Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl neteisėto iškeldinimo, trečiasis asmuo A. A., A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi).

Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta, todėl ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko iškeldinimas buvo neteisėtas.

Ieškovės nuomone, buvo pažeistos jos ir vaiko teisės.

Ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio ir mokesčių už kitas paslaugas. Ieškovės ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-34763-845/2013, Nr. e2- 40788-872/2015; Nr. e2-16150-432/2016; Nr. e2-46941-816/2017. Skola už būsto nuomą yra 8 275,38 Eur.

Pažymi, kad nuomotojas ieškovės prašymu 2018-08-29 sudarė taikos sutartį dėl 1 970,62 Eur skolos sumokėjimo per 12 mėnesių. Ieškovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko du mokėjimus po 164,22 Eur ir, prieš pateikdama ieškinį teismui, 2019-09-10 sumokėjo 100 Eur. 2012-03-29 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija aktu Nr. A16-271(2.1.37-SR3) pripažino Patalpas netinkamomis gyventi bei ekonomiškai netikslingomis remontuoti. 2018-05-24 raštu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užklausė Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie A. A. ir A. A. dabartinę gyvenamąją vietą, ir ar šeima naudojasi Patalpomis. Taip pat prašė pateikti kitą aktualią informaciją, reikalingą spręsti klausimą dėl šeimos iškeldinimo iš Patalpų. Pagal 2018-06-13 Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktą, kuriame pažymėta, kad 16 buto langai užkalti fanera, matyti, jog jame niekas negyvena. S. A. nurodė, jog kurį laiką būste be jokių patogumų gyveno, o vėliau išsinuomojo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dabar nurodo adresą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Ieškovei S. A. 2018-07-27 pasirašytinai įteiktas pranešimas Nr. 1.35- 18/3669, kuriame nurodoma, kad nei ieškovė, nei jos šeimos nariai ilgą laiką nesinaudoja Patalpomis, jos yra apleistos, langai užkalti, durys išlaužtos, susidariusi 7 012,84 Eur skola, todėl prašoma geranoriškai iki 2018-09-30 atlaisvinti Patalpą. Kadangi skolos neapmokėjo, su nuomotoju nesusisiekė, 2018-12-17 pranešimu Nr. 1.35-18/5911, kuris buvo išsiųstas visais žinomais adresais, pakartotinai paprašyta iki 2018-12-21 pagal buto perdavimo ir priėmimo aktą perduoti patalpas SĮ „Vilniaus miesto būstas“, priešingu atveju bus vykdomas priverstinis patalpų atidarymas bei faktinių aplinkybių konstatavimas, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta.

Kadangi ieškovė Patalpų nustatyta tvarka negrąžino SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl buvo pasitelkta antstolio pagalba ir 2019-01-23 antstolis Andrius Bublys konstatavo faktines aplinkybes, fiksavo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būklę. Tai nebuvo vykdomas neteisėtas iškeldinimas, kaip nurodo ieškovė. Kadangi nuomininkai išsikėlė iš patalpų, paliko jas be priežiūros, neperduotas savininkui, jos tapo laisvos, taip pat pripažintos netinkamomis gyventi, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-07-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aktu Nr. A403-38/19(2.2.6.12-FN4) „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ grąžino savininkui Vilniaus miesto savivaldybei Patalpas, jų savo balanse neapskaito ir neadministruoja.

CK 6.591 str. 1 d. įtvirtinta norma, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Pagal CK 6.591 str. 4 d. nuostatas, pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

Nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio, nes ieškovė nevykdė įsipareigojimų mokėti nustatytą nuomos mokestį, be to, pati ieškovė jau ilgą laiką negyvena Patalpose, todėl pagrįsta manyti, kad minėta nuomos sutartis yra faktiškai nutraukta ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė buvo iškeldinta iš ginčo patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė nuomojo iš Vilniaus miesto savivaldybės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010-02-23 nuomos sutarties pagrindu. Nuo 1999-09-20 ieškovė nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad tai yra tas pats butas, nors sutampa plotas – 33,27 m², ir galima daryti tik prielaidą, kad pasikeitė adresas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-06-11 akte nurodo, kad nuvykus į ginčo butą nustatyta, jog ant durų nurodyti butai 15 ir 16, 16 buto langai užkalti fanera. Gretimo 34 namo gyventoja nurodė, kad S. A. su nepilnamečiais vaikais gyveno 16 bute, tačiau jau kurį laiką negyvena, todėl namas apleistas (15 buto gyventojas išvykęs taip pat), kad abu namai yra Nr. 34. Aktą surašiusi inspektorė pažymi, kad 2016-05-31 yra girdėjusi kalbas apie tai, kad ieškovė prieš pusantrų metų išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2019-01-23 antstolis Andrius Bublys faktinių aplinkybių protokole nurodė, kad apžiūrėjo ginčo butą ir užfiksavo šias aplinkybes: pastatas apleistas, durys užrakintos, buto patalpa apleista, joje laikomi seni sulūžę baldai ir šiukšlės (pridedamos nuotraukos). Taip pat užfiksavo, kad bute niekas negyvena, namo langai užkalti fanera, name nėra patogumų, šildomas krosnimi.

Ieškovė neginčija aplinkybių, kad ji gavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tiek 2018-07-27 raštą (asmeniškai pasirašytinai, pati nurodė adresą – (duomenys neskelbtini)) dėl ginčo buto atlaisvinimo ir sutarties nutraukimo nuo 2018-09-30, jei nebus sumokėta skola, tiek 2018-12-17 raštą dėl šio buto grąžinimo (pakartotinai) iki 2018-12-21, kad neperdavus jo, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta; kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-03-25 raštu Nr. 1.35-19/1346 pranešė ieškovei, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai atidarė minėtą butą ir konstatavo faktines aplinkybes.

CK 6.591 straipsnis (Teisės naudotis valstybės ir savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimas laikinai išvykusiesiems) reglamentuoja: (1 dalis) laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas; (2 dalis) laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais:

1) išvykusiems gydytis – visą gydymosi laiką;

2) išvykusiems mokytis – visą mokymosi, studijų laiką;

3) išvykusiems į ilgalaikę komandiruotę į užsienį – visą komandiruotės laiką;

4) išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų – visą šių pareigų ėjimo laiką;

5) vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui, – visą vaikų ten buvimo laiką;

6) pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete – įstatymų nustatytą tarnybos laiką;

7) suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką;

(3 dalis) pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius.

(4 dalis) pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai ginčo bute negyveno daugiau kaip 9 mėnesius, skaičiuojant nuo minimo antstolio protokolo surašymo, ir daugiau kaip 14 mėnesių nuo minimo vaiko teisių apsaugos inspektorės rašto iki kreipimosi į teismą dėl šio ginčo (ieškinys gautas 2019-10-25).

Ieškovė teisme pripažino, kad nuomojasi butą kitu adresu, nes ginčo bute nėra galimybių gyventi, tačiau prašo įkeldinti į jį. Taip pat patvirtino, kad neinformavo atsakovų apie atlaisvintą butą, kad nesikreipė dėl kitų patalpų gavimo, nėra eilėje asmenų gauti socialinį ar kitą būstą.

Tokiu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, minėtu reglamentavimu, gana gausia teismų praktika dėl teisų į socialinį būstą, atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes (reikšminga aplinkybė, kad pati ieškovė pripažįsta, jog ginčo bute nėra galimybės gyventi), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju faktiškai nuomos santykiai yra pasibaigę (nutraukti) nuo 2019-01-23, t. y. datos nuo kada nebeskaičiuojami ir nuompinigiai, dėl kurių taip pat nekilo ginčas, todėl ieškovės ir jos vaikų interesai nepažeisti ir nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įkeldinimo.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovė turi teisę į socialinį būstą, ji elgdamasi sąžiningai, protingai ir teisingai turi teisę kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl jo gavimo (CK 1.5 straipsnis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės nepriteistina išlaidos į valstybės biudžetą, nes jai teikiama valstybės garantuojam teisinė pagalba 100 proc.; Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 99 straipsniai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis).

Pažymėtina, kad dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje, šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės S. A. ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.