- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-8-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Margarita Dzelzienė, Rimantas Savickas
- Skolininkas
- R., R. M.
- Kreditorius
- IĮ „Jolinta“
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. M. įm. „Atlantika“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-6904-198/2007 pagal pareiškėjo antstolio Mariaus Alšausko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš R. M. įm. „Atlantika“,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis Marius Alšauskas kreipėsi į teismą, prašydamas iš skolininko R. M. įm. „Atlantika“ priteisti 1039 Lt vykdymo išlaidų: 120 Lt bendrųjų išlaidų, 868 Lt atlyginimo antstolio kontorai, 36 Lt už skolininko asmens ir kitų duomenų patikrinimą, 5,00 Lt pašto išlaidų, 10 Lt už patvarkymų surašymą. Savo prašymą argumentavo, jog vykdė 5786,02 Lt išieškojimą išieškotojui IĮ „Jolinta“ naudai iš skolininko R. M. įm. „Atlantika“, pagal Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro 2006-08-18 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 6230. Antstolis 2006-08-18 skolininkui išsiuntė raginimą sumokėti skolą geruoju, tačiau skolininkas skolą sumokėjo pasibaigus raginime nustatytam terminui. Antstolio 2007-10-04 siųsto pasiūlymo sumokėti vykdymo išlaidas skolininkas neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino, priteisė iš R. M. įm. „Atlantika“ įm. kodas 168444450, antstolio Mariaus Alšausko kontoros naudai vykdymo išlaidas 1039 Lt. Teismas nurodė, kad kai skolininkas sprendimą įvykdo pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš jo išieškomos visos vykdymo išlaidos, skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 656 str. 5 d. ir 2005 m. spalio 27 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta sprendimų vykdymo instrukcija. Teismas motyvavo, jog skolininkas pagal antstolio raštišką pasiūlymą vykdymo išlaidų antstoliui nepadengė, todėl jas priteisė iš R. M. įm. „Atlantika“, sutinkamai su sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais įkainiais (LR CPK 611 str.).
Šalies argumentai
R. M. įm. „Atlantika“ atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-11-07 nutartį dalyje dėl priteisimo iš R. M. įm. „Atlantika“ antstoliui atlyginimo, nutartyje nurodyto dydžio atlyginimą pakeisti ir antstoliui atlyginimo nepriteisti. Mano, jog skundžiama teismo nutartis dalyje dėl priteisimo antstoliui atlyginimą yra nepagrįsta ir priimta neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas. Nurodo, jog antstolis neteisingai paskaičiavo jam mokėtino atlyginimo už išieškojimą dydį, tuo suklaidindamas teismą, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš skolininko antstolio paskaičiuoto dydžio atlyginimą, dėl ko sudarė galimybę antstoliui praturtėti be teisėto pagrindo. Skolininkas gavo antstolio patvarkymą sumokėti jo prašomas vykdymo išlaidas, tačiau pinigų nesumokėjo, kadangi nesutiko su antstolio nurodytu jam mokėtinu atlyginimo dydžiu. Šis pasiūlymas nėra prilyginamas antstolio patvarkymui, todėl toks pasiūlymas nėra skundžiamas teismui. Skolininkas visą skolą kreditoriui sumokėjo pats, o antstolis iš skolininko nieko neišieškojo, tai paskaičiavus pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 40. p.3 pastraipoje nurodytą formulę, antstolio atlyginimo dydis yra 0 Lt. Išieškojimas iš R. M. įm. „Atlantika“ buvo vykdomas pagal keletą vykdomųjų dokumentų, todėl antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realią išieškotą sumą, Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Į skolininko prašymą pateikti pažymas apie išieškotas iš R. M. įm. „Atlantika“ sumas, antstolis visiškai nereagavo ir nurodytų pažymų neišdavė.
Antstolis M. Alšauskas su skolininko atskiruoju skundu nesutiko. Nurodė, jog nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Nurodo, jog skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, skolas R. M. įm. „Atlantika“ sumokėjo dėl aktyvių vykdymo veiksmų. Nurodo, kad kai išieškota visa skola, tai antstolio atlyginimą numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelė kiekvienam įvykdytam dokumentui, atsižvelgiant į išieškomą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuras 2006-08-18 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 6230 dėl 5786,02 išieškojimo iš skolininko R. M. įmonės „Atlantika“ išieškotojui IĮ „Jolinta“. Antstolis 2006-08-18 skolininkui išsiuntė raginimą sumokėti skolą geruoju, t.y. per 10 dienų, skaičiuojant nuo raginimo gavimo dienos (vykdomosios bylos1,2 lapai). Skolą R. M. sumokėjo UAB „Langitas“ 2006 m. lapkričio 27 dieną, t.y. pasibaigus antstolio raginime nurodytam terminui.
Civilinio proceso kodekso 609 str. 2 d. numato, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas numato neigiamus padarinius skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginamos antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies vykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. vasario 5 d nutartyje(civilinė byla Nr. 3K-7-5/2007, procesinio sprendimo kategorija 129.4) pažymėjo, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tai, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstino vykdymo procesui. Šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, negalėjo turėti vykdymo išlaidų, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Nurodytu atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus antstolio nustatytam terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Nepagrįsta pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, o nemokamas atlyginimas. Būtent tikslas gauti atlyginimą ir užsidirbti yra antstolio veiklosmotyvas. Nagrinėjamoje byloje skolininkas pripažįsta, kad turi sumokėti antstoliui vykdomosios bylos administravimo išlaidas, faktiškai atliktų atskirų vykdymo veiksmų išlaidas, tačiau nesutinka mokėti 868 LTL atlyginimo antstoliui, teigdamas, kad visą vykdomąjį dokumentą įvykdė pats, todėl antstolis neturi pagrindo reikalauti jokio kito atlyginimo. Aplinkybė, kad skolininkas gera valia įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime nustatytam terminui, teismui galėtų būti pagrindas atlyginimą mažinti, tačiau antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą neturėtų būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju apeliantas iš principo nesutinka mokėti atlyginimo antstoliui dar ir todėl, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą tuo atveju, kai išieškojimas iš to paties skolininko buvo vykdomas pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realiai išieškotą sumą instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolis M. Alšauskas, teikdamas pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, šios aplinkybės teismui nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas jos nevertino. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą dėl nurodytos aplinkybės nepasisakė. Panevėžio apygardos teisme jau išnagrinėti R. M. įmonės „Atlantika“ atskirieji skundai dar dvejose bylose dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriose skolininkas yra R. M. įmonė „Atlantika“. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų ir atlyginimo priteisimo buvo įvertintos ne visos turinčios esminės reikšmės aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.). Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo, antstoliui pateikus visus duomenis apie tai, pagal kiek vykdomųjų dokumentų ir kokia bendra suma išieškota iš R. M. įmonės „Atlantika“, ir pagal tai skaičiuoti vykdymo išlaidų dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiu punktu, CPK 611 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti. Antstolio M. Alšausko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš R. M. įmonės „Atlantika“ perduoti spręsti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui.