Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), 30 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K sudaro sutartis su bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 3,66 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-07-28 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 9-11, 24-27) nustatyta, kad pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu, į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2014-09-30 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 285, jos plotas - 7,08 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-10-08 (3 asmenys kameroje). 2014-10-09 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

2014-10-16 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2014-10-17 perkeltas į kamerą Nr. 338, kurios plotas - 7,72 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-10-31 (kameroje 2-3 asmenys). 2014-11-01 perkeltas į kamerą Nr. 209, kurios plotas - 6,83 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 209 laikytas ir 2014-11-02 (1 asmuo kameroje). 2014-11-03 perkeltas į kamerą Nr. 299, plotas - 7,87 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-11-05 (2-3 asmenys kameroje). 2014-11-06 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

2014-11-13 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107. Jos plotas – 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-11-14 perkeltas į kamerą Nr. 131, jos plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 131 laikytas iki 2014-11-28 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-12-29 perkeltas į kamerą Nr. 290, jos plotas - 7,76 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 290 pareiškėjas laikytas iki 2015-01-14 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-01-15 perkeltas į kamerą Nr. 158, jos plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Nuo 2015-01-16 iki 2015-01-19 laikytas kameroje Nr. 158 (2 asmenys kameroje). 2015-01-20 išvyko į Lazdijų areštinę.

2015-02-03 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas - 7,38 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-02-03 perkeltas į kamerą Nr. 139, plotas - 7,82 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 139 laikytas iki 2015-02-11 (3 asmenys kameroje). 2015-02-12 perkeltas į kamerą Nr. 142, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-13 perkeltas į kamerą Nr. 287, plotas - 7,70 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 287 laikytas iki 2015-02-23 (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2015-02-24 iki 2015-03-02 laikytas kameroje Nr. 325, jos plotas - 7,64 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2015-03-03 išvyko į Lazdijų areštinę.

2015-03-10 atvyko iš Lazdijų areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-03-11 taip pat buvo kameroje Nr. 108 (l asmuo kameroje). 2015-03-12 perkeltas į kamerą Nr. 197. plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 197 laikytas iki 2015-03-25 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-03-26 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-03-27 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 122 laikytas iki 2015-03-29 (3 asmenys kameroje). 2015-03-30 perkeltas į kamerą Nr. 194, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 194 laikytas iki 2015-04-22 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2015-04-23 perkeltas į kamerą Nr. 127, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-05-18 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2015-05-19 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-05-22 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, jos plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Nuo 2015-05-23 iki 2015-05-24 laikytas kameroje Nr. 121 (2 asmenys kameroje). 2015-05-25 perkeltas į kamerą Nr. 164, jos plotas - 7,86 kv. m., kurioje laikytas iki 2015-06-07 (2 asmenys kameroje). 2015-06-08 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-06-12 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, jos plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-06-14 (2 asmenys kameroje). 2015-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 164, kurios plotas - 7,86 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 164 laikytas iki 2015-06-24 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 3). 2015-06-25 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2015-06-30 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-07-01 perkeltas į kamerą Nr. 148, jos plotas - 8,02 kv. m. (2 asmenys kameroje). Šioje kameroje laikytas iki 2015-07-27 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2015-07-28 išvyko į Alytaus pataisos namus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatytas, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikytas 253 dienas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas apie 0,56 kv. m. Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iš jo atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui pareiškėjui nebuvo užtikrinta 110 dienų (t. y. tuo laikotarpiu, kai kameroje, kurioje plotas mažesnis nei 7,76 kv. m. buvo laikomi du ir daugiau asmenų; 3,6 kv. m. x 2 =7,20 kv. m., 7,20 kv. m., + 0,56 kv. m.), iš jų 5 dienas ploto pažeidimas buvo itin nežymus (vienam asmeniui teko 3,57-3,58 kv. m. ploto).

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Šiuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01).

Ginčo metu galiojusios higienos normos 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22 punktas). Santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis tai pat turi būti atitikti higienos normose nustatytus rodiklius. HN 76:2010 56, 60 punktai laisvės atėmimo įstaigas įpareigoja užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, nustatė, kad patalpos pritaikytos vėdinimui per langą (b. l. 35-36, 96-97, 106-107). Drėgmės, oro judėjimo pažeidimų, taip pat parazitų buvimo patikrinimo metu nenustatyta (b. l. 102-103, 108-109). Dėl buitinių kenkėjų aptikimo ir jų naikinimo Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį (b. l. 123-126). Patikrinimų metu keletą kartu buvo nustatyta, kad kamerose paviršius netinkamas valymui, buvo nešvaru, aptikta pelėsio požymių, temperatūros ir apšvietimo rodiklių pažeidimų (b. l. 28-29, 37-38, 40-41, 59-60, 90-91, 94-95, 102-103, 110). Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kitus higienos pažeidimus, nei patikrinimų metu nustatė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ne visada atitiko higienos normų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad galimybė tik vieną valandą per dieną pasivaikščioti lauke prieštarauja Europos komiteto prie kankinimą ir kitokį žiaurų elgesį išaiškinimui, kuriame nurodyta, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip aštuonias valandas praleisti lauke. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam buvo suteikta teisė kasdien būti gryname ore ne mažiau nei vieną valandą, todėl pažeidimas nenustatytas.

Grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nurodė, kad dėl per trumpų ir kreivų lovų, bei itin plonų čiužinių nuolat kentėjo skausmą, nes turi stuburo traumą. Tačiau į bylą pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas dėl stuburo traumos iki 2017 m. kovo mėnesio pas gydytojus nesikreipė ir ambulatorinėje kortelėje duomenų apie stuburo traumą nėra. Specialios ar papildomos techninės priemonės bei specialus inventorius nuteistajam nereikalingas (b. l. 129). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad jis patyrė nepatogumų dėl nepritaikytų lovų ar minkštojo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo kameros atskirtas tik nedidele sienele, tačiau nedetalizavo ar toks sanitarinio mazgo įrengimas sukėlė jam kitokių nepatogumų nei kameros ploto sumažėjimas, todėl teismas nevertina ar sanitarinis mazgas įrengtas tinkamai ir dėl to plačiau nepasisako.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 110 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nustatyta keletas higienos normų pažeidimų. Teismo vertinimu vien asmeninės erdvės trūkumas yra pakankamas veiksnys, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį ir tai, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui kai kuriais laikotarpiais buvo pažeista nežymiai, ir nesant duomenų, kad tai neigiamai įtakojo pareiškėjo sveikatą (b. l. 128-140), taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 30 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymo nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 770 EUR.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant pareiškėjo prašymui, bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo procesinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-858/2015 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 3,66 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 105 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 3,66 EUR (105 x 0,06).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 770 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.