Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-35-255/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-23
Bylos Nr.
1S-35-255/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00197-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kaltinamasis
O. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-35-255/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00197-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.14.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi AB ,,Swedbank“ skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas AB ,,Swedbank“ prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamosios O. M. turtui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje O. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą baudžiamojoje byloje, 2018 m. sausio 24 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota kaltinamosios O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti, 256,39 kv. m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti), turto saugotoju paskiriant pačią O. M.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-24, 2018-10-16, 2019-01-22, 2019-04-15, 2019-07-18, 2019-10-24, 2020-01-14, 2020-04-14, 2020-07-21, 2021-01-18 nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2021-04-24.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. kovo 12 d. Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ prašymas, kuriuo prašoma pakeisti O. M. nuosavybės teise priklausančiam ir bankui įkeistam turtui laikinąsias nuosavybės apribojimo priemones į kitas, t. y. į pinigines lėšas, kurios liktų administratoriaus depozitinėje sąskaitoje realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei atsiskaičius su banku (hipotekos kreditoriumi) bei sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė AB ,,Swedbank“ prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamosios O. M. turtui pakeitimo. Teismas nutartyje nurodė, jog įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir tai, kad ši baudžiamoji byla vis dar yra nagrinėjama teisme, šiuo metu kaltinamajai O. M. taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas jos turtui – vis dar yra reikalinga. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. B. civilinį ieškinį bendrai 209 722,00 eurų sumai yra pareiškusi ne vien kaltinamajai O. M., o visiems kaltiems asmenims, t. y. 6 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aišku, ar viso kaltinamųjų turto, kuriam pritaikytas areštas, pakaktų patenkinti civilinį ieškinį, kadangi didžioji dalis kaltinamųjų turto yra apsunkinta hipoteka. Be to, teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla dar nėra iki galo išnagrinėta ir joje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra aišku, kurie iš kaltinamųjų bus pripažinti kaltais, o kurie galbūt išteisinti. Todėl, teismo nuomone, vien dėl to, jog minėtas turtas yra įkeistas AB ,,Swedbank”, šiuo metu pakeisti O. M. nuosavybės teise priklausančiam ir bankui įkeistam turtui laikinąsias nuosavybės apribojimo priemones į kitas, t. y. į pinigines lėšas, kurios liktų administratoriaus depozitinėje sąskaitoje realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei atsiskaičius su banku (hipotekos kreditoriumi) bei sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas, nėra galimybės. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad O. M. bankui negrąžintos skolos likutis yra 517 615,35 eurų, t. y. žymiai viršijantis jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 147 900,00 eurų. Nutartyje nurodoma, jog realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei su juo atsiskaičius ir sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas, neliktų piniginių lėšų nukentėjusiosios O. B. patirtai turtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai būtų neteisinga ir neteisėta laikinai apribotą kaltinamosios O. M. nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą pakeisti į kitas, t. y. į pinigines lėšas, kurios liktų administratoriaus depozitinėje sąskaitoje realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei atsiskaičius su banku (hipotekos kreditoriumi) bei sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas. Taip pat teismas nutartyje pažymėjo, jog nepaisant to, kad kaltinamajai paskelbus bankrotą, bus tenkinami banko kreditoriniai reikalavimai, tačiau iš likusių piniginių lėšų bus galima tenkinti ir nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimus. Teismo nuomone, hipotekos kreditorius, t. y. AB ,,Swedbank“ neturi jokio pirmumo prieš asmeniui vykdomą baudžiamąjį procesą, todėl kaltinamosios O. M. pareiga atsakyti už įvykdytą nusikalstamą veiką ir atlyginti dėl to nukentėjusiosios O. B. patirtą turtinę žalą, neabejotinai yra prioritetinė ir sudaro viešąjį interesą. Todėl, teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje 2018 m. sausio 24 d. prokuroro nutarimu taikytos procesinės prievartos priemonės kaltinamosios O. M. turtui vis dar yra reikalingos, kadangi vis dar yra poreikis užtikrinti nukentėjusiosios O. B. byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Šalies argumentai

4. Skundu AB ,,Swedbank“ atstovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo kaltinamosios O. M. turtui pakeitimo panaikinti ir patenkinti prašymą pakeisti O. M. nuosavybės teise priklausančiam ir bankui įkeistam turtui laikinąsias nuosavybės apribojimo priemones į kitas, t. y. į pinigines lėšas, kurios liktų administratoriaus depozitinėje sąskaitoje realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei atsiskaičius su banku (hipotekos kreditoriumi) bei sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas. Skunde nurodoma, jog visų pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, todėl, jeigu būtų patenkintas aukščiau nurodytoje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, civilinio ieškovo reikalavimai iš įkeisto turto galėtų būti tenkinami tik po to, kai pardavus įkeistą turtą būtų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir būtų atlygintos Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatytos administravimo išlaidos. Skunde taip pat nurodoma, jog vadovaujantis formuojama teismine praktika baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pats savaime nesuponuoja pareigos sustabdyti turto realizavimo veiksmus, o tuo atveju, kai nuosavybės teisės į turtą yra laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto neturėtų būti stabdomas (VAT 2021-02-11 nutartis c.b. Nr. e2S-496-866/2021). Pažymima, jog banko kreditorinio reikalavimo dydžio (517 615,35 Eur), civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (209 722,00 Eur) ir bankui įkeisto turto vertės (147 900,00 Eur) santykis jau dabar leidžia aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad civilinio ieškinio (baudžiamojoje byloje) reikalavimas iš parduoto bankui įkeisto turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) tenkinamas nebus. AB ,,Swedbank“ atstovo nuomone, civilinės ieškovės galimai patirtos žalos dydis šiuo atveju neturi reikšmės įstatyme įtvirtintai išieškojimo iš fizinio asmens turto bei kreditorių reikalavimų patenkinimo eilei ir tvarkai, kadangi įstatyme aiškiai įtvirtinta hipotekos kreditoriaus, t. y. banko, privilegijuota padėtis, lyginant su visų kitų eilių kreditoriais, todėl visiškai nesvarbu, ar civilinių ieškovų ieškinys baudžiamojoje byloje bus patenkintas, ar ne ir kokio dydžio žala jiems bus priteista, nes išieškojimas iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto turi būti vykdomas pirmiausia – patenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimus, ir tik likus po įkeisto turto realizavimo piniginių lėšų jos gali būti naudojamos civilinių ieškovų (baudžiamojoje byloje) reikalavimui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartis bylos Nr. 1N-149/2014). Taip pat skunde pabrėžiama, jog fizinio asmens bankroto procese taip pat egzistuoja viešasis interesas, dėl to fizinio asmens bankroto įstatymas priskirtinas viešajai teisei (LAT 2015-06-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-379- 701/2015 ir 2014-11-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-516/2014, 2007-06-04 nutartis c.b. Nr. 3K-7- 192/2007), todėl laikytis bankroto tikslų, bankroto procedūrų teisėtumo ir siekti, kad bankroto procesas vyktų operatyviai ir efektyviai, laikantis teisinių normų reikalavimų, turi ne tik bankroto proceso dalyviai ar bankroto bylą kontroliuojantis teismas, bet tiems tikslams neturėtų prieštarauti ir kitų teismų priimamai procesiniai sprendimai, kurių nagrinėjamos bylos vienaip ar kitaip gali turėti sąsajų su bankroto byla. Be to, skunde pažymima, jog O. M. bankroto procese yra visa eilė kreditorių (7 kreditoriai), kurių reikalavimai yra patvirtinti galiojančia teismo nutartimi, tuo tarpu baudžiamojoje byloje (kaip nurodo teismas) yra tik vienas finansinį reikalavimą pateikęs civilinis ieškovas, kurio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamas jau beveik trejus metus ir neaišku, kiek laiko šis procesas dar bus tęsiamas. Skunde nurodoma, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, todėl atsižvelgiant į situacijos ypatumą, t. y. tai, kad O. M. bankroto bylos proceso terminas eina į pabaigą su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis, teismas turėtų realiai įvertinti, ar tikrai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pritaikytos iš esmės nebeperspektyvios laikinos nuosavybės teisių apribojimo priemonės yra tinkamos.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkintinas.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra reglamentuota, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7. Siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą baudžiamojoje byloje, kurioje viena iš kaltinamųjų yra O. M., 2018 m. sausio 24 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota jos nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti, 256,39 kv. m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti), turto saugotoju paskiriant pačią O. M., o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-24, 2018-10-16, 2019-01-22, 2019-04-15, 2019-07-18, 2019-10-24, 2020-01-14, 2020-04-14, 2020-07-21, 2021-01-18 nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2021-04-24. Minėtas kaltinamosios O. M. turtas yra įkeistas AB ,,Swedbank“, todėl suinteresuotas asmuo – AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti O. M. nuosavybės teise priklausančiam ir bankui įkeistam turtui laikinąsias nuosavybės apribojimo priemones į kitas, t. y. į pinigines lėšas, kurios liktų administratoriaus depozitinėje sąskaitoje realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei atsiskaičius su banku (hipotekos kreditoriumi) bei sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė AB ,,Swedbank“ prašymą. Apygardos teismo nuomone, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, neįsigilinus į pateiktą AB ,,Swedbank“ prašymą ir neįvertinus CPK bei FABĮ nuostatas.

8. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su AB ,,Swedbank“ skundo argumentais, jog banko prašymas pakeisti laikiną nuosavybės teisių apribojimą buvo pagrįstas, nes netikslinga toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam O. M. turtui, kai hipotekos kreditorius AB ,,Swedbank“, O. M. nevykdant prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, nutraukė kredito sutartį ir dar 2015-04-07 kreipėsi į notarę, kuri išdavė du vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo į hipoteka užtikrintą turtą, kuris nėra nusikalstamos kilmės, t. y. įgytas, gavus banko finansavimą. Pažymėtina, jog esant nurodytam apribojimui, negali būti vykdomas O. M. nuosavybės teise priklausančio ir hipotekos kreditoriui AB ,,Swedbank“ įkeisto turto priverstinis pardavimas, iš kurio, remiantis CPK 754 straipsniu, turi būti be eilės patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas.

9. CPK 754 straipsnis numato reikalavimų patenkinimo eilę, o hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimų iš įkeisto turto patenkinimą be eilės. Tik juos patenkinus, tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimų tenkinimų eilės ir proporcingumo principo. Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui.2Taigi CPK normos aiškiai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę ir šiame straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvi, todėl negali būti pakeista. Dėl šios priežasties areštuotas ir hipotekos kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas, jį pardavus iš varžytynių, pirmiausia patenkins hipotekos kreditoriaus reikalavimus ir tik juos patenkinus, esant lėšų, būtų tenkinami kiti reikalavimai, įskaitant civilinės ieškovės O. B. civilinį ieškinį, kurio užtikrinimui ir buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į O. M. turtą.

10. Apygardos teismo vertinimu, šiuo metu taikant kaltinamosios O. M. turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą, negali būti vykdomos skolininkės O. M. vykdomosios bylos, todėl yra daroma didelė žala ne tik hipotekos kreditoriui, t. y. AB ,,Swedbank“, kuris negali atgauti suteiktos paskolos, bet ir pačiai skolininkei – kaltinamajai O. M., nes didėja jos skolinis įsipareigojimas, nes delsimas priverstinai realizuoti įkeistą turtą, didina skolininkės skolą ir mažina tikimybę, jog bus patenkinti paskesnės eilės kreditorių reikalavimai. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad AB ,,Swedbank“ kreditorinio reikalavimo dydis O. M. yra 517 615,35 Eur, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dydis yra 209 722,00 Eur, o bankui įkeisto turto vertė yra 147 900,00 Eur, tikslinga pakeisti O. M. nuosavybės teise priklausančiam ir bankui įkeistam turtui laikinąsias nuosavybės apribojimo priemones į kitas, t. y. į pinigines lėšas, kurios liktų administratoriaus depozitinėje sąskaitoje realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei atsiskaičius su banku (hipotekos kreditoriumi) bei sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl jos didelės apimties, sudėtingumo, didelio kaltinamųjų skaičiaus (6 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys) gali užsitęsti, todėl būtina atsižvelgti į bendruosius proceso teisingumo, ekonomiškumo, protingumo ir kitus principus, atitinkančius visų suinteresuotų šalių interesus. Kadangi įstatyme aiškiai įtvirtinta hipotekos kreditoriaus privilegijuota padėtis, lyginant su visų kitų eilių kreditoriais, todėl nesvarbu, ar ir kokio dydžio O. B. civilinis ieškinys bus patenkintas, kadangi pirmiausia iš O. M. turto bus patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai, ir tik likus po įkeisto turto realizavimo piniginių lėšų jos galėtų būti naudojamos civilinio ieškovo reikalavimui patenkinti.

11. Apygardos teismo nuomone, priimant sprendimą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris susijęs su žmogaus teisių suvaržymu, svarbiausia yra pasiekti šiai procesinei prievartos priemonei keliamus tikslus, o ne formaliai taikyti turto suvaržymus, todėl AB ,,Swedbank“ pateikus prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pakeitimo ir nurodžius vykdomųjų vylų duomenis, akivaizdu, jog O. M. turtui iki šiol taikoma procesinė prievartos priemonė tapo netikslinga, nes dėl skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstytų motyvų laikinu nuosavybės teisės į minimą O. M. turtą apribojimu nebus pasiekti šio teisės instituto tikslai.

12. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, Apygardos teismas daro išvadą, jog AB ,,Swedbank“ atstovo skundas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį AB ,,Swedbank“ skundą patenkinti: pakeisti O. M. nuosavybės teise priklausančiam ir bankui įkeistam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0400 ha ploto, ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtam statyti, 256,39 kv. m. bendro ploto, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), laikinąsias nuosavybės apribojimo priemones į kitas, t. y. į pinigines lėšas, kurios liktų administratoriaus depozitinėje sąskaitoje realizavus bankui (hipotekos kreditoriui) įkeistą turtą bei atsiskaičius su banku (hipotekos kreditoriumi) bei sumokėjus visas su tuo susijusias administravimo išlaidas

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė