- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 3K-3-594/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigitas Gurevičius, Birutė Janavičiūtė, Egidijus Laužikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,NT Service“
- Atsakovas
- Latvijos įmonei SIA „Radio Telecommunication Network“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,NT Service“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NT Service“ ieškinį atsakovui Latvijos įmonei SIA „Radio Telecommunication Network“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo Latvijos įmonės SIA „Radio Telecommunication Network“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NT Service“ dėl licencijų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškinyje ieškovas UAB „NT Service“ nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-785-510/2005 buvo nustatytos aplinkybės dėl šalių 2004 m. liepos 26 d. sudarytos sutarties dėl programinės įrangos bei licencijų pirkimo-pardavimo, kurios iš naujo neįrodinėtinos. Sutarties 2.2 punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas įsigyti naują programinę įrangą bei sutarties priede Nr. 2 išvardytas licencijas šiame priede nurodytomis kainomis ir nustatytais terminais. Ieškovo teigimu, atsakovas, įsigijęs sutarties priede Nr. 1 nurodytą programinę įrangą, negali teisėtai ja naudotis nesumokėjęs licencijų kainos. Kitoje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu priteista iš atsakovo ieškovui skolos dalis už pirktas licencijas. Ieškovas teigė, kad atsakovas nesumokėjo po nurodyto teismo sprendimo priėmimo ieškovo pateiktų sąskaitų dėl pirktų licencijų.
Tuo remdamasis ieškovas UAB „NT Service“ ieškiniu atsakovui Latvijos įmonei SIA „Radio Telecommunication Network“ teismo prašė priteisti: 1) 47 025 JAV dolerių skolos; 2) 1 919,11 JAV dolerio palūkanų; 3) šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pagal sutartį ieškovas pateikė atsakovui tik 4 licencijas ir nepateikė 48 licencijų, todėl atsakovas už jas neturi pagrindo mokėti. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.2 punktą ieškovas, pavėlavęs perduoti licencijas, įsipareigojo mokėti delspinigius po 0,02 proc. pagal pavėluotų perduoti licencijų kainą už kiekvieną pavėluotą dieną. Už laikotarpį iki priešieškinio pareiškimo susidarė 1 225,62 JAV dolerio delspinigių. Dėl to atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovą įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti netesybas.
Šalies argumentai
Atsakovas Latvijos įmonė SIA „Radio Telekomunication Network“ priešieškiniu pareikštais reikalavimais prašė teismo priteisti iš ieškovo: 1) firmos Netro Corporation arba jos teisių perėmėjos ,,SR Telecom“ išduotas 24 licencijas SFW-X2000-1 ir 24 licencijas SFW-X4000-1, įpareigojant ieškovą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jas perduoti atsakovui; 2) 1 225,62 JAV dolerio delspinigių bei šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Sprendimu priteista ieškovui UAB „NT Service“ iš atsakovo Latvijos įmonės SIA „Radio Telecommunication Network“ 47 025 JAV dolerių skolos, 650,43 JAV dolerio palūkanų, šešių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 919,11 JAV dolerio palūkanų už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą, 3363 Lt išlaidų advokato pagalbai bei 3062,26 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-785-510/2005 ir toje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartimi nustatyta, kad šalių sudaryta 2004 m. liepos 26 d. sutartis Nr. R-NT-1 yra pagrindinė licencijoms pirkti sutartis. Licencijų kaina ir mokėjimo sąlygos nurodytos šios sutarties 2.2.2 punkte bei jos priede Nr. 2, taip pat kad atsiskaitymas už perduotas licencijas buvo vykdomas pateiktomis sąskaitomis-proformomis, neperduodant papildomai patvirtinimo apie suteiktą teisę. Nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose taip pat nustatyta, kad priede prie sutarties Nr. 2 nurodytos licencijos SFW-X2000-1 vieno vieneto kaina yra 1 575 JAV doleriai, o licencijos SFW-X4G00-1 vieno vieneto kaina yra 900 JAV dolerių ir iš atsakovo ieškovui pagal 2005 m. vasario 5 d. pateiktą sąskaitą-proformą Nr. NTS01-200403330 priteista sumokėti 2 475 JAV dolerius. Teismas pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių iš naujo įrodinėti šioje byloje nebereikia. Atsakovas neneigia, jog nėra apmokėjęs nė vienos jam pateiktos sąskaitos-proformos pagal licencijų pirkimo grafiką nuo 2005 m. kovo 5 d. iki 2005 m. gruodžio 5 d. bei ½ dalies kainos pagal 2005 m. vasario 5 d. sąskaitą-proformą, todėl, teismo įsitikinimu, atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimto įsipareigojimo licencijų pirkimo grafike nustatytais terminais apmokėti už licencijas, iš jo priteistina ieškovui 47 025 JAV doleriai skolos. Kadangi šalys sutartimi nesusitarė dėl palūkanų dydžio, ieškovas turėjo pagrindą jas skaičiuoti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Ieškovo į bylą pateikta palūkanų skaičiavimo lentelė patvirtina, kad atsakovas už pavėluotą mokėjimą turėtų sumokėti 2488,23 Lt palūkanų, tačiau ieškovui neprašant jų priteisti visiškai, o atsakovui neginčijant skaičiavimo, tenkintinas 1919,11 JAV dolerio dydžio reikalavimas. Teismas nurodė, kad, remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-785-510/2005 nustatytomis neįrodinėtinomis aplinkybėmis, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovas jam neperdavė licencijų, todėl priešieškinis atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovo Latvijos įmonės SIA ,,Radio Telecommunication Network“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,NT Service” (įmonės kodas 3518887, adresas: M. Daukšos g. 18-6, LT-44238 Kaunas) iš atsakovo Latvijos įmonės SIA ,,Radio Telecommunication Network“ (registracijos Nr. 000317225, buveinė Ganibu dambis 36-409, Ryga, Latvija) 7425 (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis) JAV dolerius skolos. Likusią ieškinio dalį dėl skolos priteisimo atmesti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,NT Service” iš atsakovo Latvijos įmonės SIA ,,Radio Telecommunication Network“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (7425 JAV doleriai) nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įpareigoti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę ,,NT Service” per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti atsakovui Latvijos įmonei SIA ,,Radio Telecommunication Network“ firmos ,,Netro Corporation“ arba jos teisių perėmėjos firmos ,,SR Telecom“ išduotas 24 licencijas SFW-X2000-1 ir 24 licencijas SFW-X4000-1. Kitą atsakovo Latvijos įmonės SIA ,,Radio Telecommunication Network“ priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „NT Service“ iš atsakovo Latvijos įmonės SIA „Radio Telecommuniction Network“ 764,20 Lt žyminio mokesčio ir 672,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso - vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis litus ir 80 centų).
Priteisti atsakovui Latvijos įmonei SIA “Radio Telecommunication Network“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “NT Service” 1848 Lt žyminio mokesčio ir 1076 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso - du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis litus).“
Priteisti atsakovui Latvijos įmonei SIA “Radio Telecommunication Network“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “NT Service” 8965 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šalys sudarė sutartį dėl licencijų, kaip turtinių teisių, reikalingų telekomunikacijų įrangai teisėtai eksploatuoti, pirkimo-pardavimo. Ieškovo reikalavimas ir jį grindžiančios faktinės aplinkybės sutampa su išnagrinėtoje byloje Nr. 2-785-510/2005 nustatytomis aplinkybėmis, kurioje priimti teismų sprendimai turi prejudicinę (res judicata) galią. Nurodytoje byloje nustatyta, kad ieškovas turi teisę perduoti atsakovui licencijas, ieškovo pateiktos sąskaitos atsakovui nelaikytinos ofertomis, taip pat konstatuotas atsakovo prievolės mokėjimo dydis, lemiantis priteistinos skolos dydį. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nurodytoje byloje priteista skola už mokėjimų laikotarpį ne iki ieškinio padavimo, bet iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2005 m. rugsėjo 5 d. Įvertinus neįvykdytus paskutinius tris licencijų pirkimo grafike numatytus mokėjimus (iki 2005 m. rugsėjo 5 d., iki 2005 m. spalio 5 d. ir iki 2005 m. lapkričio 5 d.) po 2475 JAV dolerius, susidarė 7425 JAV dolerių skola. Įvertinęs sutarties sąlygas ir šalių bendradarbiavimo praktiką teismas sprendė, kad atsakovo pareiga sumokėti už licencijas turėjo būti įvykdoma pirmiau už ieškovo pareigą perduoti nupirktas ir apmokėtas licencijas atsakovui. Teismas nustatė, kad atsiskaitymas už licencijas buvo atliekamas sąskaitomis-proformomis. Pagal sutarties sąlygas ir faktinius sutarties šalių veiksmus vykdant prievoles ieškovas pateikdavo sąskaitą-proformą (sąskaitą išankstiniam apmokėjimui) atsakovui, kuris ją apmokėdavo, tada ieškovas išrašydavo atsakovui sąskaitą (Invoice) ir vokuose pateikdavo licencijas (byla Nr. 2-785-510/2005, b. l. 94-99). Gavęs įmokas už perkamas licencijas, ieškovas kiekvienu atveju privalėjo perduoti galiojančias licencijas, kaip vienkartinį dokumentą, patvirtinantį įgyjamas turtines teises naudotis atitinkama telekomunikacijų įranga. Atsakovas iš ieškovo pirko individualiais požymiais apibūdinamas licencijas, todėl, 2006 m. vasario 22 d. pavedimu atlikęs apmokėjimą, kurio dydis atitinka 48 vnt. dviejų tipų licencijų kainą, gali reikalauti iš ieškovo įvykdyti pareigą perduoti įgytą teisę patvirtinančius dokumentus – vienkartines licencijas (CK 6.60 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 2 dalis, 6.324 straipsnio 2 dalis, 6.325 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepagrįstai prašė teismo iš ieškovo priteisti delspinigius už pavėlavimą perduoti apmokėtas licencijas, nes jis pažeidė savo pirmesnę (sprendžiant pagal licencijų pirkimo grafike nustatytas sąlygas) prievolę apmokėti perkamas licencijas, todėl taip pat yra kaltas dėl netinkamo prievolių vykdymo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,NT Service“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 39 600 JAV dolerių skolos iš atsakovo priteisimo, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 47 025 JAV doleriai skolos ir atmestas atsakovo priešieškinis. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Kasatorius nesutinka su skundžiamos Apeliacinio teismo nutarties teiginiu, kad nagrinėjamoje ir ankstesnėje bylose ieškinio pagrindas ir faktinės aplinkybės sutampa. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo kitu faktiniu pagrindu – naujomis sąskaitomis, pagal kurias atsakovo mokėjimo prievolės vykdymo terminas ieškinio pateikimo metu buvo suėjęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-490/2006 konstatuota, kad pirmesnėje byloje faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, jei jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Ankstesnėje byloje teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl sąskaitų, išrašytų po 2005 m. balandžio mėnesio, taigi šios aplinkybės nebuvo įrodinėtos ir dėl to jos nėra nustatytos kaip prejudiciniai faktai. Be to, ankstesnėje byloje jos nagrinėjimo metu dar nebuvo suėję mokėjimo terminai dėl sąskaitų dalies. Atsakovas apmokėjo tik pirmąją sąskaitą, likusiųjų neginčijo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino prejudicinių faktų objektines ribas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos.
2. Apeliacinis teismas netinkamai aiškino sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį ir, ją sudarius, tarpusavio įsipareigojimų vykdymą. Atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų sąskaitų dydžio. Pagal sutarties priedą Nr. 1 iš viso už numatytas perleisti licencijas turi būti apmokėta 16 sąskaitų po 4950 JAV dolerių, bet ne dvigubai mažiau, kaip išaiškino Apeliacinis teismas. Sutartis aiškintina taip, kaip šalys pradėjo ją vykdyti (CK 6.193 straipsnis). Sutartyje ir jos prieduose šalys susitarė, kokią įrangą ir jos kiekį iš ieškovo perka atsakovas ir kiek šiam perleidžiama licencijų tam, kad atsakovas galėtų tinkamai naudotis įranga. Šalys nesusitarė dėl per pusę mažesnės kainos, nes tikroji kaina nurodyta sutartyje.
3. Apeliacinis teismas nutartyje nepagrįstai sutarties nekvalifikavo kaip licencinės, o tik kaip licencijų pirkimo-pardavimo. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovo pareiga apmokėti licencijas turėjo būti įvykdoma pirmiau už ieškovo pareigą perduoti nupirktas ir apmokėtas licencijas atsakovui. Toks teiginys prieštarauja nematerialaus daikto sampratai. Licencijos atsakovui perleistos kartu su įranga, atsakovui sumokėjus pirmą sąskaitą, jam išsiųsta licencinė sutartis, kurioje nustatytos licencijų naudojimo teisės, t. y. kokiomis sąlygomis galės būti naudojamos licencijos. Licencija nėra materialus daiktas, perduodamas kitam asmeniui, nes perleidžiama tik teisė naudotis licencija. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 22 d. nutartyje D. Miliūno IĮ ,,Kerija“ v. Microsoft byloje Nr. 2a-21/2002 išaiškinta, kad leidimas teisėtai naudoti kūrinį apima licencijos kaip dokumento turėjimą arba licencijos įsigijimą patvirtinančio dokumento – licencijų pirkimo sutarties turėjimą. Taigi, kasatoriaus teigimu, licencijų pirkimo sutartis pripažintina licencijų suteikimo sutartimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,NT Service“ kasacinį skundą atsakovas SIA ,,Radio Telecommunication Network“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Kasaciniu skundu ginčijama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl 39 600 JAV dolerių priteisimo ir tenkintas priešieškinis dėl įpareigojimo išduoti licencijas. Taigi kasaciniu skundu ginčijami turtiniai reikalavimai, kurių suma yra netenkintos ieškinio dalies ir priešieškinio vertė. Tuo tarpu sumokėta žyminio mokesčio tik už netenkinto ieškinio dalį. Taigi kasatoriui nesumokėjus visos žyminio mokesčio sumos, kasacinis procesas nutrauktinas ar paliktina dalis kasacinio skundo nenagrinėta.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kasaciniame skunde klaidingai nurodo aplinkybes, kurias nustatė Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendime, t. y. sprendimu nenustatyta, nors kasatorius tai teigia, kad ieškovas turi teisę į sąskaitų apmokėjimą, kurių mokėjimo terminai suėję, taip pat kad vieno tipo licencijos kaina – 1575 JAV doleriai, kito – 900 JAV dolerių.
3. Atsakovas sutinka su Apeliacinio teismo nutarties motyvais, dėl kurių teismas motyvavo ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes prejudicinėmis, taip pat dėl ko šios aplinkybės pirmesnėje byloje buvo įrodinėjimo dalykas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad dėl tokių pačių reikalavimų atsakovui, pareikštų tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, tačiau už kitą prievolių vykdymo laikotarpį, jau priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai kitoje byloje. Taigi Apeliacinis teismas išskyrė, kurios aplinkybės pirmiau išnagrinėtoje ir šioje bylose sutampa, o kurios - skiriasi.
4. Ieškovas nepagrįstai sąskaitas-proformas laiko atsakovo prievolės sumokėti ieškovui už licencijas atsiradimo pagrindu. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių ir kitų juridinių faktų, sukuriančių prievolinius santykius. Šalių ginčas yra dėl 2004 m. liepos 26 d. sutarties turinio ir jos vykdymo, o ne dėl sąskaitų-proformų, kurie yra rašytiniai įrodymai, tačiau nėra sandoris, sukuriantis mokėjimo prievolę atsakovui. Atsakovas sąskaitų neginčijo, nes iš jų nekyla jam prievolės.
5. Pagal sutarties priedą Nr. 2 atsakovas turėjo atlikti 16 mokėjimų po 2475 JAV dolerius, iš viso 39 600 JAV dolerių. Šalių sudaryta sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis. Šie faktai nustatyti kitoje byloje ir yra prejudiciniai nagrinėjamoje. Šalys negali ginčyti kitoje byloje nustatytų faktų (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Sutarčių aiškinimą reglamentuojančios CK 6.193 straipsnyje taisyklės turėjo būti taikomos tik teismui siekiant nustatyti tam tikras konkrečias faktines aplinkybes, susijusias su sutarties nuostatomis. Sutarčių aiškinimo taisyklės neturėjo būti taikomos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje byloje nustatytiems faktams, nes teismas negali iš naujo nustatyti faktinių aplinkybių, kurios jau yra nustatytos kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
6. Šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma licencine sutartimi, nes šią sudaryti gali tik autoriaus turtinių teisių turėtojas, kuriuo yra ne ieškovas (Autoriaus teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 2 dalis). Ieškovas privalėjo perduoti atsakovui jo nupirktas licencijas (CK 6.317, 6.318 straipsniai). Sutartyje licencija išreikšta materialiai – dokumentu, kuriuo įvardytos licencija suteikiamos teisės, todėl ieškovas turėjo perduoti atsakovui atitinkamą materialių dokumentų skaičių. Ieškovas neperdavė licencijas lydimųjų dokumentų, patvirtinančių teisių įsigijimą, atsakovui, kuris negalės tretiesiems asmenims įrodyti teisėto programinės įrangos naudojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad sutartis, iš kurios vykdymo kilo šalių ginčas, teismo turėjo būti teisiškai kvalifikuojama kaip licencinė, o ne tik kaip licencijų pirkimo-pardavimo.
Atsakydama į nurodytą kasacinio skundo argumentą, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad sutarties dalykas ir turinys atskleidžia sutarties esmę ir lemia jos priskyrimą tam tikrai sutarčių rūšiai. Šalys 2004 m. liepos 26 d. sutartimi sulygo dėl naujos telekomunikacijų įrangos pardavimo ir pristatymo, atsakovo turimos įrangos atnaujinimo, remonto ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo. Sutartimi atsakovas įsipareigojo pirkti iš ieškovo licencijas pagal sutarties priede nustatytą grafiką.
Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 2 dalį licencinę sutartį gali sudaryti tik autoriaus turtinių teisių turėtojas. Byloje ieškovas nurodė, kad licencijų, dėl kurių apmokėjimo atsirado šalių ginčas, savininkas yra įmonė ,,Netro Corporation“, todėl licencinę sutartį sudaryti galėjo ši įmonė, o ne ieškovas, nes šis yra nurodytos įmonės produktų tiekėjas (pardavėjas). Sutartimi ieškovas pardavė atsakovui licencijas – teises naudotis programine įranga. Tokią sutartį apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai kvalifikavo kaip sutartį dėl licencijų, kaip turtinių teisių, reikalingų telekomunikacinei įrangai teisėtai naudoti, pirkimo-pardavimo, dėl to prievolėms, atsirandančioms dėl tokios sutarties sąlygų vykdymo ar nevykdymo (netinkamo vykdymo), taikytinos bendrosios sutarčių vykdymą ir pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančios teisės normos.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Aplinkybė, kad šalių sudaryta sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis, nustatyta įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-785-510/2005, kuriame buvo išspręstas ankstesnis tų pačių šalių ginčas dėl tos pačios sutarties vykdymo.
Dėl prejudicinių faktų, kurių nereikia įrodinėti kitoje byloje
Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjus teismo sprendimui šalys negali kitoje byloje reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-785-510/2005 priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimų vykdyti iš sutarties kylančias prievoles už ieškinyje nurodytą laikotarpį, dėl tų pačių sutartinių prievolių vykdymo pareikšti reikalavimai ir nagrinėjamoje byloje tik už kitą sutarties vykdymo laikotarpį.
Įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendime nustatytas faktas dėl sutartyje išdėstytų pirkėjo įsipareigojimų sumokėti aiškiai išreikštą kainą už perkamas licencijas dalimis pagal pridėtą mokėjimų grafiką. Suėjus tarpinių mokėjimų terminams atsirasdavo atsakovo prievolės apmokėti už kiekvieną licenciją. Nurodytoje byloje nustatytas mokėjimų už licencijas dydis (16 mokėjimų po 2475 JAV dolerius), atsakovo vykdant sutartį sumokėta suma ieškovui (4950 JAV dolerių), pagal tai apskaičiuotas ir priteistas iš atsakovo skolos dydis (27225 JAV doleriai), taip pat sutartyje numatytų mokėjimų likutis (7425 JAV doleriai), kuriam apmokėti dar nebuvo suėjęs mokėjimo terminas. Mokėjimų likutį ieškovas prašė teismo priteisti nagrinėjamoje byloje, tačiau ieškinyje nurodė didesnę sumą, nei ji apskaičiuota įsiteisėjusiame teismo sprendime. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmesnėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini, jei jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“ byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis UAB „Žvaizdrė ir ko“ v. UAB „Vakarų Gotika" byloje Nr. 3K-3-102/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis A. N. v. L. R. byloje Nr. 3K-3-214/2008). Akivaizdu, kad pirmiau nurodytame įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. sprendime nustatytas toje byloje įrodytas faktas dėl atskirų mokėjimų pagal sutartį dydžio, taip pat dėl visos mokėjimų sumos bei neatliktos mokėjimų dalies. Nagrinėjamos bylos atveju ieškinys galėjo būti pareikštas dėl neatliktos mokėjimų dalies pagal sutartį. Taigi įrodinėjimo dalykas aptariamose bylose – atsakovo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už licencijas apimtis – išliko tas pats. Įrodytas faktas dėl atsiskaitymų dydžio yra teisiškai reikšmingas abiejose bylose, dėl to apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai pagrįstai rėmėsi juo kaip prejudiciniu faktu, priteisdamas likusių neatliktų mokėjimų sumą.
Dėl žyminio mokesčio už kasacinį skundą
Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad už kasacinį skundą nesumokėta visa reikiama žyminio mokesčio suma.
Teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, kuriuose nustatyta, kad turtiniuose ginčuose, kai ginčo suma yra iki vieno šimto tūkstančių litų, mokamas 3 proc. nuo ginčo sumos žyminis mokestis, kituose ginčuose žyminio mokesčio dydis– 100 Lt. Už kasacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
Kasaciniu skundu ieškovo ginčijama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl 39 600 JAV dolerių priteisimo ir tenkintas priešieškinis dėl įpareigojimo išduoti licencijas. Taigi kasacinis skundas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu: 3 proc. už ginčijamą turtinį reikalavimą dėl 39 600 JAV dolerių priteisimo, šią sumą perskaičiuojant litais pagal kasacinio skundo padavimo dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir JAV dolerio santykį, taip pat CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka indeksuotą 100 Lt dydį už ginčijamą neturtinio pobūdžio (neįkainotą) reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovą išduoti licencijas.
Pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir JAV dolerio valiutų santykį 2008 m. spalio 3 d., t. y. kasacinio skundo padavimo dieną, 1 JAV doleris buvo lygus 2,4780 Lt. Taigi kasaciniu skundu ginčijama suma yra 98 128,80 Lt, nuo kurios 3 proc. žyminio mokesčio suma yra 2943,86 Lt, taip pat už ginčijamą neįkainotą reikalavimą žyminis mokestis yra 126 Lt, taigi mokėtina žyminio mokesčio suma už kasacinį skundą iš viso yra 3069,86 Lt. Byloje ieškovo pateikti banko mokėjimo dokumentai patvirtina, kad sumokėta 3069,87 Lt (T. 2, b. l. 210, 211). Taigi sumokėta visa įstatymo nustatyta reikiama žyminio mokesčio suma, dėl to atmestinas atsiliepimo į kasacinį skundą teiginys apie trūkstamą šio mokesčio sumą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su sutarties atskirų sąlygų aiškinimu, atsakovo veiksmų, šiam neginčijus ieškovo pateiktos sąskaitos, įvertinimo kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes šiais argumentais nurodomos faktinio pobūdžio aplinkybės, tačiau nesuformuluoti teisės klausimai, galintys būti kasacijos pagrindais (CPK 346 straipsnis). Kasacinis teismas iš naujo faktinių aplinkybių nenustatinėja, o yra saistomas ir remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasacine tvarka išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentais nenuginčytas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisinis pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.