- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- eAS-579-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01996-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 12 sprendimą Nr. 21R-341 (AG-383/06-2020) ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. gegužės 6 d. skundą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į Komisiją, prašydamas pripažinti, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4D-2020/1/361/3D-898 nepagrįstai nenagrinėjo visų jo skunde pateiktų reikalavimų, susijusių su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pokomisės veiksmais priimant sprendimus dėl Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno rengimo / leidimo, kurie, pareiškėjo nuomone, laikytini piktnaudžiavimu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo prasme. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo skundą kaip nepriskirtą jos kompetencijai. Atsisakymas nagrinėti skundą vertintinas kaip neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus), o galimybė tokį neveikimą skųsti teismui numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) (17 str. 1 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nelaikyti jo atsakovu šioje byloje, o bylos nagrinėjimą jo atžvilgiu nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimus (ABTĮ 18 str.). Seimo kontrolieriai (ombudsmenai) yra specifinis, nepriklausomas nuo kitų institucijų, institutas, kuris nevykdo viešojo administravimo, todėl pareiškėjo inicijuojamas ginčas nelaikytinas kilusiu iš viešojo administravimo santykių. Atsakovas neįžvelgė, kokios pareiškėjo teisės ar laisvės viešojo administravimo srityje šiuo atveju yra pažeistos. Be to, pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimų dėl Seimo kontrolieriaus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas nustatė, kad Seimo kontrolierius sprendimu, suformuluotu 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. 4D-2020/1-361/3D-898, atsisakė tirti pareiškėjo skundą, kadangi jį tikslingiau nagrinėti kitoje institucijoje. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis turi savarankiškai kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją arba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, kurio sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolierių įstatymas nenumato galimybės Seimo kontrolieriaus sprendimus skųsti teismui (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pareiškėjas iš esmės siekia, kad Komisija priimtų nagrinėti jo skundą dėl Seimo kontrolieriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tyrimą, kas nepriskirtina viešojo administravimo sričiai ir administracinius ginčus nagrinėjančių kvaziteisminių ir teisminių institucijų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas akcentuoja, kad bylos dalyką sudaro teisės skųsti Seimo kontrolieriaus veiksmus (ne sprendimus) turėjimas arba neturėjimas. Seimo kontrolieriaus sprendimų priėmimas Seimo kontrolieriaus įstatyme siejamas su tyrimo atlikimu. Šiuo atveju Seimo kontrolierius nepriėmė nė vieno iš Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio „Seimo kontrolieriaus sprendimai“ 1 dalyje numatytų sprendimų, neatliko tyrimo, o savo sprendimą grindė Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Pareiškėjas apžvelgia teisės normas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, susijusius su galimybe revizuoti valstybės pareigūnų darbą bei valstybinės kalbos svarba. Pažymi, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taip pat atsisakė nagrinėti jo skundą. Taigi, niekas nenori tirti Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno atsiradimo aplinkybių, nepaisant to, kad šio žodyno terminus kaip teisinės atsakomybė pagrindą naudoja viena iš šio žodyno leidėjų – Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė L. T.. Pareiškėjas pakartoja, kad ginčijamas Komisijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas laikytinas atsisakymu veikti (neveikimu, vilkinimu atlikti veiksmus), administraciniai teismai sprendžia tokias bylas (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Be to, pareiškėjas kelia abejones dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti visų be išimties Seimo kontrolieriaus sprendimų, suderinamumo su teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi ir 30 straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Seimo kontrolierius pakartoja, kad jo veikla nepriskirtina valstybės valdžią įgyvendinančioms institucijoms, nepatenka į viešojo administravimo sritį. Seimo kontrolieriaus valia veikti atitinkamu būdu, gavus ir įvertinus asmens skundą, įforminama Seimo kontrolieriaus sprendimu, apie kurį skundą pateikęs asmuo yra informuojamas. Nagrinėjamu atveju Seimo kontrolierius tokį sprendimą priėmė ir pareiškėją informavo 2020 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4D-2020/1-361/3D-898. Pareiškėjas nepateikė teismui teisiškai pagrįstų argumentų, įrodančių, jog skundas dėl šio Seimo kontrolieriaus veiksmo (t. y. atsisakymo atlikti tyrimą) ir su juo susijusių reikalavimų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Be to, minėtas Seimo kontrolieriaus sprendimas pareiškėjui nesukėlė ir negalėjo sukelti pasekmių, jo reikalavimai nesietini su viešojo administravimo sritimi. Seimo kontrolieriaus vertinimu, teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, skundžiama nutartis atitinka teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepritaria Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. 4D-2020/1-361/3D-898 suformuluotam sprendimui atsisakyti tirti jo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Seimo kontrolieriaus sprendimu, siekė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Komisija 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 21R-341 (AG-383/06-2020) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. 4D-2020/1-361/3D-898 priimto sprendimo. Pareiškėjas skunde teismui, kurį vėliau patikslino, suformulavo reikalavimą panaikinti Komisijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 21R-341 (AG-383/06-2020) ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. gegužės 6 d. skundą. Pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimų dėl Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. 4D-2020/1-361/3D-898 suformuluoto sprendimo, nors privalėjo tai padaryti (atsižvelgdama į atskirojo skundo ribas, teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisakys), tačiau kilusio ginčo dalykas yra būtent minėto Seimo kontrolieriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, iš esmės grindžia įsitikinimu, kad Seimo kontrolieriaus sprendimais ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies prasme laikytini tik sprendimai, išvardyti Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnyje, akcentuodamas šio straipsnio pavadinimą – „Seimo kontrolieriaus sprendimai“. Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 26 d. rašte Nr. 4D-2020/1-361/3D-898 suformuluotas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nurodyta, kad Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. Pastebėtina, kad abiejose teisės normose reglamentuojamas „sprendimų“ priėmimas, nepriklausomai nuo šių straipsnių pavadinimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad kompetencija tirti Seimo kontrolieriaus sprendimus (ABTĮ 18 str. 2 d. prasme) priklauso nuo to, kuriuo Seimo kontrolierių įstatymo straipsniu buvo vadovaujamasi priimant konkretų sprendimą, yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone, todėl atmestini. Taigi, pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog Administracinių bylų teisenos įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) apribota administracinio teismo kompetencija vertinti Seimo kontrolieriaus sprendimų, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti skundą, teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).
Pareiškėjas kelia abejones dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti visų be išimties Seimo kontrolieriaus sprendimų, atitikties teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), 29 straipsnio 1 daliai („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“) ir 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog minėtas administracinių teismų kompetencijos ribojimas iš esmės siejamas su Seimo kontrolieriaus sprendimo teisiniais padariniais. Išanalizavus Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Seimo kontrolieriaus teises darytina išvada, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės
aktais ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1982/2006, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-556/2009, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS444-611/2012). Kita vertus, minėta ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata nereiškia, kad administracinis teismas negali vertinti jokių Seimo kontrolieriaus (Seimo kontrolieriaus įstaigos) veiksmų (neveikimo, vilkinimo atlikti veiksmus) teisėtumo, kadangi, pavyzdžiui, administracinio teismo kompetencija spręsti žalos atlyginimo priteisimo klausimą šiuo aspektu nėra apribota
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1430/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-751-575/2015, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-812-552/2016). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar minėta ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata atitinka Konstituciją.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, konstatuodamas, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.