Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-30 · Administracinė byla Nr. I-2061-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
I-2061-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00077-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Andžejaus Sinicynas
Administracinė byla Nr. I-2061-463/2017Proceso Nr. 3-61-3-00077-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui E. K. (E. K.), jo atstovui advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn), vertėjai Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko patvirtintą 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo Nr. 10-3-AT2-11 (toliau – ir Nutarimas) ir Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareikštą oficialų perspėjimą.

Pareiškėjas nesutinka su jam pareikštu oficialiu perspėjimu ir teigia, kad jis yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog pareigūnai nenurodė, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pasak pareiškėjo, jis nežino kaip elgtis ateityje ir varžo jo teisę žinoti, kuo yra įtariamas ar kaltinamas. Jis nežino kokias neteisėtas veikas daro. Pabrėžė, kad buvo įtartas nužudymo padarymu, 6 mėnesius laikomas suėmime, o byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta. Pažymėjo, kad su perspėjimu nesutiko, o tik pasirašė, kad su juo susipažino. Pareigūno M. G. teiginiai, kad pareiškėjas sutiko su oficialiu perspėjimu ir tai, kad duomenys yra vieši ir tuo pačiu įslaptinti, yra prieštaringi ir nepagrįsti. Teigė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, pareigūnai jų negali paaiškinti, todėl turi būti panaikinti.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175-898/2017 panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pareiškėjas buvo išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo, pripažintas kaltu tik dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir dėl šio nusikaltimo prisipažino bei galėjosi. Pareiškėjas akcentavo, kad nesutiko su oficialiu perspėjimu, nebuvo nurodyta net jo apskundimo tvarka. Pažymėjo, kad atsakovas bando daryti įtaką pareiškėjui, visa medžiaga yra įslaptinta. Teigė, kad oficialus perspėjimas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui oficialus perspėjimas buvo pareikštas laikantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ir Užkardymo įstatymas) reikalavimų, o oficialaus perspėjimo pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie yra vieši ir įslaptinti. Pareiškėjui buvo išaiškinti oficialaus perspėjimo taikymo pagrindai ir esmė, pateiktas nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo susipažinti. Oficialus perspėjimas buvo taikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintomis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmenimis, kuriems šiuo metu taikomi arba buvo taikyti oficialūs perspėjimai. Nurodė, kad 2015 m. buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-25800-15 ir Nr. 02-2-00456-15, pareiškėjui buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu neprisipažino, o dėl šaunamojo ginklo laikymo kaltu prisipažino. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2343-865/2016 buvo išteisintas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, o pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1dalį. Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00704-14 dėl nužudymo (BK 129 str. 1 d.) buvo nutrauktas. Be to, atsakovas turi įslaptinto pobūdžio informaciją. Pareiškėjas anksčiau buvo teistas. Teistumas yra išnykęs.

Pabrėžė, kad oficialiame perspėjime neturi ir negali būti nurodyto konkretūs persekiojamo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Pareiškėjas neturi teisės susipažinti su įslaptinta medžiaga. Pabrėžė, kad tiek įslaptintų, tiek neįslaptintų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo taikytas pagrįstai. Nurodė, kad į teismo posėdį pateiks įslaptintą informaciją.

Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Nutarimo, kurio pagrindu pareiškėjo atžvilgiu taikytas oficialus perspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 10-3-AT2-11 priimtą, vadovaujantis Užkardymo įstatymo 1, 3 ir 4 straipsniais, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie E. K. nusikalstamą elgesį, kuris gali priklausyti organizuotai nusikalstamai grupuotei, daryti sunkius nusikaltimus, savo veikla sukelti didelę žalą visuomenės saugumui, žmonių interesams, jų teisėms ir laisvėms. Šiuo nutarimu E. K. pritaikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, numatytas Užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (b. l. 16).

Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, vykdydamas Nutarimą, teigė, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Vadovaudamasis Užkardymo įstatymo 1, 4 ir 5 straipsniais, pareiškėjo veiksmus vertino kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjas su oficialiu perspėjimu buvo supažindintas 2016 m. lapkričio 30 d. raštu (b. l. 4).

Pareiškėjas su taikyta prevencinio poveikio priemone nesutinka.

Užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos galimos prevencinio poveikio priemonės. Pareiškėjui buvo taikytas oficialus perspėjimas (Užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

Pagal Užkardymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Vertintina, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais.

Atsakovas teigia, kad remdamasis tiek įslaptintų, tiek neįslaptintų įrodymų visuma, padarė išvadą, jog pareiškėjui oficialus perspėjimas buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovas teismui pateikė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo 2017 m. sausio 31 d. išrašą (b. l. 19–21), iš kurio matyti, kad E. K. atžvilgiu 2014 m. liepos 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00704-14 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kuris buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25800-15 dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0070414 pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nutrauktas. Pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. teismo nutartimis buvo skirta, o vėliau pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. vasario 5 d. nutarimu suėmimas pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Išraše nurodyta, kad pareiškėjo teistumas yra išnykęs.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2343-865/2016 pareiškėjas buvo išteisintas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1dalį ir jam skirta bausmė – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant pareigas: tęsti darbą, rūpintis savo sūnumi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pareiškėjas teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175-898/2017, kuriuo nuteistojo E. K. apeliacinis skundas tenkintas ir pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendis, t. y. pripažino E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal BK 253 straipsnio 1 dalį teismas E. K. skyrė 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, areštą atliekant areštinėje poilsio dienomis. Teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (11 dienų) ir ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00704-14 suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. vasario 5 d. (12 dienų). Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (b. l. 39–40).

Be to, atsakovas pateikė ir 2017 m. sausio 31 d. Išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 22 – 27), iš kurio matyti, kad pareiškėjui už 2016 m. birželio 18 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo skirta bauda, kurią jis sumokėjo 2016 m. rugsėjo 20 d.

Atsakovas, išskyrus anksčiau minėtus išrašus, teismui jokių duomenų nepateikė. Teismo vertinimu, neįslaptini duomenys nepatvirtina pareiškėjui taikytos prevencinės poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Užkardymo įstatymo 4 straipsnio nustatytų pagrindų pateikti konkrečiam asmeniui prevencinę priemonę – oficialų persėjimą – buvimas ar nebuvimas negali būti siejamas su nusikalstamų veikų, už kurias asmuo buvo anksčiau nuteistas, arba kurių padarymu jis buvo įtartas ar įtariamas, kvalifikavimu pagal atitinkamus BK straipsnius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-3019-12). Atsakovas būtent ankstesnių pareiškėjui inkriminuotų nuskalstamų veikų padarymu grindžia oficialaus perspėjimo skyrimą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė kokiu pagrindu pareiškėjui skyrė oficialų perspėjimą. Pažymėtina, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje jam buvo paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje), kurios buvo paskirtos, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, pareiškėjo E. K. asmenybę ir naujų nusikalstamų veikų atlikimo tikimybę ateityje bei teiktus kitus Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus kriterijus kardomajai priemonei skirti.

Minėta, kad pareiškėjas galutiniu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškėjas nuosprendžiu nebuvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Užkardymo įstatymo 4 straipsnis nenustato sąlygos, kad prevencinio poveikio priemonė gali būti taikoma asmeniui, kuris padarė sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o nustato sąlygą, kad iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones tokio asmens atžvilgiu reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-3019-12).

Taigi, Užkardymo įstatymo 4 straipsnis siejamas su galimai daromais sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais. Tokių duomenų atsakovas teismui nepateikė. Kita būtina sąlyga prevencinių poveikio priemonių taikymui siejama su būtinybe garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Atsakovas ir šios sąlygos nepagrindė. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmenimis, kuriems šiuo metu taikomi oficialūs perspėjimai. Būtent atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie patvirtintų Užkardymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų buvimą. Minėta, kad ankstesni pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl nuskalstamų veikų padarymo ar padarytas administracinis teisės pažeidimas nepatvirtina prevencinės poveikio priemonės taikymo teisėtumo. Atsakovo pateikti duomenys tik charakterizuoja pareiškėją. Be to, pažymėtina, kad pateikta informacija iš internetinio tinklalapio (b. l. 28–32) nėra įrodymas Užkardymo įstatymo taikymo prasme. Taip pat pažymėtina, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas sutiko su oficialiu perspėjimu. Pareiškėjas tai neigia, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis tik raštu susipažino su skirtu oficialiu perspėjimu. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, neįslaptinti duomenys nepatvirtina taikytos prevencinio poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (Nr. A143-405/2013, Nr. A143-863/2013), aiškinant Užkardymo įstatymo 4 straipsnio taikymą, išaiškinta, kad šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko ir teismui nepateikė susipažinti surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos, kuria remiantis, atsakovo teigimu, be kita ko, pareiškėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas, todėl tokia medžiaga negalėjo būti patikrinta ir įvertinta įrodymų leistinumo aspektu (ABTĮ 56 straipsnio 3, 6 dalys). Taigi, atsakovas nepateikė kriminalinės žvalgybos medžiagos teismui susipažinti, todėl teismas negalėjo vertinti jos turinio ir vertinti įrodymų leistinumo aspektu.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama administracinių teismų praktika, vien tik pateikta įslaptinta informacija negali būti pripažinta leistinu įrodymu, įgalinančiu taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-863/2013 ir kt.).

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, atsakovui nepateikus įslaptinto pobūdžio informacijos, teismas, remdamasis atsakovo pateikta neįslaptinta informacija ir pareiškėjo pateiktu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, daro išvadą, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų Nutarimo ir jo pagrindu pareiškėjui skirto oficialaus perspėjimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgus į tai Nutarimas dėl oficialus perspėjimo skyrimo, kurio pagrindu pareiškėjui 2016 m. lapkričio 30 d. pareikštas oficialus perspėjimas, naikintinas.

Teismo vertinimu, panaikinus skundžiamą nutarimą, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti oficialų perspėjimą, kadangi nutarimas sudaro teisinį pagrindą pareikšti oficialų perspėjimą. Šioje byloje pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ir nagrinėtinas atsakovo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad byloje negali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas panaikinti oficialų perspėjimą, nes panaikinus skundžiamą nutarimą teisiškai netenka teisinės galios ir pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. (E. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo Nr. 10-3-AT2-11, kuriuo pareiškėjui 2016 m. lapkričio 30 d. buvo pareikštas oficialus perspėjimas.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėJolanta MalijauskienėRūta Miliuvienė