Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorams Linai Matutienei, Gintautui Vileikiui, nukentėjusiajam K. R., kaltinamajam K. K., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.;

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-07-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2000-06-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. subendrinta su 1999-07-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo bausmės atleistas; 3) 2002-03-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 246-1 str. 1 d. 4000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams; 4) 2002-08-01 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 104 str. 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str. subendrinta su 2002-03-26 nuosprendžiu, galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 4000Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Paleistas 2008-07-17 pagal 2008-07-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį. 2008-10-13 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos; 5) 2009-11-06 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. – terminuotu laisvės atėmimu 3 metams. 2010-04-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendis, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. 2012-06-22 Marijampolės r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 10 mėnesių 15 dienų bausmės. Nustatyti įpareigojimai registruotis bausmę kontroliuojančioje institucijoje 2 kartus per mėnesį bei uždrausti išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. ir A. D. 2013-02-03, apie 4.30 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare ties 237 pastatu, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, tai yra, K. K. kumščiu suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam K. R. į galvos sritį, A. D. rankų kumščiais sudavus ne mažiau kaip tris smūgius bei kojomis įspiriant ne mažiau kaip šešis smūgius A. T. į galvos sritį ir rankas bei nukentėjusiajam K. R. rankos kumščiu sudavus ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, taip nukentėjusiajam K. R. padarė nubrozdinimus dešiniame skruoste ir kraujosruvą dešinėje plaštakoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį.

Iš 2013-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus failą „1009 CAM 102013_02_04_10_44_36_310.avi“ matyti, kaip bulvaru link klubo „P.“ ateina trys asmenys, o jiems iš paskos dar du. Trys vaikinai ateina iki klubo „P.“ įėjimo ir sustoja prie durų. Kiti du vaikinai (A. T. ir K. R.) sustoja prie banko „Swedbank“ laiptų. A. T. kalbasi telefonu. A. T. ir K. R. stovi šalia vienas kito, eina link Žemaitės gatvės, sustoja ties Vilniaus g. 229 pastatu, A. T. visą laiką kalba telefonu. Prie A. T. ir K. R. prieina L. I., A. D., K. K.. L. I. prieina prie A. T. ir kažką pasilenkęs kalba, vaikinai sustoję ratu kalbasi. L. I., A. D., K. K. nueina link Žemaitės gatvės. A. T. ir K. R. nueina link Mickevičiaus gatvės akligatvio, K. R. nusivelka puspaltį, jį pasideda į automobilį ir su palaidine su trumpomis rankovėmis kartu su A. T. greitu žingsniu eina link Žemaitės gatvės. A. T. laiko už rankos ir stumia savo kūnu K. R., tolumoje matosi L. I., A. D. ir K. K., kurie sustoja ties „Limpopo“ parduotuve. A. T. ir K. R. tarpusavyje stumdosi, abu griūna ant žemės, atsistoja ir eina link Žemaitės gatvės. Peržiūrėjus įrašą „110 CAM 112013_02_04_11_00_58_945.avi“ matyti, kad L. I. ir A. D. stumdosi, A. D. nugriūna ant žemės, keliasi ir pastumia L. I., po to visi trys eina kartu. A. T. laiko apkabinęs per liemenį K. R., kalbasi telefonu, po ko K. R. bėga, o jam už rankos laiko A. T.. A. T. ir K. R. priėjus prie L. I., A. D. ir K. K., K. K. ranka smūgiuoja K. R. į veidą, tarp jų į tarpą atsistoja A. T., po ko A. D. ranka smūgiuoja A. T., o į tarpą atsistoja K. R., po ko A. D. smūgiuoja rankos kumščiu K. R. į galvos sritį, o A. T. tempia už rankos K. R., kuris nukrenta ant žemės. Kiti vaikinai stovi, kalbasi, K. K. tempia už rankos A. D., po ko A. D. smūgiuoja K. R. ranka į galvos sritį ir du kartus smūgiuoja A. T. į galvos sritį, kuris rankomis dengiasi galvą, eina atgal nuo A. D.. K. K. tempia už rankų L. I. ir A. D., kurie išsisuka nuo K. K., kalbasi, A. T. tempia K. R. į šoną, po ko A. D. pribėga prie A. T. ir jam smūgiuoja, tačiau A. T. išvengia smūgio ir A. D. nugriūna ant žemės. Ant A. D. užgriūna A. T., A. D. greitai atsistoja ir spiria vieną kartą koja A. T. į dešinį šoną ir keturis kartus – į galvos sritį, A. T. priklaupęs, galvą nulenkęs, užsidengęs rankomis. Po to A. D. spiria paskutinį smūgį A. T. į galvos sritį ir prie jo priėjęs K. K. nustumia A. D. į šoną (1 t., 62-72 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų A. T. ir L. J. parodymų bei byloje esančių įrodymų K. R. protokolo – pareiškimo (1 t., 1 b. l.), daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (1 t., 61, 62-72, 73-75, 78-79 b. l.) matyti, kad K. K. ir A. D. įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką viešoje vietoje – Šiauliuose, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare ties 237 pastatu. Kaltinamieji neginčijo, o nukentėjusysis ir liudytojas A. T. patvirtino, kad K. K. ir A. D. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir liudytoją A. T., t.y., K. K. sudavė vieną kartą K. R. į galvos sritį. Nors teismo posėdžio metu nei vienas proceso dalyvis tiksliai nenurodė, kam, kiek kartų ir kur sudavė A. D., tačiau iš vaizdo įrašo (1 t., 62-72, 73-75, 78-79 b. l.) matyti, kad A. D. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį ir įspyrė ne mažiau kaip šešis kartus į galvos sritį ir į rankas A. T. bei ne mažiau kaip du smūgius sudavė rankos kumščiu K. R. į galvos sritį. Kaip matyti iš specialisto išvados (1 t., 25 b. l.) dėl minėtų K. K. ir A. D. veiksmų K. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors abu kaltinamieji neneigė, kad naudojo fizinį smurtą K. R. ir A. T. atžvilgiu, tačiau teigė, kad jis buvo panaudotas savigynai, nes neva nukentėjusysis galėjo iš kelnių kišenės išsitraukti peilį. Siekiant nustatyti, ar buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, atsižvelgtina į tai, kad „...kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo Įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. ...“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-7-428/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad link K. K., A. D. ir L. J. ėjo du asmenys – K. R. ir A. T., taigi jėgų persvara buvo kaltinamųjų pusėje. Akivaizdžiai matėsi, kad K. R. ir A. T. yra neblaivūs, kad jų judesiai nekoordinuoti, jie griuvinėjo, be to, iš vaizdo įrašo (1 t., 62-72, 73-75, 78-79 b. l.) matyti, kad A. T. visą laiką iki muštynių bei prasidėjus muštynėms tempė ir kitaip bandė sustabdyti K. R. nuo kaltinamųjų. K. R. mosikavo rankomis, jų nelaikė kišenėse, neturėjo peilio ar kokio kito ginklo, negrasino panaudoti peilio ar kokio kito ginklo. Fizinį smurtą pirmieji pradėjo naudoti ir naudojo ne K. R. ir A. T., o kaltinamieji. K. K. sudavė vieną smūgį K. R. į galvos sritį, A. D. sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius rankomis ir kojomis A. T. į rankas bei galvos sritį ir ne mažiau kaip 2 smūgius K. R. į galvos sritį, taigi smūgiuojant taikytasi į gyvybiškai svarbias kūno dalis. Nenustatyta, kad K. R. ar A. T. būtų sudavę nors vieną smūgį kaltinamiesiems. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kėsinimasis nebuvo realus ir akivaizdus, K. K. ir A. D. veiksmai dėl neva gresiančio pavojaus buvo akivaizdžiai neproporcingi, todėl K. K. ir A. D. teiginys, kad jie tik gynėsi nuo K. R. ir A. T. atmestinas kaip nepagrįstas. Kritiškai vertintini ir atmestini ir liudytojo L. J. parodymai, nes jo parodymų apie laikotarpį iki muštynių ir pačias muštynes, išskyrus tai, kad jis vienintelis nieko nedarė, o tik stovėjo ir žiūrėjo, nepatvirtino vaizdo įrašas bei nukentėjusiojo ir liudytojo A. T. parodymai. Lietuvos Aukščiausias teismas savo nutartyje Nr. 2K-364/2011 yra nurodęs: „Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. <...> BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.“. Nors kaltinamieji teigė, kad visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, nes viskas vyko anksti ryte (apie 4.30 val.), aplink nebuvo kitų žmonių, tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje nukentėjusiojo ir liudytojo A. T. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir tik dėl atsitiktinumo šalia nebuvo žmonių. Dėl minėtų neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis ir liudytojas A. T. negalėjo važiuoti namo, ilsėtis, todėl darytina išvada, kad kilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kaltinamiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka. Papildomas objektas - žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sužalojimą bei demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Nors kaltinamieji teigė, kad neketino sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos, tačiau iš byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašo, garso įrašo), nukentėjusiojo ir liudytojo A. T. parodymų matyti, kad kaltinamųjų subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Skirdamas kaltinamajam K. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., 90 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 88-89 b. l.), bet nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų. K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad K. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. K. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. K. K. Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (1 t., 85 b. l.), nedirba (1 t., 91, 92 b. l.), darbo biržoje registruotas (1 t., 93, 94 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pacientų registre neregistruotas (1 t., 86, 87, 102 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus šias aplinkybes, K. K., skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis yra artimas laisvės apribojimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje, vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi K. K. nustatytini šie įpareigojimai: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo nuosprendžio vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę K. K. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-02-03 4.50 val. iki 2013-02-03 12.35 val. (1 t., 143, 144 b. l.) (1 para), laikant, kad K. K. atliko 2 laisvės apribojimo dienas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos K. K. paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 145, 146 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką įvykdė po to, kai 2012-06-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (1 t., 107-111, 112-113, 114-119, 120-122, 123-124 b. l.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi pripažintinas recidyvistu. A. D. yra baustas administracine tvarka (1 t., 103-105 b. l.), tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad A. D. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. D. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. A. D. nedirbantis (1 t., 127 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 128 b. l.), Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes yra probacijos tarnybos įskaitoje (1 t., 98 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro pacientų registre neregistruotas (1 t., 100, 101, 102 b. l.), augina vieną nepilnametį vaiką (2 t., 78 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus šias aplinkybes, A. D. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2009-11-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-04-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos 2009-11-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-04-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirtina – laisvės atėmimas.

Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia A. D. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gruodžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. D. įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-02-03 iki 2013-05-02, nuo 2013-05-03 iki 2013-07-02, nuo 2013-07-03 iki 2013-10-02, nuo 2013-10-03 iki 2013-12-02 (1 t., 157, 162-163, 173-174 b. l., 2 t., 25-26, 81-82 b. l.).

A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

10 Lt nominalo banknotas (1 t., 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai K. K. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);160 Lt: 100 Lt nominalo banknotas, 20 Lt nominalo 2 banknotai, 10 Lt nominalo 2 banknotai (1 t., 58 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai A. D. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi K. K. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nustatyti šiuos įpareigojimus:

būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo nuosprendžio vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę K. K. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-02-03 4.50 val. iki 2013-02-03 12.35 val. (1 para), laikant, kad K. K. atliko 2 laisvės apribojimo dienas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti K. K. tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2009-11-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-04-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos 2009-11-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-04-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gruodžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. D. įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-03 iki 2013-05-02, nuo 2013-05-03 iki 2013-07-02, nuo 2013-07-03 iki 2013-10-02, nuo 2013-10-03 iki 2013-12-02.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti A. D. tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

10 Lt nominalo banknotą palikti neribotai K. K. nuosavybei;160 Lt: 100 Lt nominalo banknotą, 20 Lt nominalo 2 banknotus, 10 Lt nominalo 2 banknotus palikti neribotai A. D. nuosavybei;2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-778-771/2013.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.