Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. N., J. T., D. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti ar jo atsisakyti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukterys.

7. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Nustatyta, kad D. M. ir P. M. buvo sudarę santuoką. Taip pat nustatyta, kad po palikėjo P. M. mirties (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu P. M. bei jo sutuoktinės D. M. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

8. Žemės sklypas įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos yra palikėjo P. M. ir D. M. dukterys. Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėjos teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jų tėvo P. M. mirties ir leisti joms priimti palikimą su tikslu atsisakyti palikimo jų mamos naudai, kad notarui būtų galima baigti paveldėjimo procedūras.

9. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

11. P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Priimti palikimą pareiškėjos turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Patikslintas pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateiktas 2025 m. rugpjūčio 21 d., todėl laikytina, kad pareiškėjos į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tėvo P. M. palikimui priimti kreipėsi beveik po dviejų metų nuo termino priimti palikimą pasibaigimo.

12. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą, esminę reikšmę turi šio termino praleidimą lėmusios priežastys, egzistavusios tuo laikotarpiu, kada privalėjo būti atlikti palikimo priėmimo veiksmai.

13. Kaip minėta aukščiau, teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju kaip pagrindinę termino palikėjo P. M. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėjos nurodė tai, kad jos buvo įsitikinusios, jog visą palikimą paveldės jų motina D. M. (palikėjo sutuoktinė), su kuria pareiškėjų tėvas gyveno iki mirties. Pareiškėjų teigimu, tik vėliau jos sužinojo, kad pagal įstatymą paveldėjimas priklauso ir joms, tačiau jos visos trys nenori pretenduoti į palikimą ir nori, kad visą palikimą paveldėtų tik mama D. M.. Byloje nėra šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjų paaiškinimais. Be kita ko, aplinkybė, jog pareiškėjų tėvai P. M. ir D. M. iki pat P. M. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, adresu (duomenys neskelbtini), minėtu adresu iki šiol gyvena palikėjo sutuoktinė (pareiškėjų motina) D. M., suponuoja išvadą, jog pareiškėjos pagrįstai galėjo manyti, jog po palikėjo P. M. mirties, visą palikimą paveldės jų motina D. M. (palikėjo sutuoktinė).

14. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nesikreipdamos į notarą su pareiškimu dėl palikėjo P. M. palikimo priėmimo, pareiškėjos elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo neatidžios ir nerūpestingos. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjos dėl savo įsitikinimo, jog visą palikimą paveldės jų motina D. M. (palikėjo sutuoktinė), su kuria pareiškėjų tėvas gyveno iki mirties, laiku nerealizavo savo teisės priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą, t. y. dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Tačiau pareiškėjos vėliau sužinojusios, kad pagal įstatymą paveldėjimas priklauso ir joms, tačiau jos visos trys nenori pretenduoti į palikimą ir nori, kad visą palikimą paveldėtų tik mama D. M., iškart ėmėsi veiksmų dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pateikė pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl laikytina, kad pareiškėjos į teismą kreipėsi per objektyviai protingą terminą, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, jog galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę priimti mirusio tėvo P. M. palikimą, tikslu atsisakyti palikimo jų mamos naudai, kad notarui būtų galima baigti paveldėjimo procedūras.

15. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. rugpjūčio 20 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad po P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nei paveldėtojai pagal įstatymą, nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėjas testamento nepaliko, palikėjo palikimas priimtas nebuvo. Pažymėtina tai, jog suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, kitų suinteresuotų asmenų nenustatyta, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebūtų sąžininga ir teisinga atsisakyti atnaujinti prašomą terminą.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po P. M. mirties, priimti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo P. M. mirties, priimti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.