- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3432-929/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. C.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. C., 2019 m. lapkričio 9 d., apie 17.58 val., Pamėnkalnio gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis V. C., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo sode, per dieną išgėrė 200 g degtinės, po to sėdo prie vairo važiuoti namo. Vairavo automobilį „Nissan Pulsar“, kurio savininkas yra jis. Buvo pavargęs, gal dėl to alkoholio poveikis buvo stipresnis, tačiau jis jautėsi gerai, norėjo pasiekti namus. Nuvažiavo apie 8 km, iš Pavilnio iki Pamėnkalnio gatvės, kur jį sustabdė policijos pareigūnai. Su alkotesterio parodymais sutinka. Jis prašo, kad jo tėvas būtų laiduotoju. Jis gyvena kartu su tėvais, su tėvu matosi kiekvieną dieną. Tėvui (duomenys neskelbtini) metai, su tėvu sutaria puikiai, klauso jo, tėvas jam visada buvo pavyzdys. Tėvas jį barė dėl šio įvykio, buvo rimtas pokalbis. Jis (V. C.) teisę vairuoti turi nuo (duomenys neskelbtini), tokių problemų anksčiau nebuvo. Su alkoholiu problemų jis neturi, vartoja saikingai, išgeria per šventes. Dirba (duomenys neskelbtini). Prašo nekonfiskuoti jo automobilio, nes tai taptų našta jo šeimai, automobilis yra pirktas už tėvų pinigus, visos šeimos poreikiams tenkinti, automobilį vairuoti galės brolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas D. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR 2 kuopos 3 būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. lapkričio 9 d., apie 18.00 val., dirbdamas nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu M. O., gavo pranešimą, kad nuo Rasų kapinių link centro važiuoja automobilis Nissan Pulsar valst. Nr., (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra neblaivus, mėtosi po kelią. Pranešėjas važiuoja iš paskos automobilio ir jį seka, nuolat pranešinėja apie automobilio važiuojamąją kryptį. Netrukus jiems OVS budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis sustojo Pamėnkalio g., šalia jo sustojo pranešėjas. Nedelsiant nuvykus į minėtą vietą, juos pasitiko pranešėjas E. Z., kuris paaiškino, kad važiuodamas Juoduoju keliu, Vilniuje, jis pastebėjo važiuojanti Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtartinai manevravo, mėtėsi po visą kelią. Jam tai sukėlė įtarimus, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl pranešėjas minėta automobilį sekė, pranešinėdamas jo važiavimo kryptį iki Pamėnkalnio g. Vilniuje, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad automobilio Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo akiračio nepametė, taip pat teigė, kad vairuotojas automobilyje buvo vienas ir jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Minėta automobilį Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, V. C., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmu putimu minėtam vairuotojui su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071, patikros Nr. 0975968, buvo nustatytas 2.94 prom. girtumas. Vadovaudamiesi savo nuosavu laikrodžiu, palaukė apie 15 min., ir antru putimu V. C. buvo nustatytas 3.03 prom. girtumas, tačiau alkotesteris parodė skirtumą nuo pirmo putimo iki antro 13 min. Pilietis nuo visų parašų atsisakė, taip pat paaiškino, kad alkoholio nevartojo, jų akivaizdoje taip pat nevartojo. Automobilyje buvo vienas. Nissan automobilis buvo išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21 (b. l. 25-26).
Liudytojas E. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 9 d., apie 18.00 val., jis važiavo su savo automobiliu iš Vilniuje, Juodojo Kelio, link centro. Važiuojant Vilniuje, prie Rasų kapinių, jis pastebėjo automobilį, Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį priešais, kuris važiavo priešpriešine eismo juosta, po raudono šviesoforo signalo sustojo viduryje sankryžos, buvo panašu, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie situaciją. Tada pradėjo sekti minėtą automobilį. Bendraudamas su policijos pareigūnais jis sakė, kurioje vietoje šiuo meta yra automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sustojo Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje. Jis irgi sustojo ir laukė policijos pareigūnų. Sustojus maždaug po 3-4 min., atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atvykę išlaipino automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją ir užsirašė jo duomenis. Jis, pateikęs duomenis, išvyko savo reikalais, o maždaug apie 20.30 val., grįžo į policijos komisariatą, kuriame parašė paaiškinimą. Kada policijos pareigūnai tikrino automobilio Nissan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo blaivumą, jis nebuvo ir nedalyvavo. Minėtas vyras iš automobilio išlipęs nebuvo. Ar minėtas vyras vartojo alkoholį automobilyje jis nežino, nes nematė. Minėtas vyras automobilyje buvo vienas. Daugiau reikšmingos informacijos pateikti negali (b. l. 33-34).
2019 m. lapkričio 9 d. V. C. neblaivumo nustatymo akte nurodyti jam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos ne gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. V. C. nurodė, kad alkoholio nevartojo. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071, patikros sertifikato Nr. 0975968, 18.11 val., nustatyta 2,94 prom. neblaivumas, 18.24 val. – 3,03 prom. neblaivumas. Akte pažymėta, kad V. C. nuo parašo atsisakė (b. l. 36).
Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071 patikros sertifikate Nr. 0975968 nurodyta, kad prietaisas yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 37).
Byloje esančiuose V. C. neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071 kvituose užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 9 d., 18.11 val., jam nustatytas 2,94 promilių girtumas, o 18.24 val. nustatytas – 3.03 promilių girtumas (b. l. 38).
VĮ "Regitra" duomenimis, automobilis „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. C. (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 9 d., vartojo alkoholį, po to sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo apie 8 km nuo Pavilnio iki Pamėnkalnio gatvės, Vilniuje, kur jį sustabdė policijos pareigūnai. Be V. C. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojų D. V. ir E. Z. parodymais, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis. Kaltinamojo V. C. neblaivumas užfiksuotas ir neblaivumo patikrinimo akte bei alkotesterio rodmenyse, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071 2019 m. lapkričio 9 d., 18.11 val., jam nustatytas 2,94 promilių girtumas, o 18.24 val. – 3.03 promilių girtumas. Byloje esančiame alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071 patikros sertifikate (galiojančiame iki 2019 m. gruodžio 19 d.) nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti byloje užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, taip pat pažymėtina, kad su jam nustatytu neblaivumu teismo posėdyje sutiko ir kaltinamasis.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. C. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo tėvo H. C. atsakomybei.
BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis V. C. BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, jo nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. C. per pastaruosius 5 metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 56). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamą jo charakteristiką pateikė ir (duomenys neskelbtini). Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje V. C. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
H. C. pateiktame prašyme dėl perdavimo pagal laidavimą, pastarasis nurodo, kad su sūnumi V. C. gyvena visą gyvenimą, turi bendrų pomėgių, hobių ir interesų. Juos sieja draugiški ir pagarbūs santykiai. V. C. jo visada klauso ir atsižvelgia į jo nuomonę. Jis gali V. C. charakterizuoti kaip atsakingą, iniciatyvų, geranorišką žmogų, kuris moka daryti išvadas ir mokytis iš klaidų. Dėl padaryto nusikaltimo jis su V. C. apturėjo auklėjamąjį pokalbį, kuris leido jam suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia V. C. gyvenimo klaida ir kad toks atvejis niekada nepasikartos. Jis gali patvirtinti, kad V. C. labai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Jis garantuoja, kad dės maksimalias pastangas, kad toks atvejis nepasikartotų. Jis pats daro ir ateityje gali daryti V. C. teigiamą įtaką, todėl mano, kad yra teismo vertas pasitikėjimo asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo teismo perduoti jam kaltinamąjį V. C. pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į nedideles jo pajamas, prašo, kad laidavimas būtų taikomas be užstato.
Teismas nustatė, kad laiduotojas H. C. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo gyvenamosios vietos seniūnija nurodė, kad neturi duomenų bei nėra gavusi iš gyventojų ar policijos nusiskundimų apie netinkamą H. C. elgesį. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jo vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojo charakteristika, jo bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad H. C. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam .
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis V. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą H. C.. Atsižvelgiant į tai, kad H. C. yra pensininkas, laidavimas taikytinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Teismų praktikoje išaiškinta, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).
BK 67 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis V. C. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio (daugiau nei 1,51 promilės), bet ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,51 promilės), taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Iki minėto įvykio, V. C. nebuvo baustas administracine tvarka, jis pirmą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas nustatytinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (mažesnis, nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam 2019 m. lapkričio 10 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 57, 61), taip realiai atimant jam teisę vairuoti nuo šių kardomųjų priemonių paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. C. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. lapkričio 10 d.
Be to, BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam V. C. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, gali būti skiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. C. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. C..
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Taip pat naujausioje teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo minėtais atvejais būtina įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad praeityje nėra teistas, pirmą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, iki šio įvykio jis nebuvo baustas administracine tvarka, savo poelgį vertina neigiamai. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jo paties teigimu nuvažiavo apie 8 kilometrus – ganėtinai nemažą atstumą, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis nesukėlė eismo įvykio, dėl jo veiksmų niekam nebuvo padaryta žala (nors, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytus neblaivumo požymius ir sunkų girtumo laipsnį, vertintina, kad rimtesnių pasekmių nekilo veikiau laimingo atsitiktinumo dėka). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. C. prašė nekonfiskuoti jo automobilio, nurodydamas, kad šis automobilis buvo pirktas ne jo lėšomis, su tikslu tenkinti ne tik jo asmeninius, bet visos jo šeimos poreikius. Teismui pateiktame paaiškinime – prašyme kaltinamojo motina V. C. patvirtino kaltinamojo teiginius, nurodė, kad automobilis „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iš jos ir jos sutuoktinio H. C. lėšų, tačiau automobilio įsigijimą šeimai jie patikėjo sūnui V. C. dėl jo jaunesnio amžiaus ir geresnio nusimanymo automobiliuose, todėl automobilis ir yra užregistruotas kaltinamojo vardu. Nors vairuojant jų automobilį buvo padarytas nusikaltimas, tačiau su šiuo teisės pažeidimu nei ji, nei jos sutuoktinis neturi nieko bendro ir jei būtų įtarusi, kad su automobiliu rengiamasi padaryti tokį pažeidimą – būtų tam sutrukdžiusi. Ji užtikrina, kad daugiau su šituo automobiliu nebus daromas joks nusikaltimas. Šį automobilį vairuoti bei šeimos narių poreikius patenkinti galės kaltinamojo V. C. brolis. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad konfiskuojant automobilį „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus sukeliamos neigiamos pasekmės ne tik kaltinamajam V. C., bet ir su jo nusikaltimo padarymu nesusijusiems asmenims. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. C. jau paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad jis, vairuodamas automobilį, nepadarytų naujos nusikalstamos veikos – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į iš esmės teigiamą V. C. asmenybės charakterizavimą, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali pažeidinėti šią jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairuoti automobilį, be to, jį prižiūrėti šiuo klausimu užtikrino tiek laiduotojas H. C., tiek jo motina V. C.. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V. C. asmenybę bei į jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) – nėra tikslingas, todėl BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.
Prokuroro 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam V. C. priklausantį automobilį „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kaltinamajam V. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. C., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį H. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. C. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. C. paskirti 15 MGL (750 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – V. C. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Prokuroro 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Nissan Pulsar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
piniginė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7, 8 dalys).
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.