Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui E. K.,

nedalyvaujant atsakovams T. R. ir V. J., trečiųjų asmenų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ atstovams,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovams T. R., V. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Automera“, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas T. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, atsakovas apie iškeltą bylą žinojo (b. l. 104, 161, 164, 176, 184). Procesiniai dokumentai atsakovui T. R. įteikti tinkamai: procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovo T. R. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tokiu atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui T. R..

Atsakovė V. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė E. N. paaiškino, kad sutinka su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio reikalavimų V. J. atžvilgiu, kadangi šioje byloje tinkamas atsakovas yra T. R..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad pagal 2011-07-18 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) sudarytą tarp UAB „Automera“ ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, UAB „Automera“ priverstinai nuveža ir saugo policijos komisariato sulaikytas transporto priemones (b. l. 52-56). 2016-03-24 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu į UAB „Automera“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 109). VĮ „Regitra“ 2017-05-30 duomenimis, paskutinis registruotas transporto priemonės „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo V. J., transporto priemonės būsena – išregistruota; nėra techninės apžiūros ir draudimo, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; dokumento išdavimo data – 2012-11-23 (b. l. 51). Iš 2019-10-16 VĮ „Regitra“ pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-10-16 pranešta, kad pasikeitė transporto priemonės „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir, kad šiuo metu savininkas yra T. R. (b. l. 191). Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, kad 2016-03-24 dėl transporto priemonės „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surašytas nuvežimo aktas nedalyvaujant transporto priemonės valdytojui/savininkui. Transporto priemonės priverstinis nuvežimas vykdytas dėl to, kad minėtas automobilis buvo paliktas stovėti taip, kad trukdė kitų transporto priemonių eismui. Duomenų apie asmenį (kaltininką), dėl kurio padarytų nusižengimų buvo surašytas transporto priemonės nuvežimo aktas, nėra, nes automobilio savininkas nenurodė, kas 2016-03-24 apie 17 val. naudojosi jo automobiliu ir paliko stovėti trukdant kitiems eismo dalyviams. 2019-04-29 T. R. administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 90 Eur bauda. Pridėtos dokumentų patvirtintos kopijos, iš kurių matyti, kad T. R. 2016-03-26 buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); iš patvirtintos 2016-03-18 transporto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonę „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė V. J. pardavė atsakovui T. R. (b. l. 92, 93-98). Ieškovė pateikė atsakovui adresuotus Pranešimus apie reikalavimo perleidimą ir automobilio saugojimą (b. l. 71-73). Trečiasis asmuo UAB „Automera“ pateikė 2016-03-24 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ir 2016-03-24 transporto priemonės perdavimo – priėmimo akto originalus (b. l. 108, 109). Ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ 2017-05-18 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB „Automera“, perėmė visas pradinio Kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininkų prievolių pareigas (b. l. 62, 63-66). Iš Kauno apylinkės teismo 2018-01-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5162-748/2018 matyti, kad nutartimi atmestas pareiškėjų T. R. ir UAB „Skolų valdymo sprendimai“ prašymas ir nepatvirtinta šalių sudaryta 2017-11-18 taikos sutartis (b. l. 9-10).

Dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas E. K. atsisakė ieškinio pareikšto atsakovei V. J., dėl visų ieškinio reikalavimų jos atžvilgiu (b. l. 195) ir prašo civilinę bylą V. J. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.

Atsakovės V. J. atstovė advokatė E. N. nurodė, kad sutinka su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio V. J. atžvilgiu, kadangi šioje byloje tinkamas atsakovas yra T. R..

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame ieškinio atsisakymo pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str. 1d.). Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad nebepalaiko savo reikalavimų V. J. atžvilgiu, nes mano, kad šioje byloje tinkamas atsakovas yra T. R., dėl ko nuo ieškinio reikalavimų V. J. atžvilgiu atsisako. Ieškovės rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio atsisakymas priimtinas, o civilinė byla V. J. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.)..

Dėl atsakovo T. R. atsakomybės

Ieškovė prašo susidariusį įsiskolinimą priteisti iš atsakovo T. R., kaip automobilio savininko, kadangi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo priverstinio nuvežimo ir saugojimo metu, paskutinis registruotas savininkas buvo V. J., tačiau dar beveik metai iki įvykio, minėta transporto priemonė išregistruota; dalyvavimas viešame eisme draudžiamas; dokumento išdavimo data – 2012-11-23 (b. l. 51).

Pažymėtina, kad dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, jos registracijos, jos teisinės reikšmės ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Esmine nagrinėjamam ginčui spręsti laikytina kasacinio teismo išvada, kad nei Civilinio kodekso, nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo – pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Net ir transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Sutarties registravimas nebuvo privalomas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė V. J. automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-18 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė T. R.. (b. l. 113). Nesant priešingų duomenų, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, duomenis iš VĮ „Regitra“, pripažintina, kad 2016-03-24 įvykio metu atsakovas T. R. buvo transporto priemonės savininku.

Dėl automobilio saugojimo teisėtumo

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016-03-24 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (toliau – Aktas) Panevėžio apskrities VPK paėmė ir į UAB „Automera“ policijos paimtų automobilių saugojimo aikštelę pastatė automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Akte nurodytų aplinkybių matyti, kad transporto priemonės sulaikymo metu apžiūrint automobilį dalyvavo transporto priemonės savininkas T. R., kuriam įteiktas ir minėtas Aktas. Įvykio metu galiojusios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numatė, kad „Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.“ Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog policijos pareigūnai teisėtai paėmė transporto priemonę ir ją paėmę, privalėjo užtikrinti automobilio saugojimą.

Įvykio metu galiojusios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 32 straipsnyje buvo nurodyta, kad „Siekiant užtikrinti eismo keliais saugumą ir apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą, asmenims taikoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eismo keliais saugumą, pažeidimus“, kas, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013, lemia ir administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pareigą atlyginti pažeidimo padarinių pašalinimo išlaidas. Nurodytoje nutartyje teismas išaiškino, jog priverstinis transporto priemonės paėmimas ir saugojimas kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, sukurianti pareigas tiek saugotojui, tiek ir transporto priemonės valdytojui ir savininkui. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, o vėlesnis šios pareigos įtvirtinimas bylos nagrinėjimo metu galiojančios redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje, tik patvirtina nurodyto išaiškinimo pagrįstumą. Darytina išvada, kad transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir saugoma UAB „Automera“ aikštelėje, o atsakovas T. R. yra atsakingas už transporto priemonės saugojimo išlaidas, tačiau turi būti įvertintas saugojimo išlaidų proporcingumas ir šių išlaidų dydžio pagrįstumas.

Dėl įsiskolinimo dydžio

Ieškovė prašė priteisti 3170 Eur įsiskolinimo už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą už laikotarpį nuo 2016-03-24 iki 2017-11-18, t. y. už 604 paras. Ieškovė nurodė, kad visas įsiskolinimas sudaro 4299,87 Eur, skaičiuojant pagal sutarties priede įtvirtintus įkainius, t. y. 55 Eur (190 Lt) už automobilio nuvežimą bei 5,79 Eur (20 Lt) per parą už automobilio saugojimą (604 paros), tačiau ieškovė, atsižvelgdama į automobilio saugojimo laikotarpį, į tai, kad T. R., vykdydamas 2017-11-18 pasirašytą Taikos sutartį, sumokėjo 50 Eur vieną įmoką, geranoriškai sumažino skolos sumą iki 3170 Eur, ir prašo priteisti 3170 Eur skolą. Atsakovas T. R. atsiliepimo į ieškinį ir į patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, įsiskolinimo dydžio neginčijo.

Bylos duomenys patvirtina, jog automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai vilkiku nuvežtas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), į UAB „Automera“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš Sutarties priede esančių Įkainių (b. l. 57) matyti, jog transporto priemonės iki 3,5 t. automobilio transportavimo įkainis – 55 Eur (190 litų), automobilio saugojimo 1 parą įkainis – 5,79 Eur (20 Lt).

Kaip matyti iš Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62), ji sudaryta 2017-05-18. Iš sutarties 1 punkto nuostatų matyti, kad perleidžiamos ir perimamos reikalavimo teisės ir su jomis susijusios papildomos teisės (netesybos ir kt.), kylančios iš skolininkų prievolių. Pažymėtina, jog papildomos teisės, susijusios su perimama reikalavimo teise (t. y. reikalauti netesybų ir kt.) nesudaro pagrindo ieškovei, kuri nesiverčia automobilių saugojimo veikla, reikalauti pagrindinės skolos už automobilio saugojimą po 2017-05-18. Be to, kaip matyti iš Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 8 punkto, jame nurodyta, kad reikalavimo teisė egzistuoja ir šio reikalavimo atžvilgiu yra galimas išieškojimas, todėl daroma išvada, jog perleidžiama ne būsima skola, o įsiskolinimas, susidaręs iki Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento. Įrodymų, jog ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimų už 2017-05-18 – 2017-11-18 laikotarpį, nepateikta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįgijo teisės reikšti reikalavimus dėl automobilio saugojimo po 2017-05-18, todėl ieškinys dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2017-05-18 iki 2017-11-18 (t. y. už 184 paras), atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, Sutarties 4.1.4.3. punktais, UAB „Automera“ teko pareiga išsaugoti transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis 3K-7-309/2010).

Kaip matyti iš 2016-03-24 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, jame nurodyta automobilio būklė: „dešinės pusės galinis sparnas, abu buferiai, kairysis veidrodėlis, variklio dangtis apgadinti“. Transporto priemonės pirmosios registracijos data – 1990-09-27, taigi, automobilio pristatymo saugojimui dieną (2016-03-24) automobilis buvo beveik 26 metų senumo, apgadintas ir tai buvo išoriškai matoma ir akivaizdu. Iš 2016-03-18 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad parduodamo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 50 Eur.

CK 6.200 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintas sutartinių santykių šalies pareigas sutartį vykdyti sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, laikytis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilio saugotojas UAB „Automera“ nesiėmė jokių priemonių dėl transporto priemonės savininko informavimo apie automobilio saugojimą ir vis didėjančias saugojimo išlaidas, kai automobilis jau buvo saugomas daugiau nei 1 metus. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, dėl ko nuo 2016-03-24 saugant transporto priemonę, tik po daugiau nei 1 metų ieškovė išsiuntė Raginimus paskutinei transporto priemonės savininkei V. J. ir atsakovui T. R. (b. l. 70-73). Teismo vertinimu, transporto priemonės saugotojas UAB „Automera“ negalėjo nesuprasti, jog, skaičiuojant už kiekvieną automobilio saugojimo dieną, saugojimo išlaidų suma daug anksčiau viršijo transporto priemonės vertę. Į atsakovą T. R. ieškovė, 2017-05-18 perėmusi reikalavimo teisę, su Pranešimu kreipėsi 2017-06-28, 2017-08-07, 2017-10-16 (b. l. 71-73). Bylos duomenys patvirtina, jog su ieškove buvo susisiekta po to, kai atsakovui buvo pranešta apie transporto priemonės saugojimą (b. l. 5), atsakovas T. R. su skola sutiko pasirašydamas 2017-11-18 Taikos sutartį (b. l. 5). Kaip matyti iš 2011-07-18 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato su UAB „Automera“ sudarytos sutarties 4.4 punkto, „asmenys, kurių transporto priemonės bus nuvežtos panaudojant techninės pagalbos automobilius, už transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą bei kitas paslaugas atsiskaito su Paslaugų tiekėju tiesiogiai“. Tačiau, bylos duomenimis, UAB „Automera“ nė karto nesiuntė jokio raginimo atsakovui T. R., nors Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte buvo nurodytas jo adresas.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas T. R., net ir žinodamas apie transporto priemonės saugojimą, tikėtina, nežinojo sutartimi, kurios šalimi jis nebuvo, nustatytų tikslių įkainių, o transporto priemonės saugotojas, šiuo atveju UAB „Automera“, būdamas sąžiningas ir laikydamasis kooperavimosi pareigos, turėjo galimybę informaciją apie transporto priemonės saugojimą atsakovui išsiųsti anksčiau. Apibendrinus nurodytas aplinkybes pripažintina, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo T. R. nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo kaltės.

Priimant sprendimą dėl priteistinos sumos dydžio atsižvelgiama į automobilio saugotojo UAB „Automera“ bei transporto priemonės savininko T. R. pasyvumą (T. R. nuo 2019-03-24 transporto priemonės nuvežimo akto surašymo dienos, bei nuo 2016-03-26 administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo bei leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos žinojo apie transporto priemonės saugojimą, tačiau nepateikta jokių duomenų, jog ėmėsi veiksmų atsiimti automobilį), į saugomo automobilio būklę (menkavertis), į tai, jog 2011-07-18 sutartis, sudaryta tarp UAB „Automera“ ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato galiojo 3 metus (Sutarties 7.1. punktas), o duomenų, kad ji buvo pratęsta, ieškovė nepateikė (pateikta tik 2016-02-11 susitarimas dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties pakeitimo iš kurio matyti, kad pakeistas 2014-08-27 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1 punktas, kuriame nurodyta, kad Sutartis galioja nuo 2014-09-02 iki 2016-04-15 (b. l. 61), ieškovė nepateikė ir 2014-08-27 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė visą įsiskolinimą 4299,87 Eur (už 604 paras) geranoriškai sumažino iki 3170 Eur (su PVM), t. y. atmetus 55 Eur už priverstinį nuvežimą, sumažino paros įkainį iki 5,16 Eur (3170 Eur - 55 Eur = 3115 Eur, 3115 Eur padalinus iš 604 parų gauname 5,16 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė pagrindė reikalavimą iš dalies (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo T. R. priteistina 2172,20 Eur (604 paros – 184 paros = 420 parų, 420 paros x 5,16 Eur = 2167,20 Eur, 2167,20 Eur + 55 Eur (už priverstinį nuvežimą) = 2222,20 Eur, 2222,20 Eur – 50 Eur (kuriuos T. R. sumokėjo) = 2172,20 Eur) už transporto priemonės priverstinį transportavimą ir saugojimą (už laikotarpį nuo 2016-03-24 iki 2017-05-18, t. .y. už 420 parų).

Dėl palūkanų priteisimo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-03-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau nenurodė kokia konkreti suma sudaro palūkanas už laikotarpį nuo 2016-03-24 iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir nesumokėjo nuo šios sumos žyminio mokesčio, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas. Iš atsakovo T. R. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (2172,20 Eur) nuo 2019-04-15 (nuo bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė patyrė 545 Eur bylinėjimosi išlaidas: už sumokėtą žyminį mokestį - 95 Eur (b. l. 7) ir išlaidas už teisines paslaugas (450 Eur) (b. l. 185-190). Ieškovės reikalavimas patenkintas 68,52 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 373,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje valstybė patyrė 42,75 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies (68,52 proc.), proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteistina 13,46 Eur, o iš atsakovo T. R. – 29,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2172,20 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų dvidešimties euro centų) skolą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 373,43 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų keturiasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,46 Eur (trylikos eurų keturiasdešimt šešių euro centų) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29,29 Eur (dvidešimt devynių eurų dvidešimt devynių euro centų) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.