- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1-297-771/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48343-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini)neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nesunkiai sužalojo šeimos narį - sugyventinį M. M., o būtent: 2020-12-10, apie 23:11 val., (duomenys neskelbtini)tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą taburete nukentėjusiajam M. M. į galvą ir kairę ranką, rankų nagais subraižė nukentėjusiajam veidą, taip padarydama nukentėjusiajam M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštines žaizdas veide, viršutinės lūpos, kairės plaštakos srityje, nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamoji A. D. kalta prisipažino bei parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 7-8 metus, veda bendrą ūkį. Įvykio dieną ji nuvažiavo pas uošvienę L. M. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Ten kartu su uošviene gėrė brendį. Iš ten paskambino M. M., kurio paprašė po darbo atvažiuoti pas pastarojo mamą į namus. M. M. atvažiavo apie 19 val.. Kartu su jomis gėrė brendį. Apie 23 val. M. susiruošė važiuoti namo, bet ji nesutiko važiuoti kartu ir dėl to jie susiginčijo. Konflikto metu ji nagais subraižė nukentėjusiojo veidą, nes pastarasis ją pastūmė. Tikėtina, kad konflikto metu smogė nukentėjusiajam kėde. Uošvienė ir kartu gyvenantis jos vyras įvykio nematė ir nesikišo. Policiją iškvietė kaimynai, nes ji pradėjo labai garsiai šaukti. Tiksliai įvykio nebepamena dėl to, kad praėjo ilgas laiko tarpas ir dėl neblaivumo. Sutinka, kad sužalojimus nurodytus kaltinamajame akte nukentėjusiajam galėjo padaryti ji. Konfliktai pas juos kyla dėl alkoholio vartojimo. Padarė išvadas ir po to įvykio abu su sugyventiniu alkoholio nebevartoja. Savo veiksmus vertina blogai. Supranta, kad blogai pasielgė. Alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę įrodo bylos dokumentai:
nukentėjusiojo M. M. parodymai, kad su sugyventine A. D. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį 6-7 metus. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini)2020-12-10, apie 18-19 val., grįžus namo, jam paskambino A., kuri pranešė, kad yra pas jo mamą ir kad jos abi vartoja alkoholinius gėrimus. Apsvaigusi nuo alkoholio kaltinamoji tampa konfliktiška, užsispyrusi, bando su juo ginčytis. Jis nuvažiavo pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su mama ir kaltinamąja pradėjo gerti alų. Vartojant alkoholinius gėrimus, jis susiginčijo su kaltinamąja. Galėjo būti, kad pastaroji paėmė jo telefoną, kad jis neiškviestų taksi. Galimai jis kaltinamąją išvadino necenzūriniais žodžiais, paėmė už plaukų ir patempė. Tuomet sugyventinė pradėjo jį mušti, tai yra sudavė kėde vieną kartą jam per galvą, apibraižė nagais veidą. Mano, kad viskas pasibaigė tada, kai atbėgo mama. Pamatė, kaip kambario duris pradarė kaimynas. Pastarajam sušaukė, kad kviestų policiją. Kiek pamena, į ginčą mama nesikišo. Po to atvyko pareigūnai, kurie tiek jį, tiek jo sugyventinę A. sulaikė ir išvežė į policiją. Prieš tai jį dar nuvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur peršvietė galvą. Po įvykio jam ant veido atsirado daug įbrėžimų, skaudėjo galva. (b. l. 34-37);
liudytojos L. M. parodymai, kad M. M. yra jos sūnus. 2020-12-10 pas ją namie buvo A. D.. Vėliau pas ją atėjo ir nukentėjusysis. Su savimi atsinešė butelį alaus. Pavalgiusi, ji nuėjo į kitą kambarį pas savo sutuoktinį. Staiga išgirdo, kad nukentėjusysis su kaltinamąja prieškambaryje kalbasi su policijos pareigūnais. Nukentėjusiajam buvo subraižytas veidas. Ji pati įvykio nematė. Matė, kad buvo atėjęs kaimynas, kuris iškvietė policiją. Mano, kad koridoriuje išgirdo triukšmą ir todėl iškvietė policiją. Konfliktas tarp A. D. ir M. M. vyko virtuvėje, bet ji net negirdėjo, kad pastarieji pykosi. Matė, kad M.veidas buvo subraižytas, stiprių sužalojimų nematė. Prieš tai, kai grįžo iš darbo, jokių įbrėžimų, sužalojimų ant jo kūno ir veido nebuvo. Bėgančio kraujo nematė. Po įvykio jie nieko nepasakojo, tačiau jai žinoma, kad A. D. yra karšto būdo, šiaip atrodo rami, yra ja patenkinta. Čia pirmas kartas toks tarp pastarųjų. Ji tikrai nieko nematė, negali pasakyti, kuris pirmas pradėjo konfliktą, kas vyko konflikto metu, kadangi ji rūpinosi savo sutuoktiniu, buvo kitame kambaryje (b. l. 64-66);
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. P. 2020-12-11 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog nustatyta, kad 2020-12-10 apie 23.11 val. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi (nustatytas 1,04 prom. girtumas) A. D. smurtavo prieš neblaivų (nustatytas 2,00 prom. girtumas) sugyventinį M. M., sukeldama jam fizinį skausmą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 6);
2020-12-11 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje M. M. paaiškino, kad 2020-12-10 apie 23.11 val., būnant svečiuose pas jo mamą L. M., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės A. D. įvyko konfliktas, kurio metu A. D. virtuvine kėde trenkė jam į galvą ir rankomis perbrėžė veidą, taip sukeldama fizinį skausmą. M. M. medikų išvežtas apžiūrai į ligoninę. A. D. nustatytas 1,04 prom. girtumas, M. M. nustatytas 2,00 prom. girtumas (b. l. 10-13);
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklė (ROIK Nr. 0120000688881), kurioje nurodyta, jog 2020-12-10 23.17 val. buvo gautas A. S. pranešimas, jog pas pranešėją atėjo kaimynas, kuris paprašė iškviesti pagalbą, nes jį sumušė žmona ir mama, atėmė telefoną. Pranešėjas kaimynas, visos situacijos nežino. 01.52 val. gautas VšĮ Šiaulių ligoninė slaugytojos pranešimas, kad 00.05 val. GMP pristatė M. M., diagnozė - smegenų sukrėtimas. Girtumas 2,32 prom., išleistas ambulatoriškai (b. l. 14-19);
2020-12-23 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus, darytus įvykio vietoje, juose užfiksuota, jog pareigūnus pasitinka galimai verkianti moteris. Pareigūnai su moterimi nueina į butą, kurio virtuvėje, ant kėdės sėdi vaikinas, kuriam medikai suteikinėja medicininę pagalbą. Pareigūnai įvykio vietoje aiškinasi, ar jie abu turi pretenzijų, moteris įkalbinėja vyrą nerašyti pareiškimo, nes juos abu sulaikys, prašo susitaikyti, atsiprašinėja. Pareigūnai ramina moterį, ji pradeda agresyviai elgtis. Pareigūnai sulaiko moterį, kuri vis prašo, kad jai būtų leista pakalbėti su sugyventiniu. Po to pareigūnai įsodina moterį į policijos automobilį, prieina prie vaikino, kuris sėdi medikų automobilyje, klausia, kaip viskas vyko, vaikinas paaiškina, kad buvo agresyvi, pasakoja, kad įvyko konfliktas. Tuomet moteris papasakoja, kad įvyko konfliktas, jis jai kažką padarė, o ji su nagais sudavė per veidą (b. l. 22-24);
Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 25-31);
Specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1554/2019(04), kurioje nurodyta, kad M. M. nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos veido, viršutinės lūpos, kairės plaštakos srityje; nosies kaulų lūžis. M. M. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės pasisakyti, keliais konkrečiai trauminiais poveikiais padaryti M. M. nustatyti sužalojimai. M. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 51-52);
2020-12-18 pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nuorašas, iš kurio matyti, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48345-20, kurioje M. M. kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo A. D., procesas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 105-109).
Dėl nusikalstamos veikos
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši veika padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netiesiogine tyčia veika padaroma tada, kai ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, Nr. 2K-450/11, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-9-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad ši veika neretais atvejais padaroma neapibrėžta tyčia, t. y. kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Kaltinamoji A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu smurtavo prieš jį. Nukentėjusiajam su nagais subraižė veidą. Galėjo jam trenkti iš kedės. Pripažino, kad sužalojimus nurodytus kaltinamajame akte nukentėjusiajam galėjo padaryti ji. Jos kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – tarnybiniuose pranešimuose, ataskaitų žiūryklėje, kitų objektų apžiūros protokole, apžiūros protokole, specialisto išvadoje nurodyti duomenys ir aplinkybės bei kiti duomenys, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad A. D. nesunkiai sužalojo šeimos narį - sugyventinį M. M., būtent: 2020-12-10, apie 23:11 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą taburete nukentėjusiajam M. M. į galvą ir kairę ranką, rankų nagais subraižė nukentėjusiajam veidą, taip padarydama nukentėjusiajam M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštines žaizdas veide, viršutinės lūpos, kairės plaštakos srityje, nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, naudojant fizinį smurtą. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamoji A. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). anksčiau neteista, tačiau 2018-06-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, A. D. susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 103-104), administracine tvarka nebausta (b. l. 102), nedirbanti (b. l. 101), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 100). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajai skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.
Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. A. D. neteista. Neigiamai kaltinamąją charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, nors ir yra nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje. Kaltinamoji pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, juos vertino kritiškai, pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Šia nusikalstama veika nebuvo padarytos labai sunkios pasekmės nukentėjusiajam, nebuvo padaryti sunkūs sužalojimai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str.).
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-12-10 23.45 val. iki 2020-12-11 13.46 val. (b. l. 72-73, 75).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 93-94).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 125,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 128-132). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamosios.
Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas – paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
A. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. D. sumažintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini)buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo metu skirti įpareigojimus:
- neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, be nuteistosios priežiūrą prižiūrinčio vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi A. D. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-12-10 23.45 val. iki 2020-12-11 13.46 val. (vieną parą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajai A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 125,33 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 33 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš A. D..
Daiktą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską – palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .