Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-290/2012

2012 m. spalio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Lamai Grėbliūnienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorėms Rimai Žaltauskaitei, Danai Rutkauskaitei nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Valdui Venckūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir Kauno apygardos prokuratūros Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. - areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1) punkto a) papunkčiu bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas M. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. birželio 5 d. iki 2011 m. birželio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. birželio 3 d., apie 10 val. Jungtinėje Karalystėje, Londone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs žinomai netikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. R0791486, kuriame įrašyti išgalvoti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), duomenys ir atspausdinta jo, t.y. M. S. fotonuotrauka, nuo dokumento gavimo momento laikė šį žinomai netikrą dokumentą, turėdamas su savimi, ir 2011 m. birželio 3 d. apie 12 val. Jungtinėje Karalystėje Londone, City oro uoste, automobilių nuomos kompanijoje ,,Avis“ panaudojo pateikdamas jį sudarant A. J. vardu automobilio ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11VCM, (indentifikacinis Nr. WVWZZZ3CZBE338740) nuomos sutartį Nr. 353885420 ir 2011-06-03 automobilio būklės ataskaitą ir šiuose dokumentuose pasirašydamas A. J. vardu suklastojo šiuos tikrus dokumentus, taip pat netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. R0791486 laikė ir gabeno su savimi vykdamas automobiliu ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11VCM, iki 2011 m. birželio 5 d. 9.05 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio k., kur buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) Lazdijų rinktinės pareigūnų, o pristatytas į VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos patalpas, žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, paslėpė Kalvarijos užkardos patalpose.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. už tai, kad 2011 m. birželio 3 d. apie 12 val. Jungtinėje Karalystėje, Londone, City oro uoste automobilių nuomos kompanijoje ,,Avis“, pagal automobilio nuomos sutartį Nr. 353885420 išsinuomavęs automobilį ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11VCM, (indentifikacinis Nr. WVWZZZ3CZBE338740), jį pagrobė ir taip savo naudai įgijo didelės vertės turtą – 83237litų kainuojantį automobilį ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11VCM, (indentifikacinis Nr. WVWZZZ3CZBE338740).

Nuteistojo teigimu, teismas tik deklaratyviai nurodė jam palankias aplinkybes, tačiau parenkant bausmės rūšį ir jos dydį realiai į šias aplinkybes neatsižvelgė.

M. S. įgijo turtą panaudodamas apgaulę, klastodamas dokumentus, todėl jo veika dėl automobilio įgijimo, prokurorės nuomone, vertintina ne kaip vagystė, o kaip sukčiavimas padarytas esant sutapčiai su dokumentų klastojimu, todėl jo veika nepagrįstai nekvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. Neteisingai kvalifikavus nusikalstamą veiką, neteisingai paskirta ir bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. išvardintas dokumentų rūšių sąrašas yra baigtinis, todėl nėra pagrindo kitų dokumentų suklastojimą, nenurodytų minėtame straipsnyje, kvalifikuoti būtent pagal šį straipsnį. Esant tokioms bylos aplinkybėms M. S. veika, dėl automobilio nuomos sutarties bei automobilio būklės ataskaitos suklastojimo, negali būti laikoma turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. požymių ir turi būti kvalifikuojama pagal šio straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dispoziciją sukčiavimas yra didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės ar jos panaikinimas, apgaule. Sukčiavimo esminiai požymiai yra svetimo turto užvaldymas ir apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Svetimo turto užvaldymas suprantamas kaip neatlygintinis svetimo turto pavertimas savo ar trečiųjų asmenų nuosavybe. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas, kurio tikslas - suklaidinti turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir taip „priversti“ juos perduoti turtą kaltininkui ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Šiuo atveju kaip turto užvaldymo būdas buvo naudojama apgaulė, kuri buvo esminė, panaudota tiesiogiai užvaldant turtą, todėl negali būti laikoma vien priemone prieiti prie turto, tuo labiau, kad apgaulė, pasireiškė kaltininko atliekamais veiksmais - dokumentų klastojimu, kas sudaro atskiro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sudėtį. Tuo tarpu esant vagystei turtas užvaldomas slapta turto savininkui ar valdytojui nematant, nežinant ar nesuvokiant kaltininko veiksmų pobūdžio, arba atvirai turto savininkui ar valdytojui matant ir suvokiant tokį kaltininko veiksmą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" 6 punkte nurodyta, kad išsinuomoto turto užvaldymas turint išankstinį tikslą pasisavinti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas.

Kaltinamasis automobilio nuomos sutartį sudarė ne tikslu naudotis automobiliu nuomos pagrindais, o turėdamas išansktinį tikslą jį negrįžtamai užvaldyti (pasisavinti), tuo tikslu jis slėpė savo asmenybę, pateikdamas netikrą vairuotojo pažymėjimą, prisistatydamas kaip A. J. ir klastodamas nuomos sutartį bei automobilio būklės ataskaitą - pasirašant šiuose dokumentuose kaip A. J.. Pagal nuomos sutartį ir būklės ataskaitą automobilio savininkas perdavė automobilį tikėdamasis, jog automobiliu ketinama pasinaudoti laikinai ir, kad jam žinomas asmuo, kuriam automobilis patikimas, tai yra automobilį patikėjo A. J., o ne M. S.. Nėra jokio pagrindo manyti, kad automobilio savininkas būtų perdavęs automobilį jam nežinomam asmeniui, t.y. asmeniui prisistačiusiam kito asmens vardu, pateikusiam netikrus dokumentus bei klastojusiam dokumentus siekiant sudaryti apsimestinį nuomos sandorį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ta aplinkybė, kad M. S. išsinuomavo automobilį pagal pateiktą netikrą vairuotojo pažymėjimą, pasirašė tikruose dokumentuose kito neegzistuojančio asmens vardu ir pavarde, neturėjo jokios įtakos apsisprendimui dėl turto, nors ji nuosavybės teisės kaltinamajam į šį turtą ir neperleido. Nors turtas buvo perduotas laikinam naudojimui, šiuo atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltininkas M. S. visai neketino vykdyti tų įsipareigojimų, kurie buvo turto perdavimo laikinam naudojimui sąlyga, ir vėliau grąžinti turtą, o siekė gautą laikinam naudojimui turtą pasisavinti, tai yra realizavo sukčiavimo sudėtį. Negrąžinus automobilio sutartyje nustatytu laiku, savininkas kreipėsi dėl automobilio pagrobimo, tačiau savo pažeistų teisių pagal sutartinius santykius atstatyti jis neteko galimybių dėl panaudotos apgaulės, kuri susijusi su asmens, kuriam suklastojus tikrus dokumentus buvo perduotas turtas, identifikavimu. Pateikdamas turto savininkui netikrus dokumentus (netikrą vairuotojo pažymėjimą), po to suklastodamas tikrus dokumentus, tai yra A. J. vardu pasirašydamas automobilio nuomos sutartyje bei automobilio būklės ataskaitoje, pagal kurią automobilis buvo faktiškai perduotas M. S., kaltinamasis M. S., turėdamas išankstinę tyčią automobilį paversti savo nuosavybę, suklaidino turto savininką (valdytoją) dėl savo ketinimų, bei pateikdamas netikrus duomenis apie savo asmenį, apsunkino asmens, kuriam turtas buvo perduotas identifikavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 17 p. nurodyta, kad suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant iš sutapties pagal BK 300 str. nekvalifikuojamas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui užvaldyti, tačiau jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama iš sutapties ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str., tai yra šiuo atveju veika dėl netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo sukčiaujant iš sutapties pagal šio straipsnio 2 d. nekvalifikuojama, o jo veika dėl sukčiavimo, kai pats kaltinamasis M. S., siekdamas užvaldyti svetimą turtą, suklastojo nuomos sutartį bei būklės ataskaitą, turi būti kvalifikuojama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

M. S. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, kurių viena, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., priskiriama prie sunkių, už kurią numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nesunkus nusikaltimas, numatyta bausmė bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Veika, numatyta LR BK 300 str. 2 d. yra tyčinė, tyčia realizuota pilnai, numatytas areštas ir laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, t.y. priskiriama prie apysunkių veikų. Veika, numania LR BK 300 str. 2 d. truko iki 2011-06-05, tai yra M. S. netikrą vairuotojo pažymėjimą toliau laikė su savimi ir gabeno, iki sulaikytas pareigūnų jį paslėpė Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpose, tai yra šią apysunkę tyčinę veiką tęsė jau užvaldęs svetimą turtą. Nors M. S. praeityje neteistas, tačiau jis, būdamas nepilnametis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str.. jis buvo baustas administracine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., padarymą kaltinamajam M. S. turėtų būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis pripažino padaręs įstatymo uždraustas veikas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslams pasiekti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.), jam už nesunkaus nusikaltimo (LR BK 300 str. 1 d.) padarymą skirtina arešto bausmė; už veikas, numatytas BK 300 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausmės; kurių trukmė, nustatytina mažesnė už vidurkį (Baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str.). Veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl taikytinas bausmių apėmimas. Skiriant galutinę bausmę, bausmės bendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. S. nusikalstamą veiką, tinkamai nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.

Galutinės bausmės dydį lėmė tai, kad už padarytas 2 nuskalstamas veikas bausmės buvo subendrintos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. S. atžvilgiu galutinė bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, tai padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Nuteistojo skundo motyvas dėl jam taikytino Lietuvos Respublikos BK 62 str., atmestinas, kaip nepagrįstas. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 2 d. ar 3 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Pagal baudžiamąjį įstatymą taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. teismas gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. ir 2 d. Dėl šios priežasties teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos gali būti ir nustatytos. Šioje byloje BK 62 str. numatytų sąlygų visumos nekonstatuota.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nuteistojo M. S., liudytojų R. K., A. R., A. J. parodymais, kita bylos medžiaga – parodymo patikrinimo vietoje protokolais, tarnybiniais pranešimais, nuomos sutartimi, poėmio ir daikto apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kt. rašytiniais įrodymais.

Iš nuteistojo M. S. parodymų akivaizdu, kad jis turėjo tikslą pavogti automobilį, parvairuoti jį į Lietuvą ir parduoti. Tam jis nusipirko vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo jo fotonuotrauka ir išgalvoti anketiniai duomenys.

Liudytojų R. K., A. R., A. J. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2011 m. birželio 5 d. vykdant tarnybą, buvo pranešta, kad į Lietuvą gali mėginti įvažiuoti automobilis VW Passat (buvo nurodyti visi šį automobilį indentifikuojantys duomenys), kuris yra pavogtas ar kitaip neteisėtai užvaldytas Jungtinėje Karalystėje. Kalvarijos sav. Salaperaugio k., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai įvardintas automobilis buvo sustabdytas, o vairuotojas M. S. pristatytas į užkardos tarnybines patalpas. Pagal jo turimus M. S. dokumentus buvo matyti, kad nuomos sutartis sudaryta kita pavardė nei buvo sulaikytojo, todėl, kai sulaikytasis buvo išvestas, A. J. apieškojo tarnybines patalpas ir plyšyje tarp sienos ir pertvaros rado vairuotojo pažymėjimą A. J. vardu, kuriame buvo sulaikyto asmens nuotrauka, o sustabdytas automobilis ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11 VCM, buvo ieškomas kaip vogtas Jungtinėje Karalystėje.

Nuomos sutartis patvirtina, kad automobilis VW Passat, v.n.ž. FY11 VCM, 2011-06-03 išnuomotas automobilių nuomos kompanijoje ,,Avis“ A. J. vardu, nuomos sutartis galiojo iki 2011-06-04, poėmio ir daikto apžiūros protokolas, transporto priemonės aprašas patvirtina, kad 2011-06-05 iš M. S. paimtas automobilis ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11VCM, kartu su nuomos sutartimi, transporto priemonės ataskaita, draudimu, kurie įforminti A. J. vardu, specialisto išvada nustatyta, kad automobilio ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11 VCM, VIN yra nepakeistas, transporto priemonės registracijos pažymėjimas patvirtina, kad automobilis ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11 VCM, priklauso ,,Avis Rent ACar Ltd“, pirmos registracijos data – 2011-03-16, daiktų, pažyma patvirtina, kad užvaldyto 2011 m. gamybos automobilio ,,VW Passat“ analogo vertė yra 83237 Lt, dokumentų pateikimo protokolas, specialisto išvada pagrįstai patvirtina, kad 2011-06-05 A. J. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. R0791486, išduotą A. J. vardu, kuris netikras, pagamintas ne pagal Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus.

Iš aukščiau paminėtų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. S., panaudodamas šį netikrą vairuotojo pažymėjimą A. J. vardu išsinuomavo automobilį ,,VW Passat“, v.n.ž. FY11 VCM, kurį užvaldė, atsižvelgus į vertę – 83237 Lt, pagrįstai pripažintina, kad M. S. užvaldė didėlės vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus, pagrįstai vadovavosi teismų praktika – 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 (Teismų praktika Nr. 10, P. 266,267) bei 2005 m. birželio 23 d. Nutarimu Nr. 52 (Teismų praktika Nr. 23, P. 318, 332) ir konstatavo, jog, kvalifikuojant veiką svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą, nes vagystės atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti. Šiuo atveju nuosprendyje nustatyta, kad M. S. išsinuomojo automobilį pagal pateiktą netikrą vairuotojo pažymėjimą ir kad ši aplinkybė nuomos kompanijai neturėjo jokios įtakos apsisprendimui dėl turto, nes ji nuosavybės teisės kaltinamajam į šį turtą neperleido, negrąžinus automobilio sutartyje nustatytu laiku, kompanija kreipėsi dėl automobilio pagrobimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2K-552/2011), todėl M. S. apgaulės būdu neįgijo nuosavybės teisės į automobilį, nes ši teisė įgyjama tik sudarius rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.73 straipsnio 1 dalis), o ne jį išnuomojus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. S. panaudota apgaulė – pateikimas nuomos sutarčiai suklastoto vairuotojo pažymėjimo – buvo tik priemonė prieiti prie turto, kurį jis ketino pagrobti, yra neabejotina ir pilnai pagrįsta.

Kadangi įrodymų vertinimas dėl veikos kvalifikacijos pagrįstas, bausmės klausimas nesvarstytinas.

Įvertinus tai kas išdėstyta, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo ir prokurorės apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. S. ir Kauno apygardos prokuratūros Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus atmesti.