Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-531/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-14Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-05Utenos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-10-15Panevėžio apygardos teismas
  4. T-361-373/2019Nutartis · 2019-11-13Utenos apylinkės teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-01-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. T-192-373/2020Nutartis · 2020-07-15Utenos apylinkės teismas
  7. T-251-373/2020Nutartis · 2020-08-27Utenos apylinkės teismas
  8. T-207-373/2023Nutartis · 2023-06-30Utenos apylinkės teismas
  9. T-320-958/2023Nutartis · 2023-08-08Utenos apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
1A-153-531/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28254-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daina Vaidachavičienė, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nuteistasis
A. Ž., N. G.
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Valdas Bivainis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-531/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28254-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam A. Ž.,gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir jam paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš A. Ž. ir N. G. nukentėjusiajai V. B. solidariai priteista 630 Eur suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas N. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su N. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. birželio 25 d., apie 13.50 val. nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus V. B. į fiksuoto ryšio telefoną ir prisistačius prokuratūros darbuotoju bei pateikus objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pas ją yra suklastotų pinigų kupiūrų ir nurodžius visas namuose esančias popierines pinigų kupiūras perduoti patikrinti dviem vyrams, kurie atvyks pas ją į namus, bei nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) paskambinus N. G. ir nurodžius V. B. adresą bei duomenis, kuriais jis turi prisistatyti, N. G., vykdydamas šiuos nurodymus, kartu su juo nuvyko pas V. B., kuriai supratus apgaulę ir atsisakius duoti pinigus, kaltinamiesiems sudavus tris smūgius jai į galvą, pagrobė 600 Eur bei mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 30 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai V. B. padarė 630 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir jo veiksmus iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 182 str. 1 d. Nesutinka su baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų vertinimu bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kvalifikavimu.

2.1 Teigia, kad buvo pažeistas rungimosi principas ir jo teisė į gynybą dėl pareikšto kaltinimo, kadangi prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jam žinomų ir turimų duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus N. G. atžvilgiu, todėl jis negalėjo susipažinti su visa bylos medžiaga. Jam nėra aišku, kodėl bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenys nebuvo panaudoti atliekant ikiteisminį tyrimą. Taip pat akivaizdu, jog atitinkami policijos ir prokuratūros pareigūnai, turėdami informaciją apie 2018 m. birželio 14 d. N. G. padarytą nusikalstamą veiką, t.y. sukčiavimą A. D. atžvilgiu, nesiėmė jokių veiksmų, kad jis nedarytų daugiau nusikaltimų. Be to, byloje nėra nustatyti kiti asmenys, kurie organizavo nusikaltimus ir skambino N. G. iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra nustatyti ir asmenys, kuriems sukčiavimo būdu gautus pinigus perduodavo N. G.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į jo, nei į N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (N. G. duoti parodymus teisme atsisakė). Pažymi, kad su N. G. 2018 m. birželio 25 d. padarytu nusikaltimu yra susijęs tik tiek, kad jį nuvežė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), o po to, tą dieną buvo susitikęs su N. G. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir būdamas kartu su juo kalbėjo telefonu su jam iš įkalinimo įstaigos paskambinusiu asmeniu. Be to, apylinkės teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios V. B. prieštaringų parodymų. Atkreipia dėmesį, kad ji jį atpažino tik pagal policijos jai pateiktą jo nuotrauką, kuri buvo daryta daugiau nei prieš 10 metų. Atliekant šį procesinį veiksmą dalyvavo tik policijos pareigūnai. Mano, kad V. B. nurodomos įvykio aplinkybės neatitinka kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusioji neteisingai nurodė, kad pas ją vienu metu atėjo du vyriškiai, nes antras asmuo užėjo žymiai vėliau. Iš byloje esančio garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad į jos butą N. G. ėjo vienas. Tik nuo 8 min. 57 s. (viso įrašo trukmė – 10 min. 18 s.) pokalbio fone girdimas kitas balsas, kurį teismas pripažino kaip neva jo, nors ekspertizės akte yra nurodyta, jog atsakyti į klausimą ar garso įraše yra užfiksuotas jo balsas ir kalba, negalima. Paaiškina, kad nukentėjusioji nurodė, kad ją mušė žemesnio ūgio vyras. Jeigu lyginti jo ir N. G. ūgius, tai N. G. už jį yra žemesnis 7 cm. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, konstatuodamas, kad jis buvo nukentėjusiosios bute ir prieš ją vartojo smurtą. Be to, byloje nėra duomenų, jog jis bendravo su asmenims iš įkalinimo įstaigų ir jiems padėjo vykdyti nusikalstamas veikas. Su N. G. nepalaiko jokių draugiškų santykių, jį 2018 m. birželio 25 d. sutiko atsitiktinai. Pripažįsta, kad garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) yra girdimas jo balsas. Jis 2018 m. birželio 25 d. buvo atsiliepęs N. G. telefonu, nes N. G. buvo girtas, ir aiškino žmogui iš pataisos namų dėl pinigų, tačiau nežinojo kiek jų buvo ir kas juos paėmė. Kadangi N. G. prie jo skaičiavo pinigus, jis sužinojo, kad tai buvo 360 Eur. Paveždamas N. G. nežinojo, kad jis važiuoja daryti nusikaltimo. Atkreipia dėmesį, kad nors pats pas nukentėjusiąją bute nebuvo, telefonu aiškindamas asmeniui iš pataisos namų pavartojo žodį, jog pats buvo „įkritęs“, vien dėl to, kad norėjo pagelbėti N. G., kuriam tas asmuo priekaištavo, kad turėjo paimti 600 Eur. Sutinka ir prisipažįsta, kad prisidėjo prie N. G. ir teismo nenustatyto asmens iš pataisos namų padaryto sukčiavimo V. B. atžvilgiu, tačiau pabrėžia, kad jokiuose plėšimo veiksmuose nedalyvavo, todėl jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 str. 1 d.

2.2 Nesutinka su teismo priteistu civiliniu ieškiniu. Nurodo, kad jis negavo jokių nukentėjusiosios pinigų ir telefono (duomenys neskelbtini). Be to, nėra nustatyti kiti asmenys, kurie dalyvavo šiame nusikaltime, t. y. asmuo skambinęs N. G. iš (duomenys neskelbtini), asmuo, vardu A., dalyvavęs kartu su N. G. plėšime V. B. bute, asmuo, kuriam N. G. perdavė pagrobtus iš nukentėjusiosios pinigus. Pažymi, kad pataisos namuose yra draudžiama nuteistiesiems laikyti ir naudotis asmeniniais telefonais. Kadangi teismas nenustatė asmens, kuris iš (duomenys neskelbtini) skambino N. G., mano, kad už padarytą žalą atsakyti turi ir ši įstaiga.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apelianto A. Ž. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų ir taikytų veiksmų teisėtumo bei jos atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais (BPK 20 str. 1, 3 ir 4 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015, 2019 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-30/2019). Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie KŽĮ išvardytus apysunkius nusikaltimus arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, o teisinis – arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys, arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai.

8. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl N. G. bei grupės kitų asmenų galimai vykdomų telefoninių sukčiavimų, t. y. dėl galimai vykdomos BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. 2018 m. gegužės 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“, pagal 2018 m. gegužės 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta N. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.

9. 2018 m. birželio 25 d. Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal V. B. pareiškimą dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, dėl šios veikos padarymo kaltais buvo pripažinti N. G. ir A. Ž.. Įrodinėjant A. Ž. kaltę pagal BK 180 str. 1 d., buvo remtasi telefoninių pokalbių įrašais, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš N. G.. Taigi, šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad renkant duomenis apie N. G. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, buvo surinkta duomenų ir apie kitų asmenų, taip pat ir A. Ž. veiksmus, kurio atžvilgiu joks atskiras kriminalinės žvalgybos tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju byloje yra keliamas klausimas, ar tokie duomenys galėjo būti laikomi teisėtai gautais įrodymais BPK 20 str. prasme ir panaudoti įrodinėjant apelianto kaltę.

10. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant tokiai situacijai, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, jie gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ (Kriminalinės žvalgybos įstatymo) nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmą; dėl jų gauta informacija gali būti naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal KŽĮ 8 str. 1 d. 1 p., BK 180 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama veikų kategorijai, dėl kurios gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Esant šiai aplinkybei bei vadovaujantis pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuotina, kad duomenys, surinkti atliekant N. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą, galėjo būti naudojami aiškinantis jo įvykdytą V. B. plėšimą, bei A. Ž. dalyvavimo jame aplinkybes. Taip pat šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas būtent pagal pačios V. B. pareiškimą, o ne užfiksuotų telefoninių pokalbių pagrindu. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šie pokalbiai nebuvo vieninteliu A. Ž. kaltės įrodymu. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. Ž. nusikalstamų veikų, pagrįstai rėmėsi telefoniniais pokalbiais, kurie buvo gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus N. G. atžvilgiu. Beje, pats N. G. nekelia klausimo dėl prieš jį vykdytų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti parodymus, o tuo pačiu patvirtinti ar paneigti A. Ž. versiją, atsisakė.

12. Taip pat byloje yra keliamas klausimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų N. G. atžvilgiu tęsimo pagrįstumo. 2018 m. birželio 14 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jo įvykdytos BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, jis dar padarė 4 nusikalstamas veikas, tarp jų ir nagrinėjamą - kartu su A. Ž. įvykdytą plėšimą. Pažymėtina, kad pagal 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-383 patvirtintų rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 7 p. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti tęsiamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių kriminalinės žvalgybos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Kaip jau minėta, kriminalinės žvalgybos tyrimas N. G. atžvilgiu buvo atliekamas dėl galimai jo vykdomos BK 182 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos, todėl pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 1 d., N. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, remiantis minėtų rekomendacijų nuostata, galėjo būti tęsiamas. Matyti, kad šie kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš N. G. vyko iki pat jų atlikimui skirto termino pabaigos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 14 d., kadangi nei vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d. pradėtas nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo konstatuoti, kad N. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas jau 2018 m. birželio 14 d. privalėjo būti nutrauktas, nėra.

Dėl BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo

13. A. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 180 str. 1 d. ir prašo šią veiką perkvalifikuoti į BK 182 str. 1 d., bei kritikuoja ištirtų įrodymų vertinimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. Ž. apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, o A. Ž. dėl BK 180 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo kaltu pripažino pagrįstai. Pagrindo ją perkvalifikuoti į BK 182 str. 1 d. nėra.

15. Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o pagal BK 182 str. 1 d. – tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

16. Nagrinėjamu atveju A. Ž. kaltę kartu su N. G. sumušus V. B. ir pagrobus jai priklausantį turtą, t. y. įvykdžius BK 180 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiosios V. B., liudytojų G. B., A. P., R. K. parodymai, specialisto išvada bei telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti atliekant slaptą N. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą.

16.1. Nukentėjusioji V. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 25 d. apie 13.50 val. jai į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasakė esąs iš prokuratūros ir kad pas ją yra padirbtų kupiūrų, todėl atvyks vyrai, kurie jas patikrins. Į butą atėjo du nepažįstami vyrai ir liepė duoti pinigus patikrinimui. Ji suprato, kad jie sukčiai ir atsisakė duoti pinigus. Žemesnis vyriškis tris kartus kumščiu smogė jai į galvos sritį. Ji nukrito nuo lovos ant grindų. Jai gulint ant grindų žemesnis vyriškis pakėlęs ant lovos buvusią antklodę rado ten buvusius 600 Eur. Jis paėmė pinigus ir ant lovos buvusį telefoną (duomenys neskelbtini).

16.2. Apklausta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. B. parodė, kad 2018 m. birželio 25 d. jai paskambino kažkoks asmuo, kuris prisistatė, kad yra iš prokuratūros, sakė, jog nori patikrinti jos pinigus. Po to, pas ją į namus atėjo du asmenys, prisistatė, jog yra iš prokuratūros. Jai kumščiu sudavė į galvą, spardė kojomis. Neatsimena vienas ar abu mušė. Rado ir atėmė 600 Eur ir mobilų telefoną.

16.3. Nukentėjusioji V. B. pagal nuotrauką atpažino A. Ž., kaip asmenį, kuris su kitu vyru 2018 m. birželio 25 d. apie 14 val. atėjo į jos butą, ją mušė.

16.4. Liudytojas G. B. parodė, kad jam paskambino motina V. B. ir jis atsiliepęs išgirdo vyrų balsus, motinos aimanas ir telefonas išsijungė. Nuvykęs laiptinėje pamatė sumuštą V. B., kuri sakė, kad ją mušė abu, bet galbūt daugiau mušė vienas. Vadovavo vyras su akiniais.

16.5. Liudytoja A. P. parodė, kad ji gyvena su V. B. viename name. Įvykio dieną apie 14.15 val. namo laiptinėje matė stovintį ir rūkantį žmogų. Jis buvo su pilku džemperiu ir gobtuvu. Grįžusi po 20-30 min. sužinojo, kad V. B. apiplėšta ir sumušta.

16.6. Liudytoja R. K. parodė, kad gyvena su V. B. viename name. Jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad kažkas vyksta, triukšmas, kažką muša, šaukiasi pagalbos. Ji per langą pamatė išeinantį vyrą, kuris buvo su gobtuvu, su regėjimui skirtais akiniais. Po kelių minučių atbėgo G. B. ir pasakė, kad sumušė jo motiną.

16.7. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta garso įrašų fonoskopinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas A. Ž. balsas. Ekspertai taip pat nustatė, kad yra tikėtina, jog garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra girdimas A. Ž. balsas.

16.8. Garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti, kaip galimai A. Ž. N. G. telefonu kalba su nenustatytu asmeniu. Pokalbio metu nenustatytas asmuo nurodo, kad jau reikia važiuoti, o A. Ž. dar kartą paklausęs, ar jau važiuoti, ir gavęs teigiamą atsakymą, pasako, kad perduoda telefoną. Toliau pokalbį tęsia N. G., kuriam nežinomas asmuo nurodo važiuoti adresu (duomenys neskelbtini).

16.9. Taip pat garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti, kaip N. G. būdamas pas nukentėjusiąją ir jai atsisakius duoti pinigus, gąsdina ją sulaikysiantis ir iškviesiantis kolegas. Vėliau pasigirsta beldimas į duris ir pasigirsta asmens, stenogramoje pažymėto A. Ž. vardu balsas. Įėjęs asmuo prisistato esąs iš kriminalinės policijos, paklausia kas vyksta. Vėliau girdėti tik nukentėjusiosios pagalbos šauksmai.

16.10. Garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti kaip N. G. sako „Ai čia pinigai? Ai jo, radau, radau A.“. Taip pat girdima kaip N. G. klausia „kur mobilus?“ bei nukentėjusiosios reikalavimas atiduoti jai mobilųjį.

16.11. Garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti, kaip tikėtina, kad A. Ž. ir N. G. kalba apie tai, kiek pinigų buvo paimta. N. G. klausia: „Kiek ten yra?“, o A. Ž. atsako: „Nežinau, seni, aš nežiūrėjau, man neįdomu <...>“.

16.12. Garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti, kaip N. G. kalbasi su A. Ž. apie sumuštą žmogų, N. G. prašo duoti jam pinigus, vėliau jie abu ima juos skaičiuoti.

16.13. Garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti kaip A. Ž. N. G. telefonu kalbasi su nežinomu vyriškiu, kuriam nurodo, kad buvo už durų, vėliau užėjo į butą, kad paėmė pinigų tiek, kiek buvo, o kiek - nežino.

16.14. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. padaryti abiejų akių vokų, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos, pakaušio, kairės plaštakos kraujosruvos, nosies sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. birželio 25 d. mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekmėje ir yra priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo.

17. Įvertinus pateiktus įrodymus, matyti, kad, priešingai nei teigia A. Ž. savo apeliaciniame skunde, jis ne tik atvežė N. G. V. B. gyvenamosios vietos adresu, tačiau kartu su juo buvo nuėjęs į jai priklausantį butą. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju iš garso įrašų akivaizdu, jog pirmasis į V. B. butą nuėjo N. G., ir tik vėliau, nepavykus paimti iš jos pinigų, įėjo ir A. Ž.. Be to, ir pats N. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į butą įėjo vienas, ir tik vėliau atėjo kitas asmuo. Pažymėtina, jog vien tik tai, kad šios aplinkybės nenurodė pati nukentėjusioji, minėtos išvados nekeičia. Tai, kad A. Ž. buvo nukentėjusiosios bute patvirtina ne tik garso įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių viename girdėti kaip N. G., būdamas V. B. namuose, kreipiasi į A. Ž. „A.“, o kitame pats A. Ž. nežinomam asmeniui prisipažįsta buvęs bute, bet ir nukentėjusiosios V. B. ir liudytojos R. K. parodymai. Kaip matyti, nukentėjusioji šiuo atveju patvirtino, kad į jos namus buvo atėję būtent du vyriškiai ir iš pateiktos nuotraukos ji atpažino A. Ž.. Liudytoja R. K. parodė, jog įvykio dieną matė išeinantį iš namo vyriškį su regėjimo akiniais. Nėra abejonių, kad tai buvo A. Ž., kadangi jis pats bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino, kad nuolat nešioja tokius akinius. Tai, jog N. G. ir A. Ž. buvimo V. B. bute metu ji buvo sumušta įrodo aukščiau išdėstyti pačios nukentėjusiosios, liudytojų G. B., A. P. ir R. K. parodymai, taip pat specialisto išvada bei garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas N. G. bei A. Ž. pokalbis apie sumuštą žmogų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš surinktų įrodymų nėra aišku, kuris iš nuteistųjų naudojo smurtą V. B. atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į tai, jog būtent jų buvimo jos bute metu, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje abu nuteistieji bendrais veiksmais sumušė nukentėjusiąją. Aplinkybę, jog įvykio metu nuteistieji pagrobė V. B. priklausiusius pinigus bei telefoną patvirtina tiek jos pačios parodymai, tiek garso įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje pateiktais motyvais ir išvada, jog šiuo atveju buvo paimti būtent 600 Eur, bei tai, jog paimto telefono vertė, įvykio metu, buvo – 30 Eur, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors garso įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tik tikėtina, jog girdimas A. Ž. balsas, tačiau tai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi, kaip matyti, kitų byloje surinktų įrodymų - liudytojų parodymų ir garso įrašų, kur jo balsas aiškiai identifikuotas, visuma visiškai patvirtina jo kaltę.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu A. Ž. veiksmai visiškai atitinka BK 180 str. 1 d. įtvirtintą sudėtį, todėl pagrįstai buvo kvalifikuoti būtent pagal šį straipsnį, o ne pagal BK 182 str. 1 d. Taigi apelianto prašymas dėl veikos perkvalifikavimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl A. Ž. paskirtos bausmės

19. Nusikalstamos veikos, tvirtintos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas A. Ž. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. Ž. apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikaltimą bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti A. Ž. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. nustatytų bausmės skyrimo pagrindų.

21. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. Ž. bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltę, nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas baigtas tyčinis apysunkis smurtinis nusikaltimas nuosavybei. Nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – A. Ž. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino A. Ž. asmenybę, t. y. kad jis ne kartą teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą ir nesenai paleistas iš įkaltinimo įstaigos – 2018 m. balandžio 27 d., buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, trumpą laikotarpį dirbo, yra įrašytas į priklausomybių įskaitą, baustas administracine tvarka. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl A. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai nuspręsta skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis, nei sankcijos vidurkis. Tokia už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

22. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. yra ne kartą teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis yra nepavojingas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, kas yra būtina sąlyga taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 str. nuostatas, todėl šių nuostatų A. Ž. atžvilgiu taikyti nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

23. A. Ž. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu. Nurodo, kad jis negavo jokių nukentėjusiosios pinigų ir telefono (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nebuvo nustatytas asmuo, kuris skambino N. G., todėl įvertinus tai, kad pataisos namuose yra draudžiama nuteistiesiems laikyti ir naudotis asmeniniais telefonais, už padarytą žalą turi atsakyti ir (duomenys neskelbtini). Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Visų pirma pažymėtina, kad ankščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, jog A. Ž. su N. G. pagrobė nukentėjusiajai V. B. priklausiusius 600 Eur ir mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini), bei įgijo galimybę šiuo turtu disponuoti. Esant šioms aplinkybėms A. Ž. kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, o tai ar jis tuos pinigus panaudojo, šiuo atveju, teisinės reikšmės neturi. Be to, iš garso įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagrobti pinigai buvo būtent pas A. Ž., o ne N. G..

25. Taip pat A. Ž. nuo minėtos pareigos neatleidžia ir tai, kad nebuvo nustatytas kitas asmuo veikęs su juo ir N. G. ir jis nepagrįstai teigia, jog dalis šios pareigos turėtų atitekti ir (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog šios įkalinimo įstaigos atžvilgiu, dėl įvykusio įvykio, būtų buvęs pradėtas baudžiamasis procesas ir konstatuota jos atsakomybė, todėl joks žalos atlyginimas V. B. iš šios įstaigos negali būti priteisiamas.

Dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su BPK nuostatų pažeidimais

26. Apeliantas pateiktame skunde teigia, kad šiuo atveju buvo pažeistas rungimosi principas ir jo teisė į gynybą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo pateikti prokurorui žinomi ir turimi duomenys, gauti N. G. atžvilgiu atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Šie A. Ž. skundo argumentai atmetami. Pažymėtina, kad apeliantui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suteikta galimybė susipažinti su šiais duomenimis, kadangi jie buvo slapti. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jie buvo išslaptinti ir jis turėjo teisę su jais susipažinti. Be to, prijungus prie bylos, buvo daroma netgi šių garso įrašų fonoskopinė ekspertizė. Taigi, šiuo atveju, apeliantui buvo suteiktos visos galimybės su jais susipažinti, pateikti paaiškinimus bei gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas rungimosi principas ar jo teisė į gynybą.

27. Taip pat A. Ž. yra neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįvertino nei jo, nei N. G. duotų parodymų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, sprendžiant dėl nuteistųjų atsakomybės, apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aprašė abiejų nuteistųjų duotus parodymus ir juos išanalizavo, tačiau atmetė kaip prieštaraujančius visų kitų byloje surinktų įrodymų visumai.

28. Apeliaciniame skunde A. Ž. kelią klausimą dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką teisėtumo. Teigia, kad atliekant šį procesinį veiksmą dalyvavo tik policijos pareigūnai ir V. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio atlikto veiksmo teisėtumu ir jo metu nustatytų aplinkybių teisingumu. Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kaip pati V. B., pateikus 5 asmenų fotonuotraukas atpažįsta A. Ž., kaip asmenį įvykdžiusį jos apiplėšimą. Surašyto protokolo teisingumą V. B. patvirtino savo parašu. Byloje nėra duomenų, jog šio veiksmo atlikimo metu nukentėjusiajai būtų darytas poveikis ar kitaip pažeistas proceso įstatymas, todėl ir šie apelianto argumentai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas MeidusDaina Vaidachavičienė