- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- 1-290-799/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48633-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Civilinis ieškovas
- V. Č.
- Kaltinamasis
- J. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V., pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2020 m. gruodžio 13 apie 17.15 val. Tauragės m., Šilalės g., vairuodamas automobilį Citroen Xsara, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, kuriame kalbama, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti", t.y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo praleisti pėsčiųjų perėja ėjusios V. Č. ir ją partrenkė.
Šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. nukentėjusiajai V. Č. padaryti šie sužalojimai - muštinė žaizda kairės rankos piršte, poodinės kraujosruvos šonuose, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio diafizių, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
J. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad važiavo Tauragės m., iš savo namų pas draugą į Šilalės gatvę. Važiavo jam priklausančiu automobiliu Citroen Xsara. Važiavo vienas, iki 40 km/val. greičiu. Važiuodamas užsižiūrėjo į šventinius papuošimus ir staiga pažiūrėjęs į priekį priešais automobilį pamatė žmogų, einantį per pėsčiųjų perėją. Tai pamatęs, iš karto suko vairą į kairę pusę norėdamas apvažiuoti pėsčiąjį, tačiau automobilio priekine keleivio puse kliudė žmogų, kuris nuo smūgio nukrito. Iš karto sustojo, ėjo žiūrėti kas atsitiko. Pamatė, kad kliudė merginą. Po susidūrimo mergina gulėjo ant kelio. Bandė iškviesti medicinos pagalbą, bet jam prisiskambinti nepavyko, todėl kiti žmonės iškvietė pagalbą. Atvykus greitajai med. pagalbai mergina buvo išvežta į ligoninę. Žino, kad merginai buvo nustatytas kojos lūžimas, kiti sumušimai. Kaltę dėl šio įvykio pripažino iš karto. Gailisi, kad buvo neatidus ir dėl to įvyko eismo įvykis. Pas nukentėjusiąją buvo nuvykęs keletą kartų, domėjosi jos sveikata. Moralinei žalai kompensuoti pervedė 700 Eur. Merginos atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
J. V. kaltė, be jo visiško kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d., po 17 val., ji buvo susitarusi susitikti su savo drauge S. K.. Tuo metu lauke jau buvo patemę, šalta, nelijo. Ji ėjo iš savo namų, kur tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Eidama link vietos, kur buvo susitarusios su S. susitikti, ji priėjo Šilalės gatvę, kur matė, kad jos kitoje gatvės pusėje jau laukia S. Jai reikėjo pereiti gatvę. Ji priėjusi pėsčiųjų perėją, vieną automobilį praleido, kuris važiavo jai iš dešinės pusės. Tada apsižvalgė, matė, kad iš tos pačios pusės, jai iš dešinės pusės - nuo autobusų stoties atvažiuoja dar automobilis. Jis jai pasirodė, kad buvo gana toli, todėl nutarė eiti per gatvę. Jau buvo perėjusi vieną eismo juostą, baiginėjo pereiti kitą eismo juostą, kai staiga pamatė, kad prie jos priartėjo automobilis iš dešinės ir jis ją kliudė. Kuria vieta automobilis ją kliudė, neprisimena. Nuo smūgio ji trenkėsi į automobilį, juto smūgį, galbūt kelis kartus vertėsi ir nukrito ant žemės. Sąmonės praradusi nebuvo. Po smūgio jos dešinė koja ties keliu buvo perlinkusi į kitą pusę. Į įvykio vietą atvyko greitoji med. pagalba, ji buvo nuvežta į Tauragės ligoninę, kur apie dvi savaites buvo gydoma. Eismo įvykio metu jai lūžo abi kojos, labai skaudėjo nugara, buvo sumušimai ir nubrozdinta šonuose, nugaroje, veide, galvoje. Vis dar jaučia skausmus nugaroje ir galvoje, yra daug komplikacijų. Automobilio, kuris ją partrenkė, vairuotojas domėjosi kaip jos sveikata, buvo atvykęs jos aplankyti, davė pinigų vaistams, pervedė 700 Eur. Mano, kad eismo įvykio metu patirtus sužalojimus jai teks dar ilgai gydytis. (b. l. 35-38). Dėl jos sužalojimo eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą vertina 1190 Eur: prarastą žiedo safyro akį su remontu vertina -600 Eur, sudaužytą mobilųjį telefoną „Samsung S9“ – 300 Eur, suplėšytą striukę – 90 Eur, sudraskytus batus – 70 Eur, suplėšytą kuprinę – 130 Eur. Daiktų įsigijimo dokumentų nėra išsaugojusi, bet nurodė daiktų kainas, už kokias pati buvo pirkusi. Žiedas su safyro akimi buvo jos senelės dovana, tačiau 600 vertina prarastą safyro akmenį ir žiedo remontą, nes pasidomėjus sužinojo, kad tiek jai kainuos sutvarkyti žiedą. Taip pat reiškia 10000 Eur neturtinę žalą neįskaitant jau J. V. jai pervestų 700 Eur ir 2500 Eur pervestų ADB „Gjensidige“ neturtinės žalos sumų. Kaip neturtinę žalą vertina patirtą eismo įvykio metu skausmą, patirtus sužalojimus, operaciją ir ilgą gydymosi laikotarpį, kad ir dabar dar sunkiai vaikšto ir negali gyventi normalaus jauno žmogaus gyvenimo.
Liudytoja S. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d., po 17 val., kai lauke jau buvo tamsu, ji buvo susitarusi susitikti su savo drauge V. Č.. Susitarė susitikti Tauragės m., prie Šilalės ir V. K. gatvių sankryžos, kadangi ji pati gyvena V. K. g., o V. su draugu gyvena prie ligoninės. Susitikusios ketino eiti pas ją į namus. Tą dieną lauke buvo šlapia, bet tuo metu nelijo. Prisimena, kad ji atėjusi prie Šilalės g. pamatė ateinančią V. Ji stovėjo ant šaligatvio kitoje kelio pusėje ir jos laukė. Matė, kad nuo Šilalės m. pusės atvažiavo vienas automobilis, kurį V. praleido ir tada ėjo per perėją. Perėjo vieną eismo juostą ir, kai baiginėjo pereiti kitą eismo juostą, staiga jai iš kairės pusės, V. iš dešinės pusės, t.y. nuo autobusų stoties atvažiavęs automobilis priekiniu dešiniuoju šonu kliudė V., dėl ko V. nuo smūgio trenkėsi į automobilį, pakilo į viršų ir tada nukrito ant žemės. Po smūgio automobilis ėmė stabdyti, išvažiavo į kitą eismo juostą ir už sankryžos sustojo. Prieš tai ji to automobilio nepastebėjo. Jį pamatė visai prieš partrenkiant V. Ji iš karto kvietė greitąją med. pagalbą. Netrukus atvykusi greitoji med. pagalba V. išvežė į ligoninę. (b. l. 75-78)
Iš 2020-12-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams J. V. iš karto pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir pripažino pėsčiųjų perėjoje partrenkęs savo vairuojamu automobiliu Cirtoen Xara, valst Nr. (duomenys neskelbtini), merginą. Eismo įvykio vietoje patikrinus J. V. blaivumą nustatyta, kad J. V. blaivus. Eismo įvykio metu nukentėjo R. Č., kuriai po eismo įvykio ligoninėje diagnozuoti sužalojimai: dešinės kojos šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai. (b. l. 9-10)
2020-12-13 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), užfiksuota įvykio vieta fotonuotraukose ir sudaryta eismo įvykio vietos schema. (b. l. 11-23)
Iš 2020-12-13 transporto priemonės aprašo matyti, kad po eismo įvykio nustatyti automobilio Cirtoen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: sulankstytas variklio dangtis, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, sudaužytas priekinis stiklas. (b.l. 27-28)
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo I Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad automobilis Citroen Xsara, valt Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas J. V.. (b.l. 30)
Iš 2021-01-14 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Č. nustatyta muštinė žaizda kairės rankos piršte, poodinės kraujosruvos šonuose, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio diafizių, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio atsikišusios dalys, paveikus dešinę blauzdą, kairį kelio sąnarį, galimai šonus, nukentėjusijajai esant vertikalioje padėtyje, o kokiu tai pagrindu, aplinkos daiktais paveikus kairės rankos pirštą, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio dializių, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 54-55)
J. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, be jo prisipažinimo, patvirtinta nukentėjusios V. Č. ir liudytojos S. K. parodymais, tarnybiniu pranešimu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada, kas patvirtina, kad J. V., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai V. Č. padaryti kūno sužalojimai – muštinė žaizda kairės rankos piršte, poodinės kraujosruvos šonuose, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio diafizių, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. J. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Skiriant J. V. bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (b.l. 114), administracine tvarka baustas (b.l. 116), neįgalus. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus J. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jį charakterizojančius duomenis, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliai baudai. Pritaikius BK 64¹ str. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į J. V. turtinę padėtį ir į tai, kad visų pirma baudos sumokėjimas yra savanoriškas veiksmas, J. V. baudos nustatytinas 8 mėnesių sumokėjimo terminas.
LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Nagrinėjamu atveju įvertinus J. V. asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, jo padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius, tai, kad įvykusios avarijos padariniai nėra itin skaudūs (nė vienas žmogus nežuvo, nebuvo itin sunkiai sužalotas), be to, J. V. teisę vairuoti transporto priemones įgijęs nuo 1977 metų ir pagal byloje esančius duomenis baustas administracine tvarka tik vieną kartą, todėl J. V. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Byloje nukentėjusioji V. Č. pateikė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui ADB „Gjensidige“, kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai V. Č. 1190 Eur dydžio turtinę žalą ir 10000 Eur dydžio neturtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad KET pažeidimus J. V. padarė vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji V. Č. prašo atlyginti 1190 Eur turtinę žalą kurią sudaro eismo įvykio metu sugadinti daiktai: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S9“– 300 Eur vertės, suplėšyta striukė – 90 Eur vertės; suplėšyta kuprinė – 130 Eur vertės, sudraskyti batai – 70 Eur vertės, iškritęs iš žiedo safyro akmuo – 600 Eur. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad civilinė ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu ir neteikė duomenų apie sugadintų daiktų vertę, jų įsigijimo laiką ir vietas, pagal ką būtų galima nustatyti patirtą turtinę žalą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji žalos dydžiui įrodyti neteikė duomenų ne tik civiliniam atsakovui, bet ir teismui bei nenurodė, kad teiks įrodymus, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Nurodė žinanti, kad reikia įrodinėti civilinį ieškinį. Nukentėjusioji apie jai padarytą turtinę žalą nurodė, kad mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S9“ įsigijo prieš kelis metus internetu, tačiau net ir klausima nenurodė įsigijimo aplinkybių, kainos, 300 Eur vertę nurodė jos manymu dabartine tokio modelio telefono įsigijimo kaina. Tačiau apie tai duomenų nepateikė. Nukentėjusioji paaiškino, kad telefonu naudojasi, nenešė po eismo įvykio jo taisyti ir neteikė jokių duomenų dėl galimos telefono remonto kainos. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji kito telefono neįsigijo ir juo toliau naudojasi be jokio remonto, todėl teismas prieina išvados, kad fotonuotraukoje matomas ekrano įskilimas netrukdo naudoti telefono pagal jo paskirtį ir nukentėjusioji neįrodė 300 Eur žalos dėl mobiliojo telefono apgadinimo. Žiedo remontą ir safyro akį (duomenų apie tai nėra) vertina 600 Eur, tačiau šių žalų jokiais įrodymais negrindžia, o remiasi tik spėjimu apie galimą žalą. Nurodė, kad žiedo pati ji nepirko, tai močiutės dovana. Nukentėjusiajai žinant, kad padarytą žalą, jos dydį reikia įrodinėti, bet neteikiant jokių įrodymų nėra galimybės nustatyti žalos dydžio, todėl taismas laiko neįrodyta 600 Eur padarytos žalos dėl žiedo apgadinimo. Nukentėjusioji dėl stiukės kuprinės ir batų sugadinimo nurodė neišsaugojusi šių daiktų įsigijimo kvitų, tačiau nurodė už kiek juos įsigijo, t. y. stiukę už 90 Eur, kuprinę už 130 Eur, batus už 70 Eur. Ginčo dėl to, kad daiktai buvo sugadinti nėra. Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti padarytos žalos dydžio vertinama, kad padaryta žala yra už kiek buvo nupirktas daiktas, kuris prarastas. Akivaizdu, kad tokių prekių, kaip rūbai, avalynė, kurpinės, įsigijimo dokumentai paprastai nesaugomi, todėl nukentėjusioji neturėjo galimybės pateikti nurodytų daiktų įsigijimo dokumentų. Nukentėjusiajai nurodžius kainą daiktų, už kurią buvo jie pirkti, teismas vertina, kad iš atsakovo priteistina nukentėjusiajai 290 Eur sugadintų daiktų įsigijimo vertė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisiant 290 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. Č. dėl sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus, todėl patyrė neturtinę žalą. ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai V. Č. atlygino 2500 Eur neturtinės žalos, J. V. atlygino 700 Eur neturtinės žalos. Viso nukentėjusiajai atlyginta 3200 Eur neturtinės žalos. Be jau atlygintos neturtinės žalos nukentėjusioji prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią prašo priteisti iš ADB „Gjensidige“. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nesutinka su nukentėjusiosios prašymu priteisti jai dar 10000 Eur neturtinės žalos, nes jau atlyginta nukentėjusiajai 3200 Eur neturtinės žalos yra pakankama patirtiems išgyvenimamas ir nepatogumams kompensuoti.
Neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti fikcija, jis yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis kompensacijos sulauktų ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinta nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinama ne tik pats sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti dėl netyčinių J. V. veiksmų, eismo įvykio metu jis buvo blaivus, atlygino 700 Eur neturtinės žalos, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė.
Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. Č. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009, Nr. 2K-168-511/2018). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Nukentėjusiosios V. Č. civilinis ieškinys dėl 10000 Eur neturtins žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji neturinę žalą vertina 13200, iš kurių ADB „Gjensidige“ atlygino 2500 Eur, J. V. atlygino 700 Eur, viso atlyginta nukentėjusiajai 3200 Eur, todėl liko neatlyginta 10000 Eur.
Iš 2021-01-14 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. Č. nustatyta muštinė žaizda kairės rankos piršte, poodinės kraujosruvos šonuose, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio diafizių, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžimai. V. Č. įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip neturtinę žalą nukentėjusioji nurodo patirtą šoką dėl eismo įvykio, fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, operaciją, patiriamus nepatogumus ir ilgą gydymosi laiką. Nurodė, kad patyrė operaciją ir dar viena operacija laukia po pusantrų metų, kurios metu iš jos kojos bus išimti implantai. Būsimą operaciją patvirtina medicininis išrašas (b.l. 67). Tai parodo, kad nepatogumus ir išgyvenimus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patirs ir ateityje. Dabartiniu laiku jos judėjimas apsunkintas, gali judėti tik naudodamasi ramento pagalba, negali gyventi įprasto jauno žmogaus gyvenimo. Bylos aplinkybės liudija, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra padaryta neturtinė žala, nukentėjusios paaiškinimai, specialisto išvada tai pagrindžia. ADB „Gjensidige“ V. Č. atlygino 2500 Eur neurtinės žalos, J. V. atlygino 700 Eur neturtinės žalos. Įvertinus bylos duomenis reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo eismo įvykio metu patyrus nesunkų sveikatos sutikdymą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, nustatytinas neturinės žalos dydis 5000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai V. Č. jau atlyginta 3200 Eur neturtinės žalos, iš ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai priteistna 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiąją, civilinę ieškovę V. Č. atstovavo advokatas P. R. pagal 2021-03-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2021-04-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai suteikta teisinė pagalba įvertinta 315 Eur. (b.l. 158). Šios išlaidos yra adekvačios proceso trukmei, civilinio ieškinio parengimo sudėtingumui, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendė:
J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 d. ir paskirti 60 MGL baudą.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, nustatant aštuonių mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios V. Č. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas: 110057869, esančio adresu: Žalgirio g. 90, Vilnius, nukentėjusiosios V. Č. naudai 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) turtinės žalos ir 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš J. V. valstybės naudai 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) turėtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. Č..
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“; Nr.LT74 740000000872 3870, esančią „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.