Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2013 metais, ne vėliau 2013-07-30, neteisėtai, neturėdamas leidimo, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo šaunamąjį ginklą - 7,65 mm kalibro pistoletą „Zastava" Nr. (duomenys neskelbtini) su šaudmenimis 24 vnt. 7.65 mm kalibro šoviniais, kuriuos neteisėtai nešiojo Vilniuje ir laikė savo gyvenamojoje vietoje - J. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015-07-28, kai pistoletas „Zastava" Nr. (duomenys neskelbtini) ir 22 vnt. 7,65 mm kalibro šoviniai buvo rasti ir paimti kratos metu.

Be to, kaltinamasis E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-07-30, apie 01.00 val., Vilniaus m. sav., dviem šūviais iš neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo 7.65 mm kalibro pistoleto „Zastava" Nr, (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus iššovęs į V. G. nesunkiai sužalojo pastarąjį, padarydamas V. G. kairės šlaunies kiauryminę šautinę žaizdą ir kairės pėdos šautinę žaizdą su pleištakaulio lūžiu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino ir parodė, jog pistoletą rado kieme, liepos 21 d. apie 10 vai. vakaro grįždamas iš treniruotės. Tuo metu buvo prieblanda. Kai įvažinėjo į kiemą, matė išvažiuojantį vieną automobilį. Savo automobilį pastatė į išvažiavusio automobilio vietą, pasiėmė savo krepšį ir ten netoliese buvo maišas, kuris sudomino. Jį pakėlė, pasirodė sunkus. Vietoje to maišo neapžiūrėjo, o parsinešęs į namus suprato, kad jame yra pistoletas. Žinojo, kad jį reikia nunešti policijai, tačiau išsigando, kad bus ne taip suprastas. Pistoletą, perdėjęs į kitą maišą, padėjo į spintą. Maiše buvo labai daug dalių, suprato, kad tai pistoleto dalys. Pistoletą padėjo į spintą. Kaltas dėl to, kad jo nenunešė policijai. 28 d. pas jį namie buvo atlikta krata. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), kol jo neužarė. Po to pakeitė gyvenamąją vietą. Pistoleto dalių nelietė. Atidaręs maišelį pamatė pistoletą. Jis nežino, ar pistoletas buvo su šoviniais, nes nežiūrėjo. Pamatęs pistoletą, nesigilino, ar jis veikiantis. Šovinių kartoninėje dėžutėje nematė. Jis tiesiog apčiuopė, kad maišelis sunkus ir jam buvo aišku, kas ten gali būti. Ten buvo kažkokie maišeliai, ryšuliukai, dar kažkas. Apie radybas niekam nesakė. Jis maišelį apžiūrėjo tada, kai žmona buvo virtuvėje. Jis mano, kad vėliau jo žmona spintoje rasti negalėjo. Teoriškai ji gal ir galėjo perdedamą daiktus prisiliesti prie maišo. Radęs maišelį, visus daiktus kartu su maišu perdėjo į kitą maišą. Kiek ten šovinių buvo nežinojo, nieko nežinojo ir apie duslintuvą. Tuos daiktus norėjo nunešti policijai, bet su jais yra turėjęs reikalų ir nenunešė. Jis dėl pistoleto laikymo kaltę pripažjsta. V. O. žino. Yra su juo pora kartų žaidęs biliardą, bet susitikę tik klube. Su juo niekada nėra buvęs naktį miške. Dėl V. G. sužalojimo nekaltas. Kai pas jį surado pistoletą, komisariate jam bandė primesti dar 4 bylas vien dėl to, kad pas jį buvo rastas pistoletas. Nukentėjusiojo V. G. nepažįsta. Č pažįsta, yra jo sūnaus krikštatėvis. T pavardė jam nieko nesako, o su G kartu treniruojasi. Nėra dalyvavęs jokiame konflikte kartu su Č ir G. Iki sulaikymo šie asmenys nežinojo apie jo rastą maišą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. G. parodė, jog papasakoti nieko negali, laikosi savo ankstesnių parodymų. Jis kaltinamajam pretenzijų neturi. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus TI. 38-40-b.l. Parodymus patvirtino. Pagarsinus ligos istoriją TI. 29-34-b.l, parodė, jog jam atrodo medikai nemato žaizdų pobūdžio. Mano, kad diagnozė yra neteisinga. V. O. žino. Jie buvo kartu pristatyti į Mickūnų rinktinę. Ten buvo A, galbūt pavarde D, A. V., K. D.. Juos ten pristatė dėl jo automobilyje rastų 12 dėžių cigarečių. Dėl to gavo baudą, buvo pripažintas kaltu. O vaidmens nežino, jis ten buvo atsitiktinai. Su juo buvo susitikęs tik tada, daugiau jokių santykių su juo neturėjo. Negali pasakyti, kas apžiūrėjo ligoninėje. Neatsimena, ar jam buvo išduotas lapas iš med. įstaigos, Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne daugiau 3 kartų. Buvo atvažiavęs kartą, antrą, bet tada nebuvo tyrėjos. Nėra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nežino dėl jo atžvilgiu atlikto slapto sekimo. Paskui apie tai sužinojo iš tyrėjos ar advokato. Nežino, dėl ko jį sekė. E. T., pravarde ,E'' nepažįsta. Č žino iš mokyklos laikų, bet su juo po mokyklos baigimo daugiau nėra bendravęs. G yra jo buvęs kaimynas. Su juo bendravo kaimyniškai, bet tai buvo labai seniai.

Teisiamajame posėdyje specialistas J. M. P parodė, jog pirma išvada buvo atlikta kito specialisto. Jis faktiškai nesirėmė ankstesnio specialisto išvada, o tik atsakė į papildomai 2 pateiktus klausimus. Į klausimus atsakė remiantis rentgeno nuotrauka, priėmimo skyriaus išvada, gydymo stacionare ligos istorija. Padarė išvadą atsakant į jam pateiktus 2 klausimus. Jis neturi duomenų revizuoti nustatytą diagnozę. Pagal aprašymą negali paneigti, kad šlaunyje buvo šautinė žaizda. Tie požymiai, kurie aprašyti, leidžia tai teigti. Jis diagnozės paneigti negali. Pėdos žaizdos nudažymo šaltinis gali būti sutepimas kažkokia tai medžiaga, kaip pvz., nešvariu vinimi. Praeidama kulka per audinius, ji odą kažkiek tai įlenkia ir tuo pačiu nusitrina, apsivalo. Čia nėra duomenų, kaip atskirti. Pėdos žaizdos apdegę kraštai, remiantis balistika, galėtų būti iš labai artimo atstumo. Šiuo atveju abejotina, kad 0,5 metro atstumu buvo prikištas ginklas ir apdeginta. Juo labiau, kad buvo kažkoks tai apavas. Šiaip nežino, jei daktaras tvirtina, kad buvo apdegę kraštai, vadinasi, buvo šauta iš arti, t.y. iki pusės metro ir mažiau, priklausomai nuo užtaiso. Konkrečiai kokiame nuotolyje, gali pasakyti balistai. Galutinėje diagnozėje yra įvardinta šautinė žaizda. Yra dvi žaizdos, paneigti jų negali. Gydytojas rašo, kad žaizda šautinė. Jei pėdoje yra žaizda ties išorine kulkšnimi, o kita – vidiniame paviršiuje, reiškia, jos kryptis yra pagal pėdą skersai. Neįsivaizduoja, kaip turėtų kristi, kad vienu metu pasidarytų tokius sužalojimus. Šlaunis yra daug toliau, pėdoje yra žaizdos išoriniame ir vidiniame paviršiuose, šlaunyje – užpakaliniame. Jei keli galimi kritimai – įprastinėmis sąlygomis taip neišeina. Teoriškai galima daug kaip nupasakoti, būna įvairiausių atvejų. Jei nagrinėjame kelis atvejus, reikia paneigti, kad tai šautinė žaizda. Jo visos išvados paremtos medicinine medžiaga –ligos istorija. Išvadoje šaltinis yra nurodytas, jis tuo rėmėsi. Nežino, ar tyrėjai tyrė apavą, kelnes. Ten turėtų būti visi pėdsakai. Negali atsakyti, koks sužalojimas buvo pirmas- šlaunies ar pėdos. Jei yra nudegimas – labai artimas atstumas. Čia nėra nustatyta artimo šūvio faktorių. Sutepimas dar nėra kriterijus. Šiaip jei buvo šauta iš arti – turėjo būti du šūviai. Gydytojo parodymai nieko naujo neduoda. Pamąstymai yra jo pamąstymai. Žaizda kartais būna labai aiški, o kartais ne. Jei tai šautinė žaizda – tai kulka eidama stumia audinius. Dažniausiai įėjimo žaizda, ypač mažo kalibro kulkų, padaro ne taip, tačiau įprastiniais ginklais – kulka išmuša audinius, lieka skylė. Kai praduria audinius - jie prasiskleidžia ir pasidaro lygtais skylė, bet suglaudus kraštus, jie tą defektą, skylę uždengia. Kai išmuša kulka – lieka tik skylutė. Tai turi būti aprašyta, reikia pagrįsti, kad yra šautinė –įėjimo žaizda. Turi būti bent jau tas defektas, kad audiniai išmušti. Visa tai turi būti aprašyta. Apžiūros gydytojai turi įvardinti svarbiausią sužalojimą, o visa kita yra ne jų duona. Būtent jiems yra reikalingas aprašymas. Net dabar asmenį apžiūrėjus nieko pasakyti negalėtų, nes buvo daryta operacija. Dėl tikslios išvados jam trūksta duomenų. Negali kategoriškai tvirtinti, nes vienas gydytojas įvardijo kaip muštinę-durtinę, o kitas kaip šautinę. Jis turi remtis tuo, kas parašyta. Dėl galimo ginklo kalibro nieko pasakyti negali. Jis abejoja, ar kolegos matuoja, nes jiems tai neaktualu. Iš med. dokumentacijos apie kulkos formą nieko pasakyti negali. Jei būtų paskirta balistinė ekspertizė - balistai neturėtų tyrimo objekto – reikalingas apavas ar kulka. Iš kokio atstumo buvo šauta jie negalėtų atsakyti, jie neturi artimo atstumo požymių. Sutepimas yra problematiškas. Jie neturi ekspertinių galimybių patvirtinti. Jis kategoriškai išvadoje nepasakytų. Jei negali kategoriškai patvirtini – visada sako ,,galėjo būti‘‘. Galėjo būti padaryta, kadangi įvardinta kaip šautinė žaizda. Eksperto išvada neabejoja. Daktaras jei tiki -įvardino kaip šautinę, o jis sako – galėjo. Jis visada abejoja. Tai jo stilius. Specialistas ir ekspertas, teismui leidus ir proceso dalyviams neprieštaraujant, palieka teismo posėdžių salę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, jog V. O. su V. G. užsiiminėjo cigarečių kontrabanda. Kažkuriuo metu V. G. buvo pagautas su kontrabandinėmis cigaretėmis, kartu su juo buvo ir V. O., bet kaltę prisiėmė V. G.. V. G. dėl šio įvykio pretenzijas pareiškė V. O. ir iš šio reikalavo pinigų. V. O. su tuo nesutiko, jie susipyko. V. O. perėjo pas V. Č., E. K., V. G.. V. G. apie tai sužinojęs pradėjo ieškoti V. O.. Jį suradęs sudegino jo automobilį Volvo. Tuomet V. O. kreipėsi pas „Vaidatskus", nurodydamas, kad automobilį sudegino V. G. ir paprašė pasikalbėti su V. G.. Toks pokalbis įvyko. E. T. paskambino V. G. ir pasakė, kad reikia susitikti. Susitikimas įvyko, bet kur nežino. B. G., E, K ir Č. Susitikimo metu E. K. iš karto kelis kartus smogė V. G. ranka į galvą. Po to pokalbis vyko ramiai, V. G. paaiškino, kad V. O. dirba su pastaraisiais („Vaidatskais") ir kad prie V. O. nelįstų, jei bus klausimų, kreiptųsi į V. G.. Pasakė, kad dėl skolos išsiaiškins. Visi išsiskirstė. Praėjus kiek laiko V. G. pagavo V. O. prie namų, stipriai sumušė V. O. ir atėmė pinigus. V. O. nubėgo pas V. Č. ir apie tai pranešė. V. O. norėjo, kad „Vaidatskų" pusė sužalotų V. G. ir už tai pažadėjo sumokėti. Tuomet V. Č. nuvažiavo pas E. K., po ko abu nuvyko pas V. G., ir V. G. nusprendė pamokyti V. G. .Miško laukymėje kažkur Naujojoje Vilnioje, aptiko V. G. kartu su draugais, E. K. priėjęs iš arti paleido į pastarąjį kelis šūvius į kojas. Šūvių niekas negirdėjo, kadangi ginklas buvo su duslintuvu. K atėjo vienas ir pašovė G . Šūvį matė tik trys žmonės. Šūvio metu buvo G ir T. E. K. buvo juodai apsirengęs ir buvo užsidėjęs kaukę, bet V. G. šį pažino. Iš karto po įvykio E. K. su V. O. pasišalino, o V. G. kreipėsi į ligoninę. Jis žino, kad po šio įvykio praėjus kiek laiko įvyko V. G. ir E. K. taikus susitikimas, kurio metu susitarė, kad daugiau jokių konfliktų nebūtų ir viską spręstų civilizuotai, V. G. tam susitaikymui neprieštaravo, nurodė, kad E. K. neįskundė policijai, o pasakė, kad nukrito ant strypo. V. O. paprašė iš V. Č., po to kai jį sumušė V. G., pagalbos, norėdamas jį padaryti neįgaliu. V. O. kreipėsi į V. Č., nes jie draugai, kartu atlikinėjo bausmę. Nežino, kam V. O. žadėjo sumokėti už V. G. sužalojimą. Girdėjo, jog G pasiūlė būdą, kaip sužaloti V. G.. Apie panaudotą ginklą nieko nežino (markės, kalibro ir kt.). Buvo šauta tyliai. Įvykio vietoje buvo trise iš G pusės ir K, kuris šovė. O, matyt, laukė automobilyje. B. G., T, pavardės neprisimena, jis iš Naujosios Vilnios. E. K. sumušė V. G., nes buvo paprašytas. Jie stovėjo,pribėgo K ir iš karto šovė. Jis, anoniminis liudytojas, pasirašė apklausos protokolą, kai jį perskaitė. Faktą, jog jo apklausos protokole nurodyta, kad „E. K. priėjęs iš arti prie V. O. paleido į pastarąjį kelis šūvius, vertina kaip techninę klaidą. Matyt jos nepastebėjo skaitydamas. Apie aplinkybes, apie kurias davė parodymus, sužinojo iš „Vaidatskų“ pusės. Nežino, kas padegė V. O. automobilį ir kas liepė tai padaryti. Nežino, kur buvo įvykis, kažkur prie Naujosios Vilnios. Asmuo, kuris šovė į V. G., atvyko automobiliu, lydimas vieno asmens. V. O. ir kiti asmenys iš įvykio vietos pasišalino automobiliu. Kur po įvykio nuvyko V. O. jam nežinoma.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. parodė, jog tais metais buvo jos keturiasdešimtmetis. Tikslios datos neprisimena, jai atrodo liepos 30 d. jau buvo Šventojoje ir iki rugpjūčio 5 ar 7 d. ten ilsėjosi. Apie konfliktą, šūvius nieko nežino. 2013 m. rugpjūčio 9 d. jai suėjo 40 metų. Negali atsakyti, kokia savaitės diena buvo 2013 m. liepos 30. Ji pavedimą už nuomą padarė liepos 29 d. būdama namuose. Nuoma turėjo būti ar nuo 30, ar nuo 31 d. Pavedimą padarė liepos 29 d. Pavedime parašyta, jog už nuomą nuo 08.01 d. bet jie buvo susitarę, kad jei žmonės išvažiuos anksčiau, jie taip pat anksčiau galės ten atvykti. Ji norėjo ten kuo anksčiau nuvažiuoti, mes ten tikrai turėjo būti liepos 30 d. Tikslios grįžimo datos neatsimena, bet ta buvo tą dieną, kai buvo didelė avarija. Pajūryje buvo su dukra, šunimi ir E. K.. Dukra tuo metu ir iki šiol gyvena kartu su jais. Apie rastą ginklą nieko nežinojo, anksčiau jo mačiusi nebuvo. Vyro draugų, su kuriais jis sportuoja, nepažįsta. Pažįsta V. Č., bet G ir T nepažįsta. Mokėjimo pavedimą padarė 29 d. vakare. Jie turėjo kuo skubiau išvažiuoti, dėjo daiktus, K buvo kartu ir padėjo juos sukrauti. Jis tą naktį tikrai buvo namuose visą laiką, nes jiems reikėjo anksti išvažiuoti ir turėjo išsimiegoti. Turi čekoslovakų vilkšunį, kurį vedžioja ji. Tyrimo metu duotus parodymus dėl DNR pėdsakų, patvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. G. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jo nėra matęs. G buvo hospitalizuotas. Jis atsimena, kad G buvo hospitalizuotas. Buvo panašus į šautinio pobūdžio sužalojimą, labiau buvo panašu ne į durtinį, o į šautinį sužalojimą. Pats sužalojimas buvo kairiojoje šlaunyje ir pėdoje. Įėjimas, jam atrodo, buvo minkštųjų audinių lygyje. Greičiausiai, kad praėjo minkštuosius audinius ir dar kliudė pėdą. Tai buvo žaizdos požymiai. Dėl šautinės pobūdžio žaizdos turėtų atsakyti ekspertai. Jie tiesiog mano, jog nelogiška to laikyti durtine žaizda. Jie šiaip nesigilina. Dar buvo nustatytas pėdos pleištakaulio lūžis - tai nedidelė žaizda kas duoda atvirumą. Negali pasakyti, ar tai buvo kitas šūvis. Tokiais atvejais daromas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Išorėje nebuvo kaulų skeveldrų. Lūžio pobūdis galbūt buvo skeveldrinis. Nukentėjusysis apie sužalojimus labai daug neaiškino. Pirminė asmens apžiūra būna traumatologijos skubios pagalbos skyriuje. Po to jis buvo hospitalizuotas į skyrių ir apžiūrėtas. Jis yra traumatologas chirurgas. Jei yra apvalus aštrus daiktas – jis gali palikti žaizdą apvaliais kraštais, nes dažniausiai duriama peiliu ar plokščiu aštriu daiktu. Šiuo atveju buvo dvi žaizdos, o papildomas sužalojimas toliau galūnėje, tai jie tik įtarimų rėmuose gali įtarti, kad tai ne durtinė žaizda. Durtinė žaizda ir jos kanalas yra kitoks, nei padaromas. Iš žaizdos aprašymo matyt buvo labiau spėtina dėl žaizdos pobūdžio. Jie tokios išvados neturi daryti. Pažįsta gydytoją D. V.. Jis yra ortopedas traumatologas. Gydytojas tiesiog galėjo rašyti tai, ką girdėjo. Teisėsaugos pareigūnai toliau turi tirti. Jis jį apžiūrėjo ir pakėlė į viršų chirurginiam gydymui. Jei yra teismo medikų klausimas – jis reikiamos kompetencijos neturi. Jis negali bet kokiu atveju tvirtinti dėl šautinės žaizdos. Gali tik iš matymo ir aprašymo turėti abejonių. Į tai atsakyti reikėtų visai kitokių tyrimų. G. V. nukreipė pas jį nukentėjusįjį G. Tai pirmas specialistas, kuris matė žaizdas šviežiausias. Paskui žaizdos būna sutvarstytos, pateptos jodu. Jis geriausiai jas galėtų apibūdinti. Jis drąsiau rašo apie žaizdų pobūdį ir priežastis. Jis nekėlė abejonių dėl gydytojo Vaitiekūno išvadų, nes išvados peršasi tos pačios. Jei neklįsta – ten atviras pėdos lūžis. Tai žaizda, kuri susisiekia su lūžgaliais. Muštinės žaizdos atveju aišku audiniai gali būti traiškyti. Matyt buvo kažkokia masė. Durtinė žaizda dažniausiai turi lygius kraštus. Muštinė –durtinė žaizda reiškia, jog kažkokia buka jėga prasiskverbė pro audinius. Sunku pasakyti, ar į tai galėjo įeiti šūvis – viskas priklauso nuo kulkos, atstumo, kinetinės energijos. Jis buvo apžiūrėjęs pacientą. Anamnezė buvo labai skurdi, todėl kyla klausimai, ar buvo užlipta ant strypo, pasimauta. Neprisimena, kaip atrodė įėjimo ir išėjimo žaizda. Matyt buvo apvalūs kraštai. Jei ant to strypo buvo galima pasimauti, reiškia, kad vienas jo galas buvo pritvirtintas. Jam sunku kažką konkretizuoti, nes anamnezės praktiškai nebuvo. Jei žaizda didesnio diametro, apžiūrima, ar nebuvo pažeistų kitų svarbių struktūrų. Šiuo atveju to nebuvo, reiškia ėjo gan minkštai. Dėl kraujavimo gali atsakyti asmuo iš pirmos apžiūros. Pas juos žmogus dažniausiai patenka sutvarstytas. Nebuvo jokio magistralinio kraujavimo. Jei ištraukiamas strypas – jei perėjo saugioje zonoje ir švariai ištrauktas, teoriškai gali ir nebūti kraujavimo. Jie kalba apie keistą situaciją. Jis dėl to negali tiksliai įvertinti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. G. parodė, jog su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jie nematyti. Dėl ko yra pakviestas, nežino. Automobilį Volvo pardavė, o jį sudegino. Nieko daugiau nežino. Turėjo automobilį Volvo S60 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pardavė išsimokėtinai. Tuo metu kai jis buvo sudegintas – to automobilio jau neturėjo 3-4 mėnesius. Automobilį pirkusio asmens nei vardo, nei pavardės neatsimena. Jį atpažino iš fotonuotraukos. Nieko nežino apie padegimo aplinkybes. Automobilį pardavė bendradarbio tolimam pažįstamui. Gali būti, kad automobilį pardavė V. O.. L. O. minėjo, kad automobilis buvo padegtas iš keršto. O jam paskambinęs sakė, kad automobilis dega. Jis išgirdo kažkokį garsą, pamatė lygtais du nubėgančius vaikinus. Jis su juo apie tas aplinkybes nekalbėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. T. parodė, jog Su kaltinamuoju K yra pažįstami. Jis yra brolio draugas. Su nukentėjusiuoju G taip pat pažįstamas nuo senų laikų. Kas nutiko, nežino. Jokios pravardės neturi. E yra jo krikšto vardas. Jį visi draugai vadina krikšto vardu, nes taip lengviau. Su G nėra turėjęs jokių reikalų. O nežino, Č nežino. Gal juos žino tik iš veido, nes pavardės nieko nesako. Su niekuo nebendravo dėl sudeginto automobilio Volvo. Su G nesprendė jokių turtinių klausimų. Jie buvo pažįstami iš senų laikų, paskui jo nematė. E. K. sportuoja kartu su jo broliu. Jis atvažiuoja pas juos į treniruotes. K sakė, kad yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesąmones. Jam tai nebuvo įdomu. A. G. peršovimą ar jo susižalojimą nieko nėra girdėjęs. G yra pusbrolis. Jis užsiiminėja sportu, o jis turi savo verslą. Bendrauja kaip pusbroliai. Teistas nebuvo. Dėl ,,Vaidatskų‘‘ - nėra tokios grupuotės. Jei pvz. kas iš Vaidotų tai ir sakoma, kad iš ten. Nėra matęs, kad E. K. bendrautų su V. G.. V. G. matęs labai seniai. Nebuvo jokio įvykio. V. G. yra pusbrolis. Kur jis yra, tikrai nežino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Č. parodė, jog su G užaugo viename rajone, kartu mokėsi mokykloje, E. K. yra vaiko krikštatėvis. Dėl ko pakviestas nežino. E. T. nepažįsta, V. G. žino iš matymo. Jį mato tik per tv varžybas. Su G po mokyklos nėra bendravęs. Su juo nėra turėjęs jokių konfliktinių situacijų. V. O. žino, nes vaikščiojo į vieną sporto salę. Jį ten pastoviai matydavo. Nieko nežino apie O. V. padegimą. Nieko nežino, negirdėjo apie G sužalojimus. Su K, kai yra Lietuvoje, bendrauja kasdien. Turėjo bendrų verslo reikalų, jis yra giminaitis, dažnai aplanko jo vaiką, svečiuojasi vienas pas kitą. Niekada pas K nėra matęs ginklo. Buvo teistas už išžaginimą, bet ne dėl kontrabandos. Nieko bendro su nusikalstamu pasauliu neturi. Nieko nežino apie ,,Vaidatskų‘‘ grupuotę, nėra grupuočių ekspertas. Nėra girdėjęs, kad K konfliktuotų su G. Nieko negirdėjo, kad K būtų sumušęs G. Nieko nežino apie G, nežino su kuo jis bendrauja ar kur dirba. O niekada neprašė pagalbos dėl keršto. Jis tokiais dalykais neužsiiminėja. Jį matęs kasdien salėje. Tik pasisveikindavo. Nežino, kuo jis užsiima. Negali atsakyti, ar jis pažįstamas su G.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, jog su G pažįstamas, o E. K. nepažįsta. Su V. G. bendrauja nedažnai. Nieko nežino apie G sužalojimą 2013 m. Negali būti, kad matė įvykį su D kai buvo sužalotas G. Nieko apie tai nežino. K nepažįsta. O pažįsta, nes gyveno jų rajone. Nežino, kokie santykiai tarp G ir O. Jokių konfliktų tarp G ir O nebuvo. Nieko nežino apie ,, Vaidatskų‘‘ grupuotę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. D. parodė, jog su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju nėra susijęs jokiais santykiais, G matęs, o K nepažįsta. G pažįsta. Jokių bendrų reikalų su juo nėra turėjęs. O nepažįsta. Nieko nežino apie 2013 m. G sužalojimą. Nematė jokio įvykio kartu su A. D.. Nieko negirdėjo apie G konfliktus. Nežino apie ,,Vaidatskų‘‘ grupuotę. Apie tai girdi pirmą kartą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Įvykio neatsimena. N. G. neprisimena, neprisimena, ar jį yra tekę gydyti. Jie visą laiką paciento klausia kaip atsitinka įvykis. G pasakojo, kad krito į duobę ir persidūrė strypu. Greičiausiai jo klausė detaliau papasakoti įvykio aplinkybes, tačiau to medicininiuose dokumentuose nepažymėjo, nes tos aplinkybės neturėjo įtakos diagnozei. Paciento diagnozė - kairės šlaunies muštos – durtos ir kairės pėdos žaizdos, atviras pirmo pleištuko lūžimas. Jis pacientą apžiūrėjęs pamatė, kad yra kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje nelygiais kraštais pajuodusios dvi durtos žaizdos voliariniame paviršiuje (reiškia nugariniame), kairės pėdos išorinės kulkšnies ir pėdos vidinėje pusėje muštos žaizdos apie 1 cm. skersmens ir 2 cm. ilgio, pėdos funkcijų jutimai, kraujotaka nesutrikusi, pėdos žaizda išorinėje pusėje apdegusiais kraštais. Mano, kad žaizdos apdegę kraštai neturėtų būti nuo kritimo ant strypo. Muštinės žaizdos galėtų būti nuo kažkokio buko smūgio. Bukas smūgis be kritimo galėtų būti ir smūgis lazda, plyta. Kaip teigė pacientas ir kaip matyti iš aprašytų aplinkybių – taip neturėtų būti. Jo pasakojimas dėl nukritimo ant strypo sukėlė abejones. Apdegę kraštai galėtų būti nuo šūvio. Iš pricipo pacientui galėjo būti padaryta šautinė žaizda. Tai būtų galima pagrįsti tolesne jo operacija. Reikėtų įvertinti, išpjaunant žaizdos kraštus, išvalant kanalą ir įvertinant būklę, pvz. ar yra svetimkūnis, ar jo nėra, išėjimo žaizdą, įėjimo. Tolesnis gydymas vyksta ne priėmime. Pirminėje apžiūroje trūksta duomenų pasakyti, kad tai yra šautinė žaizda. Paciento pėdos lūžimas galėtų būti šautinė žaizda, nes žaizda yra apdegusiais kraštais. Nėra ekspertas, bet mano, kad tokiu atveju galėjo būti šūvis iš arti. Kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje, nelygiais kraštais, pajuodusiais, dvi durtos žaizdos voliariniame paviršiuje (reiškia iš nugarinės pusės) . Jis negali pasakyti, ar tai buvo dūris, šūvis ar pjūvis. Ką mato, tą ir rašo. Dėl šlaunies sužalojimų jam sunku atsakyti, kaip pacientas gavo tą sužalojimą. Dėl pėdos sužalojimo yra aiškiau. Pėdos apdegę kraštai. Tai daugiau panašu į šautinę žaizdą. Kad tiksliai atsakytų į klausimą, yra reikalingas detalesnis ištyrimas. Tai daroma stacionare. Daktaras, kuris operavo, galėtų šiuo klausimu atsakyti tiksliau. Pas juos žaizda yra išplaunama ir sutvarkoma, tačiau operavęs gydytojas galėjo matyti, kas yra giliau. Jis gali spėti, kad pėdoje yra galbūt kiauryminis sužalojimas. Galėjo būti, kad poveikis pakeliui sulaužė kaulą. Pritaria savo išvadai, diagnozei. Ką matė, tą ir parašė. Ir šlaunies, ir kojos sužalojimas mano galėjo būti padarytas vienu kritimu, darant prielaidą , jog asmuo ant kažko nukrito Išvadoje parašyta kairės pėdos išorinės kulkšnies ir pėdos vidinėje pusėje. Neparašė, kur yra dvi durtos žaizdos: ar jos viena prie kitos, ar toliau. Kartais ne viską labai smulkiai aprašinėja.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. Č. parodė, jog su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju nėra susijusi jokiais santykiais. Teikia apgyvendinimo paslaugas. J. M. siuntė pavedimą dėl buto nuomos, tačiau ji nieko detaliau neatsimena, turi to meto grafiką. Pagal tą grafiką matyti, kad J. M. pas ją gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio 1-5. Ten turėjo gyventi vienas ar du asmenys. Negali pasakyti, ar ji tuo metu jos bute buvo viena ar dar su kuo nors. Butas nuomojamas vienam – 2 asmenims, nes daugiau netilptų. Miegamoji vieta yra dvigulė. Pagal turimą grafiką M nelabai galėjo atvykti anksčiau, nes tuo metu ten gyveno J. B. iki rugpjūčio 1 d. Ar ji galėjo išvykti anksčiau -atsakyti negali, neprisimena. Tokių atvejų būna. Pavedimą iš M gavo liepos 29 d. Ji turėjo gyventi nuo rugpjūčio 1 d. Tame bute gyveno kiti žmonės iki rugpjūčio 1 d., kurie taip pat darė pavedimą. Šuns neatsimena. Pirmiausia vyksta rezervacija telefonu, duodama jos sąskaita. Žmogus skambina ir atvyksta tą dieną, kai yra rezervavęs. Ji pati įleidžia į butą atvykusius asmenis. Galbūt ir buvo tas šuo, bet jo atsiminti negali. Pas ją yra buvęs ne vienas šuo. Šis šuo jai neužsifiksavo. Būna, kad žmonės išvyksta anksčiau. Anksčiau susiderinus taip būna. Ji neatsimena, ar jie anksčiau išvažiavo, ar išbuvo visą laiką. Žino, kad M jai sumokėjo už 4 naktis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. parodė, jog E. K. yra draugas, o Viktoras- kaimynas. Dėl ko byla žino. Su Viktoru mokėsi vienoje mokykloje. Kartu sportuoja, nekonfliktuoja nei su vienu, nei su kitu. V. O. nežino. V vardu draugų turi daug. P. O. jam nieko nesako. Dėl konflikto su G jo niekas neprašė pagalbos. Č pavardė nieko nesako. E. T. yra jo pusbrolis. Jie dažnai susitinka. Galėjo visi, t. y. E. K., V. G., Č, T būti vienoje kompanijoje. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jie draugai. V. O. kažkur matytas. Galbūt yra susitikę sporto salėje. D. O. nesiaiškino santykių su G. Nežino, ar G ir K bendravo. E. K. jo akivaizdoje nėra mušęs G. Jis asmeniškai neturėjo jokio konflikto su G, dėl E. K. nežino. ,,Vaidatskų‘‘ grupuotės nežino. Į jį niekas nesikreipė su prašymu už pinigus ką nors pamokyti. Negirdėjo, kad nusprendė, jog kažką reikia pašauti. Negirdėjo, kad K turėtų kokį nors ginklą. Negirdėjo apie tai, kad buvo pašautas V. G.. Šiaip visokių kalbų sklinda mieste. Dėl šio atvejo apklaustas nebuvo. Nėra šio įvykio organizatorius.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. O. parodė, jog yra bendravęs su V. G., o E. K. dažnai susitikinėjo su jo draugu, V. G. matė pora kartų kavinėje. Nelabai žino, dėl ko pakviestas. Pas juos nebuvo jokio konflikto. Viskas gerai, tai sakė. Parodymus atsimena. Yra nuteistas už vagystę. Buvo teistas už cigarečių kontrabandą 2012 m. Tada buvo sulaikytas su V. G., kur buvo pareikši įtarimai dėl cigarečių kontrabandos. Šiaip ten buvo ne prie ko, ten tik privažiavo ir juos sulaikė pareigūnai. Jo atžvilgiu byla uždaryta. Kas toje byloje pripažintas kaltu, neprisimena. Turėjo Volvo S 60 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sudegė, dėl ko sudegė, nežino. Sumuštas po automobilio sudeginimo nebuvo. Su G po 2012 m. konflikto nebuvo. A. G. sužalojimą nieko nežino. Jam pareigūnai sakė apie G peršautą koją, o pats nieko nežinojo. Su G neturėjo jokių piniginių reikalų. V. Č. pažsta, kartu sportuoja. E. K. matė tik pora kartų. Nežino, ar K bendravo su G, nežino, ar jie pažįstami. E. T. nepažįsta. ,,Vaidatskų‘‘ grupuotės nežino. Nesikreipė su prašymu ką nors pamokyti ir už tai nežadėjo pinigų. Nematė, kaip K jo akivaizdoje kada nors konfliktuotų su G. Nežino, kur G susitinka su savo draugais. Nežino, ar K kada nors turėjo ginklą. Pareigūnai sakė apie G pašovimą apklausos metu. Iki to nieko apie tai nežinojo.