Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1205-259/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-07-15
Bylos Nr.: 2A-1205-259/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-01101-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič, Arvydas Žibas
Ieškovas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas”
Trečiasis asmuo: Druskininkų savivaldybės administracija, Druskininkų savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Elūna”

Kategorijos

43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1205-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01101-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2;50.8;95.7;99.5;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-314/2015 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas”, tretieji asmenys Druskininkų savivaldybės administracija, Druskininkų savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Elūna” dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas, sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita“ papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 prie 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1.20/N-3; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1.20/N-4; priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Stamita“ 186 797,46 Lt bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b. l. 1-7, 179-186, t. 2, b. l. 130-138).

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreipėsi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba informuodama, jog savo kompetencijos ribose atlikusi patikrinimą dėl galimai neteisėto valstybinės žemės sklypo suteikimo statyboms Druskininkų mieste, nustatė, jog Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimais buvo išplėstas UAB „Stamita" nuomojamos valstybinės žemės sklypas, galimai pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Atlikto tyrimo medžiaga persiųsta Kauno apygardos prokuratūrai viešo intereso gynimo klausimo sprendimui.

Kauno apygardos prokuratūra, susipažinus su pateikta medžiaga ir papildomai gautais duomenimis, nustatė, kad UAB „Stamita" 2002 m. spalio 4 d. privatizavo (duomenys neskelbtini), esantį pastatą - gyvenamąjį namą, o 2003 m. kovo 6 d. pasirašę valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N15/03-1203 išsinuomojo pastatui priskirtą 1075 m² valstybinį žemės sklypą.

2004 m. rugsėjo 13 d. UAB „Stamita“ raštu kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką, prašydama leisti rengti teritorijos Liepų gatvėje Druskininkuose, detalųjį planą, kurio tikslas - pakeisti esamo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą ir pobūdį bei papildomai leisti prisijungti ne didesnį kaip 0,5 ha plotą komercinei veiklai vykdyti. UAB „Stamita" prašyme nurodė, kad papildomą žemės sklypo plotą išpirks pagal individualaus turto vertinimo būdu nustatytą vertę. Druskininkų žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į UAB „Stamita" prašymą, 2004 m. rugsėjo 15 d. neprieštaravo, jog UAB „Stamita" rengtų detalųjį planą prie nuosavybės teise valdomo pastato Liepų g. 2, Druskininkų mieste, o Druskininkų savivaldybė 2004 m. spalio 27 d. sudaryta sutartimi Nr. 04-283 perdavė UAB „Stamita" detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas detaliai planuoti žemės sklypą, į kurį pateko ir valstybinės žemės plotas.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų savivaldybės taryba 2005 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T1-827 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išplėtimo prijungiant teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pagal kurį UAB „Stamita" ne aukciono tvarka prie jau nuomojamo valstybinės žemės sklypo prijungė papildomą pasagos formos valstybinės žemės sklypą, suformuotą rengiant detalųjį planą. Alytaus apskrities viršininkas 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 15-Ž-1113 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo" patikslino šio žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenis, patvirtino žemės sklypo rinkos vertę, nustatė specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus. Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2005 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324 patikslino 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15/03-1203 ir nustatė, kad žemės sklypo plotas vietoj 0,1075 ha yra 0,4996 ha, žemės sklypo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Taip pat buvo patikslintos žemės sklypo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatyti servitutai, žemės nominali (58 063,51 Lt) ir rinkos (800 000 Lt) vertė. UAB „Stamita" nuomojamo žemės sklypo išplėstojoje dalyje 2005 metais pradėjo pastato, susidedančio iš keleto korpusų, sustatytų pasagos forma, statybą, kurią baigė 2007 metais rugsėjo mėnesį.

Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128). Šiame nutarime nurodyta tvarka, kuria lengvatiniu (ne aukciono) būdu galima išnuomoti ar parduoti tik naudojamus žemės sklypus, t. y. žemės sklypus, kurių reikia nuomojamiems ar nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. Tl-827 patvirtintu detaliuoju planu suprojektuotame prijungti valstybinės žemės plote UAB „Stamita" turėtų jai priklausančių ar nuomojamų nuolatinių statinių ar įrenginių, todėl Druskininkų savivaldybės ir Alytaus apskrities viršininko (kaip institucijos) veiksmai ir sprendimai formuojant UAB „Stamita" nuomojamą valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), prieštaravo LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatoms, t. y. šiomis nuostatomis vadovautis nebuvo teisinio pagrindo. Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos teisinius pagrindus ir tvarką apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi išplečiant UAB „Stamita“ nuomojamą valstybinės žemės sklypą.

LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 (Žin., 2004, Nr. 173- 6398) 2.15 punkte buvo nurodyta, kad „tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą jame nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 5 ha - teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams".

Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 2005 m. vasario mėnesį tikrinant detalųjį planą, tarp tikrinimui pateiktų dokumentų buvo Teritorijos raidos programa, kurioje architektas A. P., rengęs detalųjį planą, nurodė, kad „planuojamas sklypas ribojasi su valstybine žeme". Iš kadastro žemėlapio ištraukos ir Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos informacijos matyti, jog laisvos valstybinės žemės plotas, į kurį pretendavo, o vėliau ir išsinuomojo UAB „Stamita", nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, išnuomotų valstybinės žemės sklypų ar kelių (gatvių). Naujo žemės sklypo forma lėmė tai, kad didelė dalis valstybinės žemės liko praktiškai iš visų pusių apsupta suformuoto sklypo dalies, užstatytos pastatais. Taip pat matyti, kad nuomojamo valstybinės žemės sklypo išplėtimo metu prijungtas žemės plotas galėjo būti atitinkamai padidintas šalia esančios valstybinės žemės sąskaita ir suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, kadangi nebuvo įsiterpęs, tai yra ribojosi su laisva valstybine žeme. Iš nurodyto daroma išvada, kad prie UAB „Stamita" nuomojamo žemės sklypo prijungtame valstybinės žemės plote buvo galima suformuoti naują žemės sklypą, todėl to ploto išnuomavimas bendrovei be aukciono prieštaravo imperatyviai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatai („pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą jame (sklype) nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų"). Atsižvelgiant į tai, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" 2005 m. birželio 17 d. papildomas susitarimas Nr. N15/05-1324 yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692, 2.15 punkto reikalavimams.

Be to, ieškovas pažymi, jog 2010 m. rugpjūčio 11 d. susitarimu ginčo nuomos sutartis buvo nutraukta, o minėtas 0,4996 ha valstybinės žemės sklypas padalintas: 2010 m. rugpjūčio 20 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruojant (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,1213 ha žemės sklypą su pastatu - viešbučiu ir kavine bei (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - 0,3781 ha žemės sklypą su pastatu - 11 aukštų gyvenamuoju namu. Tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" 2010 m. rugsėjo 7 d. buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 1.20/N-3 ir Nr. 1.20/N-4, kuriomis UAB „Stamita" išnuomoti minėti padalinti valstybinės žemės sklypai atitinkamai 93 ir 96 metams, todėl siekiant panaikinti teisines pasekmes prašoma panaikinti ir 2010 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. 1.20/N-3, Nr. 1.20/N-4, kaip neteisėto 2005-06-17 papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 sukeltas teisinis padarinys, kuris turi būti pašalintas, šiuo atveju, pripažįstant negaliojančiomis minėtas sutartis, kaip sandorius, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms.

Be to, 2014 m. rugsėjo 25 d. vykusio civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo nauja aplinkybė, pasitvirtinusi 2014 m. spalio 7 d. gavus VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovas UAB „Stamita" 2014 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4748 pardavė valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastatą - viešbutį su kavine. Pagal sutartį pirkėjas - UAB „Šiaulių banko lizingas", o lizingo gavėjas - UAB „Elūna“. Šioje sutartyje numatyta, jog vadovaujantis LR CK 6.394 str. 3 d. pirkėjui pereina teisė naudotis 0,1213 ha bendro ploto žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Teisė naudotis sklypu priklauso pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1.20/N-3.

Ieškovo nuomone, ginčo sutartys akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi papildomas susitarimas dėl nuomos sudarytas tarp Alytaus apskrities viršininko administracijos įgalioto Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" ne aukciono tvarka, pažeidžiant kitų subjektų teisę dalyvauti aukcione dėl minėtos žemės sklypo nuomos ir išvengiant aukciono metu nustatyto dydžio nuomos mokesčio mokėjimo Druskininkų miesto savivaldybei. Toks neteisėtas sandoris sukūrė teisines pasekmes, kadangi UAB „Stamita" išvengė tinkamo dydžio mokesčių mokėjimo valstybei. Ši teisinė situacija yra ne tik nesuderinama su protingumo bei sąžiningumo principais, bet kartu ir pažeidžia viešąjį interesą, kadangi pakertamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis, priimančiomis sprendimus valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje. Nustatytais pažeidimais galėjo būti pažeisti kitų ūkio subjektų, kurie neturėjo galimybės teisėtai dalyvauti aukcione dėl minėtų žemės sklypų nuomos, Druskininkų miesto savivaldybės, negavusios nustatyta tvarka lėšų iš aukciono, taip pat Druskininkų miesto gyventojų teisėti interesai. Todėl minėtų teisės aktų pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, kuris šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų sudarytų sandorių neteisėtumu valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą, kuriuo siekiama ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Ieškinyje minimų kitų administracinių aktų naikinti neprašoma, kadangi tokiu būdu situacija nebūtų atstatyta į pradinę padėtį, nes naudojimosi žeme faktas ir jo sukeltos teisinės pasekmės neišnyktų. Naikinant administracinius aktus viešasis interesas nebūtų apgintas, kadangi gynimo tikslas šiuo atveju yra ne sklypo atėmimas ar pastatų nugriovimas, o valstybės patirtos žalos kompensavimas. Be to, vien administraciniai aktai be prašomų naikinti ginčo sutarčių teisinių padarinių nebūtų sukėlę, nes valstybinės žemės sklypai be ginčo sutarčių nebūtų išnuomoti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismui ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais, ieškovas mano, kad būtina apskaičiuoti ir išieškoti lėšų skirtumą tarp nuomos aukciono būdu ir nuomos pagal su UAB „Stamita" sudarytą papildomą susitarimą dėl nuomos dalyje dėl 0,3921 ha dydžio žemės sklypo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos" 5.1 punkte nurodyta, kad aukcione parduodamų arba išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių tame tarpe Druskininkų miesto teritorijoje, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Ši vertė, įskaičius žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas, laikoma žemės sklypo pradine pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pradinis metinis žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę", ir žemės sklypų vertę, kuri lygi šių žemės sklypų pradinei pardavimo kainai. Vadovaujantis minėta teisės akto nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas Druskininkuose, Liepų g. 2, nebuvo išnuomotas aukciono būdu asmenims bei šiam žemės sklypui nebuvo atliktas individualus turto vertinimas, Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė informacijos apie aukciono būdu išnuomoto žemės sklypo nuomos mokesčio dydį, todėl valstybiniu žemės sklypu neteisėtai pasinaudojusio subjekto -UAB „Stamita", gauta nauda išieškotina LR CK 6.242 str. (nepagrįstas praturtėjimas) pagrindu.

Šiuo ieškiniu siekiama ne tik ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu, bet ir valstybės naudai priteisti tinkamą atlyginimą už naudotą valstybinę žemę, už kurią nebuvo tinkamai ir pilnai atlyginta. Konstatavus, kad nebuvo teisinio pagrindo atsakovams be aukciono išnuomoti ir naudotis valstybės žeme, už neteisėto ginčo sandorio pagrindu susiklosčiusį Žemės sklypo naudojimą turi būti atlyginta. Valstybės turtas turi būti naudojamas racionaliai, siekiant maksimalios naudos bei užtikrinant visų ūkio subjektų lygiateisiškumą. Tačiau ginčo aktų pagrindu numatytas netinkamo dydžio privataus juridinio asmens, naudojimasis Žemės sklypu komerciniams pastatams statyti ir eksploatuoti, pažeidžia viešąjį interesą gauti maksimalią naudą iš valstybei priklausančio turto ir sudaro išskirtines sąlygas UAB „Stamita" vykdyti komercinę veiklą netinkamai atlyginus už gautą 0,3921 ha ploto žemės sklypą kurortiniame Druskininkų mieste.

Kadangi ginčo aktų sudarymo metu UAB „Stamita" neturėjo nuosavybės teise jiems priklausančių statinių ginčo sklype bei neatitiko kitų sąlygų, kurios leistų nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu, daroma išvada, kad ginčo sklypas atsakovui galėjo būti suteiktas tik nuomojantis valstybinę žemę aukciono būdu. Tačiau praėjus tiek laiko po papildomo susitarimo pasirašymo tiksliai neįmanoma nustatyti, koks nuomos mokestis būtų mokamas, jeigu valstybinės žemės sklypas būtų buvęs suteiktas aukciono būdu, kadangi žemės sklypas nebuvo išnuomotas aukciono būdu ir šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kokias sumas į valstybės biudžetą atsakovas būtų sumokėjęs, jeigu Žemės sklypas jam būtų išnuomotas aukciono būdu. Todėl iš atsakovo UAB „Stamita" išieškotinos nepagrįstai sutaupytos sumos skaičiuotinos pagal pradinę žemės sklypo pardavimo aukcione kainą. 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 11 punkte nurodyta, jog 0,4996 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė — 800 000 Lt. Atitinkamai 0,3921 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė - 627 862,29 Lt (800 000x0,3921 :0,4996=627 862,29). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos" 5.1 punkte nurodyta, kad aukcione parduodamų arba išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių tame tarpe Druskininkų miesto teritorijoje, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Ši vertė, įskaičius žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas, laikoma žemės sklypo pradine pardavimo kaina. Ginčo žemės sklypo detalusis planas buvo rengiamas UAB „Stamita", aukciono organizavimo išlaidų nebuvo, todėl 0,3921 ha dydžio žemės sklypo pradine pardavimo kaina laikytina 627 862,29 Lt. Nuo šios sumos, pritaikius Druskininkų savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. Tl-201 nustatytą 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą (Priedas Nr. 5, 2 lapas), skaičiuotina pradinė sklypo nuomos aukcione kaina.

Iš UAB „Stamita" žemės mokesčių deklaracijų matyti, jog bendrovė moka žemės nuomos mokestį už naudojimąsi neteisėtai išnuomota valstybine žeme nuo 2005 m. birželio 17 d. Kadangi 0,3921 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 627 862,29 Lt, tai pritaikius 4 proc. nuomos mokesčio tarifą, metinis mokestis sudarytų 25 114,49 Lt. (627 862,29x4:100=25 114,49) Tokiu būdu iš UAB „Stamita" išieškotina nepagrįstai sutaupyta suma (skaičiuojant iki 2013 m. rugsėjo mėnesio) išskaičiavus bendrovės jau sumokėtą mokestį (už šešis 2005 m. mėnesius -1458,23 Lt; už 2006, 2007, 2008 metus - po 2916,46 Lt, už 2009, 2010, 2011 m. mėnesius - po 3013,26 Lt, už 2012 metus - 1149,68 Lt) sudaro 186 797,46 Lt (207 194,53-20 397,07=186 797,46).

Priteisus nepagrįstai sutaupytą sumą, iš atsakovo UAB „Stamita" priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6. 210 str. 1 d.)

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovei UAB „Stamita“ 3372,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo vertinimu, ieškovas, ginantis viešąjį interesą, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinio netenkino (CPK 178 str.).

Dėl ginčijamų nuomos sutarčių teisinės reikšmės

Teismas nustatė, kad nuo 2005 m. birželio 17 d. (išnuomoto valstybinio žemės sklypo ploto padidinimo 0,4996 ha) iki 2007 m. rugsėjo 11 d. t.y. pastatymo naujo statinio dienos nuomininkas UAB „Stamita" išplėstoje žemės sklypo dalyje kokių nors statinių nuosavybės (ar nuomos) pagrindais nevaldė. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas padarė išvadą, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas – Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2005 m. birželio 17 d. sudarydamas papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 su UAB „Stamita“ dėl patikslinimo 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 ir taip išnuomodamas išplėstą 0,4996 ha valstybinės žemės sklypo plotą, atliko veiksmą prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi valstybinė žemė nuomininkui be aukciono gali būti nuomojama tik tuo atveju, jei tai susiję su jam priklausančių (ar nuomojamų) statinių ar įrenginių valdymu, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tačiau teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad po 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Stamita“ valstybinį žemės sklypą valdė nuomos pagrindais, pažeidžiant valstybinės žemės nuomos santykius, reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad ieškovas nereiškia ieškinio ir neginčija suformuoto (išplėsto) žemės sklypo rengimo, tame tarpe teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų, neginčija 2005-08-04 išduoto statybos leidimo Nr. 121/05, neginčija išplėstoje žemės sklypo dalyje atliktos statybos, neginčija ir pripažįsta, kad išplėstas iki 0,4996 ha dydžio žemės sklypas nėra per didelis, toks dydis būtinas tame žemės sklype esamiems pastatytiems statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Teismas nustatė, kad išplėstame žemės sklype yra pastatyti statiniai. Prokuroras nereiškia reikalavimo ir neginčija, kad šie nekilnojamieji daiktai pastatyti, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, ar kad žemės sklypo dydis neatitinka poreikio esamiems pastatams eksploatuoti. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Stamita“ 2007 m. rugsėjo 11 d. teisės aktų nustatyta tvarka atliko statybas ir pastatė Šeimyninio tipo apartamentų viešbutį su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, požemine automobilių saugykla su pagalbinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu išplėstas žemės sklypas 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo užstatytas. Šis žemės sklypas reikalingas esamiems pastatams eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį, todėl nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Stamita“ įgijo teisę teisės aktuose nustatyta lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti žemės sklypą. Teismas sprendė, kad atsakovui UAB „Stamita“ nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. įgijus teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti žemės sklypą, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, t.y. 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių tarp žemėtvarkos skyriaus vedėjo (sutarties šalies nuomotojo) ir UAB „Stamita“ (sutarties šalies nuomininko) dėl žemės sklypo 0,1213 ha ploto nuomos (sutartis Nr. 1.20/N-3) pastatui – viešbučiui su kavine eksploatuoti ir dėl žemės sklypo 0,3781 ha ploto nuomos (sutartis Nr. 1.20/N-4) naujai pastatytiems statiniams eksploatuoti, nes nuomos sutartys neprieštarauja ir atitinka imperatyvias įstatymo normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos santykius.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Teismas nurodė, kad UAB „Stamita“ išplėstą valstybinį žemės sklypą valdė nuomos pagrindais, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms lengvatine (ne aukciono) tvarka laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 11 d. (2 metus ir 3 mėn.), todėl teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas UAB „Stamita" be teisėto pagrindo po 2007 m. rugsėjo 11 d. mokėjo savivaldybės nustatytą metinį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą. Taip pat teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikytinas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir visais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Stamita“ valstybine žeme disponavo sutarčių pagrindu. Ieškovas neįrodinėjo ir neginčijo aplinkybių, kad 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" papildomas susitarimas Nr. N15/05-1324 prie 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203, ar 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1.20/N-3, ar 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1.20/N-4 buvo sudarytos apgaulės, įgaliojimų viršijimo, kitam sandoriui pridengti ar kitaip nesąžiningai veikiant sandorių šalims ar vienai iš šalių. Teismo vertinimu, tokiems sandoriams nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatas.

Dėl viešojo intereso sampratos ir gynimo

Teismas pažymėjo, kad UAB „Stamita“ išplėstą valstybinį žemės sklypą valdė nuomos pagrindais, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms lengvatine (ne aukciono) tvarka 4 kartus trumpesnį laikotarpį nei prokuroras nurodo ieškinyje, t.y. nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 11 d. (2 metus ir 3 mėn.). Po 2007 m. rugsėjo 11 dienos UAB „Stamita“ tapo žemės sklype pastatytų statinių savininke ir šiems statiniams eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį buvo reikalingas išnuomoto dydžio žemės sklypas. Taip pat byloje konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.237 str. numatytas nepagrįsto praturtėjimo nuostatas. Nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki kreipimosi į teismą ir bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo daugiau nei 7 metai. Teismo vertinimu, per tokį laikotarpį atsakovai UAB „Stamita“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, trečiasis asmuo UAB „Elūna“, ne viena dešimtis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, įvairios įmonės disponuojančios negyvenamosiomis patalpomis ir kiti su ginčijamais sandoriais susiję asmenys įgijo teisėtų lūkesčių dėl administracinių aktų ir jų pagrindu sudarytų sandorių teisėtumo. Todėl teismas sprendė, kad panaikinus nuomos sandorius būtų pažeisti ne tik atsakovų ir trečiojo asmens, bet ir kitų su sandoriais susijusių asmenų teisėti lūkesčiai, kad sudaryti ir nuo 2005 metų galioję sandoriai bus toliau vykdomi. Nagrinėjamoje byloje pripažinus iš dalies negaliojančiu 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 prie 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 (t.y. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 11 d.) atsiradusių materialinių teisinių padarinių nepašalintų, buvusios padėties neatkurtų, kadangi ginčo žemės sklype teisėtai pastatytas 11 aukštų statinys, kurį sudaro viso 14 028,72 kv. m. bendrojo ploto, iš jo 7 340,20 kv. m. gyvenamojo ploto, gyvenamosios paskirties patalpų statinyje yra 133 vnt., negyvenamosios 25 vnt. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad valstybės ir savivaldybės institucijų, vykdančių viešojo administravimo subjektų funkcijas, veiksmais (Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovo – Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo, vykdymas Alytaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 15-Ž-l 113 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo", ir sudarymas bei pasirašymas 2005 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324 su UAB „Stamita" patikslintos 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203), įvertinus pažeidimo pobūdį ir padarinius, laiko faktorių (2007 m. rugsėjo 11 d. išplėstame žemės sklype pastatytas 14 028,72 kv. m. bendrojo ploto 11 aukštų statinys) ir atsižvelgiant į teisinių santykių stabilumo poreikį, pažeisto viešojo intereso gynimas ieškovo nurodomu būdu (naikinant valstybinės žemės nuomos sandorius, netaikant restitucijos, bet taikant nepagrįsto praturtėjimo nuostatas) būtų neproporcinga priemonė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas nustatė, kad iš viso atsakovė UAB „Stamita“ advokatui už atstovavimo paslaugas sumokėjo 11 646,25 Lt (suma paskaičiuota su 21 % PVM mokesčiu). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas byloje, pareiškęs ieškinį jį papildomai tikslino du kartus, todėl atsakovui teko atsiliepimus rašyti tris kartus, taip pat atsakovas papildomai teikė įvairius surašytus procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimo metu paskirti 6 teismo posėdžiai, visuose dalyvavo atsakovo atstovas, vienintelis teismo posėdis, vykęs 2014-12-18, buvo atidėtas atsakovo atstovo prašymu, tačiau ne dėl atsakovo atstovo neveiklumo, bet dėl ieškovo pateiktų papildomų didelės apimties dokumentų teismo posėdžio metu, kurie reikalavo išsamaus susipažinimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į advokato atliktus veiksmus, į bylos apimtį ir sudėtingumą, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, teismas atsakovo UAB „Stamita“ sumokėtas sumas pripažino bylinėjimosi išlaidomis, kurios turi būti atlygintos, todėl iš ieškovo atsakovui priteisė viso 3 372,98 Eur už suteiktą teisinę pagalbą teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai, nevisapusiškai ir nepilnai įvertino visas bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teisinę reglamentaciją, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, jų tinkamai nemotyvavo tuo padarė esminį LR civilinio proceso kodekso pažeidimą.

Pats teismas byloje nustatė, jog 2005-06-17 papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324 žemės sklypas UAB „Stamita“ buvo išnuomotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Būtent, UAB „Stamita“ 2002-10-04 privatizavo (duomenys neskelbtini), esantį pastatą - gyvenamąjį namą, o 2003-03-06 pasirašę valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N15/03-1203 išsinuomojo pastatui priskirtą 1075 m² valstybinį žemės sklypą. Nors gretimuose žemės sklypuose ši bendrovė jokių statinių neturėjo, vis tiktai ne aukciono tvarka prie jau nuomojamo valstybinės žemės sklypo buvo prijungtas papildomas pasagos formos valstybinės žemės sklypas, kurį Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2005-06-17 papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324 prie 2003-03-06 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 išnuomojo UAB „Stamita“. Šiuo papildomu susitarimu nustatyta, jog žemės sklypo plotas išsiplėtė nuo 0,1075 ha iki 0,4996 ha. Šis ginčo susitarimas Nr. N15/05-1324 yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams. Šios įstatymų normos nustatė, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Išimtis galėjo būti daroma tuo atveju, jeigu tame žemės sklype bendrovė turėtų statinių arba sklypas būtų įsiterpęs tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registre duomenų, jog 2005-06-17 papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324 išnuomotame valstybinės žemės plote UAB „Stamita“ turėtų jai priklausančių ar nuomojamų nuolatinių statinių ar įrenginių, nėra, todėl šio sklypo nuoma be aukciono prieštaravo LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatoms. Be to, teritorijoje, kurioje buvo papildomai suformuotas 0,3921 ha dydžio valstybinės žemės sklypas, buvo galimybė suformuoti naują žemės sklypą ir sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, todėl UAB „Stamita“ išnuomojant šį žemės sklypą be aukciono buvo pažeisti Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 (Žin., 2004, Nr. 173- 6398) 2.15 punkto reikalavimai. Apelianto nuomone, prokuroras pagrįstai ir teisėtai ieškinyje pareiškė reikalavimą naikinti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324, kadangi jis galiojo nuo 2005-06-17 iki 2010-08-11 (pastato atsiradimas 2007-09-11 ginčo sklype nepanaikino papildomo susitarimo sudarymo neteisėtumo).

2010-08-11 susitarimu ginčo nuomos sutartis (papildomas susitarimas Nr. N15/05-1324) buvo nutraukta, o minėtas 0,4996 ha valstybinės žemės sklypas padalintas: 2010-08-20 Nekilnojamojo turto registre įregistruojant (duomenys neskelbtini) - 0,1213 ha žemės sklypą su pastatu - viešbučiu ir kavine bei (duomenys neskelbtini) - 0,3781 ha žemės sklypą su pastatu - 11 aukštų gyvenamuoju namu. Todėl siekiant panaikinti teisines pasekmes teismo buvo pagrįstai prašoma panaikinti ir 2010-09-07 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1.20/N-3, Nr. 1.20/N-4, sudarytas tarp NŽT Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita“. Šiomis sutartimis UAB „Stamita“ buvo išnuomoti minėti padalinti valstybinės žemės sklypai atitinkamai 93 ir 96 metams. Todėl 2010-09-07 sutartys Nr. 1.20/N-3, Nr. 1.20/N-4, kaip neteisėto 2005-06-17 papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 sukeltas teisinis padarinys, pripažintinos negaliojančiomis, kaip sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijamos nuomos sutartys akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi papildomas susitarimas dėl nuomos sudarytas tarp savivaldybės ir UAB „Stamita“ ne aukciono tvarka, pažeidžiant kitų subjektų teisę dalyvauti aukcione dėl minėtos žemės sklypo nuomos ir išvengiant aukciono metu nustatyto dydžio nuomos mokesčio mokėjimo Druskininkų miesto savivaldybei. Toks neteisėtas sandoris sukūrė teisines pasekmes, kadangi UAB „Stamita“ išvengė tinkamo dydžio mokesčių mokėjimo valstybei. Tokia teisinė situacija yra ne tik nesuderinama su protingumo bei sąžiningumo principais, bet kartu ir pažeidžia viešąjį interesą, kadangi pakertamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis, priimančiomis sprendimus valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje. Nustatytais pažeidimais galėjo būti pažeisti kitų ūkio subjektų, kurie neturėjo galimybės teisėtai dalyvauti aukcione dėl minėtų žemės sklypų nuomos, Druskininkų miesto savivaldybės, negavusios nustatyta tvarka lėšų iš aukciono, taip pat Druskininkų miesto gyventojų teisėti interesai. Todėl, apelianto nuomone, minėtų teisės aktų pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, kuris pasireiškia valstybės institucijų veiklos ir jų sudarytų sandorių neteisėtumu valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje. Taip pat nurodo, kad ieškinyje minimų kitų administracinių aktų nebuvo prašoma naikinti, kadangi reikalavimas reikštas prašant naikinti sutartis, kuriomis būtent buvo pažeistas viešasis interesas ir sukeltos pasekmės. O kiti likusieji administraciniai aktai teisinių padarinių nebūtų sukėlę, nes valstybinės žemės sklypai be ginčo sutarčių nebūtų išnuomoti. Be to, panaikinus ginčo sutartis administraciniai aktai naikintini ir neteismine tvarka.

Apeliantas nurodo, kad patikslintu ieškiniu buvo prašoma, panaikinus ginčo sutartis, išreikalauti iš bendrovės ir tinkamo dydžio mokestį už eilę metų (nuo 2005-06-17 iki ieškinio padavimo dienos) naudotą valstybinės žemės sklypą, kuris buvo išnuomotas pažeidžiant įstatymo normas ir nenustatant tinkamo dydžio (aukciono būdu) nuomos mokesčio. Prokuroras reikalavo iš UAB „Stamita“ išieškoti gautą naudą LR CK 6.242 straipsnio pagrindu, kadangi nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius. Ieškiniu buvo siekiama ne tik ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, bet ir valstybės naudai priteisti tinkamą atlyginimą už neteisėtai naudotą žemę. Konstatavus, kad nebuvo teisinio pagrindo atsakovams be aukciono išnuomoti ir naudotis valstybės žeme, už neteisėto ginčo sandorio pagrindu susiklosčiusį žemės sklypo naudojimą turi būti atlyginta. Ginčo aktų pagrindu numatytas netinkamo dydžio privataus juridinio asmens naudojimasis žemės sklypu komerciniams pastatams statyti ir eksploatuoti, pažeidžia viešąjį interesą gauti maksimalią naudą iš valstybei priklausančio turto ir sudaro išskirtines sąlygas UAB „Stamita“ vykdyti komercinę veiklą neteisėtai gautame 0,3921 ha ploto žemės sklype kurortiniame Druskininkų mieste. Todėl šiuo atveju, viešojo intereso gynimą derinant su privačiu gyventojų interesu ir siekiant padaryti kuo mažesnę žalą, ieškinyje buvo prašoma ne sklypą atimti ar pastatus nugriauti, o kompensuoti valstybei patirtą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog patenkinus ieškinį būtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos ir atskirų asmenų teisėtų lūkesčių. Šie du interesai šiuo atveju neišskiriami ir nekonkuruoja tarpusavyje. Teismui atmetus patikslintą ieškinį pažeidžiami ne tik LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, bet ir bendrasis teisės principas „iš neteisės negali atsirasti teisė“ (lot. - ex injuria non oritur jus). Priešingas aiškinimas reikštų, kad valstybės institucijų netinkamas savo pareigų vykdymas ir netinkamas disponavimas valstybės nuosavybe - ginčo žemės sklypu, nesulaukia jokios reakcijos, ir būtent tuo būtų pažeisti Druskininkų gyventojų teisėti lūkesčiai.

Apelianto nuomone, teismas, priteisdamas 3372,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau - Rekomendacijos) nuostatas. Tais atvejais, kai kliento patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytą civilinėse bylose priteistino užmokesčio maksimalų dydį, šis skirtumas klientui nekompensuojamas ir priskiriamas jo asmeninei rizikai dėl bylinėjimosi tikslingumo. Apelianto nuomone, teismo atsakovui UAB „Stamita“ priteista suma yra aiškiai per didelė, neatitinka Rekomendacijų nuostatų ir yra neproporcinga realiai suteiktoms teisinėms paslaugoms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Stamita“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Dėl sandorių panaikinimo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2002 m. spalio 4 d. sutartimi Nr. 6963 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ UAB „Stamita“ įgijo nuosavybės teises į gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 186,02 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1 punktu buvo patvirtinta, kad UAB „Stamita“ priskirtas 1 075 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo būtinas pastatui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (t. 1, b. 1. 22-26). Alytaus apskrities viršininko 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 15-320 „Dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka“ buvo išnuomotas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuomininkui UAB „Stamita“ 99 metams (t. 1, b. 1. 29). Įgyvendinant 2003 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 15-320, 2003 m. kovo 6 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N15/03-1203 tarp Alytaus apskrities viršininko atstovo (nuomotojo) ir UAB „Stamita“ (nuomininko), kuria UAB „Stamita“ susitarė dėl 0,1075 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų ir tvarkos (t. 1, b. 1. 30-31).

UAB „Stamita“ 2004 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką su prašymu leisti rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, planavimo tikslas - pakeisti esamo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą ir pobūdį bei papildomai leisti prijungti ne didesnį kaip 0,5 ha ploto žemės sklypą komercinei veiklai (t. 1, b. 1. 38). Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2004 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. V-3-1450 (1.43.) Druskininkų savivaldybės administracijai pranešė, kad neprieštarauja, kad UAB „Stamita“ rengtų detalųjį planą Liepų gatvėje prie nuosavybės teise priklausančio pastato (t. 1, b. 1. 39). Druskininkų savivaldybės administracija 2004 m. spalio 27 d. sutartimi Nr. 04-28.3 perdavė UAB „Stamita“ detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimą (t. 1, b. 1. 40). Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas 2005 m. vasario 25 d. rezoliucija patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 31. Akte buvo konstatuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išplėtimo, prijungiant teritoriją (duomenys neskelbtini), detalusis planas yra tinkamas (t. 1, b. 1. 44). 2005 m. kovo 22 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo Nr. Tl-827 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ 1 punktu buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimo prijungiant teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Tvirtinant detalųjį planą buvo atsižvelgta į 2005 m. vasario 25 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 31, kuriuo nebuvo nustatyta rengiant detalųjį planą padarytų pažeidimų ir pasiūlyta patvirtinti detalųjį planą (t. 1, b. 1. 45).

Druskininkų savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 6 d. pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui pasiūlymą išnuomoti faktiškai naudojamą 0,.4996 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Stamita“ (t. 1, b. 1. 47). Atsižvelgdamas į prašymą, Alytaus apskrities viršininkas 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 15-Z-l 113 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo“ patikslino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis ir nustatė 0,4996 ha žemės sklypo plotą (1.1 punktas) bei įpareigojo Druskininkų žemėtvarkos skyrių patikslinti 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N15/03-1203 (t. 1, b. 1. 50-51).

Šalies argumentai

Apeliantas ieškiniu nei vieno iš pirmiau nurodytų sandorių ir administracinių aktų neginčijo.

Vykdydamas Alytaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 15-Z-l 113, Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas - Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas - 2005 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324, būdamas sutarties šalimi nuomotoju, ir UAB “Stamita“, būdama sutarties šalimi nuomininku, patikslino 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15/03-1203 ir nustatė, kad išnuomojamo žemės sklypo plotas sudaro vietoj 0,1075 ha – 0,4996 ha (t. 1, b. 1. 54-58).

Išplėstame žemės sklype laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. buvo vykdomos statybos 2005 m. rugpjūčio 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. 121/05 pagrindu. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad Šeimyninio tipo apartamentų viešbutis su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, požemine automobilių saugykla su pagalbinėmis patalpomis pastatytas, adresu (duomenys neskelbtini). Komisijos 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu šis statinys pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus ir tinkamu naudoti (t. 3, b. 1. 100-103). Taigi, išplėstame ginčo žemės sklype 2007 m. rugsėjo 11 d., pastačius šeimyninio tipo apartamentų viešbutį su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, UAB „Stamita“ tapo dviejų atskirų statinių viename žemės sklype savininke - ne tik pastatyto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir anksčiau privatizuoto bei rekonstruoto (viešbučio-kavinės) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. kovo 22 d. patikrinimo aktą Nr. TPl-684-(14.4) ir UAB „Stamita“ 2010 m. kovo 24 d. prašymą, Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V35-175 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ pagrindu buvo atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimo prijungiant teritoriją (duomenys neskelbtini), detaliojo plano korektūra, padalijant žemės sklypą į du atskirus sklypus (t.1. b.l. 63-65). Priėmus nurodytą įsakymą, UAB „Stamita“ statiniams: pastatui - viešbučiui su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir naujai pastatytiems statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirti du atskiri žemės sklypai.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos gyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 1 d. įsakymų Nr. Ž4-129 ir Nr. Ž4-130 pagrindu, 2010 m. rugsėjo 7 d. tarp žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir UAB „Stamita“ buvo sudarytos dvi atskiros žemės nuomos sutartys: žemės sklypas 0,1213 ha ploto išnuomotas (sutartis Nr. 1.20/N-3) pastatui - viešbučiui su kavine eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, o žemės sklypas 0,3781 ha ploto išnuomotas (sutartis Nr. 1.20/N-4) naujai pastatytiems statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (t. 1, b. 1. 187-190). Šiuo metu UAB „Stamita“ nebėra nurodytų žemės sklypų nuomininkas (t. 2, b. 1. 106, 116-125).

Minėti dokumentai patvirtina, jog UAB „Stamita“ žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas tikslu eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau galiojančiais ir nenuginčytais detaliojo plano sprendiniais minėtas žemės sklypas buvo išplėstas iki 0,4996 ha ploto. Remiantis minėtais detaliojo plano sprendiniais, Alytaus apskrities viršininkas įsakymu įpareigojo Druskininkų žemėtvarkos skyrių patikslinti nuomos sutarties nuostatas. Remiantis 2012 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 5.2 punktu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2005 m. birželio 17 d. buvo valdomas Alytaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 punktą, sprendimus dėl minėto žemės sklypo nuomos turėjo teisę priimti apskrities viršininkas. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą išnuomoti valstybinę žemę, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. 2005 m. birželio 17 d. papildomas susitarimas Nr. N15/05-1324 buvo sudarytas įgyvendinant inter alia 2003 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 15-320 ir 2005 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 15-Ž-1113. Minėti Alytaus apskrities viršininko įsakymai buvo juridinis pagrindas pakeisti nuomos sutartį. Minėti administraciniai aktai yra galiojantys. Kol jų teisėtumas nenuginčytas, negali būti kvestionuojamas 2005 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324, įgyvendinančio ir atitinkančio minėtų administracinių aktų nuostatas, teisėtumas. Tai suponuoja, kad papildomas susitarimas ir vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti tik nuginčijus administracinius aktus, kuriais buvo nuspręsta sudaryti nuomos sutarties pakeitimą ir išnuomoti UAB „Stamita“ 0,4996 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2005 m. birželio 17 d. (išnuomoto valstybinio žemės sklypo ploto padidinimo 0,4996 ha) iki 2007 m. rugsėjo 11 d. t. y. pastatymo naujo statinio dienos, nuomininkas UAB „Stamita“ išplėstoje žemės sklypo dalyje kokių nors statinių nuosavybės (ar nuomos) pagrindais nevaldė. Todėl Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas - Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2005 m. birželio 17 d. sudarydamas papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 su UAB „Stamita“ dėl patikslinimo 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 ir taip išnuomodamas išplėstą 0,4996 ha valstybinės žemės sklypo plotą, atliko veiksmą prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi valstybinė žemė nuomininkui be aukciono gali būti nuomojama tik tuo atveju, jei tai susiję su jam priklausančių (ar nuomojamų) statinių ar įrenginių valdymu, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. UAB „Stamita“ pažymi, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nėra visiškai tikslus. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turinčiame 0,4996 ha ploto, 2005 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 sudarymo dieną, UAB „Stamita“ turėjo nuosavybės teise valdomą pastatą - viešbutį su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teisės aktai suteikė teisę UAB „Stamita“ lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomotis žemės sklypą, tikslu įgyvendinti savininko teises eksploatuoti nuolatinius statinius.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad po 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Stamita“ valstybinį žemės sklypą valdė nuomos pagrindais, pažeidžiant valstybinės žemės nuomos santykius, reglamentuojančius teisės aktus. Apeliantas nereiškė ieškinio ir neginčijo suformuoto (išplėsto) žemės sklypo rengimo, įskaitant teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų, neginčijo 2005 m. rugpjūčio 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. 121/05, neginčijo išplėstoje žemės sklypo dalyje atliktos statybos, neginčijo ir pripažino, tad išplėstas iki 0,4996 ha dydžio žemės sklypas nėra per didelis, toks dydis būtinas tame žemės sklype esamiems pastatytiems statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Laikantis teisės aktų reikalavimų ir turint visus valstybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus ir 2007 m. rugsėjo 11 d. pastačius šeimyninio tipo apartamentų viešbutį su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, UAB „Stamita“ tapo dviejų atskirų statinių viename žemės sklype savininke - ne tik pastatyto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir anksčiau privatizuoto bei rekonstruoto (viešbučio-kavinės) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Stamita“ nuosavybės teise statinius turėjo ne tik 2003 m. kovo 6 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N15/03-1203 perduoto 0,1075 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribose, bet ir viso 2005 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324 išplėsto iki 0,4996 ha ploto žemės sklypo teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Stamita“ 2007 m. rugsėjo 11 d. teisės aktų nustatyta tvarka atliko statybas ir pastatė Šeimyninio tipo apartamentų viešbutį su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, požemine automobilių saugykla su pagalbinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu išplėstas žemės sklypas 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo užstatytas. Šis žemės sklypas reikalingas esamiems pastatams eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį, todėl nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Stamita“ įgijo teisę teisės aktuose nustatyta lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti žemės sklypą. UAB „Stamita“ nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. įgijus teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti žemės sklypą, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, t. y. 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių tarp žemėtvarkos skyriaus vedėjo (sutarties šalies nuomotojo) ir UAB „Stamita“ (sutarties šalies nuomininko) dėl žemės sklypo 0,1213 ha ploto nuomos (sutartis Nr. 1.20/N-3) pastatui - viešbučiui su kavine eksploatuoti ir dėl žemės sklypo 0,3781 ha ploto nuomos (sutartis Nr. 1.20/N-4) naujai pastatytiems statiniams eksploatuoti, nes nuomos sutartys neprieštarauja ir atitinka imperatyvias įstatymo normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos santykius. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 28 ir 30.11 punktuose įtvirtintų materialinės teisės normų, nes minėtuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), UAB „Stamita“ turėjo nuosavybės teise valdomus statinius, todėl teisės aktai suteikė teisę UAB „Stamita“ lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomotis žemės sklypus, tikslu įgyvendinti savininko teises eksploatuoti nuolatinius statinius.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Nors apeliantas teigia, kad taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, kadangi UAB „Stamita“ nepagrįstai sutaupė, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kokio dydžio turėtų būti priteistas mokestis, kaip jis apskaičiuojamas. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad mokestis turi būti priteistas, nes žemės sklypą išnuomojus ne aukciono būdu valstybės turtas buvo naudojamas neracionaliai. Su tokiais apelianto argumentais atsakovė nesutinka, mano, jog apeliantas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4 p.). Atsakovė pažymi, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Stamita“ aukciono būdu būtų išsinuomojusi žemės sklypą, taip pat nėra įrodyta, kad tai būtų darę kiti asmenys. Ieškovo pateiktos UAB „Stamita“ žemės mokesčio deklaracijos patvirtina, jog UAB „Stamita“ tinkamai ir laiku mokėjo žemės nuomos mokestį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Stamita“ praturtėjo valstybės sąskaita. Priešingai, valstybinės žemės sklypas buvo nuomojamas, valstybė ir Druskininkų miesto savivaldybė iš to gavo pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Stamita“ valstybei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais naudojosi 2003 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 15-320, 2005 m. birželio 1 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 15-Ž-l 113, 2010 m. rugsėjo 1 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų Nr. Ž4-130 ir Nr. Ž4-129, 2005 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324, 2010 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 1.20/N-3 ir Nr. 1.20/N-4 pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Stamita“ valstybine žeme disponavo sutarčių pagrindu, o ieškovas neįrodinėjo ir neginčijo aplinkybių, kad 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita“ papildomas susitarimas Nr. N15/05-1324 prie 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 ar 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1.20/N-3, ar 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1.20/N-4 buvo sudarytos apgaulės, įgaliojimų viršijimo, kitam sandoriui pridengti ar kitaip nesąžiningai veikiant sandorių šalims ar vienai iš šalių. Taigi, byloje nėra konstatuoti jokie neteisėti atsakovo UAB „Stamita“ veiksmai. Jų neįrodinėja ir apeliantas. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Akivaizdu, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šioje byloje negalėtų būti taikomas, kadangi UAB „Stamita“ žemės sklypus valdė ginčijamų sutarčių ir neginčijamų administracinių aktų pagrindu, t. y. tam buvo teisinis pagrindas.

Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, UAB „Stamita“ išplėstą valstybinį žemės sklypą valdė nuomos pagrindais, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms lengvatine (ne aukciono) tvarka laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 11 d. (2 metus ir 3 mėn.), todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovas UAB „Stamita“ be teisėto pagrindo po 2007 m. rugsėjo 11d. mokėjo savivaldybės nustatytą metinį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą. Kaip minėta, laikantis teisės aktų reikalavimų ir turint visus valstybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus ir 2007 m. rugsėjo 11 d. pastačius šeimyninio tipo apartamentų viešbutį su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, UAB „Stamita“ tapo dviejų atskirų statinių viename žemės sklype savininke - ne tik pastatyto statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir anksčiau privatizuoto bei rekonstruoto (viešbučio-kavinės) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Stamita“ turėjo teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomotis statiniams pagal paskirtį naudoti reikalingą žemės sklypą. Remiantis CK 6.242 straipsnio 3 dalimi, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Atsakovė pažymi, jog valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos valstybę atstovaujančių kompetentingų subjektų, kurie sutiko su tokiomis sutarčių sąlygomis ir jos kaina. Tai reiškia, jog valstybė veikė savo rizika. Todėl valstybė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių.

Dėl viešojo intereso

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė viešojo intereso buvimo fakto, kuris lemtų ginčijamų sandorių panaikinimą, ir išsamiai motyvavo tokį savo sprendimą. Teismas pažymėjo, jog nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki kreipimosi į teismą ir bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo daugiau nei septyneri metai. Akivaizdu, kad per tokį laikotarpį atsakovai UAB „Stamita“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, trečiasis asmuo UAB „Elūna“, ne viena dešimtis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų (gyvenamosios paskirties patalpų statinyje yra 133 vnt.), įvairios įmonės disponuojančios negyvenamosiomis patalpomis (negyvenamosios paskirties patalpų statinyje yra 25 vnt.) ir kiti su ginčijamais sandoriais susiję asmenys įgijo teisėtų lūkesčių dėl administracinių aktų ir jų pagrindu sudarytų sandorių teisėtumo. Teismas sprendė, kad panaikinus nuomos sandorius būtų pažeisti ne tik atsakovų ir trečiojo asmens, bet ir kitų su sandoriais susijusių asmenų teisėti lūkesčiai, kad sudaryti ir nuo 2005 metų galioję sandoriai bus toliau vykdomi. Atsakovė pažymi, kad tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, jog teisėtų lūkesčių principo esmė - asmens teisėtai įgytų teisių apsauga, t. y. teisėtų lūkesčių principu siekiama užtikrinti, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. vasario 20 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pripažinimas iš dalies negaliojančiu 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita“ papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 prie 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 (t. y. laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 11 d.) atsiradusių materialinių teisinių padarinių nepašalintų, buvusios padėties neatkurtų, kadangi ginčo žemės sklype teisėtai pastatytas 11 aukštų statinys, kurį sudaro viso 14 028,72 kv. m. bendrojo ploto, iš jo 7 340,20 kv. m. gyvenamojo ploto, gyvenamosios paskirties patalpų statinyje yra 133 vnt., negyvenamosios 25 vnt.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad net ir ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, tai realių teisinių pasekmių nesukeltų. Alytaus apskrities viršininko 2003 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 15-320 ir 2005 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 15-Ž-l 113 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 1 d. įsakymai Nr. Ž4-130 ir Nr. Ž4-129 būtų galiojantys. Tai suponuoja, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), turėtų būti išnuomoti UAB „Stamita“ ar jos teisių perėmėjams. Antra, UAB „Stamita“ nebėra valstybinės žemės nuomininkas. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis pastatas - viešbutis su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Šiaulių banko lizingas“. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis daugiabutis gyvenamasis namas priklauso daugeliui jame gyvenančių asmenų ir yra naudojamas pagal paskirtį. Tai suponuoja, kad net ir pripažinus nuomos sutartis negaliojančiomis, jos bus sudarytos tokiomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, t. y. ne aukciono tvarka, kadangi statinių savininkai turės teisę lengvatine tvarka išsinuomoti žemės sklypą. Todėl sandorių panaikinimas nesukels realių teisinių padarinių - valstybinės žemės nuomos sutartys galės ir turės būti vėl sudarytos nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Be to, visi detaliųjų planų sprendiniai buvo suderinti su kompetentingomis institucijomis, visuomene. Todėl viešojo intereso gynimas ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo aktualus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs ne tik į bylos sudėtingumą ir kitas svarbias aplinkybes, bet ir į ieškovo elgesį bylos nagrinėjimo metu (CPK 93 str. 4 d.). Nagrinėjama civilinė byla, pradėta pagal apelianto ieškinį ginant viešąjį interesą, yra sudėtinga. Byloje buvo sprendžiami kompleksiniai teisės klausimai, t. y. pareikštas ieškinys turėjo būti vertinamas tiek administracinės, tiek civilinės teisės aspektais, buvo keliami sudėtingi teisės klausimai, svarstomas paties viešojo intereso egzistavimas kilusiame ginče. Rengiantis bei nagrinėjant bylą teisme privalėjo būti nuodugniai tiriami ne tik aktualūs bylai įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, tačiau taip pat tikrinami apelianto pateikti skaičiavimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio vertės, atliekami savarankiški skaičiavimai. Bylos sudėtingumą patvirtina tiek bylos apimtis, tiek ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme - byla buvo nagrinėjama ilgiau kaip metus laiko, byloje buvo paskirti net šeši teismo posėdžiai, ieškovas net du kartus tikslino ieškinį. Kiekvienam teismo posėdžiui atsakovo atstovas privalėjo ruoštis itin kruopščiai - analizuoti apelianto nuolat į bylą naujai pateikiamą medžiagą, ištirti daugiau kaip prieš dešimt metų galiojusius nacionalinius bei lokalinius (Druskininkų savivaldybės) teisės aktus. Pasirengimas kiekvienam teismo posėdžiui papildomai didino advokato laiko sąnaudas ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad papildomai suformuotas 0,3921 ha dydžio žemės sklypas atitiko teritorijų planavimo dokumento - detaliojo plano, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 11-827 sprendinius, tačiau toje teritorijoje buvo galimybė suformuoti naują žemės sklypą, tačiau teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo klausimas ieškinyje keliamas nebuvo, o ginčijamas tik pats 2005-06-17 susitarimas Nr. N15/05-1324 prie 2003-03-06 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203, kuriuo buvo patikslintas žemės sklypo plotas. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad valstybinės žemės nuomos 2010 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. 1-20/N-3 ir 2010 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės sklypo žemės nuomos sutartis Nr. 1.20/N-4, 2005-06-17 susitarimo Nr. N15/05-1324 sukeltas teisinis padarinys. Nurodo, kad nėra pagrindo nesutikti su teismo sprendime padaryta išvada, kad žemės sklype 2007 m. jau buvo UAB „Stamitai“ priklausantys pastatai: Šeimyninio tipo apartamentų viešbutis ir viešbutis kavinė, o ieškovas neginčijo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, suformuoto ir prijungto žemės sklypo dydžio bei statybos leidimų. Pažymi, kad detalaus plano tikslas buvo pakeisti esamo naudojamo 0,1075 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį bei papildomai prisijungti ne didesnį kaip 0,5 ha žemės sklypo plotą komercinei veiklai vykdyti. Ieškovo ieškinyje buvo nurodoma, kad patikslinus 2003-03-06 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15/03-1203, 2005-06-17 susitarimu N15/05-1324 buvo pažeistas viešas interesas t. y. nustatytais pažeidimais galėjo būti pažeisti kitų ūkio subjektų, kurie neturėjo galimybės teisėtai dalyvauti aukcione dėl žemės sklypų nuomos, tai pat Druskininkų miesto savivaldybės, negavusios nustatyta tvarka lėšų iš aukciono, taip pat Druskininkų miesto gyventojų interesai. Nacionalinė žemės tarnyba pateiktuose atsiliepimuose dėl ginčo sutarčių teisėtumo pareiškė savo nuomonę dėl administracinių aktų teisėtumo, kurių pagrindu buvo sudarytos ginčo sutartys, tačiau nors ieškinys buvo teiktas Druskininkų miesto apylinkės teismui tris kartus, tačiau ieškinyje administracinių aktų prašoma naikinti nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsižvelgiant į pateiktus ieškovo reikalavimus, proceso šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai įvertino ginčo situaciją, konstatuojant, jog nėra viešo intereso pažeidimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų. Tai, kad prokurorė pateikė ieškinį viešo intereso gynimo pagrindu, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų ir pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų neginčijamą viešo intereso pažeidimo buvimą konkrečioje ginčo situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl trijų žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ieškovui įrodinėjant, kad buvo pažeistos įstatyminės tokių sandorių sudarymo nuostatos ir neteisėtų sandorių pagrindu padarytų nuostolių atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog kad 2002 m. spalio 4 d. sutartimi „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo" UAB „Stamita" įgijo nuosavybės teises į gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą, turintį 186,02 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punktu buvo patvirtinta, kad UAB „Stamita" priskirtas 1 075 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo būtinas pastatui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (t1, b. l. 22-26). Alytaus apskrities viršininko 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 15-320 „Dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka" buvo išnuomotas žemės sklypas unikalus Nr. 1501-0001-0354, esantis (duomenys neskelbtini), nuomininkui UAB „Stamita" 99 metams (t1, 29). Alytaus apskrities viršininko atstovas – Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N15/03-1203, būdamas sutarties šalimi nuomotoju, ir UAB „Stamita", būdama sutarties šalimi nuomininku, susitarė dėl 0,1075 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų ir tvarkos (t1, b.l. 30-31). UAB „Stamita" 2004 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką su prašymu leisti rengti detalųjį planą teritorijos (duomenys neskelbtini), planavimo tikslas - pakeisti esamo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį bei papildomai leisti prijungti ne didesnį kaip 0,5 ha ploto žemės sklypą komercinei veiklai (t1, b.l. 38). Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2004-09-15 raštu Nr. V-3-1450 (1.43) Druskininkų savivaldybės administracijai pranešė, kad neprieštarauja, kad UAB „Stamita" rengtų detalųjį planą Liepų gatvėje prie nuosavybės teise priklausančio pastato (t1, b.l. 39). Druskininkų savivaldybės administracija 2004-10-27 sutartimi Nr. 04-28.3 perdavė UAB „Stamita" detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimą (t1, b.l. 40). Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas 2005-02-25 rezoliucija patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 31. Akte buvo konstatuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išplėtimo, prijungiant teritoriją (duomenys neskelbtini), detalusis planas yra tinkamas (t1, b.l. 44). Druskininkų savivaldybės taryba 2005 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. Tl-827 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo" 1 punktu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimo prijungiant teritoriją esančią (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Tvirtinant detalųjį planą buvo atsižvelgta į 2005 m. vasario 25 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 31, kuriame nebuvo nustatyta, rengiant detalųjį planą, padarytų pažeidimų ir pasiūlyta patvirtinti detalųjį planą (t1, b. l. 45;). Druskininkų savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 6 d. pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui pasiūlymą išnuomoti faktiškai naudojamą 0,4996 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Stamita" (t1, b. l. 47). Alytaus apskrities viršininkas 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 15-Ž-l 113 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo" patikslino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis ir nustatė 0,4996 ha žemės sklypo plotą (1.1 punktas) bei įpareigojo Druskininkų žemėtvarkos skyrių patikslinti 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N15/03-1203 (t1, b.l. 50-51). Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas – Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2005 m. birželio 17 d. papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324, būdamas sutarties šalimi nuomotoju, ir UAB „Stamita", būdama sutarties šalimi nuomininku, patikslino 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15/03-1203 ir be kito nustatė, kad išnuomojamo žemės sklypo plotas sudaro vietoj 0,1075 ha - 0,4996 ha (t1, b. l. 54-58). Išplėstame žemės sklype laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. buvo vykdomos statybos 2005-08-04 išduoto statybos leidimo Nr. 121/05 pagrindu. Iš pripažinimo tinkamu naudoti akto matyti, kad Šeimyninio tipo apartamentų viešbutis su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, požemine automobilių saugykla su pagalbinėmis patalpomis pastatytas, adresu (duomenys neskelbtini). Komisijos 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu šis statinys pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus ir tinkamu naudoti (t 3, b.l. 100-103). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t3, b. l. 88;) matyti, kad pastatytą statinį sudaro viso 14 028,72 kv. m. bendrojo ploto, iš jo 7 340,20 kv. m. gyvenamojo ploto, gyvenamosios paskirties patalpų statinyje yra 133 vnt., negyvenamosios paskirties - 25 vnt. tokiu būdu 0,4996 ha ploto žemės sklype 2007 m. rugsėjo 11 d. pastačius šeimyninio tipo apartamentų viešbutį su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, UAB „Stamita" tapo dviejų atskirų statinių viename žemės sklype savininke pastatyto statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir anksčiau privatizuoto bei rekonstruoto (viešbučio – kavinės) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-03-22 patikrinimo aktą Nr. TP1-684-(14.4) ir UAB „Stamita" 2010-03-24 prašymą, Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V35-175 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo" pagrindu buvo atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išplėtimo prijungiant teritoriją (duomenys neskelbtini), detaliojo plano korektūra, padalijant žemės sklypą į du atskirus sklypus (t1, b. l. 63-65). Priėmus nurodytą įsakymą, UAB „Stamita" statiniams: pastatui – viešbučiui su kavine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir naujai pastatytiems statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirti du atskiri žemės sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-01 įsakymų Nr. Ž4-129 ir Nr. Ž4-130 pagrindu, 2010-09-07 tarp žemėtvarkos skyriaus vedėjo (sutarties šalies nuomotojo) ir UAB „Stamita“ (sutarties šalies nuomininko) buvo sudarytos dvi atskiros žemės nuomos sutartys: žemės sklypas 0,1213 ha ploto išnuomotas (sutartis Nr. 1.20/N-3) pastatui – viešbučiui su kavine eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, gi žemės sklypas 0,3781 ha ploto išnuomotas (sutartis Nr. 1.20/N-4) naujai pastatytiems statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (t1, b .l. 187-190).

Nustatyta, jog 2014 m. liepos 31 d. UAB „Stamita" pardavė UAB „Šiaulių banko lizingas" pastatą - viešbutį su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Elūna" su UAB „Šiaulių banko lizingas" sudarė finansinio lizingo sutartį dėl minėto pastato įgijimo išperkamosios nuomos būdu (t2, b.l. 116-125;). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. p. pagrindu visos žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 1.20/N-3 teisės ir pareigos perėjo nekilnojamojo turto pirkėjui ir lizingo gavėjui pagal lizingo sutartį (t2, b.l. 116; 119;). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2014-09-15 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutarties nutraukimo“ Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-268, vadovaujantis LR CK 6.562 str. 6 d. (šalių susitarimu) ir UAB „Stamita" prašymu nutraukta valstybinės žemės 0,3781 ha ploto žemės nuomos 2010 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. 1.20/N-4, sudaryta su UAB „Stamita" (t2, b.l. 106).

Ieškovas byloje prašė pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita“ papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 prie 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1.20/N-3; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1.20/N-4; priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Stamita“ 186 797,46 Lt bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.1, b. l. 1-7, 179-186, t. 2, b. l. 130-138).

Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka 2015 m. vasario 2 d. teismo sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovei UAB „Stamita“ 3372,98 eurų bylinėjimosi išlaidų (4 t. b. l. 6-30)..

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ieškovas, esminiai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiamo tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko neteisingai išsprendė šalių ginčą, be to be faktinio ir teisinio pagrindo netenkino ieškovo prašymo priteisti prašomą nuostolių sumą, nors teismo sprendime konstatavo, kad kurį laiką (nuo 2005 06 17 iki 2007 09 11) atsakovė be teisėto pagrindo valdė papildomai suteiktą 0,3781 ha valstybinės žemės sklypo plotą, nes Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2005 m. birželio 17 d., sudarydamas papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 su UAB „Stamita" dėl 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 patikslinimo ir taip atsakovei išnuomodamas papildomą valstybinės žemės sklypo plotą, atliko veiksmą prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms. Byloje taip pat ginčijamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumas.

Dėl papildomo susitarimo pakeisti nuomos sutartį ir žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Ieškovas tiek reikšdamas ieškinį, tiek apeliaciniame skunde įrodinėjo, jog 2005-06-17 papildomu susitarimu Nr. N15/05-1324 žemės sklypas UAB „Stamita“ buvo išnuomotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes gretimame žemės sklype bendrovė jokių statinių neturėjo, tačiau ne aukciono tvarka prie jau nuomojamo 0,1075 ha ploto valstybinės žemės sklypo, buvo ginčijamu papildomu susitarimu prijungtas papildomas valstybinės žemės sklypas, kurį Druskininkų žemėtvarkos skyrius išnuomojo UAB „Stamita“. Šis susitarimas Nr. N15/05-1324 ieškovo vertinimu yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams. Minimos įstatymų normos nustatė, jog valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, išimtis galėjo būti daroma tuo atveju, jeigu tame žemės sklype bendrovė turėtų statinių arba sklypas būtų įsiterpęs tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų. Teritorijoje, kurioje buvo papildomai suformuotas 0,3921 ha dydžio valstybinės žemės sklypas ir išnuomotas atsakovei, buvo galimybė suformuoti naują žemės sklypą. Dėl to ieškovas mano, kad pagrįstai ir teisėtai ieškinyje pareiškė reikalavimą naikinti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį papildomą susitarimą, o taip pat 2010-09-07 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 1.20/N-3, Nr. 1.20/N-4, sudarytas tarp NŽT Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita“, kuriomis UAB „Stamita“ buvo išnuomoti 0,1213 ha ploto ir 0,3781 ha valstybinės žemės sklypai, nes minėtos sutartys yra neteisėto 2005-06-17 papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 sukeltas teisinis padarinys. Minimi skunde neteisėti sandoriai sukūrė žalingas teisines pasekmes, kadangi UAB „Stamita“ išvengė tinkamo, didesnio dydžio nuomos mokesčio mokėjimo valstybei. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai įvertino nurodomas faktines bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai išsprendė ginčą šioje ieškinio dalyje.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas nereiškė ieškinio ir byloje neginčijo suformuoto (išplėsto) žemės sklypo rengimo (įskaitant teritorijų planavimo dokumentų rengimą) procedūrų, neginčijo Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 03 22 sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, neginčijo 2005 m. rugpjūčio 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. 121/05, neginčijo išplėstoje žemės sklypo dalyje atliktos statybos teisėtumo, neginčijo ir pripažino, kad išplėstas iki 0,4996 ha dydžio žemės sklypas nėra per didelis, jis būtinas buvusiam ir bendrovės 2007 metais pastatytiems statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Stamita“ valstybine žeme visą laiką naudojosi sudarytų žemės nuomos sutarčių pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, kad prašomas pripažinti negaliojančiu susitarimas ir dvi žemės nuomos sutartys buvo sudarytos apgaulės įtakoje, nesąžiningai veikiant sandorių šalims ar vienai iš šalių, susitariančių institucijų atstovams viršijant jų kompetenciją. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovas nekėlė tiesioginės restitucijos klausimo-grąžinti žemės sklypus iš neteisėtos nuomos valstybei, tuo atveju, jei teismas panaikintų ginčijamus sandorius, kadangi tokia restitucija nėra galima, nes išnuomotose žemės sklypuose yra teisėtai nuosavybės priklausantys atsakovei statiniai.

Teisėjų kolegija sutinka ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad netikslinga naikinti skundžiamų žemės nuomos sandorių vadovaujantis teisėtų lūkesčių, teisinių santykių stabilumo principais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir įvertina tas aplinkybes, jog nuo 2005 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 sudarymo jau praėjo dešimt metų, tai yra ilgas laiko tarpas. Per šį laikotarpį atsakovė UAB „Stamita" įgijo teisėtus lūkesčius dėl administracinio akto ir jo pagrindu sudarytų žemės nuomos sutarčių teisėtumo. Per šį laikotarpį įvyko eilė juridinių faktų, kurie sukėlė teisines pasekmes-2014 metais atsakovė perleido naujai pastatytą statinį (duomenys neskelbtini) statinio įgijėjai UAB „Šiaulių banko lizingas", šiuo metu trečiasis asmuo byloje UAB „Elūna" buvusios nuomos sutarties pagrindu naudojasi vienu iš žemės sklypų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisėtų lūkesčių principo esmė - asmens teisėtai įgytų teisių apsauga, t. y. teisėtų lūkesčių principu siekiama užtikrinti, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. vasario 20 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagristai sprendė, jog panaikinus žemės nuomos sandorius būtų pažeisti ne tik atsakovų ir trečiojo asmens, bet ir kitų su sandoriais susijusių asmenų teisėti lūkesčiai, kad sudaryti ir nuo 2005 metų galioję sandoriai bus toliau vykdomi. Teisėjų kolegija sutinka ir su Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi, kurioje prašymas naikinti papildomą susitarimą ir žemės nuomos sutartis atmestas ir tuo pagrindu, jog sandorius prašoma pripažinti tik dėl jų formalaus neteisėtumo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo). Nagrinėjamoje byloje pripažinus iš dalies negaliojančiu 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 prie 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 atsiradusių materialinių teisinių padarinių nepašalintų, buvusios padėties iki sandorių sudarymo neatkurtų, kadangi ginčo žemės sklype teisėtai pastatytas 11 aukštų statinys ir atsakovei priklausantis rekonstruotas statinys.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje atmestini kaip nepagrįsti, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo šioje ginčo dalyje.

Dėl nuostolių atlyginimo

Apeliantas taip pat teigia, jog patikslintu ieškiniu buvo prašoma, panaikinus ginčo sutartis, išreikalauti iš bendrovės ir tinkamo dydžio mokestį už eilę metų (nuo 2005-06-17 iki ieškinio padavimo dienos) naudotą valstybinės žemės sklypą valstybei, kuris buvo išnuomotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nenustačius tinkamo dydžio (aukciono būdu) nuomos mokesčio. Prokuroras reikalavo iš UAB „Stamita“ valstybės naudai išieškoti gautą naudą LR CK 6.242 straipsnio pagrindu, kadangi nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad būtina apskaičiuoti ir išieškoti lėšų skirtumą, apskaičiuotiną pagal gautiną 0,3921 ha dydžio žemės sklypo žemės nuomos aukciono būdu mokestį, atėmus atsakovės mokėtą 0,3921 ha žemės sklypo nuomos mokestį pagal su UAB „Stamita" sudarytą papildomą susitarimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos CK 6 knygos XXIX skyriuje. Sutinkamai su CK 6.551 straipsnio 1 dalies nuostatomis valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais (LR CK 6.551 str. 2 d., taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama iš esmės - išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus - aukciono būdu. Naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128). Šiame nutarime nurodyta tvarka, kuria lengvatiniu (ne aukciono) būdu galima išnuomoti ar parduoti tik naudojamus žemės sklypus, t. y. žemės sklypus, kurių reikia nuomojamiems ar nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 17 d. (išnuomoto valstybinio žemės sklypo ploto padidinimo iki 0,4996 ha metu) žemės sklypo nuomininkas UAB „Stamita" išplėstoje 0,3921 ha žemės sklypo dalyje kokių nors statinių nuosavybės (ar nuomos) pagrindais nevaldė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas – Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2005 m. birželio 17 d., sudarydamas papildomą susitarimą Nr. N15/05-1324 su UAB „Stamita" dėl 2003 m. kovo 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 15/03-1203 patikslinimo ir taip išnuomodamas 0,3921 ha papildomai valstybinės žemės sklypo plotą, atliko veiksmą prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi valstybinė žemė nuomininkui be aukciono gali būti nuomojama tik tuo atveju, jei tai susiję su jam priklausančių (ar nuomojamų) statinių ar įrenginių valdymu, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Su tokia Druskininkų apylinkės teismo sprendimo išvada teisėjų kolegija sutinka. Tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nepagrįstai sprendė, kad nepagrįstai išnuomojant papildomą 0,3921 ha dydžio žemės sklypą atsakovei „Stamita“ nebuvo padaryta žala valstybei.

Teismui konstatavus, kad 2005 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 sudarymo metu nebuvo teisinio pagrindo atsakovams be aukciono išnuomoti ir suteikti galimybę naudotis 0,3921 ha dydžio žemės sklypo dalimi, už neteisėto ginčo sandorio pagrindu susiklosčiusį Žemės sklypo naudojimą, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti atlyginta. Valstybės turtas turi būti naudojamas racionaliai, siekiant maksimalios naudos bei užtikrinant visų ūkio subjektų lygiateisiškumą. 2005 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 pagrindu neteisėtai suteiktas 0,3921 ha dydžio žemės sklypas nuomai privačiam juridiniam asmeniui ir naudojimasis sklypu komerciniams pastatams statyti ir eksploatuoti, pažeidė viešąjį interesą gauti maksimalią naudą iš valstybei priklausančio turto ir sudarė išskirtines sąlygas UAB „Stamita" vykdyti komercinę veiklą netinkamai mokant sumažintą nuomos mokestį už 0,3921 ha ploto žemės sklypą. Dėl šių nustatytų aplinkybių ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje ginčo dalyje Druskininkų miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį, šalių ginčą išsprendė neteisingai.

Kadangi 2005 m. birželio 17 d. papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 sudarymo metu UAB „Stamita" neturėjo nuosavybės teise jiems priklausančių statinių 0,3921 ha ploto žemės sklype bei neatitiko kitų sąlygų, kurios leistų bendrovei nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu, daroma išvada, kad ginčo sklypas atsakovui galėjo būti suteiktas tik nuomojantis valstybinę žemę aukciono būdu. Suteikus ne aukciono tvarka atsakovei 0,3921 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį nuomai, buvo padaryta žala valstybei, kadangi žemę nuomojant aukciono būdu, žemės nuomos kaina yra žymiai aukštesnė. Teisėjų kolegija todėl sutinka su ieškovo motyvais, jog valstybiniu žemės sklypu neteisėtai pasinaudojusio subjekto UAB „Stamita" gauta nauda, nesumokant didesnio, aukciono būdu nustatyto žemės mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme, išieškotina LR CK 6.242 str. (nepagrįstas praturtėjimas) pagrindu.

Nustatant išieškotiną iš atsakovės pinigų sumą svarbi ta aplinkybė, kad atsakovė suteiktame papildomai nuomai žemės sklype 2007 m. rugsėjo 11 d. teisės aktų nustatyta tvarka baigė statybas ir įteisino Šeimyninio tipo apartamentų viešbutį su komercinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis, požemine automobilių saugykla su pagalbinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu išplėstas žemės sklypas 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo užstatytas. Šis žemės sklypas tapo reikalingas teisėtai pastatytiems ir žemės sklype esamiems pastatams eksploatuoti bei naudoti pagal paskirtį, todėl nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Stamita“ įgijo teisę teisės aktuose nustatyta lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti žemės sklypą.

Todėl teisėjų kolegija todėl konstatuoja, kad laikotarpis, kada atsakovė „Stamita“ be teisinio pagrindo naudojosi papildomai suteiktu nuomai žemės sklypu yra nuo 2005 06 17 iki 2007 09 11, kurio trukmė du metai ir trys mėnesiai. Todėl už šį laikotarpį nesumokėta didesnio žemės mokesčio dalis išieškotina valstybei iš atsakovės (LR CK 6.242 str.).

Nustatant išieškotiną valstybei padarytos žalos (nuostolių) sumą, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog praėjus tiek laiko po 2005 06 17 papildomo susitarimo pasirašymo, nėra realios galimybės nustatyti, koks tiksliai nuomos mokestis būtų mokamas, jeigu 0,3921 ha ploto valstybinės žemės sklypas būtų buvęs suteiktas atsakovei nuomai aukciono būdu, kadangi nurodomam žemės sklypui išnuomoti nebuvo rengtas aukcionas. Todėl ieškovas pagrįstai nurodo, kad iš atsakovo UAB „Stamita" išieškotinos nepagrįstai sutaupytos (nesumokėtos) valstybei žemės nuomos sumos gali būti apskaičiuotos ir kitu būdu - pagal pradinę žemės sklypo pardavimo aukcione kainą. 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 11 punkte nurodyta, jog 0,4996 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė — 800 000 Lt. Atitinkamai 0,3921 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė yra 627 862,29 Lt (800 000x0,3921 :0,4996=627 862,29). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos" 5.1 punkte nurodyta, kad aukcione parduodamų arba išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių tame tarpe Druskininkų miesto teritorijoje, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Ši vertė, įskaičius žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas, laikoma žemės sklypo pradine pardavimo kaina. Ginčo žemės sklypo detalusis planas buvo rengiamas UAB „Stamita", aukciono organizavimo išlaidų nebuvo, todėl 0,3921 ha dydžio žemės sklypo pradinė pardavimo kaina yra 627 862,29 Lt. Nuo šios sumos, pritaikius Druskininkų savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. Tl-201 (1 t. b. l. 67, 68) nustatytą 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, ir yra skaičiuotina pradinė sklypo nuomos aukcione kaina. Kadangi 0,3921 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 627 862,29 Lt, tai pritaikius 4 proc. nuomos mokesčio tarifą, metinis 0,3921 ha ploto žemės sklypo nuomos mokestis sudarytų 25 114,49 Lt. (627 862,29x4:100=25 114,49). Iš byloje pateiktų UAB „Stamita" žemės mokesčių deklaracijų matyti, jog bendrovė mokėjo nustatytą žemės nuomos mokestį už naudojimąsi neteisėtai išnuomota valstybine žeme nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2007 12 31 d (1 t. b. l. 84-86), šie mokėjimai yra įskaitomi, skaičiuojant ir priteisiant valstybei padarytų nuostolių sumą. Tokiu būdu iš UAB „Stamita" išieškotina nepagrįstai sutaupyta 46363,29 lt (13427,73 eurų) suma. Š i suma teisėjų kolegijos apskaičiuojama tokiu būdu-už šešis 2005 m. mėnesius reikėjo mokėti 12557,24 lt sumą, sumokėta už šį laikotarpį 1858,03 lt suma (1 t. b. l. 84), padaryta nuostolių suma 10699,21 lt suma; už 2006 metus reikėjo mokėti 25114,49 lt sumą, sumokėta 3716,03 lt suma (1 t. b. l. 85), padaryta nuostolių suma 21398,46 Lt; už 2007 metų aštuonis mėnesius reikėjo mokėti 16742,99 lt, sumokėta už šį laikotarpį 2477,37 suma (1 t. b. l. 86), nuostolių suma 14265,62 lt, viso nuostolių sumą yra 46363,29 lt (13427,73 eurų). Ši 13427,73 eurų nuostolių suma priteistina valstybei iš UAB „Stamita“ (LR CPK 178 str., CK 6.242 str. 1 d.).

Kitoje dalyje ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Priteisus 13427,73 eurų nuostolių sumą iš atsakovės UAB „Stamita" priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 13427,73 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 11 06) iki šio teisėjų kolegijos sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). , 6. 210 str. 1 d.). Nors UAB „Stamita“ yra juridinis asmuo ir nustatant priteistinų palūkanų dydį šiuo atveju taikytinos LR CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti tik 5 procentų dydžio palūkanas, todėl teisėjų kolegija negali išeiti už ieškinio ribų ir priteisti statymo nustatyto dydžio- 6 procentų palūkanas

Dėl viešojo intereso gynimo

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nesutinka ir su Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo išvada, jog byloje nėra viešo intereso pažeidimo ir todėl jis negali būti nagrinėjamu atveju ginamas. Teisėjų kolegija nustatė, kad Druskininkų apylinkės teismas neteisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo faktinės ir teisinės būtinybės ginti viešąjį interesą, kadangi jis akivaizdžiai buvo pažeistas. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės aktai nepateikia universalaus ir aiškaus viešojo intereso apibrėžimo. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Taigi teismas kiekvieną kartą turi ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju;) nustatyti viešojo intereso buvimo faktą.

Nagrinėjamoje byloje prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodo, kad pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių žemės sklypų nuomą ne žemės ūkio veiklai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-279/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu 2005 m. birželio 17 d. Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" sudaryto papildomo susitarimo Nr. N15/05-1324 nuostatos dėl papildomo žemės sklypo nuomos akivaizdžiai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi papildomas susitarimas dėl nuomos sudarytas tarp Alytaus apskrities viršininko administracijos įgalioto Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Stamita" ne aukciono tvarka, pažeidžiant kitų subjektų teisę dalyvauti aukcione dėl minėtos žemės sklypo nuomos ir išvengiant UAB „Stamita“ aukciono metu nustatyto didesnio dydžio nei buvo faktiškai mokamas nuomos mokesčio mokėjimo valstybei. Toks neteisėtas sandoris sukūrė teisines pasekmes, kadangi UAB „Stamita" išvengė tinkamo dydžio mokesčių mokėjimo valstybei. Ši faktinė ir teisinė situacija yra ne tik nesuderinama su protingumo bei sąžiningumo principais, bet kartu ir pažeidžia viešąjį interesą, kadangi pakertamas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis, priimančiomis sprendimus valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje. Nustatytais pažeidimais galėjo būti pažeisti kitų ūkio subjektų, kurie neturėjo galimybės teisėtai dalyvauti aukcione dėl minėto žemės sklypo nuomos, Druskininkų miesto savivaldybės, negavusios nustatyta tvarka lėšų iš aukciono, taip pat Druskininkų miesto gyventojų teisėti interesai. Todėl minėtų teisės aktų pažeidimas išnuomojant be aukciono žemės sklypą laikytinas viešojo intereso pažeidimu, kuris šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų sudarytų sandorių neteisėtumu valstybės turto valdymo ir disponavimo srityje. Viešas interesas šioje byloje ginamas priteisiant nesumokėtas nuomos mokesčio sumas valstybei iš atsakovės „Stamita“.

Dėl ieškinio senaties termino

Byloje atsakovė teigė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra nepagrįstai delsė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, todėl žymiai praleido vieno mėnesio terminą reikalavimams dėl administracinių aktų neteisėtumo reikšti. Tokia išvadą atsakovė grindė tomis aplinkybėmis, jog Lietuvos generalinė prokuratūra 2012 m. rugsėjo 3 d. gavo specialiųjų tyrimų tarnybos pareiškimą dėl tyrimo medžiagos perdavimo spręsti klausimą, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą. Prie šio rašto buvo pridėta 152 lapai tyrimo medžiagos; Pirmajame punkte nurodytą medžiagą generalinė prokuratūra 2012 m. rugsėjo 4 d. persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai, kurią ji gavo 2012 m. rugsėjo 10 d.; 2012 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos prokuratūra išsiuntė paklausimą Nacionalinei žemės tarnybai dėl informacijos ir medžiagos pateikimo, o atsakymą į paklausimą gavo 2012 m. lapkričio 12 d. Akcentuotina, jog prokuratūros paklausime buvo teiraujamasi tik dėl sklypo, esančio Liepų g. 2, Druskininkuose, padidinimo teisėtumo. Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme aiškiai nurodoma, kad „išsinuomojant šį žemės sklypą be aukciono buvo pažeisti Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.15 punkto reikalavimai"; 2013 m. vasario 1 d., t.y. praėjus beveik 3 mėn. nuo pirmojo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo gavimo dienos, Nacionalinei žemės tarnybai buvo išsiųstas dar vienas paklausimas dėl informacijos ir medžiagos pateikimo, kuriame prašoma pateikti informaciją ir apie žemės sklypo, esančio Liepos g. 2A, Druskininkuose, padidinimo teisėtumo. 2013 m. vasario 21d. gautame Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodoma, kad „išnuomojant šį žemės sklypą be aukciono buvo pažeisti Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.15 p. reikalavimai"; 2013 m. kovo 18 d., t.y. praėjus dar mėnesiui po paskutinio rašto išsiuntimo dienos, Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl informacijos apie žemės sklypus, esančius Liepų g. 2 ir Liepų g. 2A, Druskininkuose, pateikimo. 2013 m. kovo 18 d. buvo gautas Druskininkų savivaldybės administracijos atsakymas su prie juo pridėtais 3 lapais; 2013 m. liepos 5 d., t.y. praėjus beveik 4 mėn. po rašto iš Druskininkų savivaldybės administracijos gavimo, Kauno apygardos prokuratūra išsiuntė dar vieną paklausimą tai pačiai institucijai dėl informacijos pateikimo. Atsakymas į šį paklausimą buvo gautas 2013 m. liepos 15 d.; 2013 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus 20 d. nuo atsakymo iš Druskininkų savivaldybės administracijos gavimo, Kauno apygardos prokuratūra trečiąjį kartą kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl informacijos apie tuos pačius žemės sklypus pateikimo. Atsakymas iš minėtos institucijos buvo gautas 2013 m. rugpjūčio 23 d. su prie jo pridėtais 5 lapais; Su Ieškiniu į teismą prokuratūra kreipėsi 2013 m. spalio 22 d., t.y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo paskutinio rašto gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime, atmesdamas ieškinį, konkrečiai nepasisakė dėl šių atsakovės nurodomo argumento ir ieškinio senaties termino (ne) praleidimo, todėl teisėjų kolegija šiame sprendime dėl to pasisako atskirai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. Neringos savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146– 335/2008; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje A261–1502/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinant byloje nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, prokuroras atliko įvairius paklausimus institucijose ir kurį laiką papildomai rinko medžiagą dėl nurodytų ieškinyje pažeidimų pagrįstumo ir pagrindo pareikšti ieškinį. Atsižvelgiant į byloje nagrinėtų faktinių aplinkybių gausą ir teisinių santykių sudėtingumą, laikas, kurį prokuroras užtruko rinkdamas duomenis, reikalingus ieškiniui pateikti, yra pateisinamas ir sudaro pagrindą pripažinti, kad jis pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo surinko tik prieš kreipiantis į teismą 2013 m. spalio mėnesį. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad būtent nuo šios dienos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ir prokuroras, 2013 m. spalio 22 d pateikdamas ieškinį dėl administracinių akto, žemės nuomos sutarčių panaikinimo ir nuostolių atlyginimo, šio termino nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Byloje nustatyta, kad atsakovė „Stamita“ patyrė 11646,25 lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tokios išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų skaičių, yra pateisinamos, todėl tokias išlaidas priteisė atsakovei iš ieškovo. Teismas su šia Druskininkų apylinkės teismo išvada nesutinka. Druskininkų apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime nurodė, kad advokatui už parengimą atsiliepimo į ieškinį atsakovė sumokėjo 3 500 Lt (t2, b.l. 62-66), parengiant atsiliepimus į patikslintą ieškinį sumokėta 1 487,50 Lt suma (t3, b. l. 76-77), Iš 2014-03-18 PVM sąskaitos faktūros CTX 1479 (t2, b. l. 58-59; 90-91) nustatė, kad advokatui už atstovavimą 2014-02-17 teismo posėdyje sumokėta 700 Lt (t2, b.l. 62-66). Iš 2014-06-02 PVM sąskaitos faktūros CTX 1521 (t2, b.l. 60-61; 92-93) nustatė , kad advokatui už atstovavimą 2014-05-15 teismo posėdyje sumokėta 1 050 Lt (t2, b.l. 62-66). Iš 2014-06-02 PVM sąskaitos faktūros CTX 1556 (t2, b.l. 90-95) nustatė, kad advokatui už atstovavimą 2014-07-09 teismo posėdyje sumokėta 700 Lt (t2, b.l. 102-105). Iš 2014-09-29 PVM sąskaitos faktūros TAX 21 (t3, b.l. 72-73) nustatė, kad advokatui už atstovavimą 2014-09-25 teismo posėdyje sumokėta 700 Lt (t3, b.l. 76-77). Iš 2014-11-20 PVM sąskaitos faktūros TAX 78 (t3, b.l. 74-75) nustatė , kad advokatui už atstovavimą 2014-10-23 teismo posėdyje sumokėta 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tokios išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, rengtų procesinių dokumentų skaičių, yra pateisinamos, todėl visas atsakovės patirtas išlaidas priteisė iš ieškovo. Teismas su šia Druskininkų apylinkės teismo išvada nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau - Rekomendacijos) nuostatas maksimalus apmokėjimas už rengtą procesinį dokumentą yra 3000 litų suma, todėl 3500 litų sumą už atsiliepimą į ieškinį atsakovei teismas priteisė nepagrįstai, ši suma mažintina iki 3000 litų. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2014 02 27 teismo posėdis vyko 45 minutes (1 t. b.l. 194), todėl maksimali priteistina suma yra 150 litų, 2014 05 15 teismo posėdis vyko 1,5 valandos (2 t. b.l. 33), todėl maksimali priteistina suma yra 300 litų, 2014 07 09 (2 t. b.l. 74) teismo posėdis vyko dvi valandas, todėl maksimali priteistina suma yra 300 litų, 2014 09 25 teismo posėdis vyko dvi valandas (2 t. b.l. 109), todėl maksimali priteistina suma yra 300 litų, į 2014 10 25 teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovas (2 t. b.l. 153), 2014 12 18 teismo posėdis vyko pusantros valandos, (3 t. b.l. 132), todėl maksimali priteistina suma yra 300 litų. Teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstomis laikytinos 3000 litų ir 1487, 50 litų sumokėtos sumos už procesinių dokumentų paruošimą ir 1350 litų suma už advokato dalyvavimą aukščiau nurodytuose teismo posėdžiuose, todėl darytina išvada, kad atsakovė pateisino ir pagrindė 5837,50 litų (1690,65 eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų dalį. Panaikinus dalį Druskininkų apylinkės teismo sprendimo ir priteisus valstybei iš atsakovės 46363,29 lt sumą, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys nuostolių priteisimo dalyje yra patenkintas 25 procentais, todėl atsakovei yra priteistina 75 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis-1267,98 eurai (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Kitoje dalyje prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Patenkinus ieškinį dalyje, nuo priteistos 13427,73 eurų sumos iš atsakovės UAB „Stamita“ valstybei priteisia teisėjų kolegija 402,83 eurus žyminio mokesčio sumą. Taip pat nustatyta, kad valstybė patyrė 11,53 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi priteistina iš atsakovės šių išlaidų suma nesiekia 3 eurų, šios išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti valstybei iš UAB „Stamita“ 186 797,46 Lt nuostolių sumą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteista atsakovei UAB „Stamita“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 3 372,98 eurų bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ (į, k. 153701266) 13427,73 eurų nuostoliams atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13427,73 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 11 06) iki šio teisėjų kolegijos sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ (į, k. 153701266) 402,83 eurus žyminio mokesčio (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ (į, k. 153701266) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1690,65 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas