- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2-14331-592/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- UAB „Nordecum“
- Atsakovas
- I. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Nordecum“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės I. B. 579,24 € negrąžinto kredito, 11,58 € sutarties sudarymo mokesčio, 291,93 € nesumokėtų palūkanų, 148,30 € delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2014-03-07 jis ir atsakovė nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 579,24 € (2 000 Lt) kreditą 360 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei mokėti 85,96 procentų metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kredito negrąžino ir nemokėjo palūkanų, iš atsakovės priteistinas 579,24 € kreditas ir 11,58 € sutarties sudarymo mokestis, nesumokėtos 291,93 € palūkanos nuo 2014-03-08 iki 2015-03-02 (12 mėn.). Ieškovas taip pat atsakovei už laikotarpį nuo 2015-03-03 iki 2016-02-01 (336 d.) paskaičiavo 148,30 € delspinigių.
Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje. Pagal (duomenys neskelbtini) str. nuostatas, tai pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Nordecum“ ir atsakovė I. B. 2014-03-07 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 579,24 € (2 000 Lt) kreditą 360 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, sumokant 85,96 procentų metines palūkanas. Atsakovė savo prievolių nevykdė ir ieškovo paskaičiavimu, liko skolinga ieškovui 579,24 € panaudoto ir negrąžinto kredito, 11,58 € sutarties sudarymo mokesčio, 291,93 € nesumokėtų palūkanų ir 148,30 € delspinigių. Byloje duomenų, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ((duomenys neskelbtini) str.).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Atsakovė sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d., iš jos priteistina 579,24 € negrąžinto kredito ir 11,58 € sutarties sudarymo mokesčio.
Remiantis CK 6.873 str. 1 d. 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos bei susitarė dėl palūkanų dydžio - 85,86 procentų dydžio metinė palūkanų normos. Ieškovas paskaičiavo 291,93 € dydžio palūkanas už 12 mėnesių. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas metinis palūkanų dydis (85,96 proc.) ir ieškovo paskaičiuota 291,93 € sutartinių palūkanų suma yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t.y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartotojas, kuris Sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias jis yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertinant tai, kad vartotojui sudarant Sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl jis negali visapusiškai įvertinti riziką ir Sutarties neįvykdymo pasekmes, mažina palūkanų dydį iki 60 proc. už panaudotą ir negrąžintą paskolą. Remiantis išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 175,16 € palūkanų (CK 6.872 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės148,30 € delspinigių už laikotarpį nuo 2015-03-03 iki 2016-02-01 (336 d.), taikant 0,05 procentų delspinigių normą pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.. Pažymėtina, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties bendrosiose sąlygose (8.3 p.) šalys susitarė dėl 0,05 procentų delspinigių dydžio. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2006-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti netesybas už pradelstas atsiskaityti 1 429 dienas. CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Nagrinėjamu atveju su atsakove buvo sudaryta tipinė vartojimo kredito sutartis pagal ieškovo paruoštas sąlygas. Atsakovė pagal šią sutartį laikytina vartotoja. Prašoma priteisti delspinigių suma sudaro nemažą dalį pačios kredito sumos, terminas, už kurį ieškovas prašo priteisti netesybas, laikytinas neprotingai dideliu, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad ir pats ieškovas ilgai nesikreipė į teismą dėl susidariusios skolos išieškojimo, nors tam nebuvo jokių kliūčių, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovės ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su ieškovo neveikimu, todėl, esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais netesybų dydis apribotinas, taikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto įtvirtintas taisykles, t. y. iki šešių mėnesių laikotarpio netesybų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistini 69 € dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų, taikant 0,05 procento delspinigių normą. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 834,98 € sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio sumą nurodė 1 031,05 €. Teismas tenkino ieškinį 834,98 € dydžio sumai (atmetė reikalavimus dėl dalies palūkanų ir delspinigių priteisimo), t. y. 81 procentą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 22 € sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistinas 18 € dydžio žyminis mokestis (22 x 81 / 100).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285-287 str. teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Nordecum“, į. k. 302535232, 579,24 € (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 ct) negrąžinto kredito, 11,58 € (vienuolika eurų ir 58 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 175,16 € (vienas šimtas septyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct) palūkanų, 69 € (šešiasdešimt devynis eurus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 834,98 € sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 € (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apeliacine tvarka skųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teisme.