Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-346-450/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
2S-346-450/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05040-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
UAB „JGK Statyba“
Atsakovas
UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. V., Č. L., D. P., UAB „DanJana“
Trečiasis asmuo
UAB „Menhyras“
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-346-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05040-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 103.4; 121.21.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „JGK Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas papildomo ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „JGK Statyba“ prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, V. V., Č. L., D. P., UAB „DanJana“ ir trečiajam asmeniui UAB „Menhyras“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, savivaldybių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais bei statybos padarinių pašalinimo pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „JGK Statyba“ pareiškė ieškininius reikalavimus dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, savivaldybės teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, statybos padarinių pašalinimo pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus bei techninių sąlygų panaikinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovui pasiūlyta pareikšti byloje papildomą reikalavimą dėl šulinių ir vamzdynų (fekalinės kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų) nuosavybės teisės.

Ieškovas UAB „JGK Statyba“ pateikė teismui papildomą ieškinį, kuriame suformulavo tris reikalavimus: UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objekto patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų gatvėje (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9), pripažinti negaliojančia; 627,00 m. ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Bitėnų gatvėje Vilniaus miesto savivaldybėje, nuosavybės teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre UAB „Vilniaus vandenys“ vardu (registro įrašo Nr. 44/602473 ir 44/602481) pripažinti negaliojančiu; įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus miesto savivaldybės Bitėnų g. 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises įregistruoti UAB „JGK Statyba“ vardu. Ieškovas nurodė, jog ieškinys reiškiamas dėl akto nuginčijimo ir teisinės registracijos, todėl reiškiami reikalavimai yra neturtinio pobūdžio ir žyminis mokestis už juos turi būti mokamas kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „JGK Statyba“ terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo pateikti teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjami du ieškovo ieškiniai, kurių reikalavimus ieškovas be kita ko grindžia ir ta aplinkybe, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai - vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, esantys Bitėnų g./Salotės g., tačiau minėti tinklai Nekilnojamojo turto registre yra registruoti kito savininko vardu, kuris šiais daiktais disponuoja. Dėl šios priežasties teismo posėdžio metu ieškovui buvo pasiūlyta pareikšti byloje papildomą reikalavimą, kad byloje būtų išspręstas ginčas dėl minėtų daiktų nuosavybės teisės. Papildomo ieškinio reikalavimas dėl UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalies, liečiančios nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų g. (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9), pripažinimo negaliojančia yra susijęs su nuosavybės teisės atsiradimu ieškovui. Ieškovas šį reikalavimą grindžia tuo, jog minėtus vamzdynus pastatė UAB „JGK Statyba“, t. y. ieškovas yra jų statytojas, taigi ir savininkas. Tokiu būdu iš ieškinio motyvų (pagrindo) seka, jog ieškinio reikalavimai nėra galutinai suformuluoti – yra suformuluotas reikalavimas dėl akto nuginčijimo, tačiau reikalavimo dėl nuosavybės teisės į minėtus daiktus pripažinimo ieškovui nėra, nors ieškinio motyvuose (pagrindime) jis yra. Reikalavimas dėl akto nuginčijimo yra reiškiamas tuo tikslu, kad ieškovas galėtų minėtus daiktus atgauti iš kito savininko, t. y. įgytų nuosavybės teisę į juos. Todėl šis ieškinio reikalavimas vertintinas kaip turtinio pobūdžio reikalavimas ir turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, atsižvelgiant į turto vertę. Įvertinus tai, teismas siūlė ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, kad ne tik iš ieškinio motyvų ir pagrindimo būtų matyti, jog ieškovas siekia įgyti nuosavybės teisę į minėtus fekalinės kanalizacijos vamzdynus ir vandens kanalizacijos vamzdynus, bet ir iš ieškinio reikalavimų, taip pat nurodyti šių daiktų vertę (turto vertintojo ataskaita dėl minėtų daiktų vertės buvo teikiama į Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtą bylą Nr. 1-2255-580/2011) ir sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, bei nurodyti, kam yra reiškiami šie reikalavimai, t. y. kas yra atsakovai pagal šiuos reikalavimus. Pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. 1-2255-580/2011 ieškovas reiškė visiškai analogiškus reikalavimus kaip ir papildomame ieškinyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo tik pirmąjį reikalavimą, tuo tarpu kitus reikalavimus 2010-11-09 nutartimi atsisakė priimti, nurodydamas, kad nebuvo laikytasi ginčams dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojų sprendimų privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniai). Todėl ieškovas kartu su papildomu ieškiniu turi pateikti įrodymus, ar pasinaudojo šia tvarka, kadangi šios aplinkybės svarbios sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką reiškiant ieškinį dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo reikalavimai dėl tokių daiktų registravimo Nekilnojamojo turto registre yra tik išvestiniai reikalavimai, kadangi pats teismo sprendimas yra pagrindu registruoti nuosavybės teises į daiktus, todėl reikalavimai dėl nuosavybės teisės registravimo Nekilnojamojo turto registre ieškinyje išvis gali būti nereiškiami, o VĮ „Registrų centras“ netraukiamas į bylą proceso dalyviu. Atsižvelgiant į visa tai, ieškovas turi apsispręsti ir dėl šių reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus misto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. papildomą ieškinį nagrinėjimui. Nurodė, kad teismui teikiamas 2010-08-11 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimas, kuris administracine tvarka apskųstas nebuvo, kas reiškia, kad ikiteisminė procedūra yra baigta. Paaiškino, kad administracine tvarka skundė 2006-10-26 aktą Nr. 1168. Skundo patenkinimo atveju būtų išnykusios kliūtys įregistruoti bendrovės „JGK statyba“ nuosavybės teises, todėl VĮ „Registrų centras“ atsisakymas registruoti UAB „JGK statyba“ nuosavybės teisę atskirai nebuvo skundžiamas. Nurodė, kad su teismo įpareigojimu tikslinti ieškinio reikalavimus, t.y. kelti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo nesutinka. CK 4.98 str. nustato, kad savininkas gali pareikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus. Šį reikalavimą savininkas gali kelti pačiu ekonomiškiausiu būdu, tai yra nekeliant reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o reikalaujant pašalinti kliūtis naudotis daiktu ir registruoti nuosavybės teisę į daiktą. Jei UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtas nuosavybės registravimo pagrindas būtų panaikintas, neliktų kliūčių UAB „JGK statyba“ nuosavybės teisių registravimui. Pažymėjo, kad atsisako reikalavimo įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Bitėnų g. 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 477.70 m šalto vandens tiekimo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises įregistruoti UAB „JGK STATYBA“ vardu, prašydamas teismo spręsti dėl VĮ „Registrų centras“ įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatė.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria nustatyti ieškovui UAB „JGK Statyba“ pateikto papildomo ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju skundžiamoje teismo nutartyje buvo suformuoti įpareigojimai ieškovui pašalinti tokius procesinio pobūdžio trūkumus, t.y. aiškiai suformuluoti pirmąjį papildomo ieškinio reikalavimą, iš kurio būtų aišku, kad siekiama įgyti nuosavybės teisę į fekalinės kanalizacijos vamzdynus ir vandens kanalizacijos vamzdynus; nurodyti šių daiktų vertę; sumokėti atitinkamą žyminį mokestį bei nurodyti, kam yra reiškiami šie reikalavimai, t. y. kas yra atsakovai pagal šiuos reikalavimus; pateikti įrodymus, ar buvo laikytasi ginčams dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojų sprendimų privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; kadangi teismų praktikoje reikalavimai dėl nuosavybės teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre yra išvestiniai reikalavimai, ieškovas turi apsispręsti ir dėl šių reikalavimų tikslingumo. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl nurodytos teismo nutarties, tačiau iš jo turinio matyti, kad ieškovas neginčija teismo nutarties dalyje, kurioje buvo nustatytas įpareigojimas pateikti įrodymus, kad ieškovas laikėsi ginčams dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojų sprendimų nustatytos privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vienok ieškovas kategoriškai nesutiko keisti pirmąjį papildomo ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, teigdamas, kad jis turi teisę pačiu ekonomiškiausiu būdu, nekeliant reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, reikalauti pašalinti kliūtis naudotis daiktu ir registruoti nuosavybės teisę į daiktą.

Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors civili­nio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010]. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindi­mas, vadinamos ieškinio elementais. Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teis­minio nagrinėjimo objektą ir ribas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011]. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio elementus priva­loma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civi­linį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia api­brėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teis­mas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

Šiuo atveju pateiktame ieškinyje pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovas UAB „JGK Statyba“ prašė pripažinti UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objekto patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus Bitėnų gatvėje (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9), negaliojančia. Vertindamas pastarąjį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės atsiradimu ieškovui, todėl vertintinas kaip turtinis reikalavimas. Tokią išvadą teismas grindė paties ieškinio faktiniu pagrindu, kuriame ieškovas nurodė, kad minėtus vamzdynus pastatė UAB „JGK Statyba“, t. y. ieškovas yra jų statytojas, taigi ir savininkas. Atsižvelgdamas į ieškovo ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmasis ieškinio reikalavimas pripažinti nurodytą aktą negaliojančiu, į paties reikalavimo esmę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors pats reikalavimas formuluojamas prašant pripažinti negaliojančiu priimtą komisijos aktą, tačiau, pripažindamas tokį aktą negaliojančiu, ieškovas siekia įgyti bei įregistruoti savo vardu nuosavybės teises į nuotekų bei vandentiekio tinklus. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pastarųjų aplinkybių iš esmės neginčija pats apeliantas, tačiau, anot jo, ieškovas turi teisę pasirinkti ekonomiškiausią būdą savo pažeistoms teisėms ginti. Sutiktina su apeliantu, kad jis turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, ieškovas siekia išvengti LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. normų taikymo: pats reikalavimas pripažinti aktą negaliojančiu yra neturtinis reikalavimas, tuo tarpu reiškiant reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo yra turtinis reikalavimas, kuris apmokestinamas proporcinio dydžio žyminiu mokesčio, atsižvelgiant į turto vertę. Atsižvelgiant į išdėstyta, jog reikalavimas pripažinti UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-10-26 nekilnojamojo turto objekto patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį negaliojančia jo tenkinimo atveju sukels teisines pasekmes, kurių rezultate ieškovui duos pagrindą įgyti daiktines teises, todėl toks reikalavimas pripažintinas turtiniu. Tokiu būdu spręstina, kad pastarasis ieškovo reikalavimas tikslintinas, jį aiškiai suformuluojant, jog ieškovas siekia įgyti nuosavybės teises į nuotekų ir vandentiekio tinklus. Tinkamai suformulavus ieškinio reikalavimą, ieškovas turėtų pašalinti ir kitus skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus procesinio pobūdžio trūkumus, t.y. nurodyti tokių daiktų vertę; sumokėti atitinkamą žyminį mokestį bei nurodyti, kam yra reiškiamas šis reikalavimas, t. y. kas yra atsakovas pagal šiuos reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas [7 d. nuo nutarties kopijos įteikimo dienos] ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Iš teismui perduotos civilinės bylos matyti, kad 2012 m. gruodžio 10 d. rezoliucija priėmus atskirąją skundą, kuris šiuo atveju išnagrinėtas, tos pačios dienos nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „JGK Statyba“ papildomą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nevertina pastarosios teismo nutarties, kadangi ji nėra apeliacijos objektu, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turės iš naujo spręsti ieškovo UAB „JGK Statyba“ pateikto papildomo ieškinio priėmimo klausimą, pasibaigus nustatytam terminui tokio ieškinio trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui UAB „JGK Statyba“ terminą iki 2013 m. kovo 4 d. pašalinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Teisėja Asta Radzevičienė