Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI1-367-423/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-28
Bylos Nr.: eI1-367-423/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02478-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas: D. B.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė

Kategorijos

20.2.3.2Neturtinė žala
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI1-367-423/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02478-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. B. ir jo atstovei advokatei D. I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-07-20 nutarimo Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-09-07 įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ pagrindu Marijampolės pataisos namai prijungti prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje 2022-01-30 posėdžio metu patikslintinas atsakovės atstovas, vietoje Marijampolės pataisos namų atsakovės atstovu laikant Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovė skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad D. B. nuo 2021-12-13 iki 2022-05-23 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, pareiškėjo teigimu, netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, neatitinkančiomis norminių aktų reikalavimų. Teigė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, nebuvo įrengta ar įrengta, bet neveikė ventiliacija, dėl nesandarių langų žiemos sezonu teko kęsti šaltį, vasaros metu kamerose buvo karšta, trūko oro, ant gyvenamųjų patalpų sienų buvo pelėsio. Kamerų langai labai aukštai, neįmanoma jų pasiekti atidaryti, kameros perpildytos. Tualetai kamerose tupimo tipo, sienų tinkas ištrupėjęs. Kamerose veisiasi blakės, į kalinių pastabas dėl jų naikinimo Marijampolės PN administracija nereagavo. Dėl parazitų keliamų problemų, pareiškėjo teigimu, 2022-04-07 – 08 naktį jam netgi buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Anot pareiškėjo, Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl prireikus kreiptis į pareigūną reikėdavo daužyti į duris arba šaukti per langą. Pasivaikščiojimo kiemelis Marijampolės PN buvo netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaiko vanduo, nelieka vietos vaikščiojimui. Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, nebuvo galimybės fiziniam aktyvumui, sportavimui, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus.

Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad nebuvo pažeistas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-02-05 įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“. Tvirtino, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, ir Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Nurodė, kad minėti aktai nebuvo ginčo laikotarpiu surašyti, gyvenamosios patalpos buvo tvarkingos. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose yra įrengtos orlaidės, per kurias vyksta kameros vėdinimas. Teigė, kad Marijampolės PN imasi visų įmanomų priemonių parazitams išvengti, skalbia, dezinfekuoja nuteistųjų patalynę, minkštąjį inventorių, rūbus, tačiau negali prievarta atimti iš nuteistojo šių daiktų ir paimti į skalbyklą ar dezinfekcijai, tokius darbus turi atlikti pats nuteistasis, o neprižiūrint savo aplinkos, rūbų ar minkštojo inventoriaus, pats nuteistasis sudaro sąlygas veistis parazitams. Marijampolės PN sudarę sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolat prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus, taip pat atliekami savarankiški parazitų naikinimo darbai. Akcentavo, kad kamerų tipo patalpose kamerose Nr. 18, 19 ir 16 yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pataisos namuose visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant į tai reaguoja. Nėra fiksuota jokių atvejų, kad pareiškėjui norint išsikviesti pareigūną, jis to negalėjo padaryti. Nurodė, kad maitinimas Marijampolės PN organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal atliktus patikrinimus trūkumų dėl maisto kokybės ir higienos normų nesilaikymo Marijampolės PN nenustatyta. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriais naudojosi pareiškėjas, yra įrengti vandens surinktuvai, kurie surenka ir pašalina lietaus vandenį iš kiemelio, todėl tik esant intensyviam lietui gali laikinai susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas. Nurodė, jog nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną. Teigė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2021-12-13 iki 2022-05-23 dėl poilsio kambaryje nesančio televizoriaus į psichologus kreipęsis nebuvo, taip pat dėl ginčo dalyko nesikreipė ir į Marijampolės PN administraciją.

Atstovės atstovo teigimu, Marijampolės PN pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021-12-13 iki 2022-05-23, atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas tvirtina, kad patalpose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pagal 11¹.2. punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos buvo reglamentuojamos ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 – 2.2 punktuose. Taip pat nuo 2021-10-01 įsigaliojusio Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-317 2.1 – 2.2 punktuose.

Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas: laikotarpiu nuo 2021-12-20 iki 2022-02-14 atliko bausmę 1 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas – 15,82 kv. m., joje įrengta 5 miegamos vietos, viso patalpoje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko – 3,16 kv. m; laikotarpiu nuo 2022-02-15 iki 2022-02-24 atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 18, kurios plotas – 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamos vietos, viso buvo laikoma iki 3 nuteistųjų, vienam asmeniui teko – 4,04 kv. m; laikotarpiu nuo 2022-02-24 iki 2022-04-15 atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 19, kurios plotas – 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 miegamos vietos, viso buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, vienam asmeniui teko – 4,12 kv. m; laikotarpiu nuo 2022-04-11 iki 2022-04-14 buvo išvykęs etapu iš Marijampolės PN; laikotarpiu nuo 2022-04-15 iki 2022-05-23 atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 16, kurios plotas – 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 miegamos vietos, viso buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, vienam asmeniui teko – 4,04 kv. m.

Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktika (žr., pvz., EŽTT 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl kitų įrenginių (sanitarinio mazgo) užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas skundėsi, jog tualetai kamerose buvo tupiamo tipo.

Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus teismas visų pirma pažymi, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas pataisos įstaigų sanitariniuose mazguose gali būti ir tupiamas (10.4 punktas). Darytina išvada, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija, galiojusi iki 2022-06-30) (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje buvo reglamentuota, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintais valgiaraščiais. Nurodė, kad pagal atliktus patikrinimus Marijampolės PN nebuvo nustatyta atvejų, kad maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų, pateikė teismui ginčo laikotarpiu aktualius patikrinimo aktus (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022-05-24 patikrinimo aktas Nr. 41VMĮP-215, 2022-02-24 patikrinimo aktas Nr. 41VMĮP-148), iš kurių matyti, jog esminių teisės aktų reikalavimų neatitikimų nenustatyta, jokios poveikio priemonės atsakovės atstovui netaikytos. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, tačiau jokių konkrečių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir nekonkretizavo, todėl šis pareiškėjo skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundėsi, kad Marijampolės PN patalpose, kuriose jis atliko bausmę, nebuvo užtikrinta teisės aktais numatyta temperatūra, žiemos sezonu teko kęsti šaltį, o vasarą kamerose buvo jaučiamas labai didelis karštis, trūko gryno oro, patalpose nebuvo neįrengta ar įrengta, tačiau neveikė ventiliacija, laikėsi drėgmė, veisėsi pelėsis.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 m. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad pataisos namai laikosi visų teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidinėja, todėl visose patalpose tiek temperatūra, tiek drėgmė ir gryno oro patekimas į patalpas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai kamerose nuteistieji piktybiškai išdaužia stiklo paketus, o Marijampolės PN deda dideles pastangas, kad jie būtų kuo skubiau sutvarkyti. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose yra įrengtos orlaidės, per kurias galima išvėdinti patalpas. Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė ventiliacija, kamerose įrengtos orlaidės. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos patalpų ventiliacijos atmestini kaip nepagrįsti

Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų temperatūrą, santykinę drėgmę pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu. Nors ir teigė, jog Marijampolės PN yra nuolat tikrinami Visuomenės sveikatos centro ir patalpose yra palaikoma tinkama temperatūra, santykinė oro drėgmė, tačiau, teismo vertinimu, tokių Marijampolės PN teiginių nepatvirtina jokie įrodymai (patikrinimo aktai ar pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Taigi, šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Marijampolės PN tinkamai laikėsi Higienos normos HN134:2015 reikalavimų, tenka atsakovei. Pareiškėjas šias aplinkybes buvo nurodęs savo skunde, todėl atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą, turėjo pateikti visus jo žinioje esančius dokumentus, galinčius paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. To atsakovas nepadarė, todėl teismas šias skunde nurodomas aplinkybes vertina pareiškėjo naudai ir pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu buvo neužtikrintas Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir santykinės oro drėgmės koeficientas.

Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl pelėsio patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Iš į bylą pateiktų ginčo patalpų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamųjų patalpų ir sanitarinių mazgų sienos ir lubos lygios, patalpa tvarkinga, skylių sienose nėra, ant paviršių nėra matomo pelėsio. Be to, atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė dėl netinkamai prižiūrimų, nevalomų ir higienos normų neatitinkančių patalpų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų.

Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 12.11 punktą, kamerų tipo patalpose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpose Nr. 18, 19 ir 16 yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, o šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas techninis projektas „Ryšiai ir signalizacija Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“. Pažymėjo, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, todėl esant pavojui galima kreiptis į juos. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, kad kamerose, kuriose ginčo metu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema ir ji veikė, kaip tą numato teisės aktai.

Teismas pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl galimai neveikiančių iškvietimo mygtukų. Byloje tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelis Marijampolės PN yra netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaikydavo vanduo, todėl jam nelikdavo vietos pasivaikščiojimui.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. Pasivaikščiojimo kiemų durys įrengiamos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniai tinklais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto.

Atsakovės atstovas 2022-07-20 atsakyme Nr. 1S-5814 pareiškėjui nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriais naudojasi pareiškėjas, yra įrengti vandens surinktuvai, kurie lietaus atveju surenka ir pašalina lietaus vandenį iš kiemelių, todėl tik esant intensyviam lietui gali laikinai susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas. Panašūs atvejai pasitaiko ir laisvėje esančiose įstaigose, pvz., mokyklų, darželių, ligoninių kiemuose.

Teismas neturi pagrindo abejoti 2022-07-20 atsakyme Nr. 1S-5814 pateikta informacija, kurios teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Kalėjimų departamento 2022-09-15 raštas Nr. 2S-1804). Tai reiškia, kad nenustatyta neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl civilinė atsakomybė šiuo aspektu negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad Marijampolės PN kamerose veisėsi buitiniai parazitai – blakės.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo.

Nepaisant to, iš į bylą pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktų matyti, kad Marijampolės PN buvo nustatomas kenkėjų buvimo faktas, stebimas blakių veisimasis ir atliekamas naikinimas. Taigi, teismo vertinimu, atliekami buitinių parazitų naikinimo darbai nebuvo pakankami ir pareiškėjo teiginys, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, yra pagrįstas. Konstatuotina, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje pateikti pareiškėjo D. B. asmens sveikatos duomenys laikotarpiu nuo 2021-12-13 iki 2022-05-23 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į gydytojus su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių (blakių įkandimų) (2022-04-08 elektroninė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, forma Nr. 110/a, kvietimo ID 0225079858-1-3, ambulatorinės asmens sveikatos istorijos įrašai, kurie patvirtina, kad pareiškėjui ne kartą (2022-03-28, 2022-04-12) buvo diagnozuotos įkandimo žymės, židininiai bėrimai).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į LVAT praktiką, kad pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018-03-14nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018), teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakankamai detalizavo, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, atsakovės atstovas nepaneigė, kad neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, todėl pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų buvimo Marijampolės PN pripažįsta pagrįstais. Aplinkybė, jog atsakovės atstovas buvo sudaręs sutartį dėl kenkėjų naikinimo bei tai, kad kenkėjų naikinimo darbai Marijampolės PN buvo vykdomi, nepaneigia kenkėjų buvimo. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN kenkėjų kontrolė buvo vykdoma nepakankamai gerai ir pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti.

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl pataisos namuose nevykdomo užimtumo, teigė, kad Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, reabilitacijos programos, nebuvo galimybės sportuoti.

BVK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta (ginčo laikotarpiu galiojusi akto redakcija), kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius.

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną.

Iš atsakovės atstovo į bylą pateikto Individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos plano matyti, kad tai kitam nuteistajam (D. J.) sudarytas planas. Marijampolės PN į bylą nepateikė pareiškėjo D. B. Individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos plano, užimtumo programų ir pozityvaus užimtumo priemonių Marijampolės PN vykdymo grafikų, taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kada ir kokiuose individualiuose ar grupiniuose užsiėmimuose, resocializacijos programose, kitose prasmingose veiklose pareiškėjas dalyvavo ginčo laikotarpiu nuo 2021-12-13 iki 2022-05-23.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie užimtumo priemonių trūkumą Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2021-12-13 iki 2022-05-23. Teismas pažymi, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju būtent Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, kad Marijampolės PN nevyksta jokie renginiai, nėra galimybės fiziniam aktyvumui, nevykdomos reabilitacijos programos, tačiau atsakovės atstovas to nepadarė.

Teismas pažymi, kad galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, sudaro galimybę nuteistiesiems greičiau reintegruotis į visuomenę. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) – sąlygų nesudarymo dalyvauti įvairiose užimtumo programose, yra pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus.

Aprūpinimo normos 3.6 papunktyje numatyta, kad užimtumo kambaryje turi būti televizorius (1 vnt.).

Marijampolės PN 2022-07-20 atsakyme Nr. 1S-5814 pareiškėjui nurodė, jog 1 būrio poilsio kambaryje televizoriaus nėra.

Nors atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas D. B. laikotarpiu nuo 2021-12-13 iki 2022-05-23 dėl poilsio kambaryje nesančio televizoriaus į psichologus nesikreipė, tačiau tai neatleidžia pataisos įstaigos nuo pareigos laikytis Aprūpinimo normos reikalavimų ir užtikrinti, kad poilsio kambaryje būtų televizorius.

Darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu, atlikdamas bausmę 1 būryje, pareiškėjas turėjo teisę poilsio kambaryje naudotis televizoriumi, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) minimu aspektu.

Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus dėl Higienos normos 16 punkto reikalavimų pažeidimų, nepakankamo buitinių kenkėjų (blakių) naikinimo, neužtikrintos galimybės poilsio kambaryje naudotis televizoriumi, užimtumo trūkumo, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Marijampolės PN veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017-06-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Byloje pateikta Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus 2022-11-04 pažyma Nr. 55/04-779 patvirtina, kad pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kurį galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos pataisos namuose, taip pat dėl pablogėjusios emocinės sveikatos į įstaigos psichologus nesikreipė. Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

Teismas įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę, atsižvelgęs į ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į ekonominę situaciją šalies ūkyje, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui pakankama ir atsakovės atstovo padarytiems pažeidimams proporcinga suma yra 150 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2022-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-2-815/2022, 2022-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-159-525/2022; 2022-06-22 nutartį administracinėje byloje Nr. Ta-236-821/2022 ir kt.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė