- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-870-1024/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00447-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Plungės rajono 3-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarė Audronė Vaitkuvienė, N. M., G. M., antstolis Vaidas Drungilas, antstolė Ilona Girdenienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi skundu į teismą ir prašo panaikinti Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Audronės Vaitkuvienės 2017-02-14 nutarimą Nr. 1, kuriuo atsisakoma priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarę Audronę Vaitkuvienę priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos naudai pagal 2009-05-08 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2526 ir perduoti duomenis Lietuvos Respublikos hipotekos registrui. Skunde nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. sausio 27 d. raštu Nr. 36SD-362-(14.36.104.) „Dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo“ kreipėsi į Plungės rajono 3-iąjį notaro biurą dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo. Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarė Audronė Vaitkuvienė 2017 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1 atsisakė priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką Žemės sklypui, kadangi žemės sklypui yra įregistruoti juridiniai faktai - areštai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Audronė Vaitkuvienė pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, mano, kad nėra pagrindo panaikinti jos 2017-02-14 nutarimo Nr. 1 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Nurodė, kad pagal pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį N. M. įmokas privalėjo mokėti nuo 2011-001-15. Apie tai, ar buvo mokamos įmokos pareiškįjas nei skunde, nei notarui nenurodė. Atlikus tyrimą bei išnagrinėjus NTR centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, kurį skolininkas N. M. 2009-05-08 nusipirko iš valstybės išsimokėtinai, nustatyta, kad šiam žemės sklypui per laikotarpį nuo 2010-06-11 iki 2016-01-11 yra įregistruoti 6 juridiniai faktai – areštai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius per laikotarpį nuo 2009-05-08 iki 2010-06-11 (t.y. iki pirmo arešto įregistravimo) turėjo pakankamai laiko savo iniciatyva be notaro įregistruoti priverstinę hipoteką, tačiau į notarą kreipėsi tik 2017 metais.
Suinteresuoti asmenys N. M., G. M., antstolis Vaidas Drungilas, antstolė Ilona Girdenienė atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gegužės 8 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. VP5-254-I, notarinio registro Nr. 2526, Lietuvos Respublika, atstovaujama Telšių apskrities viršininko įgalioto Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus (2010 m. liepos 1 d. likvidavus Telšių apskrities viršininko administraciją jos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba) ir N. M. sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. VP5- 254-1, notarinio registro Nr. 2526 (toliau - Sutartis). Sutartimi N. M. išsimokėtinai įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 9,5000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypo kaina - 2954,12 Eur (10200,00 Lt). N. M. sumokėjo pradinį įnašą 295,41 Eur (1020,00 Lt). Pirkėjas įsipareigojo skolą padengti per 10 metų, t.y. iki 2019-01-15. Pirkėjas sutartimi įsipareigojo už įsiskolinimo likutį mokėti 5 procentus metinių palūkanų, nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,005 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į notarę Audronę Vaitkuvienę dėl priverstinės hipotekos žemės sklypams nustatymo. 2017 m. vasario 14 d. nutarimu notarė atsisakė įregistruoti priverstinę hipoteką, kadangi žemės sklypams yra įregistruoti juridiniai faktai – areštai.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Šiais pagrindais kreditoriais tapę asmenys turi analogiškas teises, tačiau sutartinės hipotekos kreditorius turi pranašumą prieš priverstinės hipotekos kreditorių dėl hipotekos įregistravimo laiko.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1892-259/2016, konstatavo, kad „po priverstinės hipotekos registravimo pagrindo atsiradimo turtui pritaikytas areštas negali būti laikomas kliūtimi hipotekai įregistruoti. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos institutą ir areštuoto turto teisinį režimą, draudimo įregistruoti hipoteką, taip pat ir priverstinę hipoteką, tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, nenumato, todėl išsimokėtinai pardavusio nekilnojamąjį daiktą pareiškėjo teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe, kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog notarė nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, atsisakė nustatyti priverstinę hipoteką Lietuvos Respublikos, atstovaujamos pareiškėjos, naudai A. N. nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors teisės aktai ir nenumato termino, per kurį Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas su prašymu turi kreiptis dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, tačiau teismo vertinimu, pareiškėja, atstovaudama Lietuvos Respubliką, ir žinodama uždelsto kreipimosi ir savalaikio hipotekos neįregistravimo neigiamas pasekmes, pagrįstai ėmėsi aktyvių veiksmų, užkertančių kelią valstybės, visuomenės interesų pažeidimams atsirasti.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat minėtame nutarime yra konstatuota: „<...> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). <...> Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.<...>“. Tai reiškia, kad teismai yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų sprendimų, priimtų analogiškose bylose t. y. analogiškomis bylomis laikomos tos, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar labai panašios ir kurioms yra taikytina ta pati teisė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde nurodytų ir cituojamų bylų - Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2119-343/2011, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1892-259/2016, ir nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės yra tapačios t. y. visais atvejais pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą dėl priverstinės hipotekos suinteresuotiems asmenims skolininkams priklausančiam turtui įregistravimo, todėl susiklosčius tapačioms bylų aplinkybėms, šių teisinių ginčų sprendimui yra taikytina ta pati teisė.
Vadovaujantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Kaip nustatyta byloje, suinteresuotas asmuo N. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) iš valstybės įsigijo išsimokėtinai remiantis 2009 m. gegužės 8 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2526. Taigi, nuo sutarties sudarymo momento pareiškėjai atsirado teisė į priverstinę hipoteką nurodyto įstatymo pagrindu.
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1892-259/2016 pažymėjo, kad „nors šiuo atveju priverstinė hipoteka atsirado įstatymo (CK 6.414 str. 2 d.) pagrindu, tačiau prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareiškėja hipotekos sandorį galėtų panaudoti tik tuo atveju, jei hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos registre (CK 4.187 str. 2 d.). Taigi, priverstinės hipotekos įregistravimas Hipotekos registre nėra teisiškai bereikšmis. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o CK 4.187 straipsnio 3 dalis numato, kad priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento. Faktas, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2010 m. gegužės 14 d. galiojo įrašas apie įsiskolinimo už įsigytus žemės sklypus ir įsipareigojimo juos įkeisti buvimą, negali būti prilyginamas hipotekos įregistravimui ir sukelti tokias pačias pasekmes, kaip ir sandorio įregistravimas Hipotekos registre. Minėtų įrašų buvimas tik išviešino 2010 m. gegužės 11 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, įsiskolinimo ir įsipareigojimo įkeisti, t. y. teisės į hipoteką buvimą. Kita vertus, nurodytų aplinkybių išviešinimas leidžia atmesti bet kokius kitų galimų kreditorių interesų pažeidimus, susijusius su iš priverstinės hipotekos kylančiomis pirmumo teisėmis“. Be to, teismas jau minėtoje nutartyje nurodė, kad „po priverstinės hipotekos registravimo pagrindo atsiradimo turtui pritaikytas areštas negali būti laikomas kliūtimi hipotekai įregistruoti. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos institutą ir areštuoto turto teisinį režimą, draudimo įregistruoti hipoteką, taip pat ir priverstinę hipoteką, tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, nenumato, todėl išsimokėtinai pardavusio nekilnojamąjį daiktą pareiškėjo teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe, kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog notarė nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, atsisakė nustatyti priverstinę hipoteką Lietuvos Respublikos, atstovaujamos pareiškėjos, naudai A. N. nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors teisės aktai ir nenumato termino, per kurį Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas su prašymu turi kreiptis dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, tačiau teismo vertinimu, pareiškėja, atstovaudama Lietuvos Respubliką, ir žinodama uždelsto kreipimosi ir savalaikio hipotekos neįregistravimo neigiamas pasekmes, pagrįstai ėmėsi aktyvių veiksmų, užkertančių kelią valstybės, visuomenės interesų pažeidimams atsirasti.“
Nagrinėjamu atveju, žemės sklypui, priklausančiam N. M., yra įregistruoti juridiniai faktai - areštai, bei žymos – apribojimas pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą nekeisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties 5 metus, sąlygas neperleisti turto trečiajam asmeniui, įsiskolinimas už įsigytą turtą. Kaip nurodyta aukštesniųjų teismų nutartyse, jokie teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos institutą ir areštuoto turto teisinį režimą, draudimo įregistruoti hipoteką, taip pat ir priverstinę hipoteką, tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, nenumato, todėl išsimokėtinai pardavusio nekilnojamąjį daiktą pareiškėjo teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe, kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Be to, kaip minėta CK 6.414 straipsnio 2 dalis nustato, kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi nagrinėjamu atveju, notarė Audronė Vaitkuvienė, nepagrįstai atsisakė įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Notarė Audronė Vaitkuvienė savo pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių dėl priverstinės hipotekos nustatymo nėra, o apygardos teismų nutartys yra skirtingos - vienose jų teismas pasisako, kad areštas netrukdo nustatyti priverstinės hipotekos, o kitose - priešingai, kad įregistruoti priverstinę hipoteką galima tik nekilnojamajam turtui, kuris neapsunkintas jokiais apribojimais, nes gali būti pažeisti kilo kreditoriaus interesai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-529- 781/2014, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1291- 262/2011, Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1332- 395/2011). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-529- 781/2014 buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų ir sprendžiamas klausimas, ar antstolis priėmė pagrįstą ir teisingą patvarkymą, todėl bylos faktinės aplinkybės nesutampa su šios nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kitos bylos, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1291- 262/2011, Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1332- 395/2011, yra išnagrinėtos 2011 metais, o nagrinėjamu atveju teismas remiasi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1892-259/2016, kuri yra išnagrinėta 2016 metais ir kurioje suformuota naujausia teismų praktika.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012 yra nurodęs, kad priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus. Šiuo atveju priverstinės žemės sklypo hipotekos nustatymas ir įregistravimas taip pat yra būtinas ir todėl, kad tokiu būdu būtų apsaugoti valstybės interesai. Kaip jau minėta, žemės sklypui yra įregistruoti juridiniai faktai - areštai, tokiu būdu valstybė, kuri pagal teisės aktus turėtų turėti pirmumo teisę išieškoti skolą iš išsimokėtinai parduoto žemės sklypo, gali patirti nuostolių dėl nenustatytos ir neįregistruotos priverstinės hipotekos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Audronės Vaitkuvienės 2017-02-14 nutarimas Nr. 1, kuriuo atsisakoma priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir notarė Audronė Vaitkuvienė įpareigotina priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką 9,5000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotam N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, Lietuvos Respublikos naudai pagal 2009-05-08 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2526 ir perduoti duomenis Lietuvos Respublikos hipotekos registrui (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus, skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą patenkinti.
Panaikinti Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Audronės Vaitkuvienės 2017-02-14 nutarimą Nr. 1, kuriuo atsisakoma priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Plungės rajono 3-ojo notaro biuro notarę Audronę Vaitkuvienę priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką 9,5000 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotam N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, Lietuvos Respublikos naudai pagal 2009-05-08 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2526 ir perduoti duomenis Lietuvos Respublikos hipotekos registrui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.