Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano, Reginos Pocienės,

nuteistųjų gynėjams advokatams Leonorai Vasiliauskienei, Ingridai Botyrienei, Viktorui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

I. C. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi pakeista bausme (90 parų arešto) bei I. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant I. C. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

- dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (P. R. turto įgijimas) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (įgyto turto slėpimas) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (M. O. turto įgijimas) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (įgyto turto slėpimas) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) P. R. ir M. O. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Taip pat nuosprendžiu L. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinių skundų jų atžvilgiu nėra paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė P. M. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent:

tiksliai nenustatytu laiku nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. liepos 29 d., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), telefonu paprašė pateikti P. M. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, kuriuos P. M. nufotografavo ir atsiuntė asmenine žinute socialiniame portale ,,Facebook“, taip A. J. neteisėtai įgijo P. M. priklausančius vartotojo identifikavimo kodo, slaptažodžio bei identifikavimo kodo kortelės saugumo duomenis, juos neteisėtai laikė mobilaus ryšio telefone ir neteisėtai perdavė kartu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas.

2. I. C. nuteistas už tai, kad neteisėtai paskleidė neviešus elektroninius duomenis, o būtent:

pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-550 redakcija) 25 straipsnį būdamas įpareigotas naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas bei imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai, nesilaikydamas 2015 m. vasario 2 d. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos elektroninių paslaugų teikimo sutarties 7 dalies 7.1 punkto reikalavimų, draudžiančių kitam asmeniui perduoti jam patikėtų ir banko AB „Swedbank“ 2015 m. vasario 2 d. jam išduotų vartotojo identifikavimo kodo, slaptažodžio bei identifikavimo kodo kortelės saugumo duomenų, nelaikė šių duomenų paslaptyje ir tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nepažįstamam asmeniui už pažadėtą 150 Eur atlygį, neteisėtai perduodamas, paskleidė neviešus elektroninius duomenis, t. y. banko AB „Swedbank“ I. C. išduotus naudojimosi banko paslaugomis internetu identifikavimo kodą, slaptažodį bei identifikavimo kodų kortelės duomenis, nufotografuodamas juos mobilaus ryšio telefono „Nokia 5310“ ir foto nuotrauką nusiųsdamas asmenine žinute socialiniame portale „Facebook“.

3. Taip pat I. C. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas, ir L. A., šiai ir I. C. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – vartotojo identifikavimo kodo, slaptažodžio bei identifikavimo kodo kortelės saugumo duomenis perdavus asmeniui, kalinčiam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam naudojantis suteiktais elektroninės bankininkystės paslaugos mokėjimo priemonėmis, 2015 m. rugpjūčio 20 d., 12. val., turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) į internetinį portalą www.autogidas.lt įdėjus melagingą skelbimą apie neva parduodamą automobilį ,,BMW530“, taip pat 2015 m. rugpjūčio 20 d. tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatytos kompiuterinės sistemos patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį ,,Toyota RAV4“, į šiuos skelbimus atsiliepusiam P. R. asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, melagingai pažadant parduoti automobilius ir nurodant už jų pardavimą pervesti 300 Eur avansą į I. C. banko sąskaitą, E. P., Kaune, (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 22 d. P. R. prašymu pervedus 300 Eur avansą į I. C. banko sąskaitą, taip asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, apgaule įgijus P. R. priklausantį turtą – 300 Eur, ir siekiant nuslėpti apgaulės būdu įgytą turtą atliekant su tais pinigais susijusias finansines operacijas, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 22 d. asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, naudojantis I. C. AB ,,Swedbank” banko išduotos mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenimis, iš I. C. banko sąskaitos pervedus P. R. 200 Eur į G. K. banko sąskaitą, 2015 m. rugpjūčio 23 d. pervedus iš I. C. banko sąskaitos P. R. 100 Eur į L. A. banko sąskaitą, 2015 m. rugpjūčio 23 d. asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, naudojantis L. A. banko išduotos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenimis, iš L. A. banko sąskaitos pervedus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą asmeniui, iš anksto prižadėjusiam realizuoti sukčiavimo būdu gautus pinigus, asmens, kuriam tyrimas atskirtas, nurodymu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose išleidus asmens, kuriam tyrimas atskirtas, naudai perkant maisto produktus, taip suteikdamas elektronines mokėjimo priemones I. C. padėjo asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, apgaulės būdu įgyti svetimą turtą bei nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą atliekant finansines operacijas.

4. Be to, I. C. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam tyrimas atskirtas, L. A., I. C., L. A. ir P. M. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – vartotojo identifikavimo kodo, slaptažodžio bei identifikavimo kodo kortelės saugumo duomenis perdavus asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, kalinčiam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, naudojant I. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat L. A. ir P. M. banko sąskaitų elektroninių mokėjimų priemones ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, 2015 m. rugpjūčio 21 d., 15.51 val., turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinį portalą www.autogidas.lt įdėjus melagingą skelbimą, apmokėtą iš I. C. banko sąskaitos, apie neva parduodamą automobilį ,,VW Passat“, į šiuos skelbimus atsiliepusiam M. O. asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, melagingai pažadėjus parduoti automobilį ir nurodžius už jo pardavimą pervesti 2015 m. rugpjūčio 21 d. 200 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. 400 Eur avansą į I. C. priklausančią banko sąskaitą, M. O. iš jam priklausančios banko sąskaitos pervedus 200 Eur, o 2015 m. rugpjūčio 25 d. pervedus 400 Eur į I. C. sąskaitą, taip asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, apgaule įgijus M. O. priklausantį turtą – 600 Eur, bei siekiant nuslėpti apgaulės būdu įgytą turtą ir atliekant su tais pinigais susijusias finansines operacijas, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš I. C. banko sąskaitos pervedus M. O. 200 Eur į L. A. banko sąskaitą, iš L. A. banko sąskaitos 2015 m. rugpjūčio 21 d. pervedus M. O. 200 Eur į P. M. banko sąskaitą, iš P. M. banko sąskaitos, naudojantis P. M. banko išduotos mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenimis, pervedus M. O. 200 Eur į M. B. banko sąskaitą, 2015 m. rugpjūčio 25 d. iš I. C. banko sąskaitos pervedus M. O. 399,50 Eur į P. M. banko sąskaitą, iš P. M. banko sąskaitos 2015 m. rugpjūčio 25 d. pervedus M. O. 399,50 Eur į M. B. banko sąskaitą, taip suteikdamas elektronines mokėjimo priemones I. C. padėjo asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, apgaulės būdu įgyti svetimą turtą bei nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą atliekant finansines operacijas.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl P. R. turto įgijimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl M. O. turto įgijimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 198 straipsnio 1 dalį bei paskirti I. C. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi pakeista bausme (90 parų arešto) bei paskirti I. C. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

4) vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d.;

5) vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant I. C. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

6) nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) P. R. ir M. O. civilinius ieškinius tenkinti ir iš I. C. priteisti P. R. 300 Eur, M. O. – 600 Eur.

Motyvuojamoji dalis

8. Prokuroro ir nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Byloje nėra paduota apeliacinių skundų dėl L. A. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, M. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, I. C. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, P. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, M. Č. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį. Šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismo išvados yra paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, su kuriuo nėra pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamas nuosprendis iš esmės surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstyti teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai, bet nurodyti ir įrodymų vertinimo motyvai, kodėl teismas vadovavosi vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmetė, bei kokias aplinkybes vadovaudamasis įrodymais nustatė. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Dėl I. C. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje

12. Apeliaciniame skunde I. C. prašoma pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad suteikdamas elektronines mokėjimo priemones (jų duomenis) padėjo asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, apgaulės būdu įgyti svetimą turtą:

13.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Šiame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

13.2. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, kitų bendrininkų veiksmų pobūdį ir kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo rezultato kilimo. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais.

13.3. Galima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog I. C. suteikė priemonę sukčiavimams vykdyti ir pasisavinti nukentėjusiųjų pinigus, tačiau vien to nepakanka pripažinti I. C. nusikalstamos veikos bendrininku, kadangi dar turi būti nustatyti ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, t. y. tyčia, o būtent, kad I. C. numatė, savo veiksmais prisidedantis prie nukentėjusiųjų pinigų pasisavinimo panaudojant apgaulę, ir norėjo taip veikti.

13.5. I. C. nurodo, kad nei suteikdamas savo elektroninės bankininkystės duomenis ir leisdamasis naudoti savo banko sąskaita, nei iki apsilankymo banke, jis nežinojo, kokiu tikslu bus naudojama jo banko sąskaita, ir tik banko darbuotojams pasakius, kad į banko sąskaitą yra gaunami pinigai už parduodamus automobilius, I. C. suprato galimą veiklos neteisėtumą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo I. C. parodymų vertinti kritiškai, kadangi kiti bylos duomenys jų nepaneigia, jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Būtent apeliaciniame skunde byloje surinkti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės be jokio pagrindo vertinamos išimtinai kaltinimo naudai, nors nei vertinant jas atskirai, nei kaip visumą, nesudaro pagrindo I. C. veiksmuose konstatuoti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių.

13.6. Byloje nenustatyta, kad I. C. su asmeniu, socialiniame tinkle „Facebook“ prisistačiusiu M. G., būtų bendravęs, kokiais tikslais bus naudojamasi jo banko sąskaita ir elektroninės bankininkystės duomenimis. Iš dalies netgi apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, kad I. C. neturėjo išankstinio susitarimo su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodant, jog I. C. su šiuo asmeniu nebendravo, bei kildinant I. C. suvokimą apie nusikalstamą veiką iš to, kad po to, kai jis sužinojo apie į banko sąskaitą kitų asmenų pervedamus pinigus už parduodamus automobilius, toliau leido naudotis savo banko sąskaita, užblokavęs elektroninę bankininkystę, naujus prisijungimo kodus perduodavo asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas, taip pritariant šio asmens nusikalstamiems veiksmams. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar I. C. turėjo tyčią padėti įvykdyti sukčiavimus būtent nukentėjusiųjų P. R. ir M. O. atžvilgiu, itin svarbu nustatyti, ar tuo metu I. C. jau suprato prisidedantis prie nusikalstamų veikų padarymo.

13.7. Kaip matyti iš I. C. banko sąskaitos išrašo, iš savo banko sąskaitos I. C. 2015 m. rugpjūčio 27 d. paėmė 593 Eur, 2015 m. rugsėjo 7 d. – 205 Eur, 2015 m. rugsėjo 18 d. – 147 Eur (2 t., b. l. 148-149). Kaip matyti iš prisijungimų naudojantis internetine bankininkyste išrašo, elektroninė bankininkystė buvo užblokuota neteisingai suvedus prisijungimo slaptažodžius atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. rugsėjo 6 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. (2 t., b. l. 150-152). Šiuos duomenis vertinant kartu su aukščiau aptartais I. C. parodymais, daroma išvada, jog I. C. anksčiausiai apie daromą nusikalstamą veiką naudojantis jo banko sąskaita galėjo sužinoti 2015 m. rugpjūčio 27 d., kai pirmą kartą banke paėmė iš banko sąskaitos pinigus, o paskui užblokavo savo elektroninę bankininkystę. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis P. R. į I. C. banko sąskaitą 300 Eur pervedė 2015 m. rugpjūčio 22 d., kurie tą pačią dieną buvo pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas, nukentėjusysis M. O. į I. C. banko sąskaitą 200 Eur pervedė 2015 m. rugpjūčio 21 d. bei 400 Eur pervedė 2015 m. rugpjūčio 25 d., kurie iš karto buvo pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas. Taigi, nukentėjusiųjų P. R. ir M. O. pinigus asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, sukčiavimo būdu pasisavino dar iki I. C. sužinant apie naudojantis jo banko sąskaita daromas nusikalstamas veikas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti I. C. tyčios padėti padaryti nusikalstamas veikas, perduodant asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, elektroninės bankininkystės duomenis.

13.8. Negalima sutikti su valstybinį kaltinimą byloje palaikančiu prokuroru, jog I. C. kaltę patvirtina Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo I. C. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 4 nusikalstamas veikas) ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (5 t., b. l. 17-26). Prokuroro nuomone. teismo baudžiamuoju įsakymu I. C. nuteistas už analogiškas veikas, kurių laikotarpis iš dalies sutampa su aptariamomis nagrinėjamoje byloje, t. y. kad perdavė prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, po ko buvo patalpintas skelbimas apie parduodamus automobilius ir paprašyti nukentėjusieji pervesdavo atitinkamo dydžio pinigų sumas kaip avansą. Tačiau, kolegijos nuomone, esminis skirtumas nuo nagrinėjamoje byloje I. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra tas, kad teismo baudžiamuoju įsakymu I. C. buvo nuteistas kaip nusikaltimo bendravykdytojas, t. y. pats realizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius - pasisavino nukentėjusiųjų pinigus 2015 m. rugpjūčio 27 d. išgrynindamas 2015 m. rugpjūčio 24 d. R. Š. pervestus 300 Eur ir S. S. pervestus 200 Eur bei 2015 m. rugsėjo 7 d. išgrynindamas tą pačią dieną M. B. pervestus 200 Eur. Sutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu I. C. pripažino, jog paimdamas iš banko sąskaitos pinigus jau žinojo, kad jie gauti galimai nusikalstamu būdu, apgaunant pagal melagingus skelbimus atsiliepusius automobilių pirkėjus. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų pinigai jau buvo pasisavinti iki I. C. sužinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, taigi, nagrinėjamoje byloje I. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės neatitinka teismo baudžiamuoju įsakymu užbaigtoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl I. C. tyčios prokuroro nurodytas teismo baudžiamasis įsakymas neturi įrodomosios reikšmės. Be to, nusikalstamų veikų nagrinėjimas ne vienoje baudžiamojoje byloje tik patvirtina abejose bylose nagrinėjamų veikų netapatumą.

13.9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama ir L. A., kuri taip pat prisipažino vieną kartą užblokavusi elektroninę bankininkystę, kai suprato apie naudojantis jos banko sąskaita daromas nusikalstamas veikas, bet paskui įkalbėta asmens, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, vėl išsiėmusi naujus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir juos perdavusi šiam asmeniui, toliau leido naudotis savo banko sąskaita, tačiau esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, L. A. neprašoma pripažinti kalta padariusia veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino I. C. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kadangi I. C. veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos požymių.

Dėl A. J. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį

15. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė P. M. banko sąskaitos išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose telefonu paprašė pateikti P. M. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, kuriuos P. M. nufotografavo ir atsiuntė, taip A. J. neteisėtai įgijo P. M. priklausančius vartotojo identifikavimo kodo, slaptažodžio bei identifikavimo kodo kortelės saugumo duomenis, juos neteisėtai laikė mobilaus ryšio telefone ir neteisėtai perdavė kartu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas.

16. Apeliaciniame skunde A. J. nesutinka su apygardos teismo išvadomis pripažįstant jį kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nurodo, kad P. M. elektroninės bankininkystės duomenis (vartotojo identifikavimo vardą, slaptažodį bei kodus) įgijo ir laikė teisėtai, nes šiuos duomenis jam suteikė pats P. M.. Nuteistojo A. J. teigimu, teisėtai iš P. M. gautų duomenų, saugomų mobiliojo ryšio telefone, jis neperdavė asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, šis asmuo pats šiuos duomenis be A. J. žinios pasisavino iš bendrai naudojamo mobiliojo ryšio telefono. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kritikuojamos teismo išvados, įvardijant jas prielaidomis.

16.1. Atmetant apelianto teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad vien tik proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl A. J. veikos aplinkybių, jo kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, dėl ko pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka A. J. kaltei padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažinti. Priešingai, būtent nuteistojo apeliaciniame skunde remiamasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais, juos aiškinant išimtinai nuteistojo naudai.

16.2. Nors A. J. savo kaltės nepripažino, tačiau objektyvieji ir subjektyvieji nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymiai yra neginčijamai įrodyti.

16.3. BK 214 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimą, laikymą ir realizavimą. Neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas – tai bent vienos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtas (įskaitant nusikalstamą) gavimas už atlygį ar be atlygio bet kokia forma, tuo tarpu laikymas suprantas kaip šių duomenų turėjimas savo žinioje, o perdavimu laikoma šių duomenų perleidimas bet kokiu būdu (įskaitant nusikalstamą) ir bet kokiam tikslui be atlygio. Neteisėtomis baudžiamąja teisine prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų savininko arba turėtojo sutikimo. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant veikų pavojingumą ir norint taip veikti.

16.4. Apeliaciniame skunde A. J. pripažįsta, kad buvo įgijęs ir laikė P. M., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo, tapatybės patvirtinimo duomenis, bet tvirtina tai daręs su P. M. sutikimu, t. y. teisėtai. Tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Tiek A. J., tiek P. M. vienodai parodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, iš pradžių A. J. paprašė P. M. leidimo pasinaudoti pastarojo banko sąskaita, į kurią A. J. skolingi asmenys pervestų pinigus. Tuo tikslu A. J. vis paskambindavo P. M. ir paklausdavo, ar buvo gauti pinigai, vėliau P. M. atsiuntė A. J. SMS žinutę su elektroninės bankininkystės vartotojo vardu ir slaptažodžiu bei, prireikus A. J., padiktuodavo konkretų kodą iš jam išduotos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų kortelės, kad pats A. J. galėtų patikrinti banko sąskaitą. Kadangi P. M. ne visada galėdavo operatyviai padiktuoti reikalingą kodą, todėl nufotografavo jam išduotą kodų kortelę ir šią nuotrauką nusiuntė A. J., kuris nuotrauką išsisaugojo mobiliojo ryšio telefone ir prireikus pasinaudodavo P. M. perduotais duomenimis. Pažymėtina, kad elektroninė mokėjimo priemonė ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys yra išduodami tik konkrečiam naudotojui, kuris negali tų duomenų atskleisti tretiesiems asmenims. Su tuo sutiko ir P. M., pripažinęs savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. J. taip pat pripažino, jog neteisėtai įgijo ir laikė P. M. perduotus duomenis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad P. M. buvo leidęs naudotis savo banko sąskaita tik tiek, kiek tai susiję su pavedimų iš A. J. skolingų asmenų gavimu, bet nuo P. M. buvo nuslėpta informacija, kad į banko sąskaitą yra pervedami pinigai už A. J. laisvės atėmimo vietoje vykdomą neteisėtą veiklą, t. y. prekybą mobiliojo ryšio telefonais. Be to, P. M. neleido A. J. savo duomenų perduoti kitiems asmenims, šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, dėl ko P. M. banko sąskaita buvo pasinaudota bandant nuslėpti apgaule iš nukentėjusiųjų įgytas pinigų sumas, o paskui jo vardu buvo paimti greitieji kreditai. Byloje nustatyta, kad P. M. šių kreditų nepaėmė. Atsižvelgiant į tai, A. J. veiksmai įgyjant, laikant ir perduodant P. M. išduotus elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, turi būti laikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme.

16.5. Neigdamas savo kaltę dėl P. M. išduotų elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėto perdavimo J. A., nuteistasis A. J. tvirtina, kad šiuos duomenis J. A. įgijo be A. J. sutikimo tuomet, kai naudojosi bendru mobiliojo ryšio telefonu. Nors byloje nėra paneigta, kad A. J. ir J. A. galėjo bendrai naudotis vienu mobiliojo ryšio telefonu, tačiau kitos byloje nustatytos aplinkybės paneigia bet kokią galimybę, jog naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu J. A. galėjo be A. J. žinios gauti visus būtinus duomenis, sudarančius sąlygas disponuoti P. M. banko sąskaita. P. M. parodė, kad iš pradžių A. J. nusiuntė žinutę tik su savo elektroninės bankininkystės vartotojo vardu ir prisijungimo slaptažodžiu ir tik po kurio laiko nufotografavo prisijungimo kodų kortelę, o nuotrauką nusiuntė A. J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šių aplinkybių nuteistojo A. J. parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad mobiliojo ryšio telefone buvo išsisaugojęs P. M. atsiųstą nuotrauką su prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų kortele (6 t., b. l. 42-44,48-50). Tokios pačios pozicijos A. J. iš pradžių laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, bet apklausos pabaigoje jau tvirtino, kad nuotraukoje buvo ne tik prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų kortelė, bet ir elektroninės bankininkystės naudotojo vardas ir prisijungimo slaptažodis. Toks A. J. parodymų kitimas vertinamas kaip pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pakeistais A. J. parodymais, o bylos faktines aplinkybes konstatavo remdamasis ta parodymų dalimi, kuri atitinka ir kitus bylos duomenis, šiuo atveju P. M. parodymus. Kadangi finansinei operacijai inicijuoti nepakanka vien prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų kortelės, o dar reikia žinoti prisijungimo vardą ir slaptažodį, kurių, kaip nustatyta byloje, P. M. nefotografavo ir šie duomenys nebuvo užfiksuoti A. J. mobiliajame telefone esančioje nuotraukoje, todėl akivaizdu, kad J. A. pastaruosius duomenis galėjo sužinoti tik iš A. J.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra neginčytinai įrodytas neteisėtas svetimų elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų perdavimo faktas.

16.6. Apeliaciniame skunde A. J. nurodo, kad nebuvo įvertinti liudytojo V. K., kuris kartu su A. J. ir J. A. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, parodymai. Šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, nes V. K. parodymai paties duomenų perdavimo fakto nei patvirtina, nei paneigia. V. K. parodė, kad naudodamas mobiliuoju telefonu J. A. talpindavo įvarius skelbimus apie parduodamus automobilius, kompiuterius, telefonus ir kitus daiktus, kalbėdavosi su pirkėjais, yra matęs L. A. ir I. C. banko sąskaitos ir prisijungimo prie jos duomenis J. A. užrašų knygutėje, taip pat yra matęs kaip J. A. pinigus perveda ir į P. M. sąskaitą, žinojo, kad J. A. buvo skolingas A. J. už telefonus. Taigi, V. K. nenurodė jokių reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokiu būdu J. A. įgijo P. M. elektroninės bankininkystės duomenis. Lygiai taip pat jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nebūtų atskleista tenkinus nuteistojo A. J. prašymą papildomai apklausti kartu bausmę atlikinėjusius V. B. ir L. K.. Nuteistasis A. J. pats nurodė, kad šie asmenys būtų patvirtinę tik tą aplinkybę, jog A. J. ir J. A. naudojosi bendru mobiliojo ryšio telefonu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad A. J. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė P. M. elektroninės mokėjimo priemonės ir jo naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, suprato tai darantis neteisėtai ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl A. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės A. J.

18. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri, jo manymu, yra per griežta.

18.1. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

18.2. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

18.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priešingai nei teigia apeliantas, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), A. J. padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Apygardos teismas įvertino ir nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, o būtent tai, kad A. J. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje, nėra baustas administracine tvarka. Kartu nuteistąjį teigiamai charakterizuoja ir apeliaciniame skunde papildomai nurodytos aplinkybės, jog A. J. šiuo metu pagal darbo biržos siuntimą mokosi, aktyviai sportuoja.

18.4. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. J. parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, ir minimaliai sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribai artimas dydis negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

18.5. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nenustatyta žala ar A. J. turėta nauda, bet vien šioms aplinkybėms negali būti suteikta ypatinga reikšmė kitų aplinkybių kontekste. Kita vertus, A. J. buvo neabejotinai žinoma, kokia veikla vertėsi pataisos namuose asmuo, kuriam perdavė P. M. elektroninės bankininkystės duomenis. Taip pat nesudaro pagrindo švelninti A. J. bausmės nuteistojo gynėjos pateikti duomenys iš probacijos tarnybos (9 t., b. l. 152-173). Nors pagal šiuos duomenis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika 2016 m. gruodžio 15 d. buvo vertinama kaip vidutinė, o 2017 m. lapkričio 6 d. jau kaip žema, bet vertinant pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo taškus, ši rizika sumažėjo tik nežymiai, t. y. nuo 41 taško iki 38 taškų.

19. Taip pat nėra pagrindo A. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Nors A. J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, bet atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, įvertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, A. J. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, prieš tai buvo teistas 3 kartus, todėl negalima sutikti su tuo, kad A. J. nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, ir dėl to nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip mažiau pavojingus. Tai patvirtina ir tik nežymus pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas A. J. beveik vienerius metus esant lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

20. Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kitiems nuteistiesiems buvo paskirtos švelnesnės bausmės nei apeliantui nepaisant nustatytos recidyvo aplinkybės. Visų pirma, pažymėtina, kad konkrečios bausmės paskyrimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimai sprendžiami įvertinus visumą reikšmingų bylos aplinkybių, o ne tik nustatytą recidyvo aplinkybę, todėl nuteistojo A. J. bei skunde minimų M. V. ir I. C. teisinė padėtis negali būti vertinama analogiškai. Kita vertus, recidyvo aplinkybė taip pat kiekvieno nuteistojo atžvilgiu vertintina individualiai. Nors M. V. buvo paskirta mažesnė savo dydžiu laisvės atėmimo bausmė, bet M. V. teistas tik vieną kartą, kai A. J. – tris kartus. Tuo tarpu I. C., kuriam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, nors ir buvo anksčiau teistas, bet nagrinėjamoje byloje nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas jau atlikus anksčiau paskirtas bausmes.

21. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus atmesti.