- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-827-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01886-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Kamesta“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti atsakovo atliktą kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu.
2. Taip pat ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą laikytis kreditavimo sutartyje numatyto įmokų grąžinimo grafiko. Nurodė, jog teismui pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, sutarties šalys būtų grąžinamos į prieš atsakovo neteisėtų veiksmų padarymą egzistavusią padėtį, t. y. būtų atkurtas kreditavimo sutarties vykdymas. Atitinkamai, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ginčo laikotarpiu yra užtikrinamas įmokų pagal kreditavimo sutartį mokėjimas, yra būtinos užtikrinant būsimo teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo atsakovą Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, laikytis 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartyje Nr. 8879 numatyto įmokų grąžinimo grafiko.
4. Teismas vertino, jog pareikšti ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
5. Nurodė, kad ginčas kildinamas iš prievolinių teisinių santykių. Atsakovui pareikštas reikalavimas pripažinti 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. 8879 nutraukimą neteisėtu. Ieškovė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą iš esmės sieja su atsakovo galimybe pradėti išieškojimą visos kreditavimo sutarties apimčiai ir nurašyti visas lėšas, esančias ieškovės banko sąskaitose.
6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pas ieškovę šiuo metu dirba 158 darbuotojai. Remiantis pažymos apie ilgalaikes sutartis už 2019/2020 metus duomenimis, atsakovė įgyvendina tokius projektus kaip kad: Kauno rajono dviračių tako Kačerginė-Zapyškis statybos darbus, Kauno miesto dviračių takų ir šaligatvių remonto darbus, Nemuno krantinės paprastojo remonto darbus, Paviršinių nuotekos sistemos plėtrą ir rekonstrukciją Kaune, Prienų r. sav. Šilavoto sen. Klebiškio k. Naujosios g. bei Piliakalnio g. atkarpos remonto darbus.
7. Prieš ieškovę pradėti išieškojimo veiksmai galimai sutrikdytų normalią ieškovės veiklą, dėl kurios nukentėtų ieškovės darbuotojų interesai, taptų sudėtinga vykdyti mokestines prievoles valstybei, laikytis sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų vykdomų projektų pagrindu. Neatmestina tikimybė, jog lėšų ieškovės sąskaitoje nurašymas pradelstiems ieškovės 89 948,98 Eur įsipareigojimams ir negrąžintam 1 868 049,16 Eur kredito likučiui išieškoti, privestų ieškovę prie bankroto.
8. Jeigu kreditavimo sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu esant atliktiems lėšų nurašymo veiksmams, ieškovė galimai savo veiklos toliau tęsti nebegalėtų, tokiu atveju atleisdama dalį darbuotojų, projektų vykdymas būtų nutrauktas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės RUAB „Kamesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Atsiliepimas
9.1. teismas pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam, o taip pat pažeidė pareigą motyvuoti nutartį. Atsakovas 2019 m. kovo 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išdėstė nesutikimo argumentus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje net neužsimenama, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai nėra nei išdėstyti, nei motyvuojama, kodėl jie yra atmetami;
9.2. ieškovo patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas neginčija fakto, kad visos faktinės aplinkybės, įskaitant įsiskolinimą atsakovui, egzistavo ir formaliai sudarė pagrindą atsakovui nutraukti kreditavimo sutartį. Vienintelis ieškovo argumentas yra tas, kad kreditavimo sutarties jis negalėjo vykdyti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) veiksmų netinkamai vykdant koncesijos sutartį, sudaryta tarp ieškovo ir KMSA. Akivaizdu, kad ieškovo ir jo kontrahentų tarpusavio santykiai bei KMSA netinkamai vykdomos koncesijos sutarties rizika priskiriama tik ieškovui, bet jokiu būdu ne atsakovui;
9.3. neegzistuoja realios grėsmės, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. 2019 m. vasario 14 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 3 dalį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartyje nustatytas 6 mėnesių skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminas parengti ir pateikti teismui ieškovo restruktūrizavimo planą. Taigi iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. joks iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo egzistavusių ieškovo prievolių išieškojimas iš ieškovo turto nėra galimas;
9.4. patvirtinus ieškovo restruktūrizavimo planą ieškovas mokėjimus atsakovui atliks pagal restruktūrizavimo plane numatytą tvarką, laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (ĮRĮ 13 straipsnis). Atsakovo reikalavimai pirmiausia bus tenkinami iš įkeisto turto (įkeistų reikalavimo teisių į visas lėšas, ieškovo gautinas iš KMSA pagal koncesijos sutartį). Toks išieškojimas jokiu būdu nepažeis ieškovo interesų, nes visos ieškovo pagal koncesijos sutartį gautinos lėšos yra įkeistos atsakovui, todėl gali būti naudojamos tik prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymui, o ne kitiems tikslams;
9.5. tikrasis ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – ne sustabdyti išieškojimą iš ieškovo turto nutraukus kreditavimo sutartį (nes šis išieškojimas ir taip negali būti vykdomas), bet prisidengus nutartimi sudaryti tokią situaciją, kai bet kurios iš KMSA pagal koncesijos sutartį ieškovo gaunamos lėšos bus naudojamos ne atsiskaitymui su atsakovui (ar bent jau deponuojamos iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos), tačiau naudojamos einamiesiems atsiskaitymams tokiu būdu eikvojant įkeistą turtą ir mažinant atsakovo galimybę pasidengti savo reikalavimą iš šio turto;
9.6. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų, pažeidė atsakovo interesus;
Šalies argumentai
9.7. ieškovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės siekia panaikinti atsakovo galimybes gauti reikalavimo patenkinimą iš atsakovo naudai įkeistų ieškovo gautinų lėšų. 2005 m. gruodžio 28 d. įkeitimo lakštu Nr. 02/2/200/50015593 ieškovo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui atsakovui yra įkeista atsakovo turtinė teisė – esamos reikalavimo teisės išmokėti visas išmokas bei sumas, kylančias iš 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717, pasirašytos tarp KMSA ir ieškovo. Savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės siekia užsitikrinti sau teisę naudoti gautinas atsakovui įkeistas lėšas einamiesiems ieškovo mokėjimams (darbo užmokesčiui, mokesčiams, kitų sutarčių vykdymui ir pan.);
9.8. priverstinio išieškojimo atveju ieškovo skola atsakovui pirmiausia būtų išieškoma iš įkeisto turto (reikalavimo teisių bei piniginių lėšų, esančių vienoje atsiskaitomoje sąskaitoje banke), o tik pastarojo nesant ar neužtenkant – iš kito turto, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi jokios prasmės bei ryšio su ieškinyje formuluojamais reikalavimais. Koncesijos sutartis tarp ieškovo ir KMSA nutraukta jau nuo 2018 m., vyksta teisminiai ginčai tarp šios sutarties šalių dėl pagal koncesijos sutartį gautinų sumų. Taigi atsakovo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik iš gautinų įkeistų lėšų, į kurias reikalavimo pirmumo teisę bet kokiu atveju turi atsakovas, ir kurių savo veikloje ieškovas naudoti negali.
9.9. netgi ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos turėtų būti taikomi siauresne apimtimi. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių formulavo kaip įpareigojimą atsakovui laikytis kreditavimo sutartyje numatyto įmokų mokėjimo grafiko. Tačiau grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovas siejo su neva tai egzistuojančia grėsme, kad atsakovas nurašys lėšas nuo ieškovo sąskaitų bankuose. Tokiu atveju šios grėsmės pašalinimui pakaktų taikyti kitokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemone – draudimą atsakovui atlikti tokius nurašymus, tačiau ne plataus masto ir neaiškaus turinio bei pasekmių įpareigojimą atsakovui laikytis kreditavimo sutartyje numatyto įmokų grąžinimo grafiko.
Žemesnės instancijos teismas
9.10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi suformuluotas įpareigojimas atsakovui laikytis kreditavimo sutartyje numatyto įmokų grąžinimo grafiko yra visiškai nelogiškas. Įmokų gražinimo grafikas numato pareigas mokėti kredito grąžinimo įmokas ne atsakovui, o ieškovui, todėl tik ieškovas gali būti įpareigojamas laikytis šio grafiko, o ne atsakovas. Be to, pritaikius tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones gali susiklostyti absurdiška situacija, kai ieškovas nėra įpareigotas laikytis minėto grafiko, taigi jis gali visiškai nevykdyti kreditavimo sutarties, tuo tarpu atsakovo teisės bus apribotos pilna apimtimi.
Atsiliepimas
10. Ieškovė RUAB „Kamesta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
10.1. teismas byloje pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą laikytis kreditavimo sutartyje numatyto įmokų grąžinimo grafiko;
10.2. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas, siekiant išvengti situacijos, kuomet būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus nebegalimas, o pats ieškinys praras prasmę, nes ieškovui bus padaryta neatitaisoma žala;
Žemesnės instancijos teismas
10.3. ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas, nepasisakydamas dėl atsakovo nurodytų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam, ar kad išvis neatsižvelgė į atsakovo atsiliepimą. Teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutardamas jas taikyti, pasisakė daugiausiai dėl to, kodėl jas taiko, o ne dėl to, kodėl teismas mano, kad atsakovo argumentai, kuriais yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, yra nepagrįsti;
10.4. teismas nutartyje tinkamai įvertino, jog ieškovo ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Ieškovas ieškinyje aiškiai išdėstė ieškinio pagrindą, suformavo ieškinio dalyką, pateikė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ieškovas ieškinyje argumentuotai įrodinėjo ieškinio dalyko pagrįstumą bei nurodė teisės normas, kuriomis remiasi. Nurodytas ieškinio teisinis ir faktinis pagrindas bei nurodyti atsakovo veiksmai pakankamai pagrindžia tikimybę, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir iš esmės gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tuo tarpu atsakovo skunde dėstomi argumentai dėl kreditavimo sutarties procedūrinių pažeidimų galėtų būti vertinami tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą – laikinųjų apsaugos priemonių taikymą;
10.5. aplinkybė, kad šiuo metu ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla neveikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar netaikymui šioje byloje. Restruktūrizavimo byla gali būti bet kuriuo metu nutraukta, o tai reikštų, jog nesant atsakovo įpareigojimui laikytis kreditavimo sutartyje numatyto įmokų grąžinimo grafiko, šis galėtų pradėti nepagrįstus išieškojimo veiksmus pagal neteisėtai nutrauktą kreditavimo sutartį;
10.6. atsakovui pradėjus vykdymą pagal neteisėtai nutrauktą kreditavimo sutarti, būtų negrįžtamai sutrikdyta įmonės veikla, neturint jokių apyvartinių lėšų jos funkcionavimui;
10.7. atsakovas, grįsdamas savo atskirąjį skundą vadovaujasi iš esmės aplinkybėmis, kurios yra ne šios bylos, o kitų teismuose nagrinėjamų bylų dalykas;
10.8. teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tinkamai suformuluota, proporcinga ir įpareigoja ieškovą, lygiai taip pat kaip ir atsakovą, laikytis įmokų pagal kreditavimo sutartj mokėjimo grafiko. Esant galiojančiai kreditavimo sutarčiai atsakovas privalo laikytis kredito grąžinimo terminų.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2019 m. kovo 22 d. RUAB „Kamesta“ prašymą civilinėje byloje Nr. e2-1029-480/2019 bei 2019 m. kovo 15 d. RUAB „Kamesta“ raštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo minėti įrodymai priimti kartu su atskiruoju skundu, ieškovė turėjo galimybę su pateiktais įrodymais susipažinti, pateikti paaiškinimus, šių įrodymų priėmimas nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų.
13. 2019 m. gegužės 7 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl rašytinio įrodymo prijungimo. Atsakovas pateikė 2019 m. balandžio 29 d. RUAB „Kamesta“ raštą dėl RUAB „Kamesta“ kreditorinių reikalavimų (ne)tvirtinimo, kuris, jo teigimu, pagrindžia tai, kad ieškovas neketina vykdyti kreditavimo sutarties, patvirtina ieškovo procesinį nesąžiningumą bei pozicijos nenuoseklumą.
14. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovo naujas dokumentas apeliacinės instancijos teismui pateiktas dvi dienas iki teismo posėdžio, eliminuojant ieškovei galimybę iki byloje teismo posėdžio pradžios (2019 m. gegužės 9 d. 8:30 val.) išdėstyti savo procesinę poziciją dėl šio dokumento pridėjimo prie bylos ir pasisakyti dėl jo esmės, pripažįsta, kad toks naujo dokumento pateikimas yra prieštaraujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7 str., 17 str.), sprendžia jo nepriimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pirmosios instancijos teismo veiksmais, nepasisakant dėl atsakovo atsiliepime į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų, buvo pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis), taip pat buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, tačiau šis procesinis pažeidimas šalinamas apeliacinės instancijos teisme, išnagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Todėl pripažintina, kad šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, įvertinus ieškinio prima facie (ieškinio preliminarų pagrįstumą) bei grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, ginčija abiejų nurodytų sąlygų egzistavimą.
19. Pagal teismų praktikoje formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ginčija 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. 8879 (toliau – kreditavimo sutartis), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimą.
21. Ieškovė kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jos padaryti kreditavimo sutarties pažeidimai yra formalūs. Nurodo, kad kreditavimo sutarties nevykdė dėl svarbios priežasties – KMSA nevykdė koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko koncesijos sutartis buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės kontrahentų daromi pastarųjų su ieškove sudarytų sutarčių pažeidimai nepateisina ieškovės įsipareigojimų prieš atsakovą nevykdymą. Ieškovė tikėtinai įvykdė įrodinėjamus kreditavimo sutarties pažeidimus, nes nevykdo prievolių pagal kreditavimo sutartį nuo 2018 m. birželio 29 d.
23. Ieškovė, ginčydama atsakovės atliktą sutarčių nutraukimą, nereiškia jokių reikalavimų dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. Iš suformuluoto reikalavimo matyti, kad ieškovė siekia, jog minėta kreditavimo sutartis galiotų tomis pačiomis sąlygomis. Tačiau su ieškiniu tikėtinai nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė, atnaujinus kreditavimo sutartį bus pajėgi ją vykdyti. Ieškovė tik nurodo, kad nutraukus koncesijos sutartį kreipėsi į teismą prašydama priteisti 7 806 421, 82 Eur išlaidų bei 2 170 331,85 Eur nuostolių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė darė įmokas po kreditavimo sutarties nutraukimo. Tuo tarpu aplinkybė, kad pripažinus kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, asmuo bus finansiškai pajėgus toliau vykdyti kredito sutartį byloje, kurioje ginčijamas jos nutraukimas, privalo būti nustatoma ir vertinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-318-611/2017 ir kt.).
24. Taigi prima facie įvertinus kilusio ginčo nagrinėjamoje civilinėje byloje pobūdį bei aptartas aplinkybes, kelia abejonių ar galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
25. Iš civilinės bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla ir nustatytas 6 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas parengti ir pateikti teismui atsakovės restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 14 d. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalį draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti.
26. Pagal ĮRĮ 8 straipsnio 3 dalį sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Antstolis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.
27. Taigi nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, pagal aptartas ĮRĮ 8 straipsnio nuostatas atsakovas neturi teisės pradėti priverstinio skolos pagal nutrauktą kreditavimo sutartį išieškojimo iš ieškovės turto, įskaitant ir atsakovui įkeistos ieškovės turtinės teisės ir kito turto. Vėliau, patvirtinus ieškovės restruktūrizavimo planą, atsiskaitymai su visais kreditoriais, įskaitant ir atsakovą, bus vykdomi restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais. Kita vertus, iš KMSA gautinos lėšos yra įkeistos atsakovui, todėl jos negali būti naudojamos kitiems ieškovės tikslams, išskyrus atsiskaitymą su atsakovu, be atsakovo kaip įkaito turėtojo sutikimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo vertinti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas. Ieškovė, deklaratyviai teigdama, kad netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nenurodė ir nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
28. CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas. CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios įstatymo nuostatos pagrindu daroma nuoroda į kitus įstatymus, numatančius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neįgalina teismą taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios galėtų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymo, kuriame būtų numatytos ieškovės prašomos ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas laikytis kreditavimo sutartyje numatyto įmokų grąžinimo grafiko, nėra. Tokios ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nenumato ir CPK.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pažeidė aukščiau nurodytas CPK nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į teismą siekdama pripažinti atsakovo atliktą kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu. Įvertinus pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimą, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turinys atitinka bylos išnagrinėjimo iš esmės esmę.
30. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima išspręsti byloje pareikštus reikalavimus, neišnagrinėjus bylos iš esmės. Šiuo atveju, siekiant įgyvendinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas gali išspręsti šį klausimą iš esmės atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
31. Dėl aukščiau nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais, Vilniaus apygardos teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės RUAB „Kamesta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsisakyti priimti atsakovo 2019 m. gegužės 7 d. Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymą dėl rašytinio įrodymo prijungimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.