- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-5226-1079/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01746-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, S. D.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir S. D., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio B. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad santuokos su B. J. metu pagal 1994 m. birželio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja įgijo bei savo vardu Valstybės įmonėje Registrų centras įregistravo: 0,0606 ha ploto sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Mažeikių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktinis B. J. mirė. Todėl po B. J. mirties liko palikimas, t. y. jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su Pareiškėja priklausiusi 1/2 dalis sodo žemės sklypo ir 1/2 dalis trijų pastatų, esančių, Mažeikių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Testamento B. J. nepaliko, jo dukra S. D. į tėvo palikimą nepretendavo. Pareiškėja po sutuoktinio B. J. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą, jį prižiūrėti, rūpintis juo kaip ir savu – atlikinėjo visus su šio nekilnojamojo turto faktiniu valdymu, naudojimu ir priežiūra susijusius veiksmus, t. y. toliau naudojosi sodo sklypu, jame esančiais pastatais, mokėjo visus reikalingus mokesčius. Sodo žemės sklypą su pastatais, esančius Mažeikių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pareiškėja norėjo perleisti kitiems asmenims, tačiau sandorio sudaryti negalėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai S. D. įteikti asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. ir B. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 1994 m. birželio 1 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu R. J. nuosavybės teise įgijo 0,0606 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad B. J. mirė vedęs; Testamentų registro išrašas pavirtina, kad po B. J. mirties, nėra įregistruota palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų; Mažeikių rajono 2 notarų biuro notarės pranešimas patvirtina, kad mirus B. J. paveldėjimo byla nėra užvesta; iš Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad R. J., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), atleista iš bendrijos narių 2023 m. liepos 1 d., įsiskolinimų neturi; iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario bilieto, matyti, kad R. J. į bendrijos narius priimta 1994 m. spalio 18 d., nuo 1994 iki 2013 metų nurodyta sumokėtas nario mokestis; pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad R. J. laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2023 m. balandžio 23 d. mokėjo Mažeikių sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ tikslinius mokesčius, nario mokestį bei už elektrą.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Byloje pateikti ir ištirti įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu, gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įgijo 0,0606 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis visas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjos R. J. vardu. Sutuoktiniui B. J. mirus, pareiškėja ir toliau naudojosi sodo žemės sklypu ir pastatais, rūpinosi jais, mokėjo sodininkų bendrijai už žemės sklypą mokesčius, mokėjo už elektrą, 2023 m. liepos 1 d. duomenimis įsiskolinimų sodininkų bendrijai neturi. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad R. J. po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėjusi valdyti sutuoktinio nekilnojamojo turto dalį iš karto po palikėjo mirties, priėmė mirusio sutuoktinio B. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J., faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi mirusio savo sutuoktinio B. J. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Jokie kiti asmenys į B. J. palikimą nepretendavo ir per trijų mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.