Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei I. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo Lietuvos notarų rūmai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir nurodė, kad jo tėvai Ispanijoje turėjo skolų, o jis buvo laiduotojas. Jam tėvai buvo davę 30 000 litų ir jis nusipirko namus (duomenys neskelbtini). Tame name jis su atsakove gyveno nuo 2011 metų iki 2021 metų. Tam, kad nebūtų areštuotas jo turtas ir nukreiptas išieškojimas į jo turtą, žemės sklypą ir jam esantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais 2014 m. rugpjūčio 26 d. pardavė I. N.. Tuo laiku jis su I. N. kartu gyveno. Jis buvo pas notarą ir notaras jam patarė, kad sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o ne dovanojimo. Atsakovė nereikalavo, kad jis parduotu ar dovanotų jai namą. Žodžiu buvo sutarę, kad atsakovė jam grąžins, kai bus sumokėtos skolos. Notarui apie tai nieko nesakė, nes mano, kad notaras tokios sutarties būtų netvirtinęs. Šiuo metu su atsakove kartu negyvena ir jis nori, kad atsakovė sugrąžintų jam namą, tačiau atsakovė nesutinka. Prašo pripažinti negaliojančiam Pirkimo-pardavimo sutartį, nes buvo sudaryta fiktyviai, siekiant išsaugoti turtą, ir turtą grąžinti jam.

4. Posėdžio metu atsakovė ir jo atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad su ieškovu gyveno nuo 2011 m. rudens iki 2021 m. spalio mėnesio. Ieškovas ją ir vaikus išvarė. Gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Ieškovo tėvai jiems dovanojo 35000 litų ir jie nusipirko namą, kuris buvo įregistruotas U. vardu. Prieš dukters gimimą, U. jai norėjo padovanoti namą. Su notaru tarėsi U.. Ji pas notarą buvo vieną kartą. Notaras patarė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ji iš U. nereikalavo, kad namą perrašytų jos vardu. Apie skolas ar grąžinimą namo jokios kalbos nebuvo. Iš tėvų žinojo apie jų skolas, nes 2011 metais padėjo jiems persikraustyti. Jie jokių dokumentų iš Ispanijos nėra gavę. Tvarkė, remontavo namus, pirko baldus, mokėjo mokesčius. Kada ieškovas ją ir vaikus išvarė iš namų, pradėjo reikalauti grąžinti namą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdė pastatus - gyvenamą namą su priklausančiais ūkio pastatais ir žemės sklypą.

7. Nustatyta, kad ginčijama 2014 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. I-3087, ieškovas – pardavėjas V. U. pardavė atsakovei – pirkėjai I. N. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovas nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, kuris buvo jo nuosavybė , pardavė atsakovei I. N., siekdamas išvengti arešto, kad nebūtų nukreiptas skolų išieškojimas į jo turtą, nes jo tėvai Ispanijoje turėjo skolų, o jis buvo laiduotojas. Ieškovas nurodo, kad sandoris buvo fiktyvus, nesiekė sukurti civilinių teisių ir pareigų. Ieškovas pardavė turtą atsakovei, turėdamas tikslą išvengti turto arešto, dėl jo tėvų turėtų skolų Ispanijoje. Už perduotą turtą atsakovė jam pinigų nemokėjo. Nuo 2021 m. rudens jie kartu negyvena, o atsakovė negražina jam namų ir žemės sklypo, nors žodžiu buvo sutarę. Todėl prašo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį panaikinti CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, neketinant sukurti teisinių pasekmių, ir taikyti restituciją- grąžinti jam priklausantį turtą.

9. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, prieš dukters gimimą nutarė jai padovanoti gyvenamąjį namą, kurį jie abu kartu pirko ir jame gyveno, namas buvo registruotas ieškovo vardu. Kada ji nuvyko pasirašyti pas notarą dovanojimo sutarties, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Apie namo grąžinimą nebuvo susitarimo. Namą ji užregistravo savo vardu, deklaravo gyvenamąją vietą, remontavo ir prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, gyveno iki 2021 m. spalio mėnesio, iki ją ir vaikus ieškovas išvarė iš namų. Po to ieškovas pradėjo reikalauti, kad ji grąžintų namą.

10. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata pateikta CK 6.305 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.. Pirkimo-pardavimo sandoris yra dvišalis sandoris, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis).

11. Taigi, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Anykščių rajono savivaldybės 1-o notarų biuro notarė R. B., notarinio registro Nr. I-3087, kurios pagrindu ieškovas – pardavėjas V. U. pardavė atsakovei – pirkėjai I. N. nurodytą nekilnojamąjį turtą už 30000 litų, o atsakovė I. N., minėtos sutarties 5.2 punkto nuostata nekilnojamąjį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise.

12. Ieškovo teigimu, sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių, kadangi ieškovas siekdamas išvengti neigiamų padarinių, kad nebūtų areštuotas turtas ir nukreiptas skolų išieškojimas, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą perleido atsakovei I. N..

13. Atsakovė pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį, suprato, kad tokiu būdu jai ieškovas dovanoja turtą.

14. Ieškovas pasirašytą Pirkimo-pardavimo sutartį ginčiją ir savo reikalavimus grindžia CK 1.86 straipsnio 1 dalyje- tariamo sandorio negaliojimas, įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pagrindinis reikalavimo argumentas tai, kad už perduotą turtą nebuvo sumokėti pinigai.

15. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių)

sudarytas sandoris negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, jog neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Sandoris yra valinis aktas, sąmoningai skirtas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Tariamuoju sandoriu, kuris sudarytas dėl akių, sandorio šalys neketina sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis). Taigi toks sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), o niekiniai yra savaime negaliojantys sandoriai, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas ieškinys ir ar priimtas teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo. Šie sandoriai negalioja, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų.

16. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo reikalavimus.

17. Teismo posėdžio metu atsakovė I. N. paaiškino, kad ieškovas prieš dukters gimimą, pažadėjo jai padovanoti namą. Pats ieškovas susitarė su notaru, o kada ji nuvyko pas notarą pasirašyti sutarties, pamatė, kad pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Ji sutiko, nes V. U. dukters gimimo proga jai norėjo padovanoti namus. Kad sutartis sudaroma, siekiant išvengti turto arešto, skolų išieškojimo, ji nežinojo, iš Ispanijos jokių dokumentų apie skolų išieškojimą nėra gavę. Jokio susitarimo apie namo grąžinimą nebuvo. Sandoris buvo įvykdytas - nuosavybės teise žemės sklypą, gyvenamą namą ir ūkio pastatus įregistravo VĮ „Registrų centras“, prižiūrėjo ir rūpinosi namu. Tai, kad namą ieškovas padovanojo atsakovei, patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja I. P., kuri nurodė, kad U. yra sakęs, jog dukters gimimo proga padovanojo namą. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja J. V.. Gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, o kada ieškovas ją išvarė iš namų, pradėjo reikalauti grąžinti turtą.

18. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo faktiškai įvykdytas, sandorio šalys įvykdžius sandorį realiai įgijo civilines teises ir pareigas, t. y. ieškovas V. U. perleido, o atsakovė I. N. įgijo žemės sklypą ir jame esančius pastatus nuosavybės teise.

19. Teismas atmeta ieškovo teiginius, jog ginčo sandoris buvo fiktyvus dėl to, kad nebuvo sumokėti pinigai. Tačiau vien tai, kad nebuvo sumokėti pinigai, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį tariamu. Kaina yra laisva šalių valia pasiektas susitarimas, kurį gali lemti įvairios priežastys, tai siekimas išvengti mokesčių mokėjimo ar kiti paties ieškovo nesąžiningi ketinimai, ieškovas nebuvo verčiamas sudaryti ginčo sandorį, veikė laisva valia. Ieškovas yra veiksnus asmuo, sudarydamas abejotiną sandorį privalėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, o ketindamas ateityje susigrąžinti ginčo turtą, turėjo tokią galimybę numatyti sutartyje. Be to, būdamas apdairus ir atsakingas, privalėjo įvertinti realią tokio sandorio sudarymo riziką ir elgtis pagal protingo žmogaus elgesio standartus, imtis užtikrinimo priemonių ar panašiai, nedelsiant ginčyti turto perleidimo sandorį, tačiau to nedarė eilę metų. Be to, pats ieškovas nurodė, jog norėjo sudaryti gyvenamo namo atsakovei dovanojimo sutartį, tik notarei patarus, sudarė pirkimo-pradavimo sutartį.

20. Ieškovo teiginiai, kad turtą perleido atsakovei tik dėl įsiskolinimų Ispanijoje, niekuo neparemti. Ieškovas nėra pateikęs tokių įrodymų, įrodinėja tik savo samprotavimais, o jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Ieškovo pateikti dokumentai- Ispanijos Lorkos pirmos instancijos ir ikiteisminio tyri teismo Nr3 2011 m. rugsėjo 14d. nutartis dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, bei posėdžio metu apklaustų liudytojų J. Z. ir K. L. parodymai, ieškovo U. tėvai yra sakę, jog Ispanijoje ėmė paskolą ir turi problemų, tai nėra įrodymai, kad skolos išieškojimas bus nukreiptas į ieškovo turtą . Ieškovas 2014 m. rugpjūčio mėnesį pats inicijavo sandorį, šalys laisva valia vykdė sandorį, o tai yra viena iš esminių teisėto sutarties sudarymo sąlygų. Ieškovas nurodė, jog norėjo turimą gyvenamą namą ir žemės sklypą padovanoti atsakovei, tačiau išsiaiškinus apie mokesčius, nutarė perleisti turimą turtą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį. Tą patvirtino ir atsakovė, jog ieškovas jai norėko padovanoti gyvenamą namą, tačiau pas notarą pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas žinojo ir suprato sandorio turinį, savo atliekamų veiksmų reikšmę pasirašinėdamas sandorį. Ši sąlyga buvo realizuota su notaro pagalba, išaiškinta šalims sudaromo sandorio pasekmės bei įsitikinta, kad sandoris sudaromas laisva šalių valia. Tvirtinant sandorį, notaras atliko teisėtus veiksmus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirkimo-pardavimo sandoris yra galiojantis, sudarytas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų. Ieškovas neįrodė, kad nesuprato sandorio sudarymo esmės, t. y. vienos iš būtinųjų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.86 straipsnį sąlygų.

21. Taigi teismas, remdamasis vien ieškovo paaiškinimais, negali pripažinti sandorio tariamu ir negaliojančiu, juolab, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovo paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant ieškovo paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma ieškovo parodymuose (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008).

22. Atsakovė pateikė pakankamus įrodymus konstatuoti, kad ginčo sandoris sukėlė šalims teisinius padarinius – teises, kurios buvo įgyvendintos, ir pareigas, kurios yra įvykdytos- atsakovė priėmė perduotą turtą, jį užregistravo savo vardu, deklaravo gyvenamąją vietą, moka mokesčius. Pažymėtina, kad dėl disponavimo ginčo turtu sprendimą priėmė pats ieškovas, pats prisiėmė riziką. Įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamu.

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodinėja, kad atsakovės elgesys buvo sąmoningai nukreiptas prieš jį, t. y. ieškovas neįrodinėja, kad atsakovė būtent prieš jį atliko kokius nors geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus. Priešingai, tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių neteisėtų ar smerktinų veiksmų neatliko. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nereikalavo, kad ieškovas atsakovei perleistų turimą nekilnojamąjį turtą, tai pats ieškovas pasiūlė atsakovei ir atsakovė sutiko priimti.

24. Teismas nenustatė, kad ginčijamas sandoris prieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. (CK 1.80 str., 1.81 str.).

25. Ištyręs visų byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo dėl 2014 m. rugpjūčio 26 d. žemės sklypo ir jame esančio gyvenamo namo ir ūkio pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl ieškinys atmestinas.

26. 2022 m. birželio 9 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padaryti įrašą nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje apie draudimą perleisti šį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius I. N.. Bylą išnagrinėjus, 2022 m. birželio 9 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

27. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė prašo priteisti 1000 eurų teisinės pagalbos išlaidų, pateikė pinigų priėmimo kvitus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, atsakovei ir ieškovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

28. Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,50 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.,).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. N. iš ieškovo V. U. 1000 (vieną tūkstantį) eurų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. birželio 9 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje apie draudimą perleisti šį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius I. N., esančius (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš ieškovo V. U. į valstybės biudžetą 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank, (įmokos kodas 5662), kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.