Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 11 punktus (dviejų bejėgiškos būklės žmonių nužudymas juos kankinant ar kitaip itin žiauriai, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą), 19 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. gruodžio 23 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė 19 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinis teismo nuosprendžiu pakeistas 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis: veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 11 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktus (dviejų, bejėgiškos būklės žmonių nužudymas juos kankinant ar kitaip itin žiauriai), ir paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. gruodžio 23 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 17 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 3 laisvės atėmimo bausmės metus skiriant atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. 2014 m. kovo 31 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2012 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir 2012 m. vasario 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. gegužės 7 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 19 metų subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. birželio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. birželio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – 5 metai 1 mėnesis.

Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisijai) 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistajam A. K., rekomenduojant tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos plane numatytuose priemonėse, nukreiptuose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, yra teistas septynis kartus per maždaug 10 metų laikotarpį. Savo kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų nepripažįsta. Naują nusikalstamą veiklą įvykdė bausmės atidėjimo ir lygtinio paleidimo laikotarpiu. Yra pripažintas recidyvistu. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už turtines ir smurtines nusikalstamas veikas. Praeityje jis taip pat buvo teistas už vagystes, plėšimą, netikrų pinigų gaminimą, tad jo nusikalstamam elgesiui pagrįstai nustatomas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Būdamas laisvėje, A. K. nesugebėjo savęs realizuoti oficialioje darbinėje veikloje dėl nuolatinių problemų su teisėsauga. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu pataisos įstaigoje keitėsi, nuteistasis pradėjo dirbti. Šiuo metu A. K. stengiasi save realizuoti legalioje darbinėje veikloje. Laisvės bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą ir keturių profesijų kvalifikacijas, išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Nuo 2022 m. kovo 16 d. perkeltas bausmę atlikti į Vilniaus kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). Šiuo metu dirba pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Nuteistasis, analizuodamas savo ankstesnius pragyvenimo šaltinius, nurodo, kad jam materialiai padėdavo mama, kažkiek gaudavo pajamų iš savo oficialios ir neoficialios darbinės veiklos. Vagystes, plėšimą, disponavimą padirbtais pinigais ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis apibūdina kaip jaunystės klaidas, bendraamžių neigiamą poveikį. Gautus pinigus išleisdavo maistui, drabužiams, vaikų išlaikymui. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam šiuo metu yra būdinga sunki finansinė padėtis dėl priteistų ieškinių. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 2023 m. kovo 2 d. buvo gautas Lietuvos antstolių rūmų raštas „Dėl informacijos pateikimo“, gavimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad patikrinus Antstolių informacinę sistemą rasta informacija, kad 8 antstoliai administruoja 15 vykdomųjų bylų, kurių skolų suma 53 367,08 Eur. Nuteistasis pateikė 2024 m. kovo 28 d. antstolės V. Ž. pažymą apie tai, kad nuteistasis pilnai atsiskaitė jos vykdomose bylose ir padengė V. V. vaiko išlaikymui 3838 Eur skolą. Turimas skolas ketina ir toliau palaipsniui išmokėti, nes jis dirba ir gauna atlyginimą. A. K. stokoja objektyvaus savivaizdžio, save geba charakterizuoti tik iš teigiamos pusės, nurodo patinkantis sau toks, koks yra, nieko nenori savyje keisti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo būdo ypatumai liudija apie pažemintą jo savivertę, prastą saviveiksmingumą, sunkumus brandžiai pasirūpinti savimi bei savo aplinka, polinkį neigti jausmus, dėl jų kylančius sunkumus, išveikiant asocialiu elgesiu. Teisės pažeidėjo nusikaltimuose dominuoja tiek instrumentinės agresijos panaudojimo, tiek savitvardos praradimo atvejai. Nuteistasis pripažįsta, jog laisvėje ne kartą yra įsivėlęs į muštynes, smurtiniu elgesiu spręsdavo kilusias konfliktines situacijas. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pataisos įstaigose nuteistasis ne kartą priešiškai reagavo į pareigūnų teisėtus reikalavimus, jų nevykdė, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, kartą grasino fiziniu susidorojimu. Taip pat 2009 m. vasario 6 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu buvo baustas už tai, kad vertė kitus nuteistuosius dirbti, prieš juos naudojo psichologinį ir fizinį smurtą.

Taip pat nurodoma, kad nuteistojo ateities tikslai sietini su darbo ir šeimos sritimis: daug dirbti, įsigyti didesnį būstą, auginti vaiką ir kuo daugiau skirti laiko šeimai. Nors pats nuteistasis nėra linkęs pateisinti bendrai nusikalstamo elgesio, tačiau kalbėdamas apie savo paties padarytus nusikaltimus, linkęs juos pateisinti, minimizuoti nusikaltimais padarytą žalą. Kriminalinis nuteistojo elgesys suponuoja prielaidas apie A. K. nepakankamą gebėjimą gerbti kitų žmonių turtines teises, visuomenės vertybes bei pagarbą kito žmogaus gyvybei ir sveikatai. Analizuojant nuteistojo nuostatas priežiūros bei apribojimų atžvilgiu, pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad praeityje A. K. lengvabūdiškai reagavo į jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, savo elgesio teigiama linkme nekeitė. Ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys apie devynerius bausmės atlikimo metus (iš dvylikos atliktų) pasižymėjo problematiškumu: nuteistasis nuosekliai pažeidinėjo pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei priešinosi nustatytoms taisyklėms. Tik nuo 2019 metų kovo mėnesio yra stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys bei pastangos kurti aplink save sau palankią bei socialiai priimtiną aplinką bei elgesį. A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos įsitraukimas į resocializacijos procesą (dalyvauja elgesio korekcijos programose, individualiose psichologinėse intervencijos procesą), disciplinuotas elgesys.

Nutarime taip pat pateiktos dvi atskirosios motyvuotosios Komisijos narių nuomonės, kuriose nurodo, kad bausmės atklikimo metu sprendžia socialines problemas, pagal galimybes dengia skolas, stebimas kritiškas mąstymas, turi realius ateities planus, dalyvauja resocializacijos priemonėse, todėl bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir nestruktūrizuotoje aplinkoje, taip pat siūlo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi nuteistasis nuo 2022 m. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į išvykas į namus, kurių metu taisyklių nepažeidinėja, dirba, nuo 2019 disciplinuotas elgesys.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tada, kai įvertinus visas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K., kuriam paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė, 2/3 bausmės dalį atliko 2023 m. kovo 1 d. Bausmę nuo 2022 m. kovo 16 d. atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022 m. balandžio 22 d. nuteistajam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms nuvykti į namus. Teismui pateiktais duomenimis, pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2019 m. spalio 10 d.), nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį vertinimą, nors ir nustačius nuteistojo daromą pažangą atitinkamose srityse, vis tik nusikalstamo elgesio rizika liko nepakitusi, t. y. vidutinė. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, nes, jo manymu, komisijos nariai neatidžiai išnagrinėjo pusiaukelės namų specialisto išvadą, kurioje jis yra teigiamai charakterizuojamas, visą laiką lanko visus jam skirtus užsiėmimus, neturi nuobaudų, savaitgaliais turi trumpalaikius išvažiavimus į namus, turi pastovų darbą, pilnai išlaiko žmoną ir vaikus. Su šiais nuteistojo skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir stengiasi save realizuoti legalioje darbinėje veikloje, įgijo vidurinį išsilavinimą ir keturių profesijų kvalifikacijas, išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, taip pat ir šiuo metu dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Nutarime įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo ryžtu mokėti turimas skolas, ateities planais, kurie susiję su darbu bei šeima, taip pat ir disciplinuotu pastarojo elgesiu nuo 2019 metų.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad lanko visus jam skirtus užsiėmimus, neturi jokių nuobaudų. 2024 m. gegužės 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistasis vykdo tam tikras socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, orientuotas į kriminogeninių poreikių, susijusių su darbine patirtimi, alkoholio vartojimu, emocinės gerovės stiprinimu, problemų sprendimo įgūdžių lavinimo sritimis, valdymu, mąstymo ir elgesio. Tai, kad nuteistasis dalyvauja skirtuose programose, deda pastangas yra pastebimai teigiamas aspektas, tačiau nagrinėjamu atveju, Komisijai tokių duomenų nepakako priimti nuteistajam palankų sprendimą. Minėtų nuteistojo argumentų aspektu teismas pabrėžia, kad vien tai, jog asmuo dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Kaip ir ankščiau minėta, teigiamai vertintinos nuteistojo pastangos tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę, taip pat nutarime aptartos aplinkybės, kad dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, keturių profesijų kvalifikacijas, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja pozityvaus elgesio užimtumo priemonėse ir tiksliniuose užsiėmimuose, buvo penkis kartus skatintas. Vis dėlto, nagrinėjamo klausimo kontekste būtina įvertinti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie pakankamus nuteistojo elgesio pokyčius, vertinant, ar asmenį galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Bylos duomenimis nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, yra teistas septynis kartus už turtinio pobūdžio ir smurtines veikas, stebimas atitinkamas modelis ir nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Be to, naują nusikalstamą veiklą įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nors nuteistasis nurodo jokių nuobaudų neturintis nagrinėjamo klausimo kontekste svarbi yra aplinkybė, kad A. K. bausmės atlikimo metu buvo baustas 23 kartus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys apie devynerius bausmės atlikimo metus (iš dvylikos atliktų) pasižymėjo problematiškumu: nuteistasis nuosekliai pažeidinėjo pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei priešinosi nustatytoms taisyklėms, priešiškai reagavo į pareigūnų teisėtus reikalavimus pataisos įstaigose. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų asmuo neturi, paskutinį kartą buvo nubaustas prieš reikšmingą laiko tarpą (2019 m.), vis tik aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja pastarąjį, akivaizdžiai rodo jo elgesio nenuoseklumą, t. y. tik kad atlikęs tam tikrą bausmės dalį jis pradėjo dėti pastangas keisti elgesį, laikytis nustatytų taisyklių. Per šį laikotarpį jis skatintas penkis kartus, paskutinį kartą 2022 m. Minėtoje išvadoje taip pat pažymima, kad A. K. stokoja objektyvaus savivaizdžio, save geba charakterizuoti tik iš teigiamos pusės, nurodo patinkantis sau toks, koks yra, nieko nenori savyje keisti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo būdo ypatumai liudija apie pažemintą jo savivertę, prastą saviveiksmingumą, sunkumus brandžiai pasirūpinti savimi bei savo aplinka, polinkį neigti jausmus, dėl jų kylančius sunkumus, išveikiant asocialiu elgesiu. Teisės pažeidėjo nusikaltimuose dominuoja tiek instrumentinės agresijos panaudojimo, tiek savitvardos praradimo atvejai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad yra svarbus socialiniai priimtino saviveiksmingumo didinimas, objektyvaus savivaizdžio formavimas bei savęs pažinimo įgūdžių lavinimas.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyta dešimt statinių kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; ankstesni smurtiniai veiksmai; ankstesni režimo pažeidimai. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų yra šie: turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; praeityje dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros apribojimų pažeidimai; savivokos stoka. Nustatyti trys apsauginiai veiksniai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje stebėta teigiama nuostatų dabartinės veiklos atžvilgiu dinamika; labiau disciplinuotas elgesys; artimi ryšiai su šeima, artimaisiais. Taigi, nustatyta dešimt statinių ir dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių, ir ši aplinkybė, vertinant ją kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant nuosekliai mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Nuteistasis skunde akcentuoja norą rūpintis šeima, ryžtą gyventi nenusikalstant, kas, be abejonės, yra vertinama teigiamai, tačiau aptariamu atveju vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, savivokos stoka, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino. Asmuo turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apibendrinus konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš Vilniaus pusiaukelės namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.