Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1718-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2A-1718-577/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16097-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
D. P.
Ieškovas
M. V.
Kategorijos
  • 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1718-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16097-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 77.7.; 78.2.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. V. pareiškė ieškinį ir nurodė, kad nepilnamečiam sūnui M. P. greitai bus keturiolika metų, jo poreikiai išaugo, išlaidos padidėjo. Būtinos papildomos išlaidos ne tik jo mokymui, lavinimui, bet ir papildomos išlaidos, susijusios su jo sveikata. Ieškovės paskaičiavimais, per mėnesį Martino poreikiams patenkinti reikia skirti 2100 Lt. Vaiko tėvas gera valia nesutinka padidinti teikiamo išlaikymo, todėl ieškovė prašė teismo sprendimu didinti iš D. P. priteistą išlaikymą sūnui iki 1050 Lt. Posėdžio metu ieškovė sumažino reikalaujamą padidinti išlaikymo sumą iki 800 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas D. P. nurodė, kad paskaičiavimuose įvardinta Martino 2100 Lt išlaikymo suma yra pernelyg didelė, be to, teismas turėtų vertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tą faktą, kad atsakovo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2002 metais ne pagerėjo, o tik pablogėjo. Atsakovui priklausanti kavinė-baras „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuostolingai, turi finansinių įsipareigojimų valstybei bei tretiesiems asmenims. Posėdžio metu atsakovas sutiko teikiamą Martinui išlaikymą didinti iki 500 Lt per mėnesį.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2011-01-21 ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2002-09-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-3235-04/2002 dėl išlaikymo iš D. P. nepilnamečiam sūnui M. P. priteisimo ir priteisė iš D. P. nepilnamečiam sūnui M. P. išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-09-16, kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2010-09-16 jau sumokėtas išlaikymo sumas pagal Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2002-09-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-3235-04/2002, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei – motinai M. V., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat priteisė M. V. iš D. P. turėtas 30,15 Lt išlaidas už pažymas ir 2100 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Atsakovas D. P. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti 2011-01-21 Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimą ir nustatyti, kad D. P. sūnaus M. P. išlaikymui skirs periodines išmokas kiekvieną mėnesį po 500 Lt iki jo pilnametystės, bei atitinkamai sumažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Likusioje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė realių vaiko poreikių dydžio. Norint nustatyti didesnį nei 800 Lt išlaikymo dydį, reikia įrodyti, kad vaiko poreikiai yra didesni nei įprasti daugumos Lietuvos vaikų poreikiai. Pirmos instancijos teismo nustatytas vaikui išlaikymo dydis viršija būtino išlaikymo dydį, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas. Teismas, skirstydamas tėvų naštą, visai neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį – ji turi butą viename iš prestižinių Vilniaus rajonų, tuo tarpu atsakovas jokio buto neturi, jo įmonės finansinė padėtis yra sunki. Taip pat atsakovo finansinė padėtis, lyginant su buvusia 2002 metais, iš esmės ne pagerėjo, o tik pablogėjo. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas iš jo priteisė nepagrįstai dideles advokato padėjėjo išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo D. P. apeliacinį skundą ir palikti byloje galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendimą pagrindė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, apklausė patį vaiką. Teismų praktikoje nustatant tikslų nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, MMA yra naudojamas tik kaip tam tikras atskaitos taškas, į kurį teismai spręsdami bylas turi atsižvelgti, tačiau jis nėra vienintelis ir lemiamas kriterijus sprendžiant konkrečioje byloje priteistino išlaikymo dydį. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nustatė jog M. P. išlaikymui reikalinga mažiausiai 1000 Lt mėnesinė suma, kadangi M. P. turi specialiųjų poreikių, o teismui byloje pagrįstai iškilus abejonių dėl apelianto realiai gaunamų pajamų, nustatant tėvų finansines galimybes teikti išlaikymą, buvo pritaikytas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai apie vaikui reikalingas išlaidas yra per dideli. Nurodo, jog proceso metu ieškovė išlaidas sumažino, vėliau teismas dar kartą jas sumažino, be to, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas, o atsakovas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Taip pat nurodo, jog apelianto pateikti duomenys neatspindi realios situacijos apie jo iš tikro gaunamas pajamas. Be to, apeliantas sąmoningai klaidina teismą teigdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės skola valstybei siekia net 35 000 Lt, o 30 000 Lt bendrovė skolinga tiekėjams. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 2011-01-03 buvo skolinga 4316,97 Lt, o SODRAI 2248,15 Lt, t.y. iš viso valstybei mokesčių forma apelianto vadovaujama bendrovė yra skolinga tik 6500 Lt, o ne 35 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis M. P., gimęs 1997-04-08, yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2002-09-24 sprendimu patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo mokėti 400 Lt kas mėnesį M. P. išlaikymui iki jo pilnametystės. 2010-09-16 ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaikui skirto išlaikymo dydžio padidinimo. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas nesutinka su šiuo teismo sprendimu ir prašo jį pakeisti.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Atsakovas savo skundą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas padidino vaikui skirto išlaikymo dydį, tačiau to nepagrindė byloje esančiais dokumentais. Apelianto argumentas atmestinas, kadangi pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo, vertino bylos medžiagą, t.y. šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat buvo apklaustas pats M. P., išsiaiškinti jo poreikiai, jo sveikatos būklė, teismas atkreipė dėmesį į nepilnamečio vaiko amžių (paauglys), jo pomėgius ir teisėtus interesus gauti tinkamą išlaikymą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis bei esančiais įrodymais.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad vaikas nėra didesnių poreikių reikalaujantis asmuo ir jo išlaikymui nustatyta suma yra per didelė. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Minima suma yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Reikia pabrėžti, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu (maistas, higiena, apranga ir pan.) ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Be to, pirmos instancijos teismas nustatė, kad vaikas serga alerginiu rinitu, jam diagnozuota netaisyklinga laikysena ir plokščiapėdystė, išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad Martinui reikia vartoti vaistus, nešioti supinatorius, lankyti baseiną, daryti mankštą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo nepilnamečio vaiko išlaikymo iš atsakovo padidinimas iki 700 Lt teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad jo finansinė padėtis pastaraisiais metais tik blogėjo, todėl priteistas vaikui išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis, lyginant su atsakovo pajamomis. Be to, ieškovė šiuo metu yra finansiškai stabilesnė, turi nekilnojamojo turto, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliacinis teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra vienintelis akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba direktoriumi, turi 121,26 kv.m. ploto kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“,, sandėlį, 0,625 ha žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje nurodo, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamos yra labai mažos ir todėl negali teikti savo nepilnamečiam sūnui jam reikalingo išlaikymo.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pirmos instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles advokato padėjėjo išlaidas. Tiesėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus dokumentus, šalių procesinius dokumentus, bylos trukmę bei vadovaudamasi LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, daro išvadą, kad teismas, patenkinęs iš dalies ieškovės reikalavimus, proporcingai jų patenkintai daliai pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios neviršija rekomenduojamo užmokesčio dydžio.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 500 Lt.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 4,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 4,35 Lt valstybei pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis