Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. P.,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujamoms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui, dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina, su kuria pareiškėja kartu gyveno motinai priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi šioje sodyboje, rūpinosi visu likusiu motinos turtu, mokėjo už jį mokesčius, prižiūrėjo žemę, žinojo, kad motina dar prieš mirtį buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises į žemes, todėl manė, kad po motinos mirties visas likęs motinos turtas priklauso jai ir jokių dokumentų tvarkytis papildomai nereikia. Tik 2023 m. pavasarį, pareiškėjai norint savo turtą perrašyti dukrai, nuvykus į Stakliškių seniūniją, pareiškėja iš seniūnijos darbuotojų sužinojo, jog motinai priklausęs turtas nėra įregistruotas jos vardu ir reikia susitvarkyti palikimo priėmimo dokumentus. Tai sužinojusi pareiškėja iš karto kreipėsi į advokatą bei teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Suinteresuotą asmenį Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdyje pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjos motinai priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus mirusiam asmeniui, paprastai buvo siunčiami pranešimai žinomais adresais teisių perėmėjams, tačiau ar šiuo atveju apie pareiškėjos motinai atkurtas nuosavybės teise į žemės sklypus buvo pranešta pareiškėjai nurodyti negali. Būdavo atvejų, kuomet pranešimai adresatų nepasiekdavo, su mirusio asmens teisių perėmėjais niekas nesusisiekdavo, todėl galėjo būti, kad pareiškėja apie motinai atkurtas nuosavybės teise į žemę galėjo sužinoti tik 2023 m. pavasarį, kaip tai nurodo pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, yra išreiškusi raštišką sutikimą, kad palikimą priimtų pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos, jos atstovo bei suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu Nr. 005663, Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4072 ir Nr. GR.3A-4142, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais – nustatyta, kad pareiškėjos I. K. motina, o suinteresuoto asmens R. S. senelė J. S., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 69/15381 bei Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 02-07-474 apsvarsčius pareiškėjos motinos prašymą, J. S. atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į minėtus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš Prienų rajono 2-ojo notarų biuro 2023 m. rugpjūčio 4 d. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. S. palikimą, nepradėta.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėja J. S. mirė (duomenys neskelbtini), taigi palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnį šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs, tiek vėlesnis įstatyminis reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo/atnaujinimo, įrodinėjant, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad laiko tarpas tarp palikimo atsiradimo ir kreipimosi į teismą pats savaime negali būti pagrindas pareiškimui atmesti ir neanalizuoti bei (nevertinti) kitų reikšmingų aplinkybių (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3220-565/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir jos atstovas nurodė, kad iki motinos mirties pareiškėja gyveno kartu su motina, pareiškėjai buvo žinoma, jog motina buvo pareiškusi prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, todėl mirus motinai manė, jog visas motinai priklausęs turtas savaime bus įregistruotas jos vardu ir jokių papildomų dokumentų tvarkytis nereikia. Mirus motinai prižiūrėjo bei rūpinosi likusiu motinos turtu kaip savo, nes suprato, kad likęs turtas priklauso jai. Apie tai, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja sužinojo tik 2023 m. pavasarį iš Stakliškių seniūnijos darbuotojų, kuomet kreipėsi į jas norėdama išsiaiškinti, kokiu būdu ji gali savo turtą perrašyti dukrai. Sužinojusi, jog reikia susitvarkyti nuosavybės dokumentus, pareiškėja iš karto kreipėsi į advokatą. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjai priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja kartu su motina gyveno iki motinos mirties, taip pat pareiškėja jame liko gyventi ir po motinos mirties bei gyvena iki šiol. Pareiškėjos motina J. S. mirties dieną jokio registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, tik po jos mirties, Kauno apskrities viršininko 2004 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 69/15381 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-07-474 jai atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriais po motinos mirties rūpinosi ir juos prižiūrėjo pareiškėja. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjos motina mirties dieną jokio nekilnojamojo turto neturėjo, pareiškėjos motinai nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus buvo atkurtos tik 2004 m., t. y. po pareiškėjos motinos mirties, jie nėra įregistruoti pareiškėjos motinos vardu, o iki šiol pareiškėja šiais žemės sklypais naudojasi, juos prižiūri ir tvarko kaip savo, nesant jokių duomenų, kad pareiškėjai buvo pranešta apie motinai atkurtas nuosavybės teises į žemę ir būtinybę susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, nežinodama teisinio reglamentavimo, sąžiningai klydo, jog mirus motinai, atkurtos nuosavybės teisės į žemę bus savaime įregistruotos jos vardu, ir apie tai, jog reikia susitvarkyti nuosavybės dokumentus jai tapo žinoma tik 2023 m. pavasarį, kuomet apie tai ją informavo Stakliškių seniūnijos darbuotojos. Pagrindo spręsti, kad pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nėra. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. pavasarį sužinojusi, jog ji privalo tvarkytis nuosavybės dokumentus, iš karto, t. y. 2023 m. balandžio 29 d. kreipėsi į advokatą, jog galėtų priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Suinteresuotas asmuo R. S. raštu yra išreiškusi sutikimą, kad pareiškėja priimtų palikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė (mirusiosios duktė), po sužinojimo, jog jai būtina tvarkytis nuosavybės dokumentus, ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestinga bei tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas ar kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams ir/ar viešajam interesui, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1964 CK 588 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

Iš pareiškėjos priteistinos 20,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos I. K. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po motinos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Priteisti iš pareiškėjos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,60 Eur (dvidešimties eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.