Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

S. Ž. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. Ž. priteista 5742 Lt turinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nuteistas už tai, kad nužudė savo šeimos narį. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

2013 m. gegužės 11 d., apie 13 val. 40 min., bute, esančiame Šilutės m. (duomenys neskelbtini), S. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo sugyventine L. M. metu peiliu dūrė jai į kaklą, padarydamas durtinį-pjautinį kaklo kairės pusės sužalojimą, dėl ko nuo ūmaus nukraujavimo L. M. mirė įvykio vietoje.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo S. Ž. skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis S. Ž. dėl padaryto kvalifikuoto nužudymo savo kaltę pripažįsta, įrodymų įvertinimo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija. Apeliantas skunde dėsto tik argumentus dėl jam paskirtos bausmės ir prašo ją švelninti.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., kolegija bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad joje bausmės skyrimo motyvai išdėstyti. Teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nuteistojo S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). S. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš bylos matosi, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai ir to skunde neginčija pats apeliantas. Skiriant bausmę, teismas taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Įvertinęs duomenis apie nuteistojo asmenybę, teismas nuosprendyje pažymėjo, kad ankstesni S. Ž. teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, gyveno asocialų gyvenimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat pažymėjęs, kad yra viena S. Ž. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, teismas paskyrė nuteistajam mažesnę negu sankcijos vidurkis 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija pripažįsta, kad skiriant bausmę S. Ž., teismas iš esmės atsižvelgė į daugelį BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, taip pat pagrįstai nustatė jau paminėtas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Tačiau taip pat konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino dar vienos S. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat, skiriant bausmę, tinkamai neįvertino ir kai kurių konkrečių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kolegijos nuomone, turinčių reikšmės nustatant padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, o taip pat ir reikšmės skiriamos bausmės dydžiui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad iš karto po nusikaltimo padarymo, t. y. po smūgio peiliu sudavimo savo sugyventinei L. M., jis iš karto prašė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, tikėjosi, kad pavyks išgelbėti nukentėjusiosios gyvybę ir taip išvengti sunkesnių nusikaltimo padarinių. Nors pats apeliantas skunde apie tai tiesiogiai nenurodo, faktiškai jo dėstomi argumentai susiję su atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 1 p., nustatymo klausimu. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nors apie paminėtas aplinkybes S. Ž. parodė ir teisiamajame posėdyje, teismas šių aplinkybių neįvertino ir nuosprendyje jų iš viso net neaptarė.

BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Pagal galiojančią teismų praktiką nužudymų bylose BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių – pripažįstama nustačius aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais jis stengėsi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai (pvz., iškvietė greitąją medicinos pagalbą, prašė aplinkinių pagalbos arba pats bandė suteikti pagalbą nukentėjusiajam) (Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga (BK 129 str.), ,,Teismų praktika“, Nr. 28). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinė nutartis Nr. 2K-39/2007). Kaip jau minėta, tokiais aktyviais kaltininko veiksmais laikomi ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimas ar aplinkinių pagalbos prašymas. BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę atsisakoma pripažinti tais atvejais, kai pagalba nukentėjusiajam suteikiama pavėluotai arba yra nereikšminga, todėl nepadeda išvengti jo mirties.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo tik apie tai, kad jis prašė, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba galvodamas, kad tai padės L. M. išgyventi. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis šias aplinkybes išdėstė išsamiau. Teisme S. Ž. parodė, kad konflikto su L. M. metu, po to, kai pati nukentėjusioji jam spyrė ir sudavė smūgį į akį, jis, nors to momento ir neprisimena, sudavė jai smūgį peiliu. Tačiau po to, pamatęs, kad L. M. guli ant grindų, jis iš karto pakėlė L. M. galvą sau ant kelių, rankomis užspaudęs laikė peiliu padarytą žaizdą. Ant staliuko gulėjo telefonai, bet jis savo rankomis mėgino sustabdyti iš žaizdos bėgantį kraują, todėl balsu ėmė šaukti į koridorių išėjusį parūkyti R. L. ir šaukė, kad šis greičiau kviestų greitąją medicinos pagalbą.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu šias įvykio aplinkybes liudytojas R. L. patvirtino. Liudytojui R. L. į teismo posėdį neatvykus ir nenustačius jo buvimo vietos, šis liudytojas teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas. Tačiau nuteistojo parodymus apie bandymus suteikti L. M. pagalbą patvirtina ir kiti teisme išnagrinėti abejonių nekeliantys įrodymai.

Prie bylos yra pridėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2011 m. gegužės 11 d. telefoninio pokalbio garso įrašas ir šio garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurių matosi, kad 2011 m. gegužės 11 d., 13³¹ val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas apie L. M. sužalojimą. Garso įrašo apžiūros protokole išsamiai aprašytas telefoninio pokalbio turinys, ne tik R. L., bet ir paties S. Ž. kalbos telefonu su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Iš šio protokolo matosi, kad mobilaus ryšio telefonu 112 iš tikrųjų paskambino R. L., pranešė apie ,,padurtą“ moterį, tačiau po to telefonas buvo perduotas kitam asmeniui ir jau būtent S. Ž. pats nurodė adresą, kuriuo turi atvykti greitojo pagalba. Dar po to vėl R. L. prašė greičiau važiuoti, nes ,,miršta žmogus“ (1 t. 88, 89 b. l.).

Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje šie bylos duomenys ir pats garso įrašo apžiūros protokolas buvo išnagrinėti, tačiau nuosprendyje teismas to neaptarė ir neįvertino

Byloje nustatyta, kad L. M. greitoji medicinos pagalba taip ir nebuvo suteikta, nes nukentėjusioji dėl ūmaus nukraujavimo mirė įvykio vietoje. Tačiau byloje nustatyta, kad iš karto po smūgio sudavimo peiliu pats nuteistasis aktyviais veiksmais bandė suteikti nukentėjusiajai pagalbą, rankomis mėgino užspausti žaizdą ir taip sustabdyti kraujavimą (šie nuteistojo parodymai nepaneigti ir jais netikėti nėra pagrindo). Be to, nustatyta, kad S. Ž. ne tik iš karto šaukė ir ragino R. L. kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ir pats tuo pačiu telefonu kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, nurodė adresą, kur ta greitoji medicinos pagalba turi atvykti. Kolegijos nuomone, tai patvirtina, kad nuteistasis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių ir stengėsi užkirsti kelią nukentėjusiosios mirčiai. Tai, kad nukentėjusioji netrukus po padarytų sužalojimų mirė ir jos gyvybės išgelbėti nepavyko, o taip pat tai, kad nuteistasis nurodytus veiksmus atliko būdamas neblaivus, nustatyti nurodytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę netrukdo. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, jog teismas nuosprendyje nustatė, kad S. Ž. peiliu dūrė L. M. 2011 m. gegužės 11 d., apie 13 val. 40 min., tačiau iš jau nurodytų dokumentų matosi, kad dėl L. M. sužalojimo Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta tą pačią dieną, tačiau 13 val. 31 min. Tai ne tik rodo, kad teismas ne visai tiksliai nustatė nusikalstamos veikos padarymo laiką, tačiau ir patvirtina, kad pagalbą nukentėjusiajai nuteistasis bandė suteikti nepavėluotai. Įvertinusi aptartas bylos aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta S. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismui be pagrindo nenustačius nurodytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Be to, nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymas nulėmė ir neteisingos bausmės S. Ž. paskyrimą.

Apie tai, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nurodoma BK 54 str. 2 d. 7 p. Tuo tarpu BK 61 str. 1 d. 2 d. nurodoma ir apie tai, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimą ar nebuvimą, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę S. Ž. teismas ne tik atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tačiau nuosprendyje netgi konkrečiai pažymėjo, kad bausmė skiriama atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena S. Ž. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Todėl nuosprendį keičiant ir pripažįstant dar vieną S. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę yra pagrindas jam vien dėl šios priežasties.

Tenkindama nuteistojo apeliacinį skundą, kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes. Kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai nustatė S. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat, vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgė į kaltininko kaltės formą ir rūšį (to nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija). Nužudymas padarytas panaudojant peilį, o tai paprastai rodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, šioje byloje nustatyta, kad L. M. peiliu buvo suduotas tik vienas smūgis. Taip pat būtina atsižvelgti ir į konkrečias kitas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliau neaptarė. Byloje nepaneigti S. Ž. parodymai apie tai, kad bendro girtavimo metu tarp jo ir L. M. kilęs konfliktas buvo abipusis, o prieš nuteistajam suduodant smūgį peiliu, pati nukentėjusioji irgi panaudojo prieš nuteistąjį fizinį smurtą, spyrė ir sudavė jam smūgį į veidą. Teisme išnagrinėtos specialistų išvados patvirtina, kad pačios L. M. kraujyje rasta 3,46, o šlapime 4,35 promilių etilo alkoholio. Taip pat pačiam S. Ž. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Specialisto išvada patvirtina, kad šis nežymus sveikatos sutrukdymas S. Ž. galėjo būti padarytas jo nurodomomis aplinkybėmis, t. y. būtent įvykio metu L. M. sudavus jam kumščiu į veidą. Įvertindama šiuos bylos duomenis, kolegija nesprendžia klausimo dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo arba dar kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo (to skunde apeliantas neprašo), tačiau į šias aplinkybes, patvirtinančias aktyvų ir pačios nukentėjusiosios dalyvavimą konflikte, irgi yra pagrindas atsižvelgti sprendžiant skiriamos bausmės klausimą. Iš bylos matosi, kad S. Ž. praeityje teistas keletą kartų, tačiau visi tie teistumai buvo už visai kito pobūdžio ir daug mažesnio pavojingumo nusikalstamas veikas, be to, visi S. Ž. teistumai yra išnykę, pagal BK 97 str. 6 d. nuostatas S. Ž. yra laikomas neteistu ir apie tai skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu, girtaudavo kartu su L. M. ir, remiantis liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais, prieš nukentėjusiąją ir anksčiau yra panaudojęs fizinį smurtą, nors dėl to jokie tyrimai pradėti nebuvo. Galima sutikti ir su teismo išvada, kad S. Ž. gyvenimo būdas buvo asocialus. Kita vertus, įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą apie tai, kad S. Ž. antivisuomeninės nuostatos šiuo atveju jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo ir kad L. M. nužudymas buvo dėsninga S. Ž. ankstesnio elgesio pasekmė. Daryti tokias išvadas pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo apie tai, kad ne tik visiškai prisipažino kaltu, bet ir neneigė nieko ,,kas būtina teisėsaugai“. Kolegija pažymi, kad nuteistasis S. Ž. iš tikrųjų nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios ne tik prisipažino kaltu, tačiau, nesant smūgio peilio sudavimą mačiusių kitų asmenų (liudytojas R. L. tuo metu iš buto buvo išėjęs), net nebandė klaidinti ikiteisminio tyrimo ir teismo, nesiekė palengvinti savo padėties ir neteikė kitokių gyvybės atėmimo L. M. versijų, kurias, įvertinus šios bylos aplinkybes, patikrinti ir paneigti būtų buvę sudėtinga. Tai, kolegijos nuomone, parodo jau pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., reikšmę skiriant bausmę.

Pripažindama dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgdama į jau išdėstytas kitas bylos aplinkybes, kolegija S. Ž. paskirtą bausmę švelnina iki artimesnės baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti.

N. S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

N. S. Ž. pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.