- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- AS-812-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02840-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. birželio 10 d. raštą Nr. 2S-3325; įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundą ir įvertinti Departamento 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2S-3325 atitikimą Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimams; įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. skundą iš esmės; priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 50 000 Eur žalos atlyginimą už pareiškėjo teisių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) veiksmų, neišleidžiant jo už Kauno TI teritorijos ribų, dėl Departamento 2016 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 2S-3325 ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo teikti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, be kita ko, skundžiasi Seimo kontrolieriaus veiksmais, iš esmės nenagrinėjus jo 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundo, teismo prašo įpareigoti Seimo kontrolierių šį skundą išnagrinėti ir įvertinti Departamento 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2S-3325 atitikimą Suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimams. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatė, kad Seimo kontrolierius pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 4D-2016/1-760/3D-1615 ir persiuntė jį nagrinėti Departamentui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Seimo kontrolierių išnagrinėti jo 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundą ir įvertinti Departamento 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2S-3325 atitikimą Suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimams reiškia prašymą ištirti Seimo kontrolieriaus 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 4D-2016/1-760/3D-1615 teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Seimo kontrolieriaus veiksmų ir prašymo įpareigoti Seimo kontrolierių išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų nagrinėjimo Departamente, reikalavimų panaikinti dėl to priimtą Departamento 2016 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-3325 ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, teismas nustatė, kad Departamento 2016 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 2S-3325 buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. gegužės 18 d. skundus dėl Kauno TI (administracijos) veiksmų, netenkinant pareiškėjo prašymų leisti jam išvykti už Kauno TI teritorijos ribų. Teismas rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsniu ir darė išvadą, kad jame yra įtvirtinta speciali ginčų dėl laisvės atėmimo bausmę vykdančių (įskaitant kardomąjį kalinimą) institucijų veiksmų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundus dėl laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmų išankstine ne teismo tvarka nagrinėja Departamentas.
Teismas rėmėsi ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Kauno TI veiksmus, netenkinant pareiškėjo prašymų leisti jam išvykti už Kauno TI teritorijos ribų, išnagrinėjus Departamente išankstine ne teismo tvarka, skundas dėl tokių Kauno TI veiksmų (įskaitant ir dėl to priimtą Departamento 2016 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-3325) turėtų būti teikiamas pagal Kauno TI buveinės vietą, t. y. Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pareiškėjo skundo dalį dėl Kauno TI pareigūnų veiksmų nagrinėjimo Departamente, prašymo panaikinti dėl to priimtą Departamento 2016 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-3325 ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, atsisakė priimti, nes jos nagrinėjimas nepriskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl to, kad jis nebuvo išleistas iš Kauno TI į savo sūnaus sutvirtinimo sakramento priėmimo apeigas Šiluvos bažnyčioje bei dėl tėvo sunkios ligos, amžiaus ir sveikatos būklės, teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu, nustatė, kad neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas iš esmės kildina iš galimai neteisėtų Kauno TI veiksmų, neleidžiant pareiškėjui išvykti už Kauno TI teritorijos ribų, todėl tinkamas atsakovas pagal šią pareiškėjo skundo dalį yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI. Teismas rėmėsi ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad skundas dėl tokios žalos atlyginimo turėtų būti teikiamas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad į šį teismą pareiškėjui patogiau kreiptis ir pagal savo gyvenamąją vietą (ABTĮ 31 str. 2 d.). Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pareiškėjo skundo dalį tiek, kiek juo prašoma priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsisakė priimti, nes jos nagrinėjimas nepriskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
II.
Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį, nes nenurodė, į kurią instituciją ar teismą kreiptis, kad asmens reikalavimai būtų išnagrinėti. Pareiškėjas remiasi Civilinio proceso kodekso 24, 26 straipsniais, pažymi, kad teismas neišnagrinėjo skundo teismingumo klausimo, todėl daro išvadą, kad teismo nutartis yra naikintina. Pareiškėjo manymu, teismas pažeidė ABTĮ 17 straipsnį ir neteisingai konstatavo, kad skundas nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Seimo kontrolierių išnagrinėti jo skundą ir įvertinti Departamento 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2S-3325 atitikimą Suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimams, priėmimo klausimą, rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ antrajame skyriuje yra reglamentuojama administracinių teismų kompetencija. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų. Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai, o 22 straipsnyje išvardinti sprendimai, kuriuos priima Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su skundu pateikė Seimo kontrolieriaus 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 4D-2016/1-760/3D-1615, iš kurio matyti, kad šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atsisakyta tirti pareiškėjo 2016 m. gegužės 19 d. gautą skundą, nes jį pirmiausia tikslinga nagrinėti Departamente. Kita vertus, iš pareiškėjo suformuoto reikalavimo nėra pakankamai aišku, ar jo reikalavimas įpareigoti Seimo kontrolierių atlikti veiksmus kyla būtent dėl Seimo kontrolieriaus 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas skunde teismui prašo įpareigoti Seimo kontrolierių išnagrinėti jo 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundą ir įvertinti Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2S-3325 atitikimą Suėmimo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimams ir jo skundo motyvams ir argumentams. Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo suformuoto reikalavimo nėra aišku, kurio konkretaus skundo išnagrinėjimo Seimo kontrolierių įstaigoje pareiškėjas siekia, taip pat nėra aišku, ar pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Departamento 2016 m. birželio 10 d. rašto, ar dėl tokio kreipimosi buvo priimami kokie nors sprendimai, ar pareiškėjas ginčija Seimo kontrolieriaus neveikimą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant pakankamai aiškiam pareiškėjo reikalavimui dėl Seimo kontrolieriaus įpareigojimo atlikti veiksmus bei tokio reikalavimo aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad toks pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų. Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjo skundui neatitikus įstatymo reikalavimų teismas turėtų spręsti jo priėmimo klausimą, prieš tai suteikęs pareiškėjui galimybę pašalinti skundo trūkumus. Teismui to nepadarius, pirmosios instancijos teismo nutartis nepriimti pareiškėjo skundo šioje dalyje kaip nenagrinėtino teismų negali būti laikomas teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir šis klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 50 000 Eur žalos atlyginimą dėl jo teisių pažeidimo ir uždraustos diskriminacijos vykdymo jo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde pažymi, kad Seimo kontrolierius savo veiksmais – atsisakymu išnagrinėti pareiškėjo skundą ir perduodamas skundą nagrinėti Kalėjimų departamentui, padarė kartu su Kalėjimų departamentu ir Kauno TI jam žalą. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Seimo kontrolierius savo veiksmais padarė jam žalą. Taigi pareiškėjas ne tik prašė įpareigoti Seimo kontrolierių atlikti veiksmus, bet ir reiškė reikalavimą dėl žalos, sukeltos Seimo kontrolieriaus veika, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, dėl šio pareiškėjo reikalavimo priėmimo nepasisakė, todėl šis klausimas taip pat grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas santykius, susijusius su asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, turi tam tikrą diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija. Įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas gali būti diferencijuotas pagal tai, ar neteisėtais veiksmais padaryta žala yra atlyginama neteismine, ar teismine tvarka, tačiau jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1430/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-751-575/2015, kuriose buvo kilęs ginčas dėl Seimo kontrolieriaus įstaigos neveikimu padarytos neturinės žalos atlyginimo, yra pažymėjęs, jog Seimo kontrolierius, nors ir tiesiogiai neatliekantis viešojo administravimo funkcijų (pagal Seimo kontrolierių įstatymo 3 ir 5 str., jo veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą ir siekis – gerinti viešąjį administravimą), yra priskiriamas valstybės pareigūnų kategorijai (Seimo kontrolierių įstatymo 5 str.). Aptariamose administracinėse bylose, įvertinusi tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, galimai padarytos Seimo kontrolieriaus įstaigos neveikimu, atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 31 str. 3, 4 d.).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, neišsprendė dėl pareiškėjo reikalavimo dėl žalos, kilusios dėl Seimo kontrolieriaus veikos, atlyginimo, priėmimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į šio pareiškėjo reikalavimo priimtinumą nagrinėti, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir jis turi kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šios skundo dalies priėmimo klausimą iš naujo, turėtų atsižvelgti ir į pareiškėjo skundo reikalavimo dėl žalos, kilusios dėl Seimo kontrolieriaus veikos, atlyginimo priimtinumą, taip pat pareiškėjo reikalavimus, susijusius su Kalėjimų departamento veiksmais.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.