyti, kad DPF filtro nėra. Šiuo atveju reikėjo specialisto, kad būtų galima nustatyti, kad daiktas turi trūkumą – išpjautą DPF filtrą. Ieškovo nepasirūpinimas specialia patikra nepaneigia atsakovo pareigos užtikrinti parduodamo daikto kokybės. Tikrinti perkamą daiktą yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų galima remontuoti naudotomis dalimis. Atsakovas neginčija DPF filtro nebuvimo ar perprogramavimo fakto, tik kalba apie laiką, kad filtras galėjo būti išimtas. Ieškovas patyrė ir daugiau išlaidų tvarkant automobilį, bet dėl jų pretenzijų nereiškia.Atsakovas R. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendraudamas su ieškovu dėl transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakė į visus ieškovo klausimus ir sudarė galimybes ieškovui apžiūrėti minėtą transporto priemonę. Teigė, kad siūlė ieškovui kreiptis į oficialų atstovą, tačiau ieškovas tai daryti atsisakė ir pageidavo automobilio apžiūrą atlikti pas jo pasirinktą meistrą. Nuvykus į autoservisą UAB „Ugrimina“, minėtą transporto priemonę apžiūrėjo keli darbuotojai, atlikta diagnostika, laisvų keltuvų buvo, nes ieškovas buvo užsakęs pilną automobilio patikrą. Pažymėjo, kad po derybų atsakovas transporto priemonę ieškovui pardavė už 9300 EUR, kas yra mažiau, nei vidutinė šio automobilio rinkos kaina. Nurodė, kad automobilio kainą sumažino atsižvelgdamas į automobilio nusidėvėjimą ir pagaminimo metus. Atsakovo teigimu, dujų išmetimo sistemos trūkumai nelaikytini paslėptais, kadangi jie matomi plika akimi ir be specialios įrangos transporto priemonę pakėlus ant keltuvo, ko ieškovas nepageidavo padaryti pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas jį apgavo ar nuslėpė nuo jo esminius automobilio trūkumus. Nurodė, kad ieškovas toliau eksploatuoja minėtą transporto priemonę, o kreipdamasis į teismą siekia pasipelnyti, kadangi grąžinti atsakovui minėtą automobilį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus nepageidauja. Triplike atsakovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad jo nurodomos transporto priemonės kokybės trūkumai buvo atsakovui parduodant transporto priemonę. Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną automobilis tiko naudotis pagal paskirtį. Be to, pirkdamas 11 metų naudotą automobilį, ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, tačiau pats patvirtino, kad automobilio važiuoklės net nepatikrino, nors jam buvo suteikta galimybė patikrinti automobilį ten, kur tik ieškovas nori. Pažymėjo, jog atsakovas nesutinka, kad transporto priemonės pardavimo metu egzistavo dujų išmetimo sistemos trūkumai, be to, ieškovas neįrodė, kad dujų išmetimo sistemos trūkumai gali būti laikomi paslėptais, nes jie yra akivaizdžiai matomi automobilį pakėlus ant keltuvo. Be to, ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad šio modelio automobilis turi savaiminio DPF filtro išsivalymo funkciją ir nėra jokio tikslo jį išimti, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie neva esamus defektus. Prieš pirkimo pardavimo sutarties sudarymą buvo atlikta dujų išmetimo patikra, stovinčiam automobiliui kelis kartus iš eilės iki dugno spaudžiant akceleratoriaus pedalą, tačiau jokių trūkumų ar dūmingumo pastebėta nebuvo, be to, tokią patikrą atliko ir ieškovas bandomojo važiavimo metu. Pažymėjo, kad pirkimo pardavimo sutartyje yra įtvirtinta sąlyga, jog pasirašius sutartį, pretenzijos dėl transporto priemonės gedimų techninės būklės iš pirkėjo nepriimamos.Teismo posėdyje atsakovas R. G. ir jo atstovai advokatas K. R. bei advokato padėjėja L. nesutiko su ieškiniu, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad automobilį pirko uošvė, tačiau suprato, kad automobilis jai per didelis, todėl nusprendė parduoti. Atsakovas savo vardu automobilį perrašė prieš sudarant sutartį, nes matė, kad su ieškovu gali būti problemų, nenorėjo, kad į tai uošvė būtų įtraukta. Perkant automobilį, jo ant keltuvo nekėlė, netikrino, ar filtras yra. Apie filtro išėmimą nieko nežino. Automobilio kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į galimus jo trūkumus. Dėl automobilio trūkumų nustojo su ieškovu bendrauti, nes įkyrėjo. Į sutartį buvo įrašyta toki kaina, dėl kokios susitarta, o kodėl ieškovas nurodo kitokią sumą, nesuprantama. Ieškovas neįrodė, kad prikimo metu buvo jau išmontuotas DPF filtras. DPF filtro nebuvimas negali būti laikomas paslėptu trūkumu, nes paslėptas trūkumas yra tada, kai būtina, kad būtų specialistas tikrinęs. Siūlės akivaizdžios, toks trūkumas matomas be specialaus tyrimo, todėl ieškovas galėjo matyt modifikavimą. Pats ieškovas rinkosi servisą. Atsakovas netrukdė apžiūrėti, nedalyvavo apžiūrose. Ieškovas tinkamai neapžiūrėjo, todėl turi prisiimti riziką. Ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai patvirtino, kad prieš perkant automobilį, būtina tikrinti automobilio dugną. Ieškovas, net ir turėdamas M. K. rekomendaciją tikrinti automobilio dugną, to nedarė. Ieškovas patvirtino, kad žinojo, kad reikia tikrinti kuro baką ir DPF, tai neva probleminės auto vietos, bet netikrino. Transporto priemonė gali dalyvauti viešajame transporte. Tokio automobilio kaina rinkoje apie 12500 Eur, ieškovui buvo parduota už 9300 Eur. Kaina nustatyta įvertinant galimus trūkumus. DPF filtro keitimo kaina turėtų būti skaičiuojama įvertinant nusidėvėjimu, ieškovas bando pasipelnyti atsakovo sąskaita. Apžiūrint automobilį apie DPF filtrą nebuvo kalbama. Ieškovas nesivadovavo jo pažįstamų specialistų rekomendacijomis patikrinti su keltuvu, be to, ieškovas yra turėjęs tokį automobilį, turėjo ir pats žinių. Tai, kad atsakovas turėjo 8 jo vardu registruotas transporto priemones, neįrodo, kad jis tuo verčiasi, visų šeimos narių auto jo vardu registruotos. Apie DPF filtrą atsakovas nežinojo, todėl ir nesakė. Neįrodyta, kada modifikavimas buvo atliktas. Liudytojo E. L. parodymai apie galimą siūlių atsiradimo laiką neįrodo nieko, nes atsakovas tą automobilį turėjo kelis mėnesius vasarą. Prašoma priteisti suma sudaro trečdalį automobilio kainos. Liudytojai nepatvirtino, kad bandė ieškot naudoto filtro. Nors sutartis užpildyta kompiuteriu, bet įrašyta kaina ranka. Atsakovas neturėjo tikslo kainos nei dirbtinai mažinti, nei didinti. Siūlės ryškios, todėl negalima laikyti paslėptu trūkumu. Neaišku, kada buvo išimtas DPF filtras, galėjo būti ir kad pats ieškovas išėmė. Ieškovas ieškiniu sąlygos apie pretenzijų nepriėmimą neginčijo. Atsakovas parduodamas neturėjo jokių ketinimų apgauti. Perkant automobilį, atsakovas ir jo šeimos nariai netikrino, nes pirko ne Vilniuje, o rajone. Šiuo atveju ieškovas neturėjo jokių kliūčių tikrinti perkamą daiktą. Apžiūrėjus automobilį, sutartį pasirašinėjo kitą dieną, galėjo tikrinti ir kitą dieną. L. sakė, kad siūlė buvo atlaikius žiemą. Skelbime nebuvo parašyta, kad automobilis atitinka gamyklinius parametrus. Prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2017 m. rugsėjo 16 d. tarp R. G. ir R. R. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią R. G. pardavė, o R. R. nupirko automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad transporto priemonė trūkumų neturi, prieš pirkimą automobilis patikrintas pirkėjo nurodytame servise bei visa žinoma informacija apie atliktus aptarnavimus, būklę ir pan. suteikta (1 t., 16 b. l.). Byloje pateiktas VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas, kuriame pažymėta, kad automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija Lietuvoje atlikta 2016 m. gruodžio 22 d. (1 t., 11, 14 b. l.).2016-12-22 transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), Techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 001-1315759, kurioje suformuluota išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t., 47 b. l.).Į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matomas dujų išmetimo sistemos įrenginys, ant kurio pastebimos suvirinimo žymės (1 t. 12, 56 b. l.). 2017-10-19 UAB „Autovytaras“ atliko patikrą, iš kurio rezultatų sprendė, kad DPF (kietųjų dalelių) filtras automobilyje demontuotas (1 t., 83-84 b. l.). Ieškovo pateiktas 2017 m. lapkričio 24 d. susirašinėjimas su MITSUBISHI MOTORS oficialiu atstovu Lietuvoje UAB „Autovytaras“, kuriame serviso konsultantas ieškovui nurodė, kad vien iš testavimo protokolo nėra galimybės nustatyti, kad DPF filtras išimtas, tam reikalinga nustatyti, ar spaudžiant akceleratorių, kyla slėgis DPF filtre (2 t., 118-119 b. l.). Iš šių duomenų spręstina, kad prieš perkant naudotą transporto priemonę buvo techninės galimybės DPF filtro veikimą ar/ir buvimą. Papildomos patikros rezultato dokumente UAB „Autovytaras“ pažymėjo, kad tikrinant DPF (kietųjų dalelių filtro) užsikišimo parametrus pastebėta, kad slėgis filtre nedidėja daugiau nei 2kPa. Prie 3000 apsukų slėgis turėtų būti apie 10 kPa. Pabrėžė, kad šie parodymai rodo, kad DPF filtras gali būti demontuotas ir pakeista gamyklinė programa, taip pat ant DPF filtro matosi negamyklinės virinimo siūlės (1 t., 179-182 b. l.). Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje liudytojas E. L. patvirtino ir teismo posėdyje. Tai, kad automobilyje išmontuotas DPF filtras patvirtina ir į bylą pateiktas 2018 m. kovo 26 d. antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-26-2018K, kuriame konstatuota, kad apžiūrėjus automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris JMBLYV98W7J012388, dujų išmetimo sistemos bakelį, kurio viduje būna kietųjų dalelių filtras, yra matoma, kad bakelis buvo pjautas ir virintas, taip pat, kad bakelis tuščias, jame nėra kietųjų dalelių filtro (2 t., 186, 190-193 b. l.). Byloje pateiktos 2017-09-01 – 2017-09-30 ir 2017-10-01 – 2017-10-31 ieškovo telefono numerio (duomenys neskelbtini) Tele2 skambučių ir žinučių išklotinės iš kurių matoma, kad ieškovas su atsakovu telefonu bendravo 2017-09-14, 2017-09-15, 2017-09-16, 2017-09-18, 2017-09-22, 2017-10-09, 2017-10-19 (1 t., 24-46, 57-81 b. l.). atsakovas patvirtino, jog pokalbių metu ieškovas informuodavo atsakovą apie rastus transporto priemonės gedimus ir jų šalinimo būdus, taip pat kreipėsi ir dėl DPF filtro nebuvimo. 2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ rašte Nr. 99 nurodyta, jog ketinamos registruoti transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra buvo atliekama 2016-12-22 UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros stotyje, adresu Lentvario g. 7A, Vilniuje. Apžiūros metu išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga (taip pat ir kietųjų dalelių filtras) tikrinama vizualiai apžiūrint, t. y. vertinama ar išmetamųjų dujų įrangos konstrukcija yra originali ir ar nėra akivaizdžių perdirbimo požymių. Jeigu transporto priemonės išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangoje nesimato konstrukcinių pakeitimų ir/ar perdirbimo požymių, privalomosios techninės apžiūros metu ji gali būti pripažinta atitinkanti Techninius reikalavimus (1 t., 177 b. l.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Atsakovas pateikė duomenis, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, o įmonės vykdoma veikla yra Interjero tekstilės salono (duomenys neskelbtini)“, įgyvendinami įvairaus sudėtingumo projektai namų ir komercinių patalpų interjero tekstilėje (2 t., 20 b. l.). 2018 m. vasario 12 d. gautas VĮ „Regitra“ rašte dėl dokumentų pateikimo, kuriame nurodoma, kad 2012-2017 metais yra registruota 13 kelių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, kurias sudarant kaip sandorio šalis ar jos atstovas dalyvavo atsakovas R. G. (2 t., 50-71 b. l.). Pabrėžtina, kad beveik visi (išskyrus sandorius su ginčo transporto priemonės) transporto priemonių pirkimo ar pardavimo sandoriai buvo sudaryti iki 2015 m. gegužės mėnesio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sistemiškai verčiasi automobilių prekyba, todėl automobilio pardavimas pripažintinas vienkartiniu veiksmu. Byloje neįrodyta pagrindinė versliškumo sąlyga - atsakovo nuolatinė veikla siekiant pelno. Pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvavo du lygiateisiai fiziniai asmenys, iš kurių nei vienam prekyba transporto priemonėmis nėra nuolatinė veikla. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad sudarant 2017 m. rugsėjo16 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas veikė kaip verslininkas, profesionalus transporto priemonių pardavėjas. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Įvertinus ieškinyje pareikštą reikalavimą ir ieškinio turinį, darytina išvada, kad ieškovas pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto (motorinės transporto priemonės) trūkumams ištaisyti, kai trūkumus įmanoma pašalinti.Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijosLietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintas Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas, kurio 2 punkte numatyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos (2.1 p.), vairo mechanizmo ir pakabos elementų (2.2 p.), apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų (2.3 p.), vairuotojų ir keleivių saugos sistemų (2.4 p.), dujų išmetimo sistemos (2.5 p.). Iš ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nurodė, kad transporto priemonė yra be trūkumų, prieš pirkimą automobilis patikrintas pirkėjo nurodytame servise, visa žinoma informacija apie atliktus aptarnavimus, būklę ir pan. suteikta. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie transporto priemonės trūkumai, nors tokie buvo nustatyti apžiūrint transporto priemonę iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas gali remtis jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Atsakovas teigia, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jam nebuvo žinomi jokie automobilio defektai ir kelia prielaidą, kad defektas galėjo atsirasti būtent jau ieškovui eksploatuojant automobilį. Atsakovo parduotos transporto priemonės trūkumai buvo nustatyti netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teismo įsitikinimu, mažai tikėtina teismo posėdyje išsakyta atsakovo versija, kad ieškovas, nusipirkęs automobilį, būtų tyčia pašalinęs DPF filtrą ir vėliau kreipęsis į teismą. Spręstina, kad automobilio trūkumas – DPF filtro nebuvimas – atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Vien tai, kad atsakovas pats neapdairiai pirko transporto priemonę jo neapžiūrėjęs neatleidžia nuo pareigos užtikrinti, kad parduodamas daiktas be defektų arba visus defektus atskleisti pirkėjui. Esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys) neturi reikšmės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiškėja vėliau. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad atsakovas nėra atsakingas už automobilio defektus, kadangi ieškovui buvo parduotas nenaujas automobilis ir jo kaina buvo žemesnė nei kitų tokio amžiaus automobilių techninę būklę. Pirmiausia, pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Atsakovas skelbime deklaravo, kad automobilis yra be defektų, todėl ieškovas tikėjosi įsigyti naudotą automobilį be trūkumų, tačiau praėjus vos kelioms savaitėms po automobilio įsigijimo paaiškėjo, kad automobilyje nėra DPF filtro, t. y. yra atlikti konstrukciniai dujų išmetamosios sistemos pakeitimai, trukdantys transporto priemonę eksploatuoti pagal paskirtį. Toks automobilio trūkumas negali būti laikomi jo natūraliu nusidėvėjimu, o automobilio pardavimo kaina, dėl kurios šalys susitarė, negali būti traktuojama kaip apimanti ir tokio paaiškėjusio trūkumo (kuris pardavėjui turėjo būti žinomas atskleistas pirkėjui) pašalinimo išlaidas (žr. pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-620-230/2018). Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad transporto priemonė turėjo trūkumų ir tie trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovas tai paneigiančių įrodymų, vykdydamas įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė ir neįrodė, kad nustatyti defektai atsirado po automobilio perdavimo pirkėjui. Esant ieškovo pateiktiems įrodymams, vien atsakovo paaiškinimų, kad jis parduodamas automobilį nežinojo apie nustatytus defektus, nepakanka. Darytina išvada, jog ieškovas įrodė, kad atsakovas pardavė netinkamos kokybės automobilį su išmetamosios dujų sistemos defektu, tačiau negalima pripažinti, kad defektas buvo paslėptas. Teismo vertinimu, jei ieškovas būtų elgęsis kaip apdairus asmuo ir visapusiškai pats ar pasitelkus kitus asmenis apžiūrėjęs perkamą automobilį, neabejotinai būtų pastebėjęs automobilio išmetamosios dujų sistemos konstrukcinius pakeitimus (suvirinimo siūlę). Pažymėtina, kad toks defektas būtų buvęs matomas ir tikrinant servise objektyviai nustatomas.Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Ieškovas turėjo teisę, bet ne pareigą pasirūpinti specialia automobilio patikra (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatas pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovas, pirkdamas 10 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to tinkamai nepadarė. Buvęs automobilio savininkas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovas, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę. Ieškovas įsigijo didelės vertės turtą, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys (atsakovo siūlymo vykti į oficialų ar bet kurį kitą servisą, kuriame būtų galima pasinaudoti keltuvu ir apžiūrėti automobilio dugną, atsisakymas, apsiribojimas tik išorine automobilio apžiūra ir programinės įrangos kompiuterine diagnostika) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Tarp šalių sudaryta naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jam negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atvykęs pirkti automobilio, jį apžiūrėjo išoriškai, su juo važiavo, didesnių pastabų dėl automobilio techninės būklės neturėjo, jų nenurodyta ir sutartyje. ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo ir būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau 10 metų naudotas automobilis, ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Ieškovas turėjo pats įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis iš esmės išorine automobilio apžiūra, nors jo pasirinkto serviso darbuotojas jam siūlė vykti kitur ir tinkamai apžiūrėti perkamą automobilį. Akivaizdu, kad ieškovas galėjo pasirinkti kitą automobilių servisą, kad neliktų abejonių dėl prekės kokybės. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Taigi, buvęs automobilio savininkas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovas, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas prieš pirkdamas automobilį, ginčo automobilio techninės būklės pas specialistus pakankamai netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Prieš sudarant transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėjas kaip nors trukdė ieškovui patikrinti automobilį. Ieškovas prieš sudarymas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį specializuotame autoservise automobilio netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo būti maksimaliai apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas pirkimo metu neįsitikinęs perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, veikė savo rizika, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Nagrinėjamoje atveju darytina išvada, kad šioje byloje tiek ieškovas tinkamai nesinaudojo savo teise apžiūrėti perkamą daiktą ir dėl to prisiėmė tam tikrą riziką, tiek atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos informuoti apie parduodamo daikto defektus. Teismo vertinimu, DPF filtro nebuvimo nėra pagrindo laikyti paslėptu defektu, kadangi ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai patvirtino, kad esanti suvirinimo siūlė yra labai ryški ir iš karto duoda pagrindo spręsti, jog galėjo būti daryti tam tikri dujų išmetamosios sistemos konstrukciniai pakeitimai. Kita vertus, sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad tuo atveju, jei atsakovas pats būtų išėmęs DPF filtrą ir būtų turėjęs ketinimą tokį trūkumą slėpti, būtų stengęsis, kad suvirinimo siūlė būtų kuo mažiau matoma. Iš įrodymų visumos spręstina, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo defektą, apie kurį pardavėjas neinformavo pirkėjo, nors tokią pareigą turėjo pagal įstatymą. Kita vertus, jei pirkėjas nebūtų atsisakęs detalios apžiūros, jis būtų galėjęs pastebėti padarytus konstrukcinius pakeitimus, kadangi suvirinimo siūlė yra akivaizdi ir bet kuris net specialaus išsilavinimo neturintis asmuo tokią suvirinimo siūlę gali pastebėti. Vien tai, kad kompiuterinės diagnostikos tetas dėl prieš tai padarytų programinės įrangos pakeitimų nerodė esant DPF filtrą išimtą, nepatvirtina, kad trūkumas buvo paslėptas. Kaip paaiškino liudytojas E. L., šio modelio automobiliai, išėmus DPF filtrą ir neatlikus programinės įrangos pakeitimų, iš viso negalėtų važiuoti. Akivaizdu, kad programinės įrangos pakeitimo darbai buvo atlikti ne siekiant nuslėpti DPF filtro nebuvimą, o siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės ir be DPF filtro važiuotų. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad tiek liudytojas M. K., tiek liudytojas E. L., remdamiesi savo patirtimi nurodė, kad kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, prieš pirkdamas naudotą automobilį, turėtų visapusiškai jį patikrinti , įskaitant ir patikrą automobilį pakėlus keltuvu. Įvertinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad dėl susidariusios situacijos kaltos abi šalys – tiek atsakovas, neatskleidęs automobilio defekto – DPF filtro nebuvimo, tiek ir ieškovas – prisiėmęs riziką ir tinkamai neapžiūrėjęs iš neprofesionalaus pardavėjo perkamos naudotos transporto priemonės. Teismo įsitikinimu, teisingumo ir protingumo principą (CK 1.5 str.) šioje situacijoje labiausiai atitiktų, jei DPF filtro keitimo išlaidos šalys prisiimtų lygiomis dalimis. UAB „Autovytaras“ pateikė pasiūlymą Nr. SPP002067, nurodydami, kad remonto kaštai (medžiagos ir darbai) kainuotų 3043,15 Eur (1 t., 20 b. l.). Nors atsakovas nesutiko su nurodyta defekto šalinimo suma, tačiau jokių įrodymų, kad defektą būtų galima pašalinti mažesnėmis sąnaudomis nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 1/2 dalis išlaidų, reikalingų DPF filtrui nupirkti ir įmontuoti, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1522 Eur suma. Be to, už 2017-10-19 UAB „Autovytaras“ atliktą testavimą, kurio metu gauti duomenys apie DPF (kietųjų dalelių filtro) nebuvimą, ieškovas sumokėjo 20 Eur sumą (1 t., 10,82 b. l.). Atsakovas prieštaravimų dėl šių ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo nereiškė, jų neginčijo, todėl CK 6.249 str. 4 d. 2 p. ir 6.328 str. 2 d. pagrindu iš atsakovo ieškovui priteistina 20 Eur defekto nustatymo išlaidų. Iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 1542 Eur suma. CK 6.37 straipsnio 2 d. dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Į bylą pateiktas straipsniai „Dyzelinį automobilį pirkęs vyras tokios baigties nelinki niekam“(1 t., 193-196 b. l.), „Techninių apžiūrų centruose netrukus vairuotojų lauks naujovės“, „Naujovės techninėje apžiūroje: kas laukia automobilių savininkų“, Lengvojo automobilio techninė apžiūra po 2014 m. liepos 1 d.“(2 t., 96-111, 113-115 b. l.) jokios teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui neturi. Pabrėžtina, kad straipsniai spaudoje ar interneto portaluose nėra teisės šaltiniai, šiuose pateiktuose straipsniuose aptariamos situacijos nesusijusios su šalimis ir nagrinėjamu ginču, todėl teismas dėl jų įrodomosios vertės išsamiau nepasisako.Prie atsakovo atsiliepimo pateikta automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), draudimo skaičiuoklė, pagal kurią preliminari transporto priemonės rinkos vertė 12552,00 Eur (1 t., 191-192 b. l.) nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, už kokią konkrečią kainą ieškovas pirko automobilį. Ieškovas pateikė 2017-09-20 Privačių interesų deklaraciją, kurioje automobilio pirkimo suma nurodoma 10500,00 Eur (2 t., 3-4 b. l.). Pabrėžtina, kad už į Privačių interesų deklaraciją įrašomų duomenų teisingumą atsako deklaraciją teikiantis asmuo. Tikslios parduoto daikto kainos nustatymas - 10500 Eur ar 9300 Eur, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, kadangi nėra reiškiamas reikalavimas dėl sutarties nuginčijimo ar nutraukimo, taigi, nebus būtinybės taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad teismas šioje byloje gali išeiti už ieškinio ribų. Pabrėžtina, kad šioje byloje ieškovas pats renkasi įstatyme numatytus jo teisių ar interesų gynimo būdus. Ieškovas yra profesionalus teisininkas, taip pat byloje jam teisinė pagalbą teikė advokatas, todėl ieškovas turėjo visas galimybes suprasti, koks teisinių gynimo būdas jam priimtiniausias ir kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti.Byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtinančios investicijas į automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini): 2017-09-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. DAZA073990 už automobilio dalį 28,93 Eur sumai, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtina UAB „Autovytaro“ išduotas čekis (1 t., 15 b. l.), 2017-10-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. 4518401 už prekę 576,00 Eur sumai, išduotą UAB „Pigu.lt“ (1 t., 18 b. l.), 2017-10-11 mokėjimo čekis Nr. 4473 už automobilio dalis 253,60 Eur sumai, išduotas UAB „Ugrimina“ (1 t., 19 b. l.), 2017-11-18 mokėjimo čekis Nr. 20856 ir garantinis talonas už automobilio dalį 156,01 Eur sumai, išduotas UAB „Juta“ (1 t., 176 b. l.), 2018-02-01 PVM sąskaita-faktūra Nr. 581700907 už prekes ir paslaugas 69,03 Eur sumai, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtina UAB „Autovytaro“ išduotas čekis (2 t., 120 b. l.), 2018-03-22 PVM sąskaita-faktūra Nr. 581701349 už prekes ir paslaugas 55,449 Eur sumai, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtina UAB „Autovytaro“ išduotas čekis (2 t., 187 b. l.),2017-11-03 PVM sąskaita-faktūra UGR Nr. 2195 už galinių amortizatoriaus spyruoklių keitimą 36,30 Eur sumai, išduota UAB „Ugrimina“, jos apmokėjimą patvirtina čekis (1 t., 21 b. l.), 2017-10-09 remonto sąmata 750,96 Eur sumai, išduota UAB „Ugrimina“ (1 t., 17 b. l.) patvirtina aplinkybę, kad ieškovas, įsigijęs automobilį skyrė piniginių automobilio priežiūrai, remontui. Vis dėlto pabrėžtina, kad ieškovui pasirinkus teisinės gynybos būdą – reikalauti išlaidų už vieno konkretaus trūkumo pašalinimą (pačiam ieškovui nesiekiant atsisakyti sutarties) teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako ir jų nevertina. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti jo patirtas 584,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 69 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t. 48 b. l.), 6,08 Eur už Gyventojų registro pažymos išdavimą, 18,53 Eur už VĮ „Regitra“ duomenų apie atsakovo sudarytus sandorius gavimą (2 t. 116-117 b. l.), 21,15 Eur už duslintuvo nuėmimą ir uždėjimą atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą (2 t. 188 b. l.), 80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą (2 t. 189, 194 b. l.), 390 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 1000 Eur atstovavimo išlaidų (2 t. 196-197 b. l.). Ieškovo reikalavimai patenkinti 50,34 procentais, todėl, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 294,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Kadangi atmesta 49,66 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 496,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Teismas šioje byloje patyrė 7,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos proporcingai iš ieškovo ir atsakovo, t. y. iš atsakovo priteistina 4,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovo priteitina 3,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1542 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1542 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 294,37 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 496,60 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,02 Eur (keturis eurus du centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,95 Eur (tris eurus devyniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.