Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-10 · Civilinė byla Nr. e2S-403-260/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
e2S-403-260/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19486-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
O. G.
Suinteresuotas asmuo
Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialui, L. G., A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-403-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19486-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.9; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. (A.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-3117-429/2020 pagal pareiškėjos O. G. (A.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialui, L. G., A. Š., antstoliams V. K., S. V., R. B. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kuria pareiškėjos pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja O. G. (A.) 2019 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame prašė iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankrotų administravimo grupė“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 4 straipsnio nuostatų reikalavimų, nustatė pareiškėjai O. G. (A.) 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjai, kad pateikus procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja O. G. (A.) 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui prašymą dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo ir patikslinto pareiškimo priėmimo, kuriame prašė priimti patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui – O. G. (A.) iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjos O. G. (A.) pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Jai buvo paaiškinta, kad teismo nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti 2019 m. gruodžio 16 d. teisėjos rezoliucija buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 23 d. Šalindama pareiškimo trūkumus pareiškėja 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui patikslintą prašymą (pareiškimą), kuriame tik iš dalies pašalino teismo nutartimi nustatytus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumus. Teismas pastebėjo, kad trūkumų šalinimo nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti aplinkybes dėl maksimalių pastangų, siekiant sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, realiai (bent iš dalies) įvykdytų įsipareigojimų. Tačiau pareiškėja šių aplinkybių nepaaiškino, trumpai pareikšdama, kad visi įsiskolinimai (išskyrus įsiskolinimą VSDFV Kauno skyriui) yra perduoti antstoliams, todėl susitarimai tarp pareiškėjos ir kreditorių dėl skolų atidėjimo/išdėstymo laike yra objektyviai neįmanomi. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja teismui pateikė duomenis ne apie visus savo kreditorius, kadangi iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad antstolė S. V. vykdo išieškojimą iš pareiškėjos išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau minėtas juridinis asmuo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriumi nenurodytas, tuo pačiu nepateikti duomenys, jog jis būtų tinkamai informuotas apie ketinimą iškelti bankroto bylą, taip pat nenurodytas skolos dydis. Iš patikslinto pareiškimo bei jo priedų teismas nustatė, kad pareiškėja tik 2019 m. gruodžio 17 d. informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kreditorius informuotas tik po kreipimosi į teismą.

6. Teismas nurodė, kad nutartis dėl trūkumų pašalinimo neįvykdyta, teismo nustatytu terminu pareiškėja pašalino ne visus nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Pareiškėja pažeidė tinkamo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo sąlygą, t. y. FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi nustatytą fizinio asmens pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems savo kreditoriams. Pažymėjo, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalis vienareikšmiškai nustato fiziniam asmeniui pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems savo kreditoriams, todėl fizinis asmuo savo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo realizuoti gali tiktai FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo teisme gali būti paduodamas tik po to, kai fizinis asmuo jau yra įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi jam nustatytą pareigą visų savo kreditorių atžvilgiu. Teismas nurodė, jog skolininkui nesilaikant FABĮ 4 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies 1 punkto reikalavimų, būtų pažeidžiama įstatyme įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė ne vėliau kaip prieš mėnesį būti informuotam apie būsimą kreipimąsi dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjos paaiškinimai dėl aplinkybių, sąlygojančių pareiškėjos kasmėnesines pajamas bei pastangas ir galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, yra neinformatyvūs ir nepakankami, kadangi ji nepateikė duomenų, patvirtinančių jos bandymus įsidarbinti ar kad dėl sveikatos būklės ji būtų iš dalies nedarbinga. Taip pat teismas nurodė, jog pareiškėja nekonkretizavo kaip prie vaikų išlaikymo prisideda sutuoktinis.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja O. G. (A.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas pareiškėjai pareiškime nurodyti aplinkybes dėl jos maksimalių pastangų, siekiant sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, ar realiai (bent iš dalies) vykdytų įsipareigojimų, nėra pagrįstas jokia teisės norma, yra perteklinis ir nelogiškas. Reikalavimai pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turiniui nustatyti FABĮ 4 straipsnyje, kuriame nėra nurodyta, jog fizinis asmuo pareiškime privalo nurodyti teismo prašomas aplinkybes dėl maksimalių pastangų, siekiant sumažinti įsipareigojimus kreditoriams. Apie antstoliams perduotų vykdomųjų bylų išieškojimo eigą duomenis turi antstoliai, todėl esant poreikiui, šie duomenys gali būti teismo išreikalauti, tačiau šiai dienai jie neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ne laiku kreipėsi į kreditorių Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to buvo pažeista FABĮ 4 straipsnio 2 dalis. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 26 d. teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įsitikinusi, kad antstolė S. V. yra išieškojusi 6,04 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš pareiškėjos. Tačiau teismui nurodžius šį trūkumą pareiškėja jį ištaisė ir informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjos nuomone, nors formaliai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo informuoti ne visi kreditoriai, tačiau nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis bendraisiais protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais. Įvertinus minėto kreditoriaus reikalavimo dydį (6,04 Eur), jo atsiradimo pagrindą (valstybės patirtos išlaidos civilinėje byloje) laikytina, kad jau po pareiškimo pateikimo dienos išsiuntus šiam kreditoriui pranešimą, nebuvo padaryta žala jo interesams ir/ar teisėms.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino pareiškėjos kartu su patikslintu pareiškimu pateiktus duomenis apie įsipareigojimus antstoliams, neatsižvelgė į jų visumą ir sąsajumą, todėl neteisingai konstatavo, kad buvo pažeistos FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatos. Patikslintame pareiškime prie skilties Skolos apmokėjimo terminas ties subjektais buvo nurodytas 2019 m. gruodžio mėnuo, įvertinus gautų duomenų gavimo datą. Tačiau tai nereiškia, kad tik 2019 m. gruodžio mėnesį atsirado įsipareigojimai antstoliams. Tai reiškia, kad pareiškėja dalies įsipareigojimų anksčiau neturėjo, arba jų dydis pakito.

1.4. Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimo dėl įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, pateikimo svarbumas. Įstatyme tiesiogiai nėra numatyta reikalavimo kartu su pareiškimu pateikti teismui duomenis apie galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Todėl teismo reikalavimas kartu su pareiškimu pateikti įrodymus, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su naujo darbo paieška ar persikvalifikavimu laikytinas pertekliniu. Taip pat pertekliniu laiko ir teismo reikalavimą pateikti duomenis apie sutuoktinio teikiamą išlaikymą vaikams, kadangi nei viena FABĮ norma to nereikalauja. Be to mano, kad teismo reikalavimas yra sunkiai objektyviai įgyvendinamas, kadangi sutuoktiniai veda bendrą ūkį, ir konkretizuoti, kokia pinigų suma sutuoktinis prisideda prie vaikų išlaikymo yra sudėtinga.

1.5. Pirmosios instancijos teismas reikalaudamas perteklinių duomenų nepagrįstai apsunkina ir varžo pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjos įsitikinimu, ji įvykdė visus FABĮ pareiškimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikė nepaduotu tinkamai nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. FABĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

12. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pareiškėjos (apeliantės) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad pareiškėja O. G. (A.) pažeidė tinkamo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems savo kreditoriams, nenurodė aplinkybių, sąlygojančių pareiškėjos kasmėnesines pajamas bei pastangas ir galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, taip pat nekonkretizavo kaip prie vaikų išlaikymo prisideda sutuoktinis.

13. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš apeliantės perteklinių įrodymų, kurių pateikimo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nereikalauja pateikti įstatymas, kadangi jie neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu tokio pobūdžio dokumentų pateikimo būtinybė ir būtų nustatyta, ir apeliantei jų nepateikus, šis faktas galėtų būti atsisakymo iškelti bankroto byla, o ne atsisakymo priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisinis pagrindas.

14. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ( FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas.

15. Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar pateikti įrodymai pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus, reikalingi pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja trūkumų, nustatytų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nepašalino.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti bendruosius CPK procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o taip pat ir FABĮ 4 straipsnio nuostatų reikalavimus. Todėl vertina, jog teisingai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja neįgyvendino FABĮ 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

17. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, atmetami kaip nepagrįsti. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

18. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedami ir pateikiami duomenys apie fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie jos kasmėnesines pajamas bei pastangas ir galimybes susirasti geriau apmokamą darbą bei sutuoktinio finansinį prisidėjimą prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog apeliantė išskyrus pažymą dėl bedarbio registravimo darbo biržoje byloje jokių kitų įrodymų apie jos pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, nepateikė, todėl vertina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių apeliantės kasmėnesines pajamas bei pastangas ir galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepašalino ir šio pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis ir, be to, teikti tokį pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nepažeidžiant kreditorių interesų.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 4 straipsnio nuostatas, teisingai nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatyti trūkumai pašalinti nebuvo, dėl ko pagrįstai pareiškėjos O. G. (A.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis