Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-254-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
e2S-254-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23010-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Civilinė byla Nr. e2S-254-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23010-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1..; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28963-944/2015 pagal A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismui A. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriame prašė skubiai atskirti jos sūnų V. B. nuo šizofrenija sergančio A. B. ar kitų jį laikančių asmenų dėl grėsmės sūnaus gyvybei; skirti skubų gydymą A. B.; nustatyti pasimatymus su sūnumi kiekvieną dieną per Skype ir įpareigoti A. B. sūnų atvežti pasimatymams su mama į užsienį. Prašyme nurodė, jog A. B. bando nusižudyti ir nužudyti sūnų, vaiko sveikata tapo kritine dėl kankinimų, kuriuos jis patiria iš A. B.. A. B. šizofrenikas, narkomanas, ekshibicionistas, įrašytas į neveiksnių asmenų registrą. Sūnus pas jį pateko pagal negaliojantį užsienio teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Konstatavo, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, dėl kurių ieškinio negali pateikti teismui šiuo metu. Pareiškėja nenurodė, kokius reikš ieškinio reikalavimus, todėl teismas negalėjo nuspręsti, ar, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad teiginiai apie vaiko sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, nes pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Nustatė, kad nėra duomenų apie A. B. pripažinimą neveiksniu, netinkamą rūpinimąsi nepilnamečiu vaiku, vaiko laikymą pas save be teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 pripažino Lietuvos Respublikoje 2014 m. birželio 17 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo sprendimą, kuriuo šalių sūnus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. B., leidžiant išvežti vaiką iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos nuolat gyventi su tėvu Kaune, Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų, kad po šių sprendimų priėmimo situacija būtų pasikeitusi, kad nukentėjo vaiko interesai, jam gyvenant su tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

A. B. (tėvas) serga progresuojančia psichikos liga (šizofrenija), sūnaus gyvybei yra didelė grėsmė, jį gali bet kada nužudyti, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Tėvas yra pavojingas visuomenei, agresyvus, priverstinai parsivežė sūnų į Lietuvą, nesant teismo sprendimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. nustatė, kad A. B. neturi tėvystės įgūdžių, nepateikta jo sveikatos pažyma. 2014 m. birželio 17 d. užsienio teismui pateiktos pažymos buvo suklastotos. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nemotyvuotai nurodė, kad neieškos pažymos apie A. B. psichiką ar jo sveikatą. Teisėja nepagrindė, kodėl neatskleidė neveiksnių asmenų ir kitų registro duomenų apie A. B., baudžiamųjų bylų dėl smurto prieš vaikus, fakto, kad jam buvę pareikšti įtarimai dėl sūnaus seksualinio prievartavimo. A. B. nebuvo atlikta teismo psichologinė psichiatrinė ekspertizė. A. B. ir jo globėjai tyčia nuslėpė jo paveldėtą progresuojančią psichikos ligą (šizofreniją). A. B. pripažintas nepakaltinamu dėl smurto prieš vaikus, sėdėjo kalėjime. 2010 metais vaiko teisių apsaugos skyrius A. B. įrašė į socialinės rizikos šeimų sąrašą. A. B. nuolat grasino mažamečiui prie liudininkų nuo vaiko kūdikystės, kad atims iš jo mamą. Teismas turi būti nepriklausomas ir nešališkas, tačiau iki šiol teismas niekada neišsireikalavo gyvybiškai svarbių A. B. sveikatos išrašų.

Teisėja atėmė iš sūnaus motinos meilę, sūnus buvo sveikas, be raidos sutrikimų, motina jį augino atsakingai. Pareiškėja yra išsilavinusi ir pavyzdinga mama. Santariškių ligoninės gydytojai sūnui autizmo nenustatė, todėl užsienio teismo sprendimas negalioja. Vaiko užsienio mokyklos ataskaita apie jo mokymąsi antraisiais mokslo metais ir perkėlimą į trečius metus įrodo, kad sūnus nori gyventi užsienyje su mama, tai patvirtino ir vaikas. Puikiai trečioje klasėje užsienyje mokęsis sūnus Lietuvoje buvo perkeltas į pirmą klasę, jam sutriko kalba, sūnaus bendraamžiai sako, kad vaikas tapo labai uždaru, nelaimingu. Sūnaus ir pareiškėjos orumas žeminamas ir niekinamas, žeminama Lietuva, daroma neatstatoma žala. Teisėja visiškai nesigilino į sūnaus ligų kodus. Žiaurų fizinį, seksualinį, emocinį smurtą ir bauginimus įrodo sūnui nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas. Nuolatinį smaugimą ir kankinimus įrodo sudėtingos plaučių ligos, sužaloti vidaus organai. Teismas nežino ir nepatikrino, ar jos sūnus gyvas. Sūnų mušė, baugino ir A. B. advokatė J. S., vaiko teisių specialistė S. P., A. ir V. B.. A. B. laiko pornografines sūnaus nuotraukas, vaizdo įrašus, jo namuose niekada nebuvo atlikta krata dėl pornografinės medžiagos laikymo kompiuteriuose.

Žemesnės instancijos teismas

Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su mama; ištirti narkotines medžiagas A. B. ir sūnaus organizmuose; atskirti sūnų nuo pavojingo tėvo ar kitų asmenų, pas kuriuos sūnus yra laikomas, skirti A. B. teismo psichiatrinę ekspertizę, išsireikalaujant jo sveikatos, teistumų, vairavimo, administracinių bylų, priklausomybių duomenis; išreikalauti duomenis apie A. B. iš visų įmanomų registrų, ginant vaiko viešąjį interesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas patenkintinas iš dalies.

Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties. Iš 2015 m. lapkričio 17 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta, prašo patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki ieškinio pareiškimo, nustatant vaiko laikiną gyvenamąją vietą su mama. Taigi, nors prašymas dėl nutarties panaikinimo ar pakeitimo nenurodytas, iš skundo matyti, kad apeliacijos dalykas yra teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“, A. G. A., bylos Nr. 2-1218/2010). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Avena Nordic Grain“ v. AB „Šiaulių grūdai“, bylos Nr. e2-744-180/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, 2015-01-22 nutartis c. b. Nr. 2-47-183/2015).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, neatitinkantį CPK 147 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Bendruosius reikalavimus šalių procesiniams dokumentams nustato CPK 111 straipsnis, reikalavimus prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo – CPK 147 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Šie įstatymų leidėjo reikalavimai prašymo taikyti laikinąją apsaugą iki ieškinio pareiškimo formai ir turiniui bei CPK 144 straipsnyje įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – teismo sprendimo, priimtino dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, įvykdymo užtikrinimas, – reiškia, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos gali būti pripažįstamas ne bet koks suinteresuoto asmens surašytas raštas, o asmens procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta, kam ir kokį ieškinį suinteresuotas asmuo ketina pareikšti, nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtinumas įvardinti pareikštiną ieškinį siejamas su preliminariu įvertinimu, ar suinteresuoto asmens reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, dėl kurio priimtinas teismo sprendimas, kurio įvykdymas užtikrintinas CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta laikinąja apsauga.

Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ar turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas A. B. prašymo trūkumus iš dalies nurodė (nepagrindė, kodėl laikinoji apsauga turi būti taikoma nedelsiant; nenurodė aplinkybių, dėl kurių tuo metu negali pateikti ieškinio ar kad turi realų ketinimą pareikšti ieškinį; nenurodė būsimo ieškinio konkrečių reikalavimų; nepateikė teiginius apie grėsmę vaikui patvirtinančių įrodymų), tačiau procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto normų nepritaikė. Tai užkerta kelią apeliacine tvarka iš esmės įvertinti, ar teismo atsisakymas nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina yra teisėtas ir pagrįstas – skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad, nežinant ieškinio reikalavimų, nėra galimybės nuspręsti, ar būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui yra reikalingos laikinosios apsaugos priemonės.

Remdamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo nurodytų procesinės teisės normų taikymo pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo yra atmestas nenustačius visų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl gali būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Prašymo trūkumų šalinimo taikymas apeliacinės instancijos teisme negalimas, todėl 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Gudynienė