Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00780-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4

2022 m. birželio 22 d.

dalyvaujant pareiškėjai R. J., nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J. skundą dėl 2022 m. gegužės 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu R. J. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta nuobauda – 30 Eur bauda. R. J. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022-03-15 apie 13.30 vai. (duomenys neskelbtini) namo, konfliktavo su V. Š., apsistumdė ją, šūkavo, mušėsi, šiais savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamosi arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nesutikdama su minėtu nutarimu R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Skunde pareiškėja nurodo, kad aiškinantis aplinkybes neatsižvelgta į jos pačios patirtą smurtą, užpuolimą, ji gynėsi nuo pavojingo užpuolimo.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Tokius veiksmus R. J. atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką, o būtent – kiemas. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusižengimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be pažeidėjo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nekyla abejonių, kad R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.

Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Iš viso to darytina išvada, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, taigi asmuo negali atsakyti už kito asmens padarytą veiką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, iš esmės neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, tačiau to byloje padaryta nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

R. J. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022-03-15 apie 13.30 vai. (duomenys neskelbtini) namo, konfliktavo su V. Š., apsistumdė ją, šūkavo, mušėsi, šiais savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamosi arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje yra tik tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. Š. ir R. J. konfliktavo tarpusavyje, apsistumdė, šūkavo, mušėsi, šiais veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamosi arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Išgirdusi triukšmą kaimynė iškvietė policiją. Administracinio nusižengimo tyrimo metu neapklausta V. Š., neapklausta liudytoja, iškvietusi policiją, taip pat, kiti asmenys, galimai matę konfliktą. Nesiaiškinta, dėl ko kviesta policija, kokiais veiksmais pasireiškė galimai neteisėtas R. J. elgesys, byloje nenustatyta, kokius būtent neteisėtus veiksmus ji galimai padarė, nesiaiškinta, ar ji neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Nors nutarime nurodyta, kad su V. Š. konfliktavo tarpusavyje, apsistumdė, šūkavo, mušėsi, tačiau visiškai neaišku, kokiais duomenimis remiantis toks kaltinimas R. J. formuluojamas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Nusižengimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, nemažos apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo byloje naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos atstovo skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.