Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-508-614/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-508-614/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: S. H.
Atsakovas: A. V.

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-508-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00390-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-119-494/2021 pagal ieškovo S. H. ieškinį atsakovei A. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. H. 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi ieškinių į teismą, kurį galutinai patikslinęs 2021 m. gegužės 19 d. pareiškimu prašo 1) pripažinti, kad terminą ieškiniui dalyje dėl kreditorinio reikalavimo priėmusiam palikimą įpėdiniui pareiškimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti; 2) priteisti iš atsakovės A. V. 3 587,50 Eur piniginę kompensaciją už esminį turto pagerinimą; 3) priteisti iš atsakovės A. V. 6 950,95 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus; 4) priteisti iš atsakovės A. V. 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad su T. Š. gyveno kartu nuo 2006 metų liepos mėnesio, 2008 m. liepos 29 d. jie susituokė, gyveno T. Š. nuosavybes teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbiami). Minėtą namą, ūkinius pastatus ir teritoriją aplink namą remontavo ir gerino su T. Š. kaip iš bendrų lėšų, taip ir iš ieškovo asmeninių lėšų. 2017 metų birželio 25 d. T. Š. mirė. Visą savo turtą testamentu ji paliko savo dukrai atsakovei A. V.. Jie buvo susitarę, kad jis iki gyvos galvos gyvens toje namo dalyje, kurioje gyveno kartu su sutuoktine T. 2018 metų spalio pabaigoje ieškovas gavo laišką, iš kurio sužinojo, kad yra panaikintas jo gyvenamosios vietos deklaravimas adresu (duomenys neskelbiami). Susitikęs atsakovę paklausė jos, ką tai reiškia, ji užsiminė, kad gerai būtų mokėti jai nuomą. Jokio konkretaus siūlymo jis negavo, todėl ir toliau gyveno nurodytame name. 2019 m. pradžioje A. V. pradėjo užsiminti apie tai, kad ieškovas išsikraustytų iš jos namo. Iš esmės ieškovas tam neprieštaravo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, pretendavo į piniginę kompensaciją. Siekdamas geranoriškai išspręsti šį klausimą, 2019 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į A. V., nurodydamas kiek jis yra investavęs į namo gerinimą ir į kokio dydžio kompensaciją pretenduoja, tačiau gražiuoju susitarti su atsakove nepavyko, rado pakeistą spyną iš pradžių garaže, kuriame laikė savo daiktus, o vėliau ir namuose. Ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau atgauti savo daiktų nepavyko. Ieškovas ieškinyje nurodo, kokius būsto bei aplinkos pagerinimo darbus yra atlikęs, kiek į tai investavęs lėšų, paaiškino, kad jau po žmonos mirties jis padarė garažo stogo remonto darbus aptempiant bitumine mastika iš vidaus ir iš išorės, apšiltino vištidę apkalant sienas porolonu ir skydais, nurodo daiktus, kuriuos įgijo santuokos metu, kurie liko atsakovei tekusiame name, nurodo jų vertę, o taip pat nurodo ten likusius asmeninius jo daiktus, dėl to jam padaryta žala.

Atsiliepimas

2. Atsakovė A. V. atsiliepimu į ieškinį ir į patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Reikalavimui dėl 3 587,50 Eur piniginės kompensacijos už esminį turto pagerinimą atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nurodo, kad pagal CK 5.63 straipsnį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovo nurodoma termino praleidimo priežastis yra niekinė, jokio žodinio ar kitokio susitarimo dėl ieškovo gyvenimo name tarp jų nebuvo. Ieškovo nurodytos termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi terminas buvo praleistas dėl pareiškėjo nerūpestingo neveikimo, pasyvumo ir jo kaltės. Ieškovo nurodyti gyvenamojo namo, aplinkos ir kiemo statinių remonto darbai, nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, teismų praktikoje nėra laikomi esminiais turto pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą, o yra laikomi eiliniu remontu. Naudojant bet kokį turtą jis natūraliai nusidėvi, jį būtina remontuoti ir atnaujinti. Gyvenamajame name ieškovas ilgą laiką gyveno, turtu ilgai naudojosi. Nors ieškovas ir buvo sudaręs santuoką su atsakovės motina, tačiau jo gyvenimą atsakovės motinai priklausančiame nekilnojamajame turte reikėtų vertinti kaip panaudos teisnius santykius. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Bylos įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas turėjo ginčo savininko leidimą / sutikimą atlikti turto remontą, taip pat nepateikė neva atliktų pagerinimo mastą patvirtinančių įrodymų, atliktų pagerinimų išlaidas patvirtinančių įrodymų. Visi remonto darbai buvo atliekami iš T. Š. asmeninių lėšų, kurias ji gavo iki santuokos su ieškovu pardavusi jai priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbiami), taip pat atsakovės ir jos sesers G. K., kuri gyvena tame pačiame name, lėšomis. Ieškovas paskutinius 10 metų niekur nedirbo, pajamų neturėjo, gyveno iš T. Š. lėšų ir gaunamos pensijos. Jo pateikta pinigų dovanojimo sutartis sudaryta su broliu, nėra notariškai patvirtina, o ieškovo pateiktas notariškai patvirtintas liudytojų apklausos protokolas surašytas iš jo ir jo brolio žodžių pinigų dovanojimo fakto nepatvirtina. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo kito asmeninio turto, kurį pardavus būtų gavęs lėšų T. Š. turto pagerinimui, nepateikė duomenų apie savo gautas pajamas ar apie savo turėtas asmeninės lėšas, kurias jis galėjo skirti namo remontui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad gyvendamas su atsakovės motina iš esmės pagerino turtą ir kad turto rinkos vertė padidėjo. T. Š. išreiškė savo valią ir jai priklausantį turtą testamentu palikti atsakovei, apie testamento sudarymo faktą ieškovas buvo informuotas, T. Š. jis taip pat buvo informuotas, kad jai mirus, jis turės iš namo išsikraustyti. T. Š. mirus, atsakovė informavo ieškovą, kad jis privalo susirasti kitą būstą kur išsikraustyti arba sudaryti su ja nuomos sutartį ir mokėti už nuomą bei komunalinius mokesčius, leido naudotis turtu, kol jis susiras kur išsikraustyti arba sudarys nuomos sutartį. Ieškovas nuomos sutartį sudaryti atsisakė, pakeitė spynas ne tik į atsakovei priklausiusią namo dalį, bet ir bendrai jai su G. K. priklausančias bendro naudojimo patalpas, vartojo alkoholinius gėrimus, nemokėjo už komunalines paslaugas, grasino, dėl ko buvo parašytas pareiškimas policijai. Kadangi su G. K. ieškovė negalėjo patekti į joms priklausančias bendro naudojimo patalpas, atsakovė pakeitė spynas. Raktas nuo kambario, kur gyveno ir buvo ieškovo asmeniniai daiktai buvo tik pas jį patį ir ten spyna nebuvo pakeista. Atsakovė reikalavo, kad ieškovas pasiimtų jam priklausančius daiktus, policijos pareigūnų akivaizdoje atrakino visas patalpas, bet jis pasiimti savo daiktus atsisakė. 2019 m. birželio 30 d., tarpininkaujant policijos pareigūnams, suderino, kad ieškovas daiktus pasiims, atrakino bendro naudojimo patalpas, o jis pats atsirakino patalpas, kur jis gyveno ir buvo jo visi daiktai, atsakovė pastebėjo, kad beveik visi ieškovo daiktai išvežti, trūko ir T. Š. priklausiusių asmeninių daiktų, dėl ko iškart paskambino Nr. 112, o pareigūnams atvykus, parašė pareiškimą. Ieškovas pareigūnų akivaizdoje susikrovė jam priklausančius likusius daiktus. Jokių ieškovo daiktų ji nepasisavino, garaže liko tik jam priklausantys menkaverčiai daiktai, pasiimti juos buvo sudarytos visos sąlygos. Ieškovo elgesys patvirtina, jog atsakovei priklausančiame turte, ieškovo daiktų, kurie yra išvardinti patikslintame ieškinyje, nėra ir niekuomet nebuvo. Byloje neįrodytos civilinei atsakomybei taikyti būtinos nustatyti sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo S. H. atsakovės A. V. naudai 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas sprendė, kad ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, jog jis būtų atlikęs gyvenamojo būsto ir jo aplinkos, adresu (duomenys neskelbiami), pagerinimus, investavęs savo asmenines ar bendras su sutuoktine lėšas, taip pat tai, kad atsakovė pasisavino ir neatiduoda jam priklausančių daiktų. Byloje pateiktame 2019 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovė A. V. ieškovo turto nepasisavino. Nutarime pažymėta, kad ji geranoriškai atiduoda ieškovui priklausančius daiktus, tačiau pastarasis pats daiktų neima. Toks pats faktas nustatytas ir byloje esančiame 2019 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovė pasisavino ieškovui priklausančius daiktus ir jų negrąžina, todėl ieškovo teiginys vertintinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

5. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad būsto pagerinimas buvo atliktas tiek iš bendrų tiek iš jo asmeninių lėšų, nurodo atliktų pagerinimų vertes. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pažymėjo, kad ieškovas per paskutinius 10 metų niekur nedirbo, pajamų neturėjo, jį išlaikė atsakovės mama, o visi remonto darbai buvo atlikti iš atsakovės mamos asmeninių lėšų, kurias ji gavo iš dar iki santuokos su ieškovu parduoto buto.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. parodė, jog ieškovas apie 2005-2007 metus uždirbo gal apie 6 000 Lt – 7 000 Lt, tačiau tai patvirtinančių duomenų ieškovas nepateikė. Byloje yra pateiktos 2013 m. liepos 5 d. (padovanota 22 000,00 JAV dolerių) ir 2019 m. gegužės 3 d. (padovanota 8 500,00 Eur) pinigų dovanojimo ieškovui sutartys, tačiau jos nėra patvirtintos notarine forma ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatytos formos. Liudytojas, vardindamas jo žiniomis atliktus būsto pagerinimus, nurodė, jog būsto pagerinimai buvo atlikti maždaug 2007-2012 metų laikotarpyje, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui dovanotos lėšos negalėjo būti naudojamos būsto bei jo aplinkos gerinimui minėtu laikotarpiu. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė nei atliktų nurodomų pagerinimų vertės, nei patirtų išlaidų nei fakto, kad į atliktus nurodomus pagerinimus jis investavo savo asmenines ar bendras su atsakovės mama lėšas.

7. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Teismas pažymėjo, kad aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 12-278/2018).

8. Teismas sprendė, kad atnaujinti termino pagrindo nėra, kadangi jis praleistas nesant svarbių priežasčių. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, jog ieškovo teiginys, kad po T. Š. mirties jis nesikreipė į atsakovę dėl paveldėto turto, kadangi manė, jog bus laikytasi žodinio susitarimo ir jis gyvens name adresu (duomenys neskelbiami), iki gyvos galvos, yra deklaratyvus, neįrodytas. Ieškovas žinojo apie T. Š., mirusios (duomenys neskelbiami), sudarytą testamentą, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ieškovo santuoka su atsakovės motina T. Š. buvo įregistruota 2008 m. liepos 29 d. Vilniaus rajono sav. administracijos CMS. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog palikimą po T. Š. mirties 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė jos dukra atsakovė A. V.. Ieškinys teisme gautas 2020 m. vasario 7 d., praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovo nurodomi argumentai negali būti vertinami kaip svarbios priežastys, dėl ko buvo praleistas terminas kreiptis į atsakovę dėl piniginės kompensacijos už atliktus pagerinimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti byloje naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas taip pat prašė prijungti prie bylos jo rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad:

Atsiliepimas

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančią medžiagą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jis atliko gyvenamojo būsto ir jo aplinkos (duomenys neskelbiami)pagerinimus, investavęs savo asmenines ar bendras su sutuoktine lėšas ir kad atsakovė neatiduoda jam priklausančių daiktų;

9.2. nagrinėdamas bylą teismas nedavė galimybės ieškovui išsamiai paaiškinti jo ieškinio reikalavimus, buvo tik atsakoma į teismo užduodamus klausimus, todėl mano, jog teismas iš anksto buvo susiformavęs savo nuomonę iki teismo posėdžio ir uždavė tokius klausimus, kad pagrįsti jau priimtą sprendimą;

9.3. Kad namo remonto ir gerbūvio darbai buvo atliekami ieškovui gyvenant santuokoje su atsakovės motina patvirtino liudytojas J. G., kuris patvirtino, kad matė, kad name buvo pakeisti langai, durys, įvestas vandentiekis, pakeista tvora, apšiltintas ūkinis pastatas. Teismas rėmėsi atsakovės paaiškinimais, kad ieškovas niekur nedirbo ir neturėjo pinigų, tačiau svetimos šeimos biudžeto atsakovė negalėjo žinoti, ieškovas visą gyvenimą dirbo, turėjo santaupų, į Lietuvą iš Baltarusijos atvyko turėdamas pinigus ir juos investavo į namo remontą. Be to liudytojas patvirtino, kad jis dirbo kartu su ieškovu, ieškovo atlyginimas buvo pakankamai didelis. Teismas nurodė, kad pinigų dovanojimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, tačiau notaras patvirtino O. G. kaip liudytojo apklausą, kurioje O. G. nurodė, kad padovanojo broliui S. G. 22 000 JAV dolerių, gautus už buto pardavimą;

9.4. Atsakovė be jokio perspėjimo išvarė ieškovą iš namo, dėl ko jis negalėjo nei susirinkti savo daiktų, nei juos išsivežti – ieškovui nesant namuose atsakovė pakeitė namo ir garažo spynas ir jo neįsileido. Atsakovė neneigia, kad ieškovo daiktai yra jos namuose bei garaže, o 2019 m. birželio mėnesį kartu su policija užėjęs į namus ieškovas turėjo tik vieną valandą daiktams susirinkti ir vieną valandą 2020 m. gruodžio mėnesį atvykus kartu su antstole. Ieškovas liko be daiktų, be dokumentų, be pinigų, kurie liko name, pats glaudėsi tai pas vienus, tai pas kitus pažįstamus, akivaizdu, kad per bendrą gyvenimą nuo 2006 m. susikaupė daug daiktų, kurios susipakuoti ir išsivežti nepakaktų vienos dienos ar vienos valandos. Atsakovės vyras gąsdino ieškovą, ieškovės žiniomis gąsdino ir liudytojus, todėl į teismą sutiko atvykti tik vienas liudytojas.

9.5. Susitarimas, kad po T. Š. mirties ieškovas galės gyventi iki mirties atsakovei atitekusiame name tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas žodžiu, todėl kitaip įrodyti jo ieškovas negali, tačiau ieškovas šiame name gyveno nuo T. Š. mirties 2017 m. birželio 25 d. iki 2019 metų vidurio – dvejus metus, o apie tai, jog atsakovė nori, kad jis išsikraustytų jis sužinojo ne iš atsakovės pranešimo (rašytinio įspėjimo nebuvo), jai atjungus vandenį, pakeitus spynas. Todėl terminas kreiptis į įpėdinį nėra praleistas, kreiptasi buvo tada, kai ieškovo teisės buvo pažeistos, nes name gyvenę dvejus metus ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad susitarimo nebus laikomasi.

9.6. Atsakovė neneigė, kad santuokoje įgytas turtas egzistavo. Testamentu T. Š. savo dukrai paliko namą ir žemės sklypą, bet ne namų apyvokos daiktus ir baldus esančius namuose. Ieškovas tais daiktais naudojosi visą laiką po T. Š. mirties ir prašė išmokėti jam piniginę kompensaciją už daiktus, kadangi fiziškai atsiimti jų neturi galimybės. Skaičiuodamas piniginės kompensacijos dydį ieškovas įvertino daiktų nusidėvėjimą ir prašė tik pusės bendros santuokoje įgytų daiktų vertės. Ieškovas nepretenduoja į mirusiosios testamentu paliktą turtą, tačiau atsakovė nesudarė jam galimybės civilizuotai susirinkti daiktus, neįspėjus raštu apie tai, kad prašo atlaisvinti jau nuosavybės teise priklausantį namą, tiesiog ieškovui nesant namuose pakeitė spynas.

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

10.1. apeliaciniame skunde ieškovas iškėlė naują versiją, jog ieškovo nuomone terminas kreiptis į įpėdinį nėra praleistas, nes po T. Š. mirties jis liko gyventi atsakovei priklausančiame name beveik du metus ir neturėjo pagrindo manyti, kad žodinio susitarimo nebus laikytasi. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie byloje patvirtintų apie kokį nors žodinį apelianto ir atsakovės susitarimą. Po motinos mirties atsakovė ragino apeliantą kuo greičiau išsikelti iš jai priklausančio namo, tačiau jis tai daryti piktybiškai atsisakė kol į šį procesą neįsikišo policijos pareigūnai.

10.2. Pagal CK 5.63 palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, arba per šį terminą pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, kreditorius apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka, palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi prioritetas teikiamas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui;

10.3. Nagrinėjamu atveju, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantas nepateikė objektyvių priežasčių, kurios butų laikytinos svarbiomis terminio praleidimo priežastimis, bei paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškinys paduotas nepraleidus CK 5.63 str.1 d. nustatyto termino;

Atsiliepimas

10.4. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas nepagrindė nei atliktų nurodomų pagerinimų vertės nei patirtų išlaidų nei fakto, kad į atliktus nurodomus pagerinimus jis investavo savo asmenines ar bendras su atsakovės mama lėšas, todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti 3 587,50 Eur turto pagerinimo išlaidų pagrįstai buvo atmestas. Nors aplinkybę kad namo remonto ir gerbūvio darbai buvo atliekami apeliantui gyvenant santuokoje su atsakovės motina, patvirtino liudytojas J. G., tačiau liudytojas, negalėjo konkrečiai nurodyti aplinkybių, kurioms esant buvo atliekami minėti darbai ir kas šiuos darbus atliko, kas už šiuos darbus mokėjo, bei kiek jie kainavo. Apeliantas nepagrindžia nei atliktų nurodomų pagerinimų vertės, nei patirtų išlaidų, nei fakto, kad į atliktus nurodomus pagerinimus jis investavo savo asmenines ar bendras su atsakovės mama lėšas;

10.5. Dėl apelianto reikalavimo priteisti 6 950,95 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus, pažymėjo, jog Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2019 m. birželio 10 d. d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra konstatuota, jog atsakovė policijos akivaizdoje atidarė gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus prie namo norėjo, kad apeliantas paimtų jam priklausančius daiktus, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Byloje pateiktas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2019 m. liepos 10 d. nutarime atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-45170-19 konstatuota, jog apeliantas krovėsi į maišus jam priklausančius rūbus, dėl kurių priklausomybės ginčas nekilo. Pareigūnams jis nurodė, kad iš buvusios savo gyvenamosios vietos pasiėmė tik jam priklausančius daiktus. Apeliantas taip pat atsiėmė daiktus civilinės bylos nagrinėjimo metu, daiktų atsiėmimo metu dalyvavo antstolė, apeliantas žadėjo pasiimti likusius daiktus, tačiau iki šios dienos to nepadarė. Toks elgesys patvirtina tą faktą, jog atsakovei priklausančiame turte, apelianto daiktų, kurie yra išvardinti patikslintame ieškinyje nėra ir niekuomet nebuvo;

Atsiliepimas

10.6. Įrodymų patvirtinančių ieškinyje išvardintų daiktų įsigijimo ar pasidėjimo atsakovei priklausančiame turte, apeliantas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Taip pat nepateikė paaiškinimo, kodėl jis turėdamas galimybę šiuos daiktus pasiimti jų nepasiima. Apeliantas neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinų nustatyti sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo 2021 m. gruodžio 16 d. rašytinius paaiškinimus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jam galimybės pasisakyti dėl ieškinio ir išdėstyti visas jo manymu reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prijungia šiuos apelianto paaiškinimus prie bylos ir vertina juos kartu su apeliaciniu skundu kaip vieningą apelianto poziciją.

14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo įpėdiniui (atsakovei) išmokėti piniginę kompensaciją už santuokoje kartu su palikėja (mirusia ieškovo sutuoktine) įgytus daiktus ir už sutuoktinės nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo atsakovė, pagerinimą.

Byloje nustatytos aplinkybės

15. Bylos dokumentais nustatyta, jog apeliantas (ieškovas) S. H. gyveno Baltarusijoje, jis nurodo, kad 2006 m. atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, 2007 m. rugsėjo 27 d. apelianto gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbiami).

16. Apeliantas S. H. ir T. Š. 2008 m. liepos 29 d. sudarė santuoką, įrašas apie tai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS santuokos metrikų knygoje įrašytas 2008 m. liepos 29 d., įrašo Nr. 257.

17. Apelianto sutuoktinė T. Š. mirė 2017 m. birželio 25 d. Mirus sutuoktinei, apeliantas ir toliau gyveno šeimos gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbiami) naudojosi santuokos metu įgytais namo dalyje, kieme ir garaže buvusiais daiktais.

18. Byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po apelianto sutuoktinės T. Š. mirties palikėjos palikimą pagal testamentą 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė palikėjos dukra atsakovė A. V., o palikėjos dukra G. K. nuo palikimo atsisakė. Palikėjos Testamentas į bylą nėra pateiktas. Apeliantas nurodo, kad sutuoktinė atsakovei testamentu paliko tik nekilnojamąjį turtą, o jų santuokos metu bendrai įgyti kilnojamieji daiktai atsakovei testamentu nebuvo palikti.

19. Nekilnojamojo turo registro duomenų banko išrašas (su istorija) patvirtina, jog 0,48 ha žemės sklypo 1/4 dalis ir gyvenamojo namo 1/2 dalis (statybos pabaigos metai 1981 m.), pastato garažo 1/2 dalis (statybos pabaigos metai 1981 m.) esantys adresu (duomenys neskelbiami), kur šeima gyveno, asmeninės nuosavybės teise priklausė apelianto sutuoktinei (atsakovės motinai) T. Š.. Po T. Š. mirties atsakovė A. V. paveldėjo minimą turtą, pagrindas - 2018 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 5901; dalis šio turto atsakovės nuosavybės teise buvo įregistruota 2009 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. lapkričio 12 d. Dovanojimo sutarčių pagrindu); atsakovės seseriai G. K. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis minimo žemės sklypo ir 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 1/2 dalis garažo bei du ūkiniai pastatai, pagrindas - 2009 m. balandžio 22 d. Dovanojimo sutartis.

20. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. apelianto gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbiami) buvo panaikinta savininko (atsakovės) prašymu, apie tai apeliantas nurodo sužinojęs 2018 m. pabaigoje, paklausus dėl to atsakovę, ši nurodė, jog jis turėtų išsikelti arba mokėti nuomos mokestį. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose šias aplinkybes patvirtina.

21. Apeliantas pažymi, jog ginčo dėl mirusiai žmonai priklausiusio nekilnojamojo turto jis nekėlė ir nekelia. Nurodo sutikęs išsikelti, nors jam buvo žadėta, kad jis galės gyventi namo dalyje iki mirties. Atsakovei persigalvojus, tikėjosi susitarti su atsakove dėl jam tenkančios piniginės kompensacijos už santuokos metu kartu su žmona T. Š. iš bendrų santuokinių ir iš jo asmeninių lėšų pagerintą nekilnojamąjį turtą ir kitus santuokos metu pirktus daiktus, kuriuos po žmonos mirties valdo atsakovė, todėl 2019 m. kovo 6 d. raštu jis kreipėsi į atsakovę tikėdamasis susitarti dėl kompensacijos (į bylą pateikta apelianto 2019 m. kovo 6 d. pretenzija atsakovei), tačiau susitarti nepavyko.

22. Byloje pateiktame 2019 m. kovo 6 d. apelianto rašte atsakovei (pretenzijoje) nurodyta, jog sutuoktinės iki santuokos įgytas ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, kuris dabar yra atsakovės nuosavybėje, buvo abiejų sutuoktinių iš esmės pagerintas: įvestas vandentiekis nuo šulinio iki namo, įrengtas sanitarinis mazgas (pirktos santechniko paslaugos, vandens šildytuvas ir kitos santechnikos prekės), atliktas vonios kambario remontas, seni 9 mediniai langai pakeisti plastikiniais, priebučio durys pakeistos metalinėmis, atliktas priestato (verandos) kapitalinis remontas, jame pastatyta pertvara, atliktas didžiojo namo kambario remontas, namas apstatytas įvairiais baldais ir buitine technika: palydovinė televizija, automatinė skalbyklė, virtuvės baldai, dvigulė lova, šaldiklis „Snaigė“, 2 televizoriai, 6 kėdės, sofa, plastikinis stalo ir kėdžių komplektas priebučiui, toršeras ir 2 stalinės lempos, keli užuolaidų komplektai, 2 virduliai, 2 siurbliai, pirktos 5 t skaldos, kurių 4 t likusios atsakovės sklype. Apelianto vertinimu atlikti darbai lėmė nekilnojamojo turto vertės 10 000 Eur padidėjimą, todėl, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pagerinimai laikytini bendrąja jungtine nuosavybe ir jis turėtų teisę kreiptis į teismą dėl turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau nori geranoriškai pabandyti susitarti taikiai ir nurodo, jog jį tenkintų 5 000 Eur kompensacija arba leidimas neatlygintinai iki mirties gyventi name (uzufrukto teise), neatmetami ir kiti variantai susitarti taikiai.

23. Raštu atsakymas apeliantui pateiktas nebuvo. Tarp šalių prasidėjo konfliktas.

24. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 22 d. apeliantas kreipėsi į policiją prašydamas iškelti bylą atsakovei už neteisėtą svetimo turto pasisavinimą, nurodė, jog atsakovė nuo kovo 3 d. pakeitė garažo, kuriame buvo jo daiktai (ūkinis inventorius, mašinos atsarginės dalys, vantos pirčiai, įrankiai, tepimo skysčiai ir kt.), spyną ir daiktus atsisako grąžinti. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius (trumpinama – Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK) 2019 m. birželio 11 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarime nurodyta, jog tiriant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad po A. V. motinos mirties ji tapo namo, kuriame motina gyveno iki mirties ir dabar tebegyvena jos sutuoktinis, dalies paveldėtoja, ji reikalauja, kad S. H. paliktų namus, o pastarasis atsisako, todėl tarp jų vyksta konfliktai, taip pat jie konfliktuoja dėl kitų daiktų, esančių minėtu adresu. 2019 m. birželio 2 d. S. H. iškvietė policijos pareigūnus dėl tos pačios problemos, kad A. V. neatiduoda garaže esančių daiktų. Atvykę pareigūnai nustatė, kad nekilnojamasis turtas priklauso A. V., ji geranoriškai atidarė garažą ir leido pasiimti daiktus, tačiau S. H. atsisakė, teigdamas, kad visas turtas priklauso jam, o po to išvažiavo. Nuo policijos pagalbos jis atsisakė. Iš surinktos medžiagos matyti, kad A. V. pareiškėjo turto nepasisavino, juos atiduoda, tačiau pareiškėjas daiktų neima, todėl jos veiksmuose nėra LR BK 183 str. 1 d. nusikaltimo sudėties (Turto pasisavinimas), todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl turtinių konfliktų pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

25. 2019 m. birželio 4 d. apeliantas kreipėsi į policiją prašydamas iškelti bylą atsakovei, kuri pažeidė įstatymą - be raštiško įspėjimo apie iškeldinimą iš namo liepos 2 d. pakeitė įėjimo durų spyną, nurodė, kad egzistuoja neribotos rentos sutartis, kuri negali būti panaikinta vienašališkai be raštiško notaro patvirtinto įspėjimo, kuriame suteikiamas trijų mėnesių išsikraustymo terminas. Prašo išnagrinėti prašymą artimiausiu metu, nes dabar yra be pinigų, be būsto, be dokumentų. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2019 m. birželio 10 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos bylą, nutarime nurodyta, jog nuvykus į vietą buvo bendrauta su A. V., ji pateikė paaiškinimus, kaltės nepripažino, liudininkų nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, pradėta LR ANK 518 str. teisena, nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

26. 2019 m. liepos 10 d. atsakovė A. V. kreipėsi į policiją, kuriame nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d. S. H. atrakino jai priklausančio namo duris, raktai buvo pas jį, leido jai įeiti ir apsižiūrėti. Pareiškėja apsižiūrėjusi namo dalį, pasigedo anksčiau pirkto krištolo, žalos neįvertino. Dėl pasigesto turto pareiškėja bendruoju pagalbos numeriu pranešė apie įvykį. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2019 m. liepos 10 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarime nurodyta, jog tiriant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad reaguojant į pranešimą atvykusio policijos ekipažo pareigūnai nustatė, kad S. H. šiuo adresu gyveno apie 13 metų su pareiškėjos motina T.. Po motinos mirties nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjai, tačiau ji, būdama teisėta nekilnojamojo turto valdytoja, namo dalimi, kurioje gyveno motina ir S. H., realiai nedisponavo. Namo dalis buvo užrakinta, raktai pas S. H.. Įvykio vietoje pareigūnams vertinant situaciją, S. H. krovėsi į maišus jam priklausančius rūbus, dėl kurių priklausomybės ginčo nekilo, jis nurodė, kad buvusios savo gyvenamosios vietos pasiėmė tik jam priklausančius daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad krištolas buvo laikomas pareiškėjos motinos namo dalyje, dėl ko pareiškėja realiai juo nedisponavo, nevaldė, kilęs ginčas dėl priklausomybės yra teismo kompetencijos dalykas ir sprendžiamas vadovaujantis CK, todėl S. H. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių numatytų LR BK 178 str. 4 d. (Vagystė).

27. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas S. H. dar iki santuokos sudarymo apsigyveno su T. Š. jai nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje adresu (duomenys neskelbiami) ir gyveno kartu su sutuoktine T. Š. šiuose namuose iki jos mirties ir dvejus metus po jos mirties - iki 2019 m. birželio – liepos mėn., kada, kaip nurodo apeliantas, atsakovė pakeitė spynas ir neįleido jo į gyvenamąją vietą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo S. H. (S. G.) ieškinį atsakovei A. V. dėl piniginės kompensacijos už santuokos metu pagerintą nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovė paveldėjo po motinos T. Š. (ieškovo sutuoktinės) mirties, priteisimo ir dėl piniginės kompensacijos už santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus, kurie yra likę atsakovės turte (apeliantas nurodo, kad daiktų atsakovė negrąžina) priteisimo. Teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog apeliantas neįrodė ieškinio, o taip pat sprendė, jog apeliantas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiai įpėdinei – atsakovei dėl paveldimo turto pareikšti ir nėra pagrindo pripažinti, kad šį terminą ieškovas praleido dėl svarbios priežasties, Teismas spendė, kad taip pat nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos atlyginimo.

29. Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neleido ieškovui išdėstyti savo pozicijos dėl ieškinio, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais, taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nagrinėdamas šalių ginčą padarė grubių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

30. Ginčas tarp šalių faktiškai kilo dėl apelianto nuosavybės teisės į turtą (apeliantas prašė priteisti piniginę kompensaciją) dėl gyvenant santuokoje įgyto turto (taip pat turto pagerinimo) priteisimo. Šiuos reikalavimus apeliantas grindė tuo, kad su sutuoktine gyveno kartu nuo 2006 metų ir dar iki santuokos iki pat jos 2017 m. birželio mėnesį vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą, o nuo 2008 m. liepos 29 d. gyveno santuokoje ir įsigijo turtą kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovė tvirtino, jog apeliantas savo daiktus atsiėmė, namų valdoje esantys daiktai jam nepriklauso, kadangi juos pirko ir darbus atliko atsakovės motina savo pinigais.

31. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, jog ginčo turtas buvo įgytas iš bendrai sutuoktinių lėšų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados objektyviai neišplaukia iš byloje nustatytų faktų ir šalių nurodomų aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nagrinėjamos bylos dalyką, kadangi apelianto reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus priteisimo nagrinėjo išimtinai žalos atlyginimo instituto aspektu ir net nesiaiškino kokie daiktai apelianto ir atsakovės motinos santuokoje iki jos mirties buvo įgyti (apie tai skundžiamame sprendime nėra pasisakoma). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto analize, teismas taip pat nepagrįstai atsakovės poziciją, jog būgtai apeliantas neturėjo lėšų ir buvo išlaikomas sutuoktinės, laikė įrodyta, kadangi teismas visiškai netyrė tokių faktinių aplinkybių, nevertino sutuoktinių pajamų, nesiaiškino kokioje būklėje buvo palikėjos turtas iki bendro su apeliantu gyvenimo pradžios, kokie namo ir ūkinių statinių pakeitimai faktiškai buvo atlikti, jei buvo atlikti – kieno lėšomis ir ar dėl jų buvo pagerintas asmeninis apelianto sutuoktinės turtas.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinėje praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, jog nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybės ar mirusioji T. Š. buvo apelianto skolininkė, o apeliantas jos kreditorius ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl šių aplinkybių galėjo būti neatskleista bylos esmė, kadangi neištyręs šių reikšmingų aplinkybių teismas pritaikė materialinę teisės normą, kuri reglamentuoja būtent mirusiojo skolininko (palikėjo), kurio teises ir pareigas perima įpėdiniai, ir kreditoriaus santykius (CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui) arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai reiškiamas ieškinys dėl teisės, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, o ne paveldėjimo teisei nuginčyti CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas senaties terminas, nes tokiu atveju ginčijama ne paveldėjimo teisė, o tos teisės įforminimas, po kurio atsiranda atitinkamas paveldėtojo valdymo, naudojimo ir kitų teisų pasikeitimas, kuris negali atsirasti paveldint turtą priėmusiems palikimą asmenims, todėl CK 5.63 straipsnio nuostatos netaikytinos.

34. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad byloje nėra duomenų, jog iki santuokos pabaigos apelianto sutuoktinei mirus tuo metu apelianto teisės būtų buvusios pažeistos, nes jis su sutuoktine naudojosi ginčo turtu, dėl jo jokių ginčų nekilo, mirus apelianto sutuoktinei ir apeliantui toliau gyvenant (net dvejus metus) buvusioje šeimos gyvenamoje vietoje jis taip pat naudojosi ginčo turtu, todėl jam nebuvo pagrindo, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, kaip kreditoriui kreiptis į T. Š. įpėdinę (šiuo atveju atsakovę). Teisėjų kolegijos vertinimu, kai atsakovė pareikalavo, kad apeliantas mokėtų nuomos mokestį arba išsikeltų, tapo aišku, kad apeliantas nebegalės toliau naudotis gyvenamuoju namu, įgytais daiktais, atsirado apelianto teisių pažeidimas.

35. CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

36. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai.

37. Taigi, nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Paprastai preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl, mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis). Jei kyla ginčas dėl pergyvenusio sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tuomet šį ginčą sprendžia teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei mirus vienam sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, pergyvenęs sutuoktinis, kaip 1/2 turto dalies savininkas, taip pat turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę – nuosavybės teisės liudijimą. Pergyvenusio sutuoktinio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvio ir kaip mirusio sutuoktinio įpėdinio, teisinis statusas yra savarankiškas. Pergyvenęs sutuoktinis paveldėjimo teisę gali įgyvendinti laisva valia ir nepriklausomai nuo to, kaip įgyvendina savo kaip turto bendrasavininkio teises.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad palikėjai mirus, jos turtinės teisės ir pareigos nesibaigė, įvyko universalus jos turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jos įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, kaip T. Š. turto paveldėtoja, perėmė palikėjos teises, pareigas tik jai priklausančio nekilnojamojo turto (ar jam priklausančios dalies bendrajame turte) atžvilgiu, kas reiškia, jog ji yra tinkama atsakovė ginče dėl palikėjos dalies bendrame turte nustatymo.

39. Nagrinėjamu atveju, ieškovo (apelianto) sutuoktinei T. Š. mirus, sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigė ir apeliantas, kaip vienas iš jos turto galimų paveldėtojų po sutuoktinės mirties (išskyrus testamentu paliktą turto dalį), taip pat įrodinėjo, kad asmeninio sutuoktinės turto pagerinimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos – namas ir ūkio pastatas buvo pagerinti taip pat iš jo brolio padovanotos pinigų sumos, o taip pat iš bendrų sutuoktinių lėšų, kas, apelianto manymu, sudaro pagrindą pripažinti jam teisę į nuosavybės dalį bendrame turte, kurį jis įvertino pinigine kompensacija, t. y. ginčui taikytinos CK trečios knygos normos (teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog vertindamas Minske sudarytos apelianto brolio pinigų dovanojimo sutartis, pirmosios instancijos teismas sutarties formai turėjo taikyti sutarties sudarymo vietos teisę, o ne Lietuvos teisę).

40. Pavyzdžiui teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teisėjų kolegija sutinka, jog sprendžiant turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties Nr. 3K-3-594-687/2016). Kaip žinoma, teismo veiksmai įrodinėjimo procese grindžiami tuo principu, kad teismas yra aktyvus tik įstatyme nustatytais atvejais, pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimu bei atsikirtimus (įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys), tačiau jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (225 straipsnio 1 punktas), atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 6 punktas). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Parengiamojo teismo posėdžio metu teisėjas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 straipsnis). Nustatęs ginčo esmę, teismas pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, šalių taikos sutarties sudaryti nepavykus, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių asmenų nuomonę ir parengęs bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką (CPK 231 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurodomu argumentu, kad jo teisės įrodinėjimo procese buvo pažeistos. Išklausius pirmosios instancijos teismo parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog 2020 m. spalio 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalių atstovai išreiškė valią tartis dėl taikos sutarties derybų, nurodė, jog atsakovė sutinka ieškovui daiktus grąžinti, todėl prašyta teismo posėdį atidėti. Nagrinėjanti bylą teisėja nurodė, jog tenkina prašymą ir šį posėdį laiko taikinamuoju, o kitą teismo posėdį byla bus nagrinėjama iš esmės; teisėja nurodė, jog šalys turi pateikti visus įrodymus, patvirtinančius jų argumentus (kvitai, čekiai, kažkokie kiti duomenys) ir nurodė, jog nustato 30 dienų terminą visiems įrodymams pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, parengiamojo teismo posėdžio uždaviniai šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti pasiekti, kadangi nei šalys, nei šalių atstovai nebuvo apklausti siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, nebuvo nustatyta kokiais įrodymais ieškinys bus grindžiamas ir į ieškinį atsikertama nagrinėjant bylą teisme, teismas posėdį vedė gana formaliai, nepatikslino šalių pareigos įrodinėti, o teismo posėdis tetruko šešias minutes. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio senumo įvykius įrodinėti yra sudėtinga, o be to apeliantas nurodė, kad dalį santuokoje pirktų daiktų pirkimo dokumentus jis turi, o dalies negali pateikti, nes jie liko name, į kurį patekti jis negali. Tačiau, nepaisant šių nurodytų aplinkybių, ir to, kad apeliantas dalį laiko gyvena ne Lietuvoje (Baltarusijoje), nebuvo patikslinta ieškovo pareiga įrodinėti ar pasiūlyta įrodymus išreikalauti.

42. 2020 m. sausio 6 d. teismo posėdis neįvyko, o 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas ieškovo atstovės prašymu, kadangi šalys sutarė, jog ieškovas vyks atsiimti daiktų, galimai dėl to ieškinys galėtų būti tikslinamas. 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdis teismo buvo atidėtas ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, kurio priėmimo klausimą teismas turėjo išspręsti bei sudaryti galimybę ieškovei pasiruošti bylos nagrinėjimui (pareikšti atsiliepimą). Ieškovo atstovės prašymas apklausti atvykusius teismo į posėdį iškviestus liudytojus teismo buvo netenkintas, nors atsakovė ar jos atstovas tam neprieštaravo. Kaip girdima iš garso įrašo, o ieškovas bandė paaiškinti, kad ieškinys iš esmės nebuvo keičiamas (kaip matyti tik sumažintas daiktų, kuriuos ieškovas atsiėmė, sąrašas ir dėl to sumažinta reikalaujamos kompensacijos suma), tačiau teisėja ieškovui neleido tuo klausimu išsakyti savo nuomonės, prašymą atmetė.

43. 2021 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl liudytojų neatvykimo, taip nurodyta teismo posėdžio pažymoje, tačiau ar buvo reiškiamo kokie nors šalių ar jų atstovų prašymai teisėjų kolegija neturi galimybės, nes posėdžio garso įrašo LITEKO duomenų bazėje nėra.

44. 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės, teismas atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Išklausius šio teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, garso įrašą, nustatyta, kad į teismo posėdį atvyko tik vienas liudytojas (J. G.), kuris buvo apklaustas teismo posėdžio pradžioje. Po liudytojo apklausos nagrinėjanti bylą teisėja faktiškai nesuteikė ieškovui žodžio, tiesiog uždavė klausimą ar ieškovas ieškinį palaiko ir kokie įrodymai patvirtina jo teiginius. Ieškovas keletą kartų pakartojo, kad jei jam būtų leista pasisakyti, jis viską paaiškintų, kadangi yra pasirengęs įvadinę kalbą ir norėjo visas jo manymu svarbias aplinkybes išdėstyti. Tačiau teisėja toliau uždavinėjo klausimus, po ko sekė atsakovės atstovo klausimai ieškovui. Ieškovui nebuvo pasiūlyta pasakyti baigiamąją kalbą, pasisakė tik ieškovo atstovė, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, procesinėmis teisėmis naudojosi neleistinai vangiai (pagal CPK 253 straipsnį, kai bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, baigiamosiose kalbose pirmi kalba ieškovas ir jo atstovas, po to – atsakovas ir jo atstovas).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 158 straipsnio 2 dalį nagrinėjantis bylą teisėjas pradeda ir baigia teismo posėdį, jam vadovauja, suteikia proceso dalyviams žodį (taip pat gali atimti šią teisę iš asmenų, kurie nevykdo jo nurodymų), siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, teisėjas taip pat gali imtis atitinkamų veiksmų - pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti bylos dalyviams aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, teisėjas taip pat turi kitų šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 punktas, 8 punktas). CK 250 straipsnio 1 – 2 dalys nustato, jog įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu. Pirmas teismo posėdyje paaiškinimus duoda ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, po to – atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užduoti vienas kitam klausimų. Kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kito dalyvaujančio byloje asmens pareiškimo ir prašymo. Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas šio Kodekso 186–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus. Konstatuotina, kad šių proceso normų teismo posėdžių metu nuosekliai nebuvo laikomasi.

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo metu, kai ieškovas rusų kalba atsakinėjo į teisėjos ir atsakovės atstovo klausimus (ieškovo atstovė jokių klausimų kam neuždavė), į lietuvių kalbą jo atsakymai nebuvo verčiami (vertėja į rusų kalbą vertė tik užduodamus klausimus). CPK) 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, šio įstatymo reikalavimo taip pat nebuvo laikomasi. CPK 14 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus) (CPK 14 straipsnio 1 dalis), taigi, taip pat ir ieškovo paaiškinimus.

47. Pažymėtina, kad tiek bendrose CPK normose, kuriose įtvirtinti civilinio proceso principai (CPK 1 dalies I skyrius), tiek XII skyriaus pirmame skirsnyje įtvirtinti teisėjo vadovavimo procesui principai, įpareigoja nagrinėjantį bylą teisėją atidžiai naudotis savo teisėmis procese bei atsakingai vykdyti pareigas tiek parengiamojoje bylos stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės, kad būtų atskleista bylos esmė ir bylos dalyvių ginčas būtų išnagrinėtas laikantis įstatymų reikalavimų, o priimtas teismo procesinis sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas padarė grubių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tarp ieškovo ir palikėjo susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, t. y. nesiėmė priemonių išsamioms esminėms bylos aplinkybėms, kurios būtinos teisingam bylos išsprendimui, nustatyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, kurios yra būtinos teisingam ginčo teisinio santykio kvalifikavimui, iš esmės pažeidė procesinės teisės normas (CPK 159, 265 straipsniai), netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimą (CPK 314 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, dėl kurių nesprendė pirmosios instancijos teismas, todėl šiuo atveju, panaikinus teismo procesinį sprendimą, bylą būtina grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 4 punktas).

50. Kadangi teismo procesinis sprendimas naikinamas dėl esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų teisėjų kolegija plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK nustatyta tvarka turės būti paskirstytos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo S. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėEglė SurgailienėUrmila Valiukienė