Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-6-547/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
2-6-547/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
J. A.
Suinteresuotas asmuo
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, R. Ž., G. A.
(S)VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 12 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui J. A., suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, R. Ž., G. A., I. A. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. Ž,, G. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. Ž., G. A. pareiškimą pareiškėjui J. A., suinteresuotam asmeniui: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais I. A. pareiškimą pareiškėjui J. A., suinteresuotiems asmenims R. Ž., G. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. A. patikslintame pareiškime prašė:

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir jo tėvas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po J. A. mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą;

nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai, J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., mirusi (duomenys neskelbtini) susituokė 1946 m. sausio 19 d. Santuokos metu tėvai susilaukė penkių vaikų: R. A. (mirusio(duomenys neskelbtini) ), M. G., iki santuokos A. (mirusios (duomenys neskelbtini) ), R. Ž., iki santuokos A.s, G. A., iki santuokos A. bei jo pareiškėjo, J. A.. Iki mirties tėvai gyveno Valkininkų mstl., Varėnos r. sav. jiems priklausiusioje sodyboje.

(duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. A.. Po motinos mirties jis su broliu ir seserimis liko gyventi kartu su tėvu J. A.. Vėliau brolis ir seserys sukūrė šeimas, persikraustė gyventi į kitas gyvenvietes, o jis liko gyventi kartu su tėvu. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas, J. A.. Iki pat tėvų mirties su jais sutarė gerai, todėl po tėvo mirties ir toliau gyveno jam priklausančioje sodyboje.

Nurodė, kad tėvas J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentu jam, jo broliui bei seserims paliko visą turtą priklausiusį jam mirties momentu lygiomis dalimis. Jo seserys ir brolis po tėvo ir motinos mirties likusio palikimo nepriėmė, o jis ir šiandien gyvena tėvų namuose, prižiūri ir naudojasi sodyba, asmeniniais tėvo ir motinos daiktais ir rakandais.

Mirus tėvams liko šis jiems priklausęs turtas: A. J., Stasio vardu namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytas: pastatas - gyvenamasis namas, kurio pažymėjimas plane 1a1m, su priestatu 2alp, užstatytas plotas 154,04 kv. m., ūkinis pastatas, kurio pažymėjimas plane 1I1 m, kurio plotas 10,85 kv. m., rūsys, kurio pažymėjimas plane 2Ilm, kurio plotas 10,85 kv. m., ūkinis pastatas, kurio pažymėjimas plane 3I1m, kurio plotas 38,13 kv. m., ūkinis pastatas, kurio pažymėjimas plane 4I1 m, kurio plotas 20,30 kv. m., esantys (duomenys neskelbtini). Sodyba priklausė abiem tėvams jungtinės nuosavybės teise. Taip pat tėvo, J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu Alytaus AVA sprendimo Nr. 38-19237 pagrindu atkurta nuosavybės teisė į 1,07 ha žemės, esančios Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Valkininkų mstl. ir Alytaus AVA sprendimo Nr. 38-21856 pagrindu atkurta nuosavybės teisė į 0,84 ha žemės.

Po motinos, J. A. ir tėvo, J. A. mirties liko ir jiems priklausę asmeniniai daiktai, baldai, namų ūkio reikmenys, žemės ūkio rakandai.

Pažymėjo, kad nei po tėvo, nei po motinos mirties į notarų biurą nesikreipė. Jis kaip motinos, J. A. ir tėvo, J. A. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. l d. l p.) ir pagal testamentą (LR CK 5. 1 str. l d.) mirus tėvams kol kas, negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimų J. A. ir J. A. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs (LR CK 5.50 str. 3 d.), todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Patvirtino, kad po tėvo ir motinos mirties jiems priklausiusį turtą pradėjo valdyti kaip savo. Ir šiandien naudoja jiems priklausiusius asmeninius daiktus, baldus ir žemės ūkio rakandus. Kadangi gyvena po tėvo mirties likusioje sodyboje, visuomet moka su jos išlaikymu susijusius mokesčius (elektros energijos tiekimo), prižiūri gyvenamąjį namą, kitus ūkio pastatus. Be kita ko tvarko aplinką, sodą, dirba žemę, paruošia malkų žiemai. Daugelį metų gyvendamas su tėvais, su jais sutardavo, rūpinosi jais ir jų turimu turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. A. pareiškimą (b. l. 53) ir nurodė, kad susipažinusi su pareiškėjo pareiškimu, neprieštaraus jo pareiškimui, jeigu pareiškėjas J. A. teismui pateiks jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir G. A. byloje pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais (b. l. 57-59), kuriame prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos, R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. A. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą bei po J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad jos kaip ir J. A., po tėvo ir motinos mirties jiems priklausiusį turtą pradėjo naudoti ir valdyti kaip savo. Iš karto po tėvų mirties ir iki dabar naudoja tėvams priklausiusius asmeninius daiktus, baldus ir žemės ūkio rakandus. Nuolat atvyksta į sodybą Valkininkų miestelyje, leidžia laisvalaikį ir atostogas, prisideda prie mokesčių už namo išlaikymo sumokėjimo, prižiūri gyvenamąjį namą, kitus ūkio pastatus, darė gyvenamojo namo einamąjį remontą. Taip pat vasarą tvarko namų aplinką, sodą, dirba žemę. Sergant tėvui J. A., jį slaugė, prižiūrėjo, rūpinosi tėvų laidotuvėmis, tvarko ir prižiūri tėvų kapus.

Jos nurodė, kad jos priėmusios palikimą faktiniais veiksmais, siekia kartu su broliu J. A. testamento ir įstatymo pagrindu paveldėti tėvų turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų (suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais) R. Ž. ir G. A. pareiškimą (b. l. 66) ir nurodė, kad susipažinusi su pareiškėjų pareiškimu su savarankiškais reikalavimais, neprieštaraus jų pareiškimui, jeigu pareiškėjos R. Ž. ir G. A. teismui pateiks jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo I. A. byloje pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais (b. l. 93-96), kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. A. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą bei po tėvo J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime ji nurodė, kad sutinka su pareiškėjo J. A. ir suinteresuotų asmenų R. Ž. ir G. A. pareikštais reikalavimais bei pažymėjo, kad jos motina M. G., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų sesuo bei palikėjų J. A. ir J. A. dukra ir priėmė palikimą po savo tėvų mirties pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Nurodė, kad jos motina M. G., po savo motinos J. A. mirties, nors tuo metu jau buvo ištekėjusi už jos tėvo M. G. (santuoka buvo sudaryta 1981-07-09) ir gyveno Kaune, tačiau savaitgaliais važiuodavo lankyti savo tėvo į Valkininkus, padėjo jam prižiūrėti sodybą, rėmė finansiškai, nupirko malkų sodybai apkūrenti, t. y. prisidėjo prie turto išlaikymo. Ji nurodė, kad jai yra žinoma, kad po jos močiutės mirties, mama pasiėmė namų apyvokos daiktus: lovų užtiesalus, staltieses ir kt., kuriais naudojosi ir saugojo juos kaip mamos atminimą. Visos šios aplinkybės jai žinomos iš mamos pasakojimų, nes minėti daiktai buvo jų namuose, ji juos matė, bei mama sakydavo, kai tai yra močiutės atminimas, likęs po jos mirties. Kai mirė senelis, mama važiuodavo į senelių sodybą, kurioje liko gyventi pareiškėjas J. A.. Jos mama padėjo jam tvarkyli sodybą, aplinką, daržus, t. y . naudojosi ir prižiūrėjo turtą kaip savo, pirko malkų, prisidėjo prie turto išlaikymo. Po tėvų mirties, jos mama rūpinosi jų laidotuvėmis.

Ji mano, kad šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad po tėvo ir motinos mirties, jos motina M. G. faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. A. patvirtino, kad jo motina J. mirė 1981 m., o tėvas Juozas 2001 m. Tėvai buvo susilaukę penkių vaikų: jo pareiškėjo, J., G., R., R., M.. R. ir M. mirę. Su M. vaiku nebendrauja, nežino kur gyvena.

Jo mama gyveno Valkininkų miestelyje. Jis ten gyveno ir gyvena iki šiol. Viskuo naudojasi ir toliau. Seserys lankėsi sodyboje ir rūpinosi likusiu turtu. Po tėvo mirties paliko testamentą visiems. Niekas iš vaikų į notarą nesikreipė. Tėvas iki mirties gyveno Valkininkų miestelyje . Jis ir dabar ten gyvena, moka mokesčius. Nori susitvarkyti namų ir ūkio valdą, ją įregistruoti ir pasidalinti.

Suinteresuotas asmuo (su savarankiškais reikalavimais) R. Ž. teismo posėdžio metu pritarė pareiškėjo, jo brolio paaiškinimui. Nurodė, kad rūpinosi tėvais, darė remontą, tapetavo sienas, dažė grindis. Jos brolis moka mokesčius, nes naudojasi. Jie jam padeda. Į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (su savarankiškais reikalavimais) G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad po mamos mirties gyveno Valkininkuose ir viskuo naudojosi. 1987 m., po santuokos sudarymo išėjo gyventi kitur. Po tėvo mirties liko žemė, pastatai. Likusiu turtu naudojasi visi.

Suinteresuotas asmuo (su savarankiškais reikalavimais) I. A. (M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra) teismo posėdžio metu nurodė, kad jie važiuodavo lankyti tėvo. Prisidėdavo finansiškai, pirko malkas, prižiūrėjo kapus. Po močiutės mirties priėmė tam tikrus daiktus, patalynę. Po tėvo mirties mama lankydavosi pas brolį, padėdavo jam finansiškai. Jos mama priėmė palikimą po savo tėvo mirties.

Pareiškėjo J. A. ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais: R. Ž., G. A., I. A. pareiškimai tenkintini.

J. A. mirė (duomenys neskelbtini), J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimų kopijomis (b. l. 10,11).

Santuokos liudijimu patvirtinama, kad J. A., S. ir J. S. (A.), Motiejaus susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Mirties liudijimais patvirtinama, kad R. A. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 15), M. G. (iki santuokos A.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Iš civilinėje byloje šalių pateiktų asmens tapatybės dokumentų ir santuokos liudijimų (b. l. 16, 18-21)matyti, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais yra mirusios J. A. ir J. A. sūnus, dukros bei jau mirusios jų dukros dukra, jų anūkė.

Iš 2001-06-21 J. A. sudaryto testamento (b. l. 13) matyti, kad jis buvo padaręs patvarkymą palikti visą turtą, po jo mirties, lygiomis dalimis jo vaikams: R. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., (duomenys neskelbtini), R. Žilionienei, gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau iš Varėnos raj. I-ojo notarų biuro 2016-06-22 pažymos Nr. S-94 matyti, kad mirus J. A. ir J. A. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas (b. l. 41).

Iš civilinėje byloje pateiktos, A. J., S. vardu, namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad yra nurodytas: pastatas - gyvenamasis namas, kurio pažymėjimas plane lalm, su priestatu 2alp, užstatytas plotas 154,04 kv. m., ūkinis pastatas, kurio pažymėjimas plane 1I1 m, kurio plotas 10,85 kv. m., rūsys, kurio pažymėjimas plane 2Ilm, kurio plotas 10,85 kv. m., ūkinis pastatas, kurio pažymėjimas plane 3I1m, kurio plotas 38,13 kv. m., ūkinis pastatas, kurio pažymėjimas plane 4I1 m, kurio plotas 20,30 kv. m., esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-26). Minėta sodyba priklausė J. A. ir J. A. jungtinės nuosavybės teise. Iš 2006-02-22 Alytaus AVA sprendimo Nr. 38-19237 matosi, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atkurta nuosavybės teisė į 1,07 ha žemės, esančios Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, Valkininkų mstl. bei Alytaus AVA sprendimo Nr. 38-21856 pagrindu atkurta nuosavybės teisė į 0,84 ha žemės (b. l. 28,29).

Iš pareiškėjo J. A. pateiktos elektros atsiskaitymo knygelės kopijos (b. l. 35-40) matyti, kad J. A. atsiskaitymo knygelėje yra nurodomas kaip elektros energijos objekte, (duomenys neskelbtini), vartotojas. Iš elektros atsiskaitymo knygelės kopijos matyti, kad buvo atliekami atsiskaitymai už elektros energiją.

Liudytojas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. nurodė, kad J. A. buvo jo mamos sesuo. Po pareiškėjų motinos ir tėvo mirties jų namuose liko gyventi J. A.. Namuose nuolat lankėsi ir kiti vaikai, namais rūpinosi kartu.

Liudytojas M. G., nurodė, kad M. G. jo žmona, kuri mirė 2011 m. Jis patvirtino, kad palikimą priėmė jo žmonos brolis J. ir seserys.

Liudytoja R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad ji gyvena tame pačiame kaime. Pareiškėjų šeima yra draugiška. Nurodė, kad po J. A. mirties liko jos vyras Juozas ir G. A. (grįžo po mokslų). Visi kiti vaikai jau buvo vedę, tik J. nepamena. Po J. A. mirties tame name niekas negyveno, o po kurio laiko grįžo J.. Jis mokėjo mokesčius, namais rūpinosi.

Liudytoja J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. patvirtino, kad visi kartu tvarkosi. Lankydavosi tėvų sodyboje, tvarkydavosi, savo lėšomis padarė remontą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. A., R. Ž., G. A., I. A. prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas paveldėjimo tikslu. Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad J. A. R. Ž., G. A., M. G. (mirusi (duomenys neskelbtini) ) po motinos J. A. ir tėvo J. A. mirties iki šiol tinkamai vykdė paveldėtojų turto savininkų pareigas, rūpinosi palikimu, mokėjo mokesčius, saugojo ir prižiūrėjo turtą, pagal savo finansines galimybes ir poreikius jį tvarkė. Tokie jų veiksmai patvirtina aplinkybes, jog jie visus metus po savo motinos bei vėliau po tėvo mirties rūpinosi likusiu turtu, elgėsi kaip paveldimo turto savininkai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad J. A., R. Ž., G. A., M. G. (mirusios (duomenys neskelbtini) ) aktyvūs veiksmai vienareikšmiškai patvirtina įpėdinių valią naudotis turtu kaip savo.

J. A. mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. LR CK 587 str. 2 d. (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str.1 p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais, tiek jų mirusi sesuo M. G. palikimą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė, kadangi po jų mamos J. A. mirties, ten liko gyventi jų tėvas J. A., tačau ten lankėsi ir viskuo naudojosi ir visi vaikai.

Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis paėmęs tam tikrą ar kelis kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nėra jokio ginčo, jie visi patvirtina, kad mirusių tėvų palikimą priėmė visi.

Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys palikėjų turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pateiktais rašytiniais įrodymais, jų paaiškinimais, liudytojų parodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 444-448 str. teismas

nusprendė:

J. A., R. Ž., G. A., I. A. pareiškimus tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2001-07-08, mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,56 Eur (penkis euro 56 euro centus) pašto išlaidų valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė